Civilinė
byla Nr. 3K-3-355/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Baranausko, Virgilijaus Grabinsko ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
R. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo
2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovėms A. Ž. ir M. P.,
dalyvaujant trečiajam asmeniui R. P., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių
miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl
naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl
naudojimosi dviejų kambarių butu tvarkos nustatymo tarp trijų bendraturčių –
tėvo ir jo dviejų dukterų.
Ieškovas R. Ž. prašė nustatyti
naudojimosi dviejų kambarių butu
tvarką, paskiriant jam
naudotis 17,22 kv. m, o atsakovėms A. Ž. ir M. P. – 13,32 kv. m ploto kambarį bei visiems
trims bendraturčiams – po 1/3 bendro naudojimo patalpų. Ieškovas nurodė, kad
jam nuosavybės teise priklauso 8/12, o atsakovėms – po 2/12 šio buto dalis.
Butas yra dviejų izoliuoti kambarių, taigi jį galima padalyti be žalos jo
paskirčiai.
Byloje
nustatyta, kad ieškovas ir atsakovės yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teisėmis
priklauso 8/12, o atsakovėms – po 2/12 buto dalis. Buto plotas – 50,19
kv. m, jame yra du izoliuoti kambariai ir bendro naudojimo patalpos –
virtuvė, vonia, tualetas, koridorius bei rūsys. Bute gyvena atsakovės M. P.
keturių asmenų šeima (iš jų du yra mažamečiai vaikai), atsakovė A. Ž. taip
pat yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute, augina mažametį vaiką, tačiau ji dalį
laiko praleidžia užsienyje, kur mokosi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį
atmetė.
Teismas
nurodė, kad, nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklausančiu butu tvarką, jame turi būti atskiros izoliuotos patalpos. Tai
patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. T. v.
R. T., bylos Nr. 3K-3-1583/2002). Teismas nustatė, kad atsakovė
M. P. su šeima (sutuoktiniu ir dviem vaikais) gyvena ginčijamame bute,
atsakovė A. Ž. su dukteria taip pat jame gyvena, tik dalį laiko praleidžia
besimokydama užsienyje. Šių aplinkybių ieškovas neginčija. Teismas nurodė, kad
turi būti nustatyta tokia naudojimosi butu tvarka, kad kiekvienam iš
bendraturčių – ieškovui ir abiem atsakovėms – tektų bent po vieną izoliuotą
patalpą, atsižvelgiant į jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčijamame
bute tokios tvarkos nustatyti negalima, nes jame yra tik dvi izoliuotos
patalpos. Paskyrus naudoti vieną kambarį dviem bendraturtėms (atsakovėms), jo
bendras naudojimas nebus galimas, taigi bus suvaržytos vienos iš bendraturčių
teisės naudotis nuosavybe. Teismas konstatavo, kad naudojimosi tvarkos ginčijamu
butu nustatymas negalimas (CK 4.81 straipsnis), todėl ieškinio pareiškimas
atmestinas.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą,
2010 m. kovo 15 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų
kolegija nustatė, kad ieškovas dvylika metų butu nesinaudoja, nesiekė įgyvendinti
savo valdymo teisės, gyvena kitur. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl buto
atidalijimo, vėliau pakeitė ieškinio dalyką ir prašė nustatyti naudojimosi butu
tvarką. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,
įvertindamas ginčijamo buto nedalumą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1583/2002, kurioje išaiškinta,
jog nedalus butas naudojimosi tvarkos nustatymo prasme reiškia, kad tame bute
nėra izoliuotų, atskirų kambarių, kuriais galėtų naudotis atskirai kiekvienas
bendraturtis. Kadangi ginčijamame bute nėra izoliuotų patalpų, tenkančių
kiekvienam bendraturčiui, tai butas yra nedalus. Teisėjų kolegija konstatavo,
kad ieškovo pateiktas naudojimosi butu tvarkos būdas neatitinka įstatymo
reikalavimų, pažeidžia bendraturčių (ne tik ieškovo, bet ir atsakovių) teises
ir teisėtus interesus. Ieškovas nepasiūlė jokios kitos kambarių izoliavimo
galimybės. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas turi galimybę apginti savo
teises kitu būdu – pareikšdamas ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas ilgą laiką neįgyvendino buto
valdymo teisės, gyvena kitur, nereiškė ieškinio dėl įkeldinimo. Tai patvirtina
atsakovių poziciją, kad ieškovas nesiekia apsigyventi šiame bute.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas R. Ž. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo
2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir priimti
naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Teismai netinkamai
aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių
teisės nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką įgyvendinimą. Netinkamai
taikydami CK 4.72 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią visų bendraturčių teisę
valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo
disponuoti, teismai pažeidė kasatoriaus nuosavybės teisę į šio turto dalį. Nors
abiem atsakovėms priklauso po 2/12, o kasatoriui – 8/12 buto dalys, tačiau jos
naudojasi visu butu, o kasatorius savo nuosavybės teisės negali įgyvendinti.
Neturėdamas lėšų išmokėti atsakovėms piniginę kompensaciją už joms tenkančias
nuosavybės teisės dalis, kasatorius netenka galimybės naudotis savo nuosavybe,
nors kito gyvenamojo ploto neturi. Teismai kasatoriaus teisių neapgynė,
priešingai, laikė, kad atsakovių teisės bus pažeistos, jeigu kasatoriui bus
skirta naudotis atskira izoliuota patalpa.
2.
Teismai plečiamai aiškino CK 4.81 straipsnį. Jame nenurodyta, kad izoliuota
gyvenamoji patalpa privalo būti skirta naudotis kiekvienam bendraturčiui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2002 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje V. T. v. R. T.,
bylos Nr. 3K-3-1583/2002, nurodyta, kad įstatymo sąlyga, jog paskyrimas
naudotis izoliuota atskira patalpa priklauso nuo dalies, turimos bendrosios
dalinės nuosavybės teise, nėra imperatyvioji norma, kurios taikymas reikštų,
kad, nesant tokios patalpos, bet esant didesnei ar mažesnei, būtų negalimas
naudojimosi tvarkos nustatymas. Kasatorius prašė teismo priteisti jam naudotis
kambarį, kurio plotas (17,22 kv. m) yra mažesnis už kasatoriui tenkančią
idealiąją nuosavybės dalį. Abiem atsakovėms skiriant naudotis 13,98 kv. m
ploto kambarį jų teisės negali būti pažeistos, nes pagal joms tenkančias
idealiąsias bendrosios nuosavybės teisės dalis joms priklauso naudotis 9,92
kv. m ploto mažiau.
3.
Teismai, gindami atsakovių interesus ir ignoruodami kasatoriaus teises, pažeidė
CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus,
4.75 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, kurioje pasisakyta, kad teismo pareiga yra ištirti visas bylai
reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U.,
bylos Nr. 3K-3-359/2008). Apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad
kasatorius nepasiūlė jokios kitos kambarių izoliavimo galimybės, neatsižvelgė į
tai, jog akivaizdžiai nėra galimybės perplanuoti butą taip, kad kiekvienai
atsakovei tektų naudotis po 2,03 kv. m ploto, atitinkančio kiekvienos iš
jų turimą nuosavybės teisės dalį, atskira izoliuota patalpa.
4.
Teismai neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią bendraturčiai,
įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo
valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino
sprendimo būdo bei kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. J.,
R. V., O. Š. v. S. B., E. G., Alytaus apskrities viršininko
administracija, bylos Nr. 3K-3-780/2003;
2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U.,
bylos Nr. 3K-3-359/2008). Kasatorius ne kartą kreipėsi į atsakoves, siūlė
visus įmanomus būdus: tiek atidalyti iš bendrosios dainės nuosavybės, tiek
nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau atsakovės bendradarbiauti vengė, tik siūlė
išmokėti kasatoriui nepagrįstai mažą ir neatitinkančią tikrosios buto dalies
vertės kompensaciją. Tokie atsakovių veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas
teise.
5.
Teismai netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2002 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-1583/2002, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės
aplinkybės nesutampa (nurodytoje kasacinėje byloje ieškovė prašė skirti
naudotis didesnio nei jos turima nuosavybės teisės dalis, ploto patalpas, tuo
tarpu kasatorius – atvirkščiai, prašė skirti jam naudotis mažesniu negu
priklauso plotu).
6.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien atsakovių argumentais, padaręs
išvadą, kad kasatorius nesiekia apsigyventi ginčijamame bute, pažeidė CPK 185
straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nevertino kasatoriaus argumentų, taip
pat aplinkybės, kad kito nekilnojamojo turto jis neturi. Apeliacinės
instancijos teismas išsamiai neaptarė visų apeliacinio skundo argumentų ir
byloje surinktų įrodymų, neįvertino jų reikšmės, turinio ir įrodomosios galios,
taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl naudojimosi butu, kuris yra bendroji
dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo ypatumų, kai butas buvo privatizuotas pagal
Butų privatizavimo įstatymą
Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta pagrindinė teismo priedermė – vykdyti
teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas
asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta
pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5
straipsnio 1 dalis). Nors civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis
rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,
kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12
straipsnis), tačiau tai neeliminuoja bylą nagrinėjančio teismo konstitucinės
pareigos – siekio vykdyti teisingumą. Dispozityvumo principas, suteikiantis
teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kartu
leidžia laisvai pasirinkti ir civilinių teisių gynimo būdą ar net kelis iš jų
(CPK 13 straipsnis, CK 1.138 straipsnis). Tačiau įstatyme taip pat nustatytas
ir draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudimas įgyvendinti
civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo
pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų
žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK
1.137 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl
bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos
bei šios teisės įgyvendinimo principų yra nuosekliai išplėtota ir gausi. CK
4.75 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės bendrosios nuosavybės teisės
įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės
objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai
įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti
savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio
teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems
bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo
interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75
straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje N. L. v.
O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A.
v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Naudojimosi butais,
kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis,
kurio 1 dalyje nurodyta, kad buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio
susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis
izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios
nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisių
įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo
principu, kuris yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio
reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnis). Savo ruožtu CK 4.93 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja
vienodą teisių apsaugą. Visa tai suponuoja poreikį, nagrinėjant konkrečių
asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu butu, civilinės
teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo aiškinti bei
taikyti taip, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę,
tačiau atsižvelgiant ir į tai, jog nuosavybės neliečiamumo principas, kuris yra
ir civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principas, kaip ir kiti
tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant
vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų
asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti
taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip
civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise,
visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis, taip pat
žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje T. Ch. v.
A. S., bylos Nr. 3K-3-272/2007).
Galimybė
nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso ir nuo konkrečioje byloje
turinčių reikšmės aplinkybių. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismai priimtus sprendimą ir nutartį motyvavo ginčijamo buto nedalumu
bei šią išvadą kaip precedentu grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. T.
v. R. T., civilinės bylos Nr. 3K-3-1583/2002, pateiktu
išaiškinimu, kad nedalus butas naudojimosi tvarkos nustatymo prasme reiškia,
jog tame bute nėra izoliuotų kambarių, kuriais galėtų naudotis atskirai
kiekvienas bendraturtis. Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamas išaiškinimas buvo pateiktas esant ginčui
tik tarp dviejų bendraturčių, taigi kiekvienos iš šių lyginamų bylų faktinės
aplinkybės turi savų ypatumų, jos nėra tapačios. Be to, nagrinėjamoje byloje
sprendžiant šalių ginčą būtina atsižvelgti į nustatytų bylos faktinių aplinkybių
specifiką. Ginčo butas buvo privatizuotas pagal
1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų
privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Kasatoriui (ieškovui) su sutuoktine
1992 m. sausio 25 d. sudarant šio buto pirkimo–pardavimo
sutartį, tuo metu nepilnametės jo dukterys – atsakovės A. Ž. ir M. P. (Ž.)
– buvo kartu su savo tėvais lygiateisiai subjektai, turintys vienodas teises naudotis
ginčo butu. Nors buto privatizavimo proceso metu pasikeitė buto savininkas ir
atsakovės neįgijo nuosavybės teisių į dalį privatizuoto ginčo buto, tačiau jų
(atsakovių) iki privatizavimo turėta naudojimosi šiuo butu teisė, nors ir
neatitinkanti šiuo metu turimų (paveldėjus po motinos mirties) nuosavybės teise
šio buto dalių, yra pakankamas teisinis pagrindas šias teises ginti bei
konstatuoti, kad pagal kasatoriaus pateiktą naudojimosi butu tvarkos variantą
atsakovių naudojimosi šiuo butu teisės iš esmės pažeidžiamos. Ieškinio
patenkinimas aptariamos teisinės situacijos atveju, kurią papildo teismų
nustatyta aplinkybė, kad kasatorius butu nesinaudojo dvylika metų, neatitiktų
šiuo metu ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise turinčių savininkų
naudojimosi butu tvarkos ir principų (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad butų privatizavimo proceso metu
pasinaudojus privatizavimo galimybėmis ir įgijus nuosavybės teises į
privatizuojamą butą tuo metu jame gyvenusių ir juo besinaudojusių nepilnamečių
šeimos narių – nepilnamečių vaikų, turėjusių vienodas su butą privatizavusiais
tėvais teises butu naudotis, – teisių sąskaita įgytų nuosavybės teisių
įgyvendinimas, paneigiant iki tol vaikų turėtą teisę butu naudotis (šiems taip
ir nepakeitus savo gyvenamosios vietos), neatitiktų CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimo ir iš
esmės reikštų piktnaudžiavimą savo teise.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje padarytos
išvados bei materialiosios teisės normų išaiškinimai nereiškia savininkų įgytų
nuosavybės teisių paneigimo ir yra ne bendroji taisyklė, o išimtis iš
bendraturčių naudojimosi butais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos.
Apibendrindama
kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti
kasacijos pagrindai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo
skundžiamus teismų procesinius sprendimus naikinti. Įrodymų vertinimo taisyklių
pažeidimų nenustatyta.
Atmetus
kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų
kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 76,10 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies
3, 8 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359
straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš ieškovo R. Ž. (duomenys
neskelbtini) 76,10 Lt (septyniasdešimt šešis litus 10 ct) bylinėjimosi
išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Virgilijus
Grabinskas
Česlovas
Jokūbauskas