| Civilinė byla Nr. e2-4777-733/2024 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01366-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.5. |
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 19 d.
Šilutė
n u s t a t ė :
Ieškovė mažoji bendrija (toliau ir – MB) „Finansinis ciklas“ prašo priteisti iš atsakovės V. Ž. 1479,79 Eur negrąžinto kredito, 27,27 Eur sutartinių palūkanų, 10,62 Eur delspinigių, 24,15 Eur administravimo mokesčio, 860,74 Eur negautų pajamų, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2023-03-28 uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB Lizingas“ (toliau – kredito davėja) ir atsakovė V. Ž. elektroninių ryšių priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią kredito davėja atsakovei suteikė 1600 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas kredito davėjo naudai. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl kredito davėja ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
Taip pat nurodo, kad 2024-05-30 kredito davėja ir ieškovė MB „Finansinis ciklas“ sudarė Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį, pagal kurią kredito davėja perleido iš sutarties kylančius reikalavimus atsakovės atžvilgiu.
Nurodo, kad atsakovės ieškinio parengimo dienai negrąžinta kredito suma yra 1479,79 Eur. Sutarties priedas („Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“) numatė atsakovės pareigą sumokėti administravimo mokestį. Šio ieškinio parengimo dienai nesumokėta administravimo mokesčio suma yra 24,15 Eur. Sutarties Bendrosios dalies 6.1 – 6.4 punktai įtvirtino atsakovės pareigą mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditu. Sutarties priede („Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“) buvo įtvirtinta fiksuota 6,9 proc. palūkanų norma. Sutarties nutraukimo dienai (2024-05-19) atsakovei priskaičiuota ir priteistina palūkanų suma yra 27,27 Eur. Remiantis sutarties 13.1 punktu, atsakovei neatliekant bet kokių mokėjimų pagal sutartį, gali būti skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai. Kadangi atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo ir kitų mokėjimo terminų, jai buvo apskaičiuoti delspinigiai, kurie reikalavimo perleidimo dienai (t. y. 2024-05-31), sudaro 10,62 Eur.
Be to, ieškovė nurodo, kad pagal sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą visa apimtimi buvo perleista ieškovei, ši turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias kredito davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį, kredito davėja negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Negautų pajamų (nuostolių) suma, paskaičiuota už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024-05-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030-04-10), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, yra 860,74 Eur ir yra priteistina iš atsakovės.
Atsakovė V. Ž., kuriai procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023-03-28 UAB „SB Lizingas“ ir atsakovė V. Ž. elektroninių ryšių priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito davėja atsakovei suteikė 1600 Eur kreditą 84 mėnesiams, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas kredito davėjo naudai. Atsakovė netinkamai vykdė sutartį, todėl, bylos medžiaga nustatyta, kad kredito davėja ją 2024-05-20 nutraukė.
Nustatyta, kad 2024-05-30 kredito davėja ir ieškovė MB „Finansinis ciklas“ sudarė Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį, pagal kurią kredito davėja perleido iš sutarties kylančius reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Iš 2024-06-17 išrašo iš 2024-05-31 skolų perdavimo – priėmimo akto prie minėtos sutarties matyti, kad 2024-05-31 atsakovės kredito skola 1479,79 Eur, delspinigiai – 10,62 Eur, administravimo suma 24,15 Eur, palūkanų suma 27,27 Eur.
Dėl negrąžinto kredito
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Kaip matyti, atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, dėl ko kredito davėja su atsakove sutartį nuo 2024-05-20 (ne nuo 2024-05-19 kaip nurodo ieškovė) vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteikto kredito likutį, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 1479,79 Eur negrąžinta paskola (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 27,27 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki 2024-05-19.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 6,9 procentų metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2030-04-10. Nutraukus sutartį (2024-05-20), ieškovė suskaičiavo mokėtinas 27,27 Eur palūkanas iki 2024-05-19, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.
Dėl delspinigių
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10,62 Eur delspinigių.
Pagal Sutarties bendrosios dalies sąlygų 13.1 punktą kredito gavėjui laiku nesumokėjus kredito davėjui bet kokių pagal šios sutarties sąlygas mokėtinų sumų, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 10,62 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas.
Dėl administravimo mokesčio
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 24,15 Eur administravimo mokesčio.
Iš kredito davėjos ir atsakovės sudarytos sutarties matyti, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti kredito davėjai 604,80 Eur administravimo mokestį. Iš Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalyje esančio mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovė kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 7,20 Eur administravimo mokesčio.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 24,15 Eur administravimo mokesčio, todėl jis iš atsakovės priteistinas ieškovei.
Dėl negautų pajamų
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 860,74 Eur nuostolių (negautų pajamų). Šia sumą ieškovė apskaičiavo, anot jos, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024-05-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030-04-10), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Įprastomis sąlygomis kredito gavėja galėjo pagrįstai tikėtis atsakovei tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovės už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad kredito gavėja, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį su atsakove planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovei suteiktos kredito sumos, nes atsakovė suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.
Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030-04-10), skaičiuojant 6,9 proc. palūkanų nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės lūkestis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, planuotas gauti pagal sutartį iki jos termino pabaigos, nebūtų ginamas tuo atveju, jeigu atsakovė po sutarties nutraukimo savo prievolę grąžinti gautą kreditą įvykdytų anksčiau nei numatytas sutarties pabaigos terminas, nes nuo kredito grąžinimo momento ieškovė nebetektų teisės reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgia, vertindamas ieškovės negautų pajamų realumą ir spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma priteisimo. Taigi, ieškovės lūkestis gauti pajamas iš su atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties, kuris buvo pažeistas nutraukus sutartį, yra ribojamas to fakto, kad atsakovė gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą (vartojimo kredito sumą) arba jos dalį, t. y. įvykdyti savo prievolę dėl sutarties pažeidimo.
Ieškovės reikalavimas priteisti 860,74 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą tenkinamas ta apimtimi skaičiuojant 6,9 proc. metines palūkanas, neviršijančios 860,74 Eur sumos, skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal mokėjimo grafiką paskaičiuotas palūkanas (Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-613/2021).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 54 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 780 Eur ieškovei ir 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 1479,79 Eur negrąžinto kredito,
- 27,27 Eur palūkanų,
- 10,62 Eur delspinigių
- 24,15 Eur administravimo mokesčio,
- nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2024-05-20 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2030-04-10), apskaičiuotus taikant 6,9 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, bet ne daugiau kaip kiekvieną mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką,
- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1541,83 Eur sumą nuo 2024-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 780 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei mažajai bendrijai „Finansinis ciklas“, juridinio asmens kodas 306773850,
- 11,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Teisėjas Robertas Povilaitis