Baudžiamoji byla Nr.1-831-827/2018

Proceso Nr. 1-01-1-07555-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 1.1.3.5, 1.1.14.

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui, Tomui Januškevičiui,

nukentėjusiajai I. B.,

kaltinamajai G. M., jos gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nesusituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini)", šiuo metu nėštumo gimdymo atostogose, gyv. Moterų krizių centre, Vilniuje, neteista, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

G. M. sukėlė  žmogui fizinį skausmą, o būtent:

2017-02-15, apie 15 val., G. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, buitinio konflikto metu su ja kartu gyvenančiai brolio sugyventinei I. B. griebė už plaukų, juos tampė bei laikydama I. B. plaukus jai keletą kartų koja smūgiavo į pilvo sritį, tokiu būdu ji I. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji G. M. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinimą supranta, tačiau to nebuvo. Nesutinka, su tuo, kas parašyta, ji nespyrė, o gynėsi. Tą dieną ji ruošėsi į polikliniką. Pas ją atvažiavo mama, brolis ją užsipuolė, vijo iš buto. Kaltinamoji užstojo motiną, sakė, kad jo I. nieko nepadeda. Su broliu apsistumdė. Po to susipyko su I., įsikabino viena kitai į plaukus. Brolis jas skyrė. Kaltinamoji vieną kartą pakėlė koją, tačiau nukentėjusiajai nespyrė. Tai I. ją puolė, nes kaltinamoji pasakėm, jog I. namuose nieko nedaro. Kaltinamoji stumtelėjo nukentėjusiąją, sujudėjo spintelė ir nukrito veidrodis. Abi stovėjo koridoriuje, I. išbėgo, griebė kaltinamajai už peties, o kaltinamoji I. griebė už plaukų, tada ir I. kaltinamąją griebė už plaukų. Konfliktas truko gal dvi minutes. Brolis ir I. nuėjo į savo kambarį. Kvietė policiją. Prisipažįsta, kad gynėsi ir pakėlė koją. Po konflikto kaltinamajai ant krūtinės buvo mėlynė.

Į klausimus kaltinamoji paaiškino, kad ji ir nukentėjusioji viena kitai griebė už plaukų, kaltinamoji pakėlė koją, bet nežino, ar pataikė nukentėjusiajai. Tuo metu jos buvo viena priešais kitą. Brolis jas skyrė, liepė paleisti vienai kitą. Kaltinamoji kažkada I. atsivedė į butą, o dabar per ją kyla problemos. Brolis kaltinamajai spyrė į sėdmenis, kaltinamoji buvo blaivi, ar I. buvo blaivi, nežino, kai ją išvežė, jie šventė tėvo gimtadienį. Pripažino, kad sugriebė I. už plaukų, tačiau kojos keletą kartų nekėlė. Dėl jo sužalojimo yra specialisto išvada, ji dėl brolio veiksmų rašė pareiškimą. Ranką susilaužė darbe, nuo lūžio ant jos buvo mėlynės. Ranka lūžo 10 dienų prieš įvykį. Tą dieną, kai brolis spyrė, kaltinamoji griuvo, brolis spyrė iki konflikto su I.. Su broliu susitaikė. Brolis jai spyrė, buvo su juo susiėmusi, galėjo trenktis į kampą, brolis stūmė, spyrė, ji griuvo ant kelių. I. jai nagais griebė už krūtinės, laikė už plaukų, griebė už peties. Dilbį sužaloji gal brolis kai spyrė į sėdmenis, stūmė į sieną, griuvo ant kelių į kairę pusę, gal griebė už juosmens. Nežino, ar brolis buvo su batais, gal galėjo ir pati nusibrozdinti. Nurodė, kad I. jai sakė, jog pretenzijų neturi, todėl bylą buvo galima seniai nutraukti. Namuose daiktų netrankė, indų, vazos nedaužė. Konfliktas prasidėjo kaltinamosios kambaryje, su I. susikabino tarp vonios ir virtuvės. Po konflikto ją išvežė į psichiatrijos ligoninę. Po to ji parašė pareiškimą ir grįžo namo. Jeigu ir daužė indus, tai tik dėl to, kad I. netvarko virtuvės. Veidrodis krito, nematė, ar dužo, jis nebuvo pakabintas, tik atremtas į sieną. Televizoriaus nedaužė, už jo užkliuvo ir jis nukrito. Kaltinamosios liga prasidėjo dėl brolio. Ji lankosi pas psichiatrą, geria vaistus. Liga diagnozuota po tėvų skyrybų paauglystėje, liga kontroliuojama. Paskutinį kartą ligoninėje gulėjo 2015 metais (b. l. 121-122).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamojo G. M. paaiškino, kad gyvena kartu su broliu A. M., tėčiu, brolio sugyventine Ilona ir savo dviem mažamečiais vaikais. Su I. konfliktas kilo pirmą kartą. 2017-02-15, apie 15 val., su I. kilo konfliktas dėl to, kad brolis konfliktavo su mama. Ji tai išgirdo ir nuėjo užstoti mamos. Tuo metu pasimaišė I., ji čiupo I. už plaukų ir du kartus spyrė į pilvą koja. I. namie nieko nedaro, net indų neišplauna, naktimis geria alkoholinius gėrimus, o visą dieną miega. Ji nėščia, bet alkoholį vartoja. Mama su jais kartu negyvena, ji buvo atvažiavusi į svečius. Jie su tėčiu išsiskyrę. Ir ji, ir brolis kvietė policiją. Atvažiavo ir policija, ir greitoji. Ją iš pradžių nuvežė į Psichiatrinę ligoninę, tačiau apžiūrėję iš ten iškarto paleido. Anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje 7 ar 9 kartus, jai buvo nustatyta depresija su psichoze (b. l. 37). Papildomos apklausos metu G. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Pripažįsta, kad 2017-02-15, apie 15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žodinio konflikto metu, tampė už plaukų I. bei gindamasi kojomis jai  spyrė į pilvo apačią. I. gyveno kartu tuo metu su jais. I. pati provokuoja konfliktus. Kaip ir minėjo praeitoje apklausoje. Vyko tarp jų konfliktas žodžiu, o vėliau abi kibo viena kitai į plaukus.  Buvo viena ant kitos įpykusios. Tada jai vieną kartą koja spyrė.  I. tuo metu laukėsi, tačiau jos nesužalojo kojos spyriu. Smūgis koja buvo nestiprus, į pilvo apatinę sritį. Kojų spyrių buvo tik vienas ir tas ginantis, kad ji atsitrauktų nuo jos. Nežino ar jai nuo tokio smūgio koja liktų mėlynė.  Ji tempė jai už plaukų, tačiau jų tikrai neišpešė nuo galvos odos. Mano ji juto fizinį skausmą, kuomet tampė už plaukų. Dėl kojos spyrio, abejoja ar ji ką jautė, nes pati ir jai spyrė.  Pripažįsta, kad I. sukėlė fizinį skausmą, tačiau ir I. brolis buvo ją sumušęs, vaikščiojo su mėlynėmis (b. l. 46).

Apkalustas kaip liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad motina jų bute yra nepageidaujama, jis tai pasakė G. M.. G. susinervino. Sakė, kad tai ne jo reikalas ir puolė į isteriją. Jie apsižodžiavo. Liudytojo kambaryje buvo I.. Ji išėjo iš kambario, tada G. puolė ant I., griebė už plaukų, bandė jas išskirti, bet nepavyko. G. buvo stipriai įsikabinusi I. į plaukus. Kai paleido, jie abu nuėjo į savo kambarį. Iškvietė policiją, nes G. tęsėsi isterija. Ji pradėjo mėtyti daiktus, indus, sudaužė veidrodį. Atvykę policijos pareigūnai matė netvarką. Dar buvo atvykusi greitoji, domėjosi, ar niekas nenukentėjo. I. pasakė, kad G. ją tik apdraskė. Pareiškimo jie nerašė, sakė, kad jeigu tai tęsis toliau, kreipsis vėl. Kiek suprato, G. išvežė, bet vakare ji grįžo. Pas ją atėjo neblaivus buvęs sugyventinis. Liudytojas jam pasakė, kad jis ten nepageidaujamas. G. vėl pradėjo siautėti. Tada vėl iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai paprašė sugyventinio išeiti iš buto, o G. vėl išvežė.

Į klausimus paaiškino, kad po pirmo karto G. grįžo apie 21-21 val. Liudytojas I. B. ir tėvas buvo viename kambaryje, o kitame kambaryje sėdėjo G., jos sugyventinis ir motina. Liudytojas pasakė tam sugyventiniui, kad jis ten negyvens, tada G. pradėjo isterikuoti, sakė, kad I.negyvens, visaip ant jų kalbėjo. Tarp jų vyko konfliktas. G. šaukė ant liudytojo, apmėtė daiktais. Liudytojas ėjo link savo kambario, G. rėkavo. Iš kambario išėjo I., jos tarpusavyje apsižodžiavo. I. beveik nieko nesakė, o G. rėkė. Kai pamatė, kad liudytojas nieko nesako, puolė ant I., bėgo link jo, griebė už plaukų. Tada ir I. griebė už plaukų G.. G. kilnojo koją, bandė spirti, nematė ar spyrė. I. sakė, kad spyrė du kartus. Rankomis smūgių nebuvo. Nei I., nei liudytojas G. nemušė, nuėjo į savo kambarį. G. atbėgo pas juos, pradėjo daužytis, tada liudytojas paėmė ją už pažastų ir išmetė į koridorių. Koridoriuje G. sudaužė veidrodį, statybinę plokšte, daužė produktus. Tai matė atvykę pareigūnai, atvyko vaikinas ir mergina,. Vakare atvyko tie patys pareigūnai. G. sudaužė vazelę, lėkštą, vos nesudaužė stiklinio staliuko, virtuvėje daužė produktus. Dieną sudaužė tėvo televizorių. Kai G. ir I. buvo susikabinusios, jos nenugriuvo, buvo įsirėmusios į pakabintus ant kabyklos drabužius, nesuklupo. Liudytojas kvietė policiją, G. nemušė. Buvo apdraskyta I. ranka, pas teismo medikus I. nėjo, nes stiprių sužalojimų nebuvo. G. sužalojimus galėjo pasidaryti pati. Jau taip buvo ir apkaltino jį. Į sėdmenis jai nespyrė, nes žino, kad jos negalima liesti. I. skambino policijai, kad nori nutraukti bylą, tačiau jai paaiškino, kad reikia palaukti (b. l. 123-124).

Apklaustas kaip specialistas O. D. teismo posėdyje paaiškino, kad tyrė kaltinamosios G. M. kūną 2017-02-17. Ji atvyko į skyrių su Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjos užduotimi. Paaiškino, kad 2017-02-15 spyrė brolis į klubą, nugriuvo, spaudė dešinį žastą, I. apdraskė krūtinę. Medicinių dokumentų nebuvo pateikta. Specialisto išvada pateikta vien tik iš apžiūros ir nustatyti išvadoje nurodyti sužalojimai, kurie padaryti galima 2017-02-15. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti vienas po kito, mažiausiai 15 trauminių poveikių, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Į klausimus specialistas paaiškino, kad griuvimas teismo medicinos praktikoje suprantamas, kaip veiksmas nuo savo kojų ir dažniausiai sužalojama viena kūno plokštuma. Šiuo atveju yra sužalotos kelios priešingos kūno pusės. Viena kartą nugriuvus sužaloti ir dešinę, ir kairę pusę sudėtinga. Vienmomenčiam griuvimui visi šie sužalojimai nėra būdingi. Kai kurie sužalojimai, tarkim, kelio kraujosruva galėjo būti padaryti griūnant. Sužalotas dešinys kelis.

Dešinėje pusėje daugiau sužalojimų. Dešinio žasto viršutinio vidurinio trečdalio vidiniame išoriniame paviršiuje matosi kraujosruvos. Griūnant jos negalėjo atsirasti. Per visus paviršius buvo išdėstytos pakankamai dideliame plote penkios kraujosruvos. Nuo suspaudimo pirštais galėjo atsirasti. Vienos plaštakos penkiais pirštais suspaudus galėjo atsirasti tokios kraujosruvos. Griuvimui tokie sužalojimai beveik nebūdingi. Reikėtų nugriūti ant gruoblėto paviršiaus, su atsikišusiomis dalimis, kurios viena šalia kitos. Mano, kad vienas iš galimų sužalojimo mechanizmų yra suspaudimas pirštais.

Dešinio peties užpakaliniame paviršiuje beveik nugaroje, tiek užpakaliniu peties sąnariu yra dvi poodinės kraujosruvos viena šalia kitos. Jeigu būtų viena kraujosruva, galėtų būti nuo griuvimo. O nugriuvus vieną kartą, susižaloti priekį ir nugarą pakankamai sudėtinga. Galėjo atsirasti nuo spaudimo. Kad atsirastų tokie sužalojimai nuo griuvimo, žmogus turėjo nuolat griuvinėti.

Dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame ir užpakaliniame paviršiuje yra kraujosruvos. Griūnant labiausiai tikėtina, kad būtų sužalota alkūnė, delnai. Griūnant būtų šiek tiek kitokie sužalojimai. Sąmoningas žmogus ištiestų ranką. Iš praktikos žinoma, kad žiemą griūnant nustatomi tipinės vietos lūžiai, kai ranka lūžta šiek tiek virš riešo, dilbio kaulas. 

Nugaros dešinės pusės sužalojimas yra toje vietoje, kur galima sau užčiuopti, kur baigiasi paskutinis šonkaulis iš nugaros, beveik nugaros juosmens riba. Ten nustatyta viena poodinė kraujosruva 1,5x4 cm. Imant atskirai po vieną sužalojimą, galėjo atsirasti nuo griuvimo, bet, griuvimas suprantamas, kaip vienmomentinis veiksmas, kuriam nebūdinti sužalojimai, išsidėstę skirtingose kūno dalyse. Kelis galėjo būti sužalotas, griūnant, suklumpant. Ant kairio sėdmens išorinio kvadrato 6,5x8,5 cm. dydžio kraujosruvos. Nugriuvus galima ant sėdmens užsidirbti kraujosruvą. Sėdmens dalinimas yra sąlyginis, vaizdinis. Jeigu griūti ant dešinio kelio, o susižaloti kairį sėdmenį sudėtinga, nes tai priešingos pusės. Vienmomenčiam griuvimui nebūdinga, Jeigu griuvinėjimas daugkartinis, galima padaryti ir visus sužalojimus. Nuo įspyrimo tokie sužalojimai galėjo būti. Sužalojimų vietos užsifiksavusios plačios rūšinės priklausomybės požymiai, išskyrus odos nubrozdinimus, jie siauresni. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galėjo atsirasti nuo spyrio, kas atitinka kieto buko daikto sąvoką.

Kairės krūties sužalojimai buvo du, odos plotas, kuriame daugybinės vietomis tarpusavyje susiliejančios taškinės violetinės kraujosruvos, sužalojimas būdingas padarymui kietu buku daiktu. Toks sužalojimas atsiranda, kai yra sužalojamas tik pats viršutinis odos sluoksnis ir tada kraujosruvos išsilieja į viršutinį odos sluoksnį ir nėra gilesnio audinių pažeidimo, kad išryškėtų poodinė kraujosruva. Tai būdinga, kai sugriebiama tik oda, ne smūgis. Gali daryti prielaidą iš to, ką specialistui sakė tiriamoji, tai galėjo būti smarkus pirštų spaudimas ir tempimas į viršų arba į apačią. Toks slydimas ir spaudimas. Tai vienas iš variantų. Tai viena kraujosruva. Odos plotas 2,7x0,5 cm. vertikalios krypties. Juosmens kairėje vedama menama pažasties linija nuo pažasties priekinės duobės vertikaliai į apačią palei ją įstrižos krypties ties 2-8 val. pagal laikrodžio ciferblato rodykles 2x01 cm dydžio nubrozdinimas, padarytas kietą ribotą paviršių turinčiu daiktu.

Dešinio kelio sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkus į kampą, užfiksuoti plačios rūšinės priklausomybės požymiai, konkretizuoti, ar užsikabino už kampo, galėjo susižaloti griūdama. Sužalojimai gali būti įvairaus dydžio. Kelio sąnarys yra sferos pavidalo, sužalojimai būna įvairūs, priklauso nuo įvairių aplinkybių (b. l. 134-135).

Apklaustas kaip ekspertas M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jis atliko G. M. teismo psichiatrinę ekspertizę. Tiriamoji buvo apžiūrėta, atliktas psichologinis ištyrimas, įvertinti pateikti duomenys, bylos medžiaga, medicininė dokumentacija ir padaryta išvada, kad G. M. serga psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, mišrus tipas. Šią išvadą palaiko. Įtariamos įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. M. buvo dalinėje medikamentinėje remisijoje, t. y. būklė pagerėjusi, tačiau nepilnai. Ji galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą, tačiau negalėjo visiškai jų valdyti, kas atitinka riboto pakaltinamumo kriterijus. Šiuo metu t. y. ekspertizės metu pagal savo psichikos būklę G. M. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Rekomendavo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones-ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kad sutrikimą valdyti, sumažinti iki minimumo riziką, veiksmų pasikartojimo. Šią savo išvadą visiškai palaiko ir tvirtina.

Į klausimus ekspertas paaiškino, kad sprendžiant iš jos, kaip procesinio veiksnumo kriterijus, ji gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Kalbant apie veiką, tuo metu negalėjo valdyti, bet būtent tos veikos atžvilgiu. Tai sąlygojo jos psichikos sutrikimas. Šizoafektinis sutrikimas, afektas nėra stabilus, impulsų kontrolė nėra pilna ir pakankama, Yra duomenų, kad ji gydėsi ambulatoriškai, dienos stacionare  gana intensyviai. Tai sąlygoja, sutrikdo asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus, greičiau išsiprovokuoja. Žmonės su G. M. sutrikimu negali pilnai ir adekvačiai sureaguoti dėl savo būklės, bet būklė nebuvo pilnai kompensuota. Kiek turėjo duomenų, tuo metu buvo nėščia, todėl medikamentinis gydymas buvo nutrauktas. Buvo bandoma išlaikyti kitomis priemonėmis ir ta būklė  buvo vidutiniška. Nebuvo ūmaus pablogėjimo, bet nebuvo ir pilnai kompensuota. Šios veikos padarymui galėjo turėti įtakos tai, kad gydymas buvo koreguojamas dėl nėštumo. Stengiamasi nėštumo metu skirti kuo mažiau medikamentų. G. M. teigimu, tyrimo metu ji buvo nėščia. Objektyvių duomenų neturėjo. Jos teigimu, ji gydėsi dienos stacionaro sąlygomis. Lankėsi, buvo gydytojų priežiūroje. Taikoma maksimali nemedikamentinė intervencija.

Šizoafektinis sutrikimas tai yra dvigubas sutrikimas, kuriam būdingas ir šizofrenijos sutrikimas, ir afektiniai sutrikimai, tai depresinės ir manijos. Šizofrenijos dalies būna mąstymo, psichoziniai sutrikimai, dažniausiai pasireiškia ūmios fazės metu, o afektiniai sutrikimai koreliuoja tarp šizofrenijos komponentui ir, kadangi mišrus tipas, gali tam tikri manijos, pakilumo, depresijos, liūdesio, sujaudinimo dalykai. Sudėtinga paaiškinti, jie tuo metu nebuvo pilnai kompensuoti. Būtent, tas afektinis komponentas nebuvo pilnai kompensuotas. Šizofrenijos momentu nebuvo psichozės, mąstymo sutrikimo, buvo pilnai kompensuota, mes jų nekonstatavome. Žmogus nekliedėjo, nehaliucinavo. Afektinė būklė nebuvo pakankamai stabili. Dalinai stabilizuota, bet dar turėjo patologinį momentą. Kiek pamena, buvo lyg ir subjektyviais duomenimis, kad buvo konsultuota stacionare, bet dokumentų nėra, gal nebuvo būtinybės gydyti priverstinai  Reikia pasitikslinti. Pagal išvadą G. M. procesinio veiksnumo kriterijus atitinka, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl, mano, kad ji suvoktų paskirtos bausmės esmę. Šizoafektinio sutrikimo paūmėjimo metu gali būti visko, agresijos taip pat. Tam ir skiriamas gydymas, kad nebūtų paūmėjimo. Veikos padarymo metu G. M. buvo riboto pakaltinamumo kriterijus. Tokiu atveju ekspertai rekomenduoja skirti medicininio pobūdžio priemones. Priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė skiriama, kad kontroliuoti jos psichikos sutrikimą, kad asmuo būtų priverstas nuvykti pas gydytoją psichiatrą, kuris įvertintų jos psichikos būklę, dinamiką, stebėtų, ar psichikos būklė ne blogėja, spręstų dėl gydymo, kad užtikrinti kuo pilnavertiškesnę remisiją, kad asmuo neatsidurtų tokioje situacijoje, kad dėl savo psichinės būklės neįvyktų tokios problemos. Pagal įstatymą kas 6 mėn. gydymas peržiūrimas teisme. O lankymosi dažnumą nustato gydytojas psichiatras. Psichikos sutrikimams būdinga, ypač paūmėjant ligai, kad prarandama kritika ligai, būna nepilna kritika, prarandama motyvacija, todėl tikslinga, jeigu įmanoma, užtikrinti šią priežiūrą (b. l. 135-136).

Apklausta kaip nukentėjusioji I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad tarp jos ir G. M. įvyko konfliktas. Į butą, kuriame jie gyvena, atėjo G. ir A. M. mama. A. paprašė jos išeiti. G. puolė A.. Jie pastoviai konfliktuoja. Bute vyko remontas. G. pradėjo mėtyti plytas. A. bandė uždaryti kambario duris. G. išdaužė viską, lėkė vazos ir kiti daiktai. Ji pradėjo užgaulioti nukentėjusiosios vaikus, todėl įsikibo viena į kitą. G. spardė jai į pilvą. Spyrė virš trijų kartų. A. ją traukė. Nukentėjusioji griuvo. G. užmetė ant jos veidrodį. Jai pavyko ištrūkti. G. viską ištaškė. Atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. G. išvežė. Policijos pareigūnai sakė kviesti juos vėl, jeigu reikės. Nurodė, kad buvo sutikusi taikytis, bet G. rašė grasinančias žinutes, vėliau vėl norėdavo taikytis. Panašūs įvykiai tęsiasi iki šiol. Prasideda nuo įžeidinėjimų, o tada puola muštis. Norėčiau susitaikyti, bet, manau, kad nepavyks.

Į klausimus paaiškino, kad A. paprašė mamos išeiti iš buto. G. puolė A.. Jis žino, kad negalima G. liesti, nes bus apkaltintas užpuolimu. Nuo G. kenčia tėvas. G. pradėjo mėtyti plytas. A. bandė ją išstumti iš kambario. Po to traukė nuo nukentėjusiosios, stūmė. G. pradėjo įžeidinėti nukentėjusiosios vaikus, tada nukentėjusioji praeidama pro ją pasakė kaltinamajai kažką panašaus, kad ji į tai jos vaikų nepainiotų, tada nukentėjusiąją už plaukų ir iš kambario pritraukė iki kampo. Laikė už plaukų ir koja spardė į pilvą. Nukentėjusioji buvo pasilenkusi, o G. pėda tris kartus spyrė į pilvą. Vieną kartą jos ranka praslydo pro nukentėjusiosios ranką. Nukentėjusioji viena koja buvo lyg suklupusi. G. viena ranka laikė ją už plaukų. Nukentėjusioji taip pat viena ranka laikė G. už plaukų. A. atitraukė G. nuo jos. Tada ji griebė veidrodį ir metė į nukentėjusiąją. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nukentėjusioji pasakė, kad dėl ekspertizės nesikreips. Sužalojimų nebuvo, tik šiek tiek nubrozdinta dešinės rankos alkūnė. Medikai klausė, ar neskauda, uždėjo pleistriuką. Policiją kvietė gal A..  

G. metė ant jos veidrodį, bet A. pagavo, ant jos neužkrito. Tėvas stovėjo susiėmęs už galvos. G. daužė indus. Bute buvo chaosas. Nukentėjusioji pradėjo tvarkyti. Kai atvažiavo policija, ji nesikišo, buvau kambaryje. Jos tik kažko paklausė. G. išvežė. Pasakė vėl kviesti policiją, jeigu dar bus konfliktas. G. nepaguldė į ligoninę. Vakare vėl atvažiavo policija. Reiškia, vėl kilo konfliktas. Kas vyko antrą kartą, neprisimen. Moteris policijos pareigūnė sakė, kad jeigu reikės, vėl atvažiuos. 

Nesistebi, kad G. buvo nustatyta tiek sužalojimų. A. jau žino, kad jos negalima liesti. Jau buvo atvejis, kai G. padavė jį į teismą, nors iš tikrųjų A. nebuvo kaltas. Jis žino, kad geriau atsistumti nuo G.. Teigė, kad ne faktas, kad tie sužalojimai buvo padaryti tada. Tuo metu ji susitikinėjo su tokiu E., kuris ją trankydavo. Su A. kalbėjo dėl susitaikymo su G.. Jos vaikinas prašė atsižvelgti, kad G. nėščia, bet ji neatsižvelgė, kad tuo metu nukentėjusioji buvo nėščia. Tėvas P. M. konflikto metu buvo namie. Jis jau buvo su mėlyne. Kur tuo metu buvo motina, nematė. Konfliktas kilo dėl jos. Tėvas stovėjo virtuvėje susiėmęs už galvos maždaug 2-2,5 metų atstumu ir galėjo matyti, kas vyksta. Konflikto metu nukentėjusiosios vaikų nebuvo. Negalėjo ten atsivesti. Šiuo metu G. iš ten išprašyta, stengiasi su ja nebendrauti. Po to dar buvo konfliktų, kvietė policiją. G. kaltina juos, kad iš jos atėmė vaikus. Vieno konflikto metu du vyrai vos sutramdė G.. Sesė pabėgo. Mūsų konflikto metu G. mane užpuolė, griebė už plaukų. Mamai uždrausta lankytis bute. P., t. y. G. ir A. tėvas rašė, kad mama bute nepageidaujamas asmuo. G. dabar taip pat uždrausta lankytis bute. Buto savininkai P. ir jo brolis K., kuris bute negyvena, turi savo namą. Aš su vaiku tame bute esu registruota. G. išregistruoti negali, nes turi mažamečių vaikų.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23), nukentėjusioji nurodė, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. G. sužalojimai galėjo būti padaryti tuometinio jos draugo. Tą dieną jis buvo atėjęs pas G.. Jie gėrė, rūkė.

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu A. M., jo tėvu P. M., sugyventinio seserimi G. M. ir pastarosios dviem mažamečiais vaikais. Sugyventinio sesuo agresyvi, nestabilios psichikos. 2017-02-15, apie 15 val., G. M. triukšmavo, konfliktavo su jos sugyventiniu. Konflikto metu G. ją keikė necenzūriniais žodžiais, bandė griebti už gerklės, tačiau ji atsitraukė, po ko su ranka griebė už plaukų ir nusitempė prie veidrodžio koridoriuje bei laikydama už plaukų keletą kartų smūgiavo į pilvą. Ji laukiasi, todėl labai išsigando G. veiksmų. G.bandė raminti A. M. dėl ko ji paleido jos plaukus, bandė numesti ant jos veidrodį, tačiau A. M. spėjo veidrodį sulaikyti. Ji tuoj pat pabėgo į savo kambarį ir girdėjo kaip G. mėtė namuose buvusius daiktus. Sugyventinis iškvietė policiją ir G. buvo išvežta į psichiatrinę ligoninę. Apie 21.30 val. ji grįžo ir pradėjo triukšmauti, atsivedė savo draugą, girtavo, elgėsi nepagarbiai visų namiškių atžvilgiu. Ji vėl padėjo konfliktuoti, todėl A. vėl iškvietė policiją, ją išvežė į komisariatą (b. l. 23).

Apklausta kaip liudytoja Laimutė E. M. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną užėjau į butą aplankyti anūkų. Sūnus A. pasakė, kad esu nepageidaujama bute ir liepė išeiti. G. supyko -jeigu ji nepageidaujama bute, tai kodėl I. pageidaujama. Sūnus puolė ant liudytojos, o G. susistumdė su I.. G. į I. mėtė žaislus. Aš į konfliktą nesikišau. I. nuėjo į savo kambarį. Aš G. kviečiau eiti į savo kambarį, sakiau, kad nusiramintų. Tuo metu atvažiavo policija. Iš pradžių įvyko konfliktas tarp G. ir brolio. Matė, kad A. kirstelėjo G. į petį, bet nemačiau koja ar ranka. Viskas prasidėjo, nes A. liepė liudytojai išeiti iš buto. G. yra nervuota. Liudytoja stengėsi nesikišti. Toliau G. konfliktavo su I.. Liudytoja matė konfliktą tarp G. ir A.. Nemačiau, kaip G.įlėkė į kambarį pas I.. Veidrodis buvo koridoriuje, šalia žaislų, kuriuos G. mėtė į I., pyko, kodėl motina yra nepageidaujama, o I. pageidaujama. Girdėjo balsus, kaip G. šaukė ant I.. Jos nesimušė. Susistumdė tik A. su G.. I. nuėjo į savo kambarį.

Liudytoja teigė, kad ji visą laiką buvo koridoriuje. I. su G. buvo taip pat koridoriuje, prie veidrodžio. G. norėjo, kad I. išeitų iš buto. Viskas prasidėjo nuo sūnaus A.. Po to prasidėjo konfliktas tarp G. ir I.. G. griebė I. už kasos. Smūgių nematė, tik susistumdė. G. trenkė I., ši atgal G. į petį. Kad būtų smūgių kojomis, nepasakytų. Namuose buvo tik jie G. vaikučiai. P. lyg ir nebuvo. Buvo išėjęs į parduotuvę. G. I. trenkė kelis kartus. Jos abi kivirčijosi. Smūgiai buvo suduoti į pečius. Už ko laikė viena kitą, negaliu pasakyti. Daugiausiai už pečių. Į butą atėjau apie 17 val. Kur buvau 15 val., nežinau. Išėjau apie 18 val., kai policija išvežė G.. Aš kartais užeinu į butą pas G.. Tame pačiame kambaryje gyvena ir P.. Jo tą dieną nebuvo. Pasakyti tiksliai nuo kelių valandų ten buvo, negali. Susinervino, kad tarp vaikų nėra draugystės. Teigė, jog matė, kad I. sudavė G. keletą kartų ranka. Sūnus G. sudavė kojomis.

Iš 2017-02-16 protokolo pareiškimo matyti, kad I. B. nurodė, jog 2017-02-15 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ji gyvena su sugyventiniu A. M., ją sumušė sugyventinio sesuo G. M., prašo pardėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto perieš ją (b. l. 1-3).

Iš registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2017-02-15 15:07 registruoti pranešimai BPC apie tai, kad pranešėją ir jos draugę puola jos brolis, sumušė, GMP informuota, yra mažų vaikų, adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat apie tai, kad sesuo G. M. serga psichikos liga ir yra gydyta psichiatrinėse ligoninėse, daužo namuose daiktus, sudaužė televizorių, triukšmauja, konfliktuoja, yra mažamečių vaikų ir nėščia moteris. Nurodyta papildoma informacija apie įvykį – moteriai psichikos sutrikimai, palydės į Parko g. Be to, 2017-02-15 22:11 val. taip pat registruotas pranešimas BPC apie tai, kad bute triukšmauja pranešėjo sesuo, konfliktuoja yra mažamečiai 2 vaikai (b. l. 12-14).

Iš 2017-02-15 patrulės I. L. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-02-15 22 val. 11 min. gautas pranešimas iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute triukšmauja, konfliktuoja pranešėjo sesuo, yra du vaikai. Atvykus į vietą policijos patruliai nustatė, kad policiją kvietė A. M.. 2017-02-15 dienos metu G. M. smurtavo prieš savo brolio A. M. sugyventinę I. B. – tampė už plaukų, sudraskė ranką, keletą kartų trenkė į pilvą iš kojos ir taip sukėlė fizinį skausmą. Atvykus patruliams I. B. elgėsi ramiai, buvo blaivi. G. M. elgėsi agresyviai, rėkavo, 2017-02-15 apie 14:00 val. G. M. buvo išverta į Parko g. 21, kadangi A. M. buvo pranešęs, kad G. M. sutriko psichika, jis viską bute daužo, konfliktuoja. I. B. nurodė, kad smurtas pasireiškę tampymu už plaukų, rankos apdraskymu, spyriais į pilvą, teigė, kad ji laukiasi. G. M. dėl smurto nieko neaiškino, nenustodama keikėsi necenzūriniais žodžiais, keikė I. B., A. M. ir P. M. necenzūriniais žodžiais, rėkavo, bėgiojo po namus . G. M. pristatyta į PK (b. l. 16-17).

Iš 2017-02-15 parulės I. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-02-15 apie 15:07 val. su patruliu A. K. gavo pranešimą iš OVS, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją ir jo draugę puola pranešėjo sesuo. Atvykus A. M. paaiškino, kad seseriai G. M. sutriko psichika, ji namuose pradėjo viską daužyti, mėtyti lėkštes, konfliktuoti. G. M. elgėsi agresyviai, rėkavo, mosikavo rankomis, bėgiojo po namus. G,. M. GMP išvežta į Parko g. 21 (b. l. 18).

Iš 2017-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute. Įėjus pro duris kairėje pusėje yra koridorius, užėjus į koridorių, kairėje pusėje yra tvarkingai sukabinti drabužiai, tarp drabužių matyti veidrodžio kabėjimo žymė, veidrodžio nėra (b. l. 20-21).

Iš 2017-02-17 specialisto išvados Nr. G 503/2017 (01) matyti, kad buvo ištirtas G. M. kūnas ir specialistas pateikė išvadą, kad G. M. padaryti tokie sužalojimai: kairės krūties kraujosruvos odoje, dešinio žasto, dešinio peties, dešinio dilbio, nugaros dešinės pusės, dešinio kelio, kairio sėdmens poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais; kairės krūties, juosmens kairės pusės odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-15). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiolika trauminių poveikių (b. l. 55).

Iš 2017-04-03 pažymos apie asmens gydymą matyti, kad G. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 8 kartus, paskutinį kartą nuo 2015-08-18 iki 2015-09-18. Diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas (b. l. 67).

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. 2017 m. gruodžio 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-205/2017 matyti, kad G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - šizoefektinis sutrikimas mišrus tipas, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dalinėje medikamentinėje remisijoje. Pagal savo psichikos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu G. M. galėjo suvokti jo pavojingumą, tačiau negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų (atitinka riboto pakaltinamumo kriterijus BK 18 str.). Šiuo metu G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas - šizoefektinis sutrikimas, mišrus tipas, kuris šiuo metu yra dalinėje medikamentinėje remisijoje. Pagal savo psichikos būklę šiuo metu G. M. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pagal G. M. psichikos būklę su j galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali duoti parodymus, būti apklausiama, gali dalyvauti teismo posėdyje. G. M. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos  priežiūros sąlygomis (b. l. 89-93).

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamajai G. M. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Jį patvirtina kaltinamosios G. M. paaiškinimai, nukentėjusiosios  I. B. paaiškinimai, liudytojų A. M. paaiškinimai, liudytojos L.E. M. paaiškinimai, specialisto išvados, policijos pareigūnės tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo G. M. iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad ji įvykio dieną konfliktavo namuose su savo šeimos nariais. Konflikto metu ji su nukentėjusiąją I. B. buvo susikibę už plaukų, kaltinamoji vieną kartą pakėlė koją, bet nespyrė. Tačiau kaltinamoji teigė, kad tai nukentėjusioji ją užpuolė, nes kaltinamojo pasakė, kad Ilona namuose nieko nedaro. Kaltinamoji stumtelėjo nukentėjusiąją, susijudėjo spintelė ir veidrodis nukrito. Abi stovėjo koridoriuje, I. išbėgo, griebė kaltinamąją už peties, o kaltinamoji tada ją griebė už plaukų, tada ir nukentėjusioji griebė kaltinamąją už plaukų. I. jai nagais griebė už krūtinės, laikė už plaukų, griebė už peties. Kaltinamoji viską darė gindamasi. Nukentėjusioji I. B. iš esmės patvirtino šias aplinkybes, kad konflikto metu G. M. blogai atsiliepė apie jos vaikus, dėl to jos paprašė vaikų į tai nepainioti. Kaltinamoji tada griebė I. B. už plaukų, ši taip pat sugriebė kaltinamąją už plaukų. G. tuo metu laikė ją už plaukų ir spardė jai į pilvą, spyrė virš trijų kartų. I. B. taip pat viena ranka laikė G. M. už plaukų. A. M. jas išskyrė atitraukdamas vieną nuo kitos, G. M. tada metė ant nukentėjusiosios veidrodį, bet nepavyko. Šias aplinkybes taip pat patvirtino A. M. paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad G. M. I. išėjus iš kambario, griebė I. už plaukų, jos abi susikibo, G. kilnojo koją, bandė spirti, nematė ar įspyrė, bet vėliau I. sakė, kad įspyrė du kartus.  Liudytojas bandė jas išskirti, bet nepavyko. Liudytoja apklausta L. E. M. parodė, kad būtent kaltinamoji puolė nukentėjusiąją I. B., griebė ją už kasos. Ši liudytojas taip pat patvirtino, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji buvo susikibę, kad G. I. trenkė du kartus, I. taip pat trenkė G. atgal į petį, jos abi laikėsi už pečių. Pažymėtina, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamąją,, G. M. taip pat pripažino, kad konflikto metu pasimaišė I. B. ir ji čiupo I. už plaukų, bei du kartus spyrė į pilvą koja, papildomos apklausos metu nurodė, kad tampė už plaukų I. bei gindamasi kojomis jai spyrė į pilvo apačią. Tokiu būdu byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad neabejotinai įrodyta, jo būtent kaltinamoji sukėlusi žodinį konfliktą vėliau pradėjo ir fiziškai smurtauti prie nukentėjusiąją I. B.. Būtent G. M. pirma užsipuolė nukentėjusiąją I. B., t. y. pirma griebė ją už plaukų, o tada jos abi susikibo. Joms esant susikibusioms už plaukų, G. B. keletą kartų smūgiavo koja I. B. į pilvo sritį ir tokiais veiksmais sukėlė I. B. fizinį skausmą. G. M. teigia, kad tai ji buvo užpulta ir už plakų tampė bei smūgiavo koja gindamasis, tačiau iš liudytojų paaiškinimų, nukentėjusios paaiškinimų ir iš dalies ir pačios G. M. paaiškinimų teisme, bei paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad būtent G. M. užpuolė I. B., jos abi susikibo už plaukų, stumdėsi ir tampėsi, be to, G. M. kelis kartus koja spyrė I. B. į pilvo sritį. Kadangi G. M. užpuolė nukentėjusiąją, ją tampė už plaukų ir spardė į pilvo sritį, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. M. turėjo pagrindo gintis ir spardyti I. B. į pilvo sritį, nes ne I. B. užpuolė G. M.. Ištirtų įrodymų pagrindu neabejotinai konstatuotina, kad kaltinamoji 2017-02-15, apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, buitinio konflikto metu su ja kartu gyvenančiai brolio sugyventinei I. B. griebė už plaukų, juos tampė bei laikydama I. B. plaukus jai keletą kartų koja smūgiavo į pilvo sritį. Tokiais veiksmais ji I. B. sukėlė fizinį skausmą. A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis ir jo sugyventinė I. B. gyvena viename kambaryje, o G. M. su vaikais bei tėvas gyvena kitame kambaryje. Jis su savo sugyventine nors ir gyvena viename bute, tačiau bendrą ūkį veda tik abu, su kitais bute gyvenančiais asmenimis bendro ūkio neveda ir negyvena kaip šeimos nariai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad I. B. ir G. M. kartu negyvena, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas žmogui.

Dėl baudžiamosios atsakomybės

G. M. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas buvo nuo 2017-02-15 22:25 val. paleista 2017-12-17 09:50 val. (b. l. 32, 48). Jai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49).

Iš psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamų veiksmų metu G. M. konstatuotas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio ji veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmė, tačiau negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų. Iš Eksperto paaiškinimo seka, kad tokia būklės susidarė dėl koreguoto gydymo, nes įvykio metu G. M. laukėsi, ir gydymas buvo tęsiamas be vaistų, todėl galimybė valdyti savo veiksmus nebuvo pakankamai kompensuota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindo pripažinti, kad darydama nusikaltimą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ,G. M. buvo ribotai pakaltinama, nes negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų dėl nustatyto psichikos sutrikimo (BK 18 straipsnio 1 dalis). Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas tiesiogine tyčia ir nesunkus. BK 18 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, jos nusikaltimas yra nesunkus, kaltinamoji nusikaltimo metu ir šiuo metu yra nėščia, įvertinus psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir eksperto paaiškinimus teisme, iš kurių matyti, kad kaltinamoji įvykio metu negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų dėl to, kad jai buvo koreguojamas gydymas dėl nėštumo ir ši būklė nebuvo pakankamai kompensuota būtent dėl gydymo, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindo G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo dėl to, kad jis šį nusikaltimą padarė būdama ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnio 2 dalis). Kadangi ekspertizės akte ir teisme apklausiamas teisme ekspertas, kaltinamajai rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, jai vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi ir BK 98 straipsniu skirtina ši priverčiamoji medicinos priemonė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

n u s p r e n d ž i a :

G. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei pripažinti, kad ji šią nusikalstamą veiką padarė būdama ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnis).

G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 18 straipsnio 2 dalis, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

G. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Inga Štuopienė