Civilinė byla Nr. e2A-267-943/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01996-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.12.; 2.6.29.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,PETROCHEMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eco unicum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PETROCHEMA“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo žemės ūkio bendrovė „Noteros ūkis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eco unicum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „PETROCHEMA“ 85 170 Eur sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu žemės ūkio bendrove (toliau – ŽŪB) „Noteros ūkis“ (pradinis kreditorius) sudarė 2018 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „PETROCHEMA“ dėl 85 170 Eur skolos. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2018 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. birželio 21 d. raštais.

3.       Ieškovė 2018 m. liepos 11 d. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 85 170 Eur priteisimo iš UAB „PETROCHEMA“, tačiau atsakovė teismui pateikė prieštaravimus, nurodydama, kad didžiąją dalį skolos pirminiam kreditoriui (ŽŪB „Noteros ūkis“) yra apmokėjusi ir turi tai pagrindžiančius dokumentus, t. y. nuo 2016 m. kovo 29 d. pavedimo UAB „PETROCHEMA“ yra grąžinusi ŽŪB „Noteros ūkis“ 71 546 Eur atskirais pavedimais į sąskaitą, taip pat perduodant grynuosius pinigus, operacijas tvirtinant grynųjų pinigų orderiais, kurių numeriai, kaip ir mokėjimai į banko sąskaitą, nurodyti atsakovės pateiktame apyvartos žiniaraštyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsakovės nurodytus dokumentus pateikė pirminiam kreditoriui ŽŪB „Noteros ūkis“ su reikalavimu paaiškinti, ar ji 2018 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido galiojantį reikalavimą. ŽŪB „Noteros ūkis“ patvirtino ir garantavo ieškovei, kad perleido galiojantį reikalavimą į atsakovę UAB „PETROCHEMA“ dėl 85 170 Eur skolos. ŽŪB „Noteros ūkis“ paaiškino, jog atsakovės UAB „PETROCHEMA“ 10 527 Eur mokėjimas UAB „Robega“ negali būti siejamas su ŽŪB „Noteros ūkis“, nes ji neturėjo jokių įsipareigojimų šiai įmonei. ŽŪB „Noteros ūkis“ nepripažįsta apyvartos žiniaraštyje nurodytų UAB „PETROCHEMA“ sąskaitų bendrai 39 319,60 Eur sumai, tariamai išrašytų ŽŪB „Noteros ūkis“, nes tokių sąskaitų nėra gavusi ir įtraukusi į apskaitą.

4.       Atsakovė UAB „PETROCHEMA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad jos turimais duomenimis, ji yra skolinga ieškovei 13 623,40 Eur – tai nurodyta į bylą pateikiamame UAB „PETROCHEMA“ apyvartos žiniaraštyje, taip pat bankinių pavedimų kopijose. Atsakovės teigimu, ji ŽŪB „Noteros ūkis“ yra apmokėjusi iš viso 71 546,60 Eur įvairiais bankiniais mokėjimais. Taip pat atsakovė yra išrašiusi trečiajam asmeniui ŽŪB „Noteros ūkis“ sąskaitas faktūras iš viso 29 504,80 Eur sumai. Vienintelis mokėjimas, kurio atsakovė negali pagrįsti, yra sąskaitos Nr. PETN074, esančios į bylą pateiktame apyvartos žiniaraštyje, apmokėjimas. Atsakovės teigimu, ji yra grąžinusi ieškovei 61 731,08 Eur, o kita dalimi skolos neginčija. Ieškovės pateikti orderiai, pagal kuriuos atsakovė neva gavo 20 800 Eur, yra neaišku kieno pasirašyti, nėra nurodyti lėšas gavusio asmens nei vardas, nei pavardė ir neaišku, koks UAB „PETROCHEMA“ atstovas gavo šias lėšas grynaisiais pinigais. Taip pat neaišku, ar apskritai šias lėšas gavo UAB „PETROCHEMA“ atstovas. Atsakovė pateikė sąskaitų Nr. PET04718, kurios suma 10 023,08 Eur, ir Nr. PET04709, kurios suma 19 481 Eur, kopijas, pagrindžiančias 29 504,08 Eur ŽŪB „Noteros ūkis“ įsipareigojimą UAB „PETROCHEMA“.

5.       Ieškovė UAB „Eco unicum“ pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad atsakovės apyvartos žiniaraštis nėra tinkamas įrodymas, nes tai yra vienašališkai atsakovės sudarytas dokumentas, kurio net ji pati negali pilnai pagrįsti, nurodydama tariamą dokumentų neturėjimą. Atsakovės pateikti į bylą bankiniai pavedimai taip pat nepaneigia ieškinio pagrįstumo. Atsakovės atliktus mokėjimus bendrai 20 400 Eur sumai pagal pateiktus bankinius pavedimus, kaip neva mažinančius įsiskolinimą, paneigė į bylą kartu su ieškiniu pateikti dokumentai. Atsakovės mokėjimas 10 527 Eur sumai UAB „Robega“ negali būti siejamas su ŽŪB „Noteros ūkis“, nes ji neturėjo jokių įsipareigojimų šiai įmonei. Atsakovės sąskaitą pasirašęs asmuo A. P. niekada nebuvo ŽŪB „Noteros ūkis“ darbuotojas, o įsigyta prekė niekada nebuvo įtraukta į įmonės balansą. Ieškovė laiko, kad atsakovės pateikti mokėjimai bendrai 30 927 Eur sumai, yra paneigti išmokėjimais pagal kasos pajamų orderius ir aptartais faktais. Ieškovė akcentavo, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ nepripažįsta atsakovės apyvartos žiniaraštyje nurodytų UAB „PETROCHEMA“ sąskaitų bendrai 39 319,60 Eur sumai, tariamai išrašytų ŽŪB „Noteros ūkis“, nes tokių sąskaitų nėra gavusi ir įtraukusi į apskaitą. Kartu su atsiliepimu į ieškinį nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl šių sąskaitų įteikimo ir/ar prekių pagal sąskaitas perdavimo ŽŪB „Noteros ūkis“. Atsakovės nepagrįstai ginčijamus orderius pasirašė tuometinis UAB „PETROCHEMA“ vadovas T. B. ir tai įrodo kasos išlaidų orderiai Nr. NO 160019 ir Nr. NO 160034, kur aiškiai identifikuotas pasirašęs asmuo ir kurio parašai sutampa su minėtais kasos išlaidų orderiais.

6.       Atsakovė UAB „PETROCHEMA“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad be apyvartos žiniaraščio visi mokėjimai yra pagrįsti į bylą pateiktais banko išrašais. Kasos išlaidų orderiai Nr. NO 160019 ir Nr. NO 160034 yra pasirašyti T. B. asmeniškai ir neturi jokio ryšio su UAB „PETROCHEMA“. Kasos išlaidų orderis Nr. NO 160018 yra išduotas 2016 m. liepos 22 d., tačiau šio orderio atsakovės vardu T. B. negalėjo pasirašyti, kadangi orderio išrašymo dieną jis negalėjo vienasmeniškai veikti UAB „PETROCHEMA“ vardu, o tik kartu su prokuristu. 2016 m. birželio 29 d. UAB „PETROCHEMA“ prokūra įgaliojo A. U. (A. U.) atstovauti įmonei kartu su UAB „PETROCHEMA“ vadovu, atlikti veiksmus, tarp kurių ir atstovauti įmonei santykiuose su juridiniais asmenimis, UAB „PETROCHEMA“ vardu sudaryti sutartis, tokias kaip paskolos, nuomos, draudimo, kilnojamojo turto nuomos, transporto priemonių nuomos, serviso, kitas paslaugų, darbo bei kitokias sutartis, bendrovės finansinius įsipareigojimus užtikrinančius dokumentus bei pasirašyti kitus dokumentus, susijusius su bendrovės finansais ir administravimu. Taip pat atsakovė nurodė, kad kasos išlaidų orderio Nr. NO 160034, išduoto 2016 m. rugpjūčio 16 d., pasirašyti T. B. atsakovės vardu taip pat negalėjo, kadangi T. B. buvo atšauktas iš vadovo pareigų 2016 m. rugpjūčio 1 d. Taigi, atsakovė laiko, kad 30 600 Eur skolos grąžinimas yra neįrodytas. Be to, atsakovė sumokėjo ŽŪB „Noteros ūkis“ vardu už jos įsigytą kukurūzų sėjamąją. Sumos mokėjimo pavedime ir sąskaitoje, kurią UAB „Robega“ išrašė ŽŪB „Noteros ūkis“, sutampa ir patvirtina, jog UAB „PETROCHEMA“ atliko mokėjimą pagal sąskaitą Nr. 0004605 ŽŪB „Noteros ūkis“ vardu. Ieškovė nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, įrodančių, jog pati yra sumokėjusi pagal sąskaitą Nr. 0004605, taigi tai tik patvirtina, jog UAB „PETROCHEMA“ sumokėjo už ŽŪB „Noteros ūkis“ įsigytą kukurūzų sėjamąją.

7.       Trečiasis asmuo ŽŪB „Noteros ūkis“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ji perleido ieškovei galiojantį ir teisėtą 85 170 Eur reikalavimą į atsakovę. Atsakovės pateiktas apyvartos žiniaraštis nėra tinkamas įrodymas, nes jis pasirašytas atsakovės vienasmeniškai ir neatitinka tikrovės. Atsakovės pateikti į bylą bankiniai pavedimai 20 400 Eur sumai nepaneigia įsiskolinimo, nes pagal trečiojo asmens išrašytus kasos išlaidų orderius Nr. NO 160016 ir Nr. NO 160018 atsakovei buvo išmokėti 20 800 Eur grynaisiais pinigais. Trečiojo asmens teigimu, atsakovės 10 527 Eur mokėjimas UAB „Robega“ nesusijęs su ŽŪB „Noteros ūkis“, nes trečiasis asmuo neturėjo jokių įsipareigojimų šiai įmonei, nebuvo gavusi PVM sąskaitos faktūros ir jos neįtraukė į apskaitą. Sąskaitą pasirašęs A. P. niekada nebuvo trečiojo asmens darbuotoju, o įsigyta prekė nebuvo įtraukta į įmonės balansą ir nebuvo naudojama. Trečiasis asmuo nepripažįsta apyvartos žiniaraštyje nurodytų atsakovės PVM sąskaitų faktūrų PET04718, PET04709 ir PETNO74, tariamai išrašytų trečiajam asmeniui, nes tokių sąskaitų nėra gavusi ir įtraukusi į apskaitą. Trečiasis asmuo pareiškė, kad visus atsakovės ginčijamus orderius pasirašė UAB „PETROCHEMA“ vadovas T. B., kuris visuomet veikė šios bendrovės interesais. Trečiasis asmuo niekada neturėjo jokių ūkinių ar finansinių operacijų su T. B. kaip fiziniu asmeniu. Atsakovės teismui pateiktų UAB „PETROCHEMA“ įstatų 7.4 punkte nustatyta, kad bendrovės santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendrovės vadovas bendrovę atstovauja ir bendrovės vardu sandorius sudaro vienasmeniškai. Apie prokūrą ar vadovo įgaliojimų apribojimą ar pasibaigimą trečiasis asmuo niekada nebuvo informuotas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.

9.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovė byloje neįrodė skolos grąžinimo fakto pakankamais ir objektyviais įrodymais. UAB „PETROCHEMA“ apyvartos žiniaraštis nėra tinkamas įrodymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) prasme, kadangi jis yra vienašališkai pačios atsakovės sudarytas dokumentas, kurio atsakovė negali pilnai pagrįsti pradiniais apskaitos duomenimis (atsakovė pripažįsta, kad tokių duomenų ji pateikti negali dėl jų neturėjimo). Ieškovės pateikti dokumentai – grynųjų pinigų išmokėjimas pagal kasos išlaidų orderius kaip skolos gražinimas bendroje 20 800 Eur sumoje (2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. NO 160016 ir 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. NO 160018) rodo, kad būtent trečiasis asmuo ŽŪB „Noteros ūkis“ grąžino UAB „PETROCHEMA“ nurodytą sumą, gautą pagal pateiktus bankinius pavedimus. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad atsakovės UAB „PETROCHEMA“ už UAB „Robega“ atliktas mokėjimas 10 527 Eur sumai, vertintinas kaip atsiskaitymas su trečiuoju asmeniu, nes byloje nėra duomenų, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ būtų turėjusi kokių nors įsipareigojimų UAB „Robega“, taip pat nėra duomenų, kad atsakovės pateiktą sąskaitą pasirašęs asmuo A. P. būtų dirbęs ŽŪB „Noteros ūkis“ ar būtų turėjęs šios bendrovės suteiktus įgalinimus. Be to, aptariama prekė (kukurūzų sėjamoji) nebuvo įtraukta į ŽŪB „Noteros ūkis“ balansą.

10.       Teismas konstatavo, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ pagrįstai nepripažįsta atsakovės apyvartos žiniaraštyje nurodytų UAB „PETROCHEMA“ sąskaitų bendrai 39 319,60 Eur sumai (PVM sąskaita faktūra PET04718 sumai 10 023,80 Eur ir PVM sąskaita faktūra PET04709 sumai 19 481 Eur), kadangi duomenų, jog ŽŪB „Noteros ūkis“ tokias sąskaitas yra gavusi ir įtraukusi į apskaitą, nėra. Atsakovės vienašališkai išrašytų sąskaitų apie neva perduotas prekes negalima laikyti tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes jos nepagrįstos tokių prekių pristatymo ar perdavimo dokumentais.

11.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad negalima vadovautis ieškovės pateiktais kasos išlaidų orderiais, nes neaišku, kas juos pasirašė – nėra nurodyta lėšas gavusio asmens vardas, pavardė, todėl neaišku, koks UAB „PETROCHEMA“ atstovas gavo šias lėšas grynaisiais pinigais ir ar apskritai šias lėšas gavo UAB „PETROCHEMA“ atstovas, kadangi ieškovė pateikė į bylą kasos išlaidų orderių originalus, iš kurių matyti, kad juos pasirašė tuometinis UAB „PETROCHEMA“ vadovas T. B. ir tai įrodo kiti ieškovės pateikti kasos išlaidų orderiai – 2016 m. rugpjūčio 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. NO 160019 ir 2017 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderis Nr. NO 160034, kur aiškiai identifikuotas pasirašęs asmuo ir kurio parašai sutampa su aptariamais kasos išlaidų orderiais. Be to, T. B. parašų sutapimą su asmens pasirašiusio aptariamus kasos išlaidų orderius parašais, teismo vertinimu, rodo ir atsakovės pateikta 2016 m. birželio 29 d. išduota UAB „PETROCHEMA“ prokūra, pasirašyta įmonės vadovo, ir UAB „PETROCHEMA“ vienintelio akcininko T. B. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas ir jame esantys parašai. Nors atsakovė nurodo, kad kasos išlaidų orderiai Nr. NO 160019 ir Nr. NO 160034 yra pasirašyti T. B. asmeniškai ir neturi jokio ryšio su UAB „PETROCHEMA“, tačiau būtent šiais kasos išlaidų orderiais nėra grindžiamas ieškinys. Nurodyti dokumentai vertintini tik tiek, kiek tai susiję su konkretaus asmens parašu – T. B., kuris ginčo laikotarpiu buvo UAB „PETROCHEMA“ direktoriumi ir akcininku ir pasirašė UAB „PETROCHEMA“ vardu 2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. NO 160016 ir 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. NO 160018, kurių pripažinti nenori atsakovė.

12.       Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog, išdavus 2016 m. birželio 29 d. UAB „PETROCHEMA“ prokūrą A. U., atstovauti įmonei kartu su UAB „PETROCHEMA“ vadovu, atsakovės vardu T. B. negalėjo veikti vienasmeniškai, nes, iš atsakovės pateiktų UAB „PETROCHEMA“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2016 m. rugsėjo 22 d., 7.4 punkte nustatyta, kad bendrovės santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendrovės vadovas bendrovei atstovauja ir bendrovės vardu sandorius sudaro vienasmeniškai.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „PETROCHEMA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Atsakovės teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė yra grąžinusi ŽŪB „Noteros ūkis“ 71 546,60 61 Eur, o kita dalimi atsakovė skolos neginčija. Pirmosios instancijos teismas į šiuos dokumentus pažiūrėjo kritiškai, tačiau kaip tinkamus įvertino ieškovės pateiktus, tuo metu atsakovės vardu veikti negalėjusio asmens pasirašytus, dokumentus ir ieškinį tenkino. Atsakovės apyvartos žiniaraštyje pateikta informacija yra patvirtinama banko sąskaitos išrašais ir kitais susijusiais mokėjimo dokumentais, todėl laikyti jo vienašaliu aktu, neparodančiu atsiskaitymų tarp šalių, yra niekuo nepagrįstas argumentas.

13.2.                      Liudytojo UAB „Robega“ direktoriaus R. K. parodymai ir jo pateiktas paaiškinimas, taip pat faktas, kad sąskaita už produkciją buvo išrašyta trečiajam asmeniui byloje, bet ne atsakovei, yra pakankamas pagrindas prieiti prie išvados, kad trečiojo asmens, bet ne atsakovės atstovai dalyvavo įsigyjant produkciją iš UAB „Robega“, todėl atlikto mokėjimo dydžiu (10 527 Eur) ieškovės reikalavimas turi būti mažinamas.

13.3.                      Negalima vadovautis ieškovės pateiktais kasos išlaidų orderiais, nes neaišku, kas juos pasirašė – nėra nurodyta lėšas gavusio asmens vardas, pavardė, todėl neaišku, koks UAB „PETROCHEMA“ atstovas gavo šias lėšas grynaisiais pinigais ir ar apskritai šias lėšas gavo UAB „PETROCHEMA“ atstovas. T. B. pasirašyti 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. liepos 10 d., t. y. tuo metu, kai jau T. B. nebebuvo UAB „PETROCHEMA“ nei vadovas, nei darbuotojas, todėl jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu neturėjo ir finansinius įsipareigojimus prisiėmė savo rizika ir atsakomybe. 2017 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. NO 160034 nurodyta, kad ieškovė išmokėjo pinigines lėšas T. B. kaip avansą, ne kaip skolos grąžinimą, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, už kokią produkciją ar paslaugas šis avansas buvo sumokėtas.

13.4.                      Bylos nagrinėjimo parengiamojoje stadijoje, taip pat bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), kilus klausimų dėl trečiojo suinteresuotojo asmens PVM sąskaitų faktūrų apskaitos, t. y. ar šis asmuo į PVM apskaitą buvo įtraukęs PVM sąskaitas faktūras PET04718, PET04709 ir PETNO74, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Pati atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl šios informacijos pateikimo, tačiau nebūdama šio juridinio asmens atstove tokios informacijos gauti negalėjo, todėl atsakovė prašė teismo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau teismas nepasinaudojo šia teise, netenkino atsakovės prašymo ir toks neišsamus aplinkybių, susijusių su byla, išnagrinėjimas yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14.       Ieškovė UAB „Eco unicum“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1.                      Apeliantė skunde net keletą kartų pabrėžia, jog ji pridėtais dokumentais įrodo, kad yra grąžinusi ŽŪB „Noteros ūkis“ 61 731,08 Eur, o kita dalimi skolos neginčija. Tačiau toks teiginys patvirtina, jog Apeliantė pripažįsta skolą ne 13 623,40 Eur kaip nurodyta pirmiau, o 23 438,92 Eur (85 170,00 Eur – 61 731,08 Eur = 23 438,92 Eur). UAB „PETROCHEMA“ apyvartos žiniaraštis nėra tinkamas įrodymas šiuo atveju, nes tai yra vienašališkai atsakovės sudarytas dokumentas, kurio net ji pati negali pilnai pagrįsti, nurodydama tariamą pirminių dokumentų neturėjimą. Apeliantės pateikti bankiniai pavedimai nemažina ginčo skolos, nes jie dengė kitą įsiskolinimą trečiajam asmeniui. Kasos išlaidų orderius pasirašė tuometinis UAB „PETROCHEMA“ vadovas T. B. ir tai įrodė į bylą kartu dubliku pateikti įrodymai, kur aiškiai identifikuotas pasirašęs asmuo ir kurio parašai sutampa su pirmiau minėtais UAB „PETROCHEMA“ atstovo parašais ant kasos išlaidų orderių. Atsakovės atliktas mokėjimas 10 527 Eur sumai už UAB „Robega“ negali būti siejamas su ŽŪB „Noteros ūkis“ nes ji neturėjo jokių įsipareigojimų šiai įmonei. Atsakovė teigia, jog ji neva yra išrašiusi ŽŪB „Noteros ūkis“ PVM sąskaitą faktūrą PET04718 10 023,80 Eur sumai ir PVM sąskaitą faktūrą PET04709 19481 Eur sumai, kurių bendra suma – 29 504,8 Eur. Skunde pripažįstama, kad vienintelis mokėjimas, kurio neva kol kas ji negali pagrįsti, yra sąskaitos PETN074, esančios apyvartos žiniaraštyje, apmokėjimas. Bylos nagrinėjimo metu ŽŪB „Noteros ūkis“ nepripažino apeliantės apyvartos žiniaraštyje nurodytų UAB „PETROCHEMA“ sąskaitų bendrai 39 319,60 Eur sumai tariamai išrašytų ŽŪB „Noteros ūkis“, nes tokių sąskaitų nėra gavusi ir įtraukusi į apskaitą. Pabrėžtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl šių sąskaitų įteikimo ir/ar prekių pagal sąskaitas perdavimo ŽŪB „Noteros ūkis“. Vien sąskaitos išrašymas trečiajam asmeniui dar nereiškia, jog jam kilo prievolė. Trečiasis asmuo šios sąskaitos neįtraukė į apskaitą, prekės negavo ir apie ją net nežinojo, tačiau šią sąskaitą be jokių prašymų apmokėjo atsakovė ir net nepasirūpino trišaliu užskaitos aktu, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ būtų turėjusi kokių nors įsipareigojimų šiai įmonei, taip pat nėra duomenų, kad atsakovės pateiktą sąskaitą pasirašęs asmuo A. P. būtų dirbęs ŽŪB „Noteros ūkis“ ar būtų turėjęs šios bendrovės suteiktus įgalinimus.

14.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų į bylą kasos išlaidų orderių originalų matyti, jog juos pasirašė tuometinis UAB „PETROCHEMA“ vadovas T. B. ir tai įrodo kiti ieškovės pateikti kasos išlaidų orderiai – 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nr. NO 160019 ir 2017 m. liepos 10 d. Nr. NO 160034, kur aiškiai identifikuotas pasirašęs asmuo ir kurio parašai sutampa su aptariamais kasos išlaidų orderiais. Be to, T. B. parašų sutapimą su asmens pasirašiusio aptariamus kasos išlaidų orderius parašais, rodo ir atsakovės pateikta, 2016 m. birželio 29 d. išduota UAB „PETROCHEMA“ prokūra, pasirašyta įmonės vadovo, ir UAB „PETROCHEMA“ vienintelio akcininko T. B. 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas ir jame esantys parašai. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad pirmiau nurodyti kasos išlaidų orderiai T. B. pasirašyti atitinkamai 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. liepos 10 d., t. y. tuo metu, kai T. B. nebebuvo UAB „PETROCHEMA“ vadovas ar darbuotojas, todėl jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu neturėjo ir finansinius įsipareigojimus prisiėmė savo rizika ir atsakomybe, tačiau šie argumentai nėra reikšmingi bylai, nes kaip teisingai pažymėjo teismas šiais kasos išlaidų orderiais nėra grindžiamas ieškinys. Nurodyti dokumentai vertintini tik tiek, kiek tai susiję su konkretaus asmens parašu – T. B., kuris ginčo laikotarpiu buvo UAB „PETROCHEMA“ direktoriumi ir akcininku ir pasirašė atsakovės vardu 2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. NO 160016 ir 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. NO 160018, kurių pripažinti nenori atsakovė. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog, išdavus 2016 m. birželio 29 d. UAB „PETROCHEMA“ prokūrą A. U. atstovauti įmonei galėjo kartu su UAB „PETROCHEMA“ vadovu, atsakovo vardu T. B. negalėjo veikti vienasmeniškai, nes, kaip matyti iš atsakovės pateiktų įstatų, bendrovės santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendrovės vadovas bendrovei atstovauja ir bendrovės vardu sandorius sudaro vienasmeniškai.

14.3.                      Apeliantė klaidina teismą ir meluoja, kad bylos nagrinėjimo parengiamojoje stadijoje buvo pateiktas prašymas kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme buvo vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau nei atsiliepime, nei triplike tokio prašymo atsakovė nereiškė. Toks prašymas buvo pateiktas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdyje ir jo tenkinimas būtų iš esmės užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Apeliantės atstovas dėl prašomų išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos įrodymų bandė kreiptis tiesiogiai 2019 m. vasario 21 d., t. y. tik po to, kai teismas 2019 m. vasario 19 d. paskyrė teismo posėdį bylos nagrinėjimui iš esmės. Svarbu pastebėti, jog ginčas tarp šalių dėl skolos kilo dar 2018 metų liepos mėnesį, kuomet ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodytoje byloje tie patys apeliantės atstovai pateikė motyvuotus prieštaravimus su priedais dėl skolos ir su ja nesutiko, tačiau jau tada žinojo, kad neturi visų reikiamų įrodymų savo pozicijai pagrįsti, todėl reikalavimas dėl įrodymų praėjus beveik 9 mėnesiams nuo ginčo teismuose kilimo yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir akivaizdžiai pavėluotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 29 d. ŽŪB „Noteros ūkis“ atliko 85 170 Eur mokėjimą atsakovei, paskirtyje nurodydama „pervedamos lėšos“. 2018 m. sausio 10 d. ŽŪB „Noteros ūkis“ ir ieškovė UAB „Eco unicum“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. ECO 2018/01/10-01, pagal kurią ŽŪB „Noteros ūkis“ perleido ieškovei 85 170 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „PETROCHEMA“. 2018 m. balandžio 12 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą – raginimą, kuriuo ragino atsakovę sumokėti 85 170 Eur.

17.       2018 m. liepos 16 d. atsakovė ieškovei pateikė raštą, kuriame nurodė, kad ji yra grąžinusi ŽŪB „Noteros ūkis“ 71 546 Eur grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais, todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas.

18.       Atsakovė nurodė, kad dalį 85 170 Eur sumos yra grąžinusi ŽŪB „Noteros ūkis“ šiais mokėjimais į ŽŪB „Noteros ūkis“ banko sąskaitą ar išmokėdama kitais būdais: 1) 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovė atliko 400 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad mokėjimas vykdomas pagal paskolos sutartį; 2) 2016 m. vasario 11 d. atsakovė atliko 2 000 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad mokėjimas vykdomas pagal sąskaitą; 3) 2016 m. vasario 18 d. atsakovė atliko 1 500 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad mokėjimas vykdomas pagal paskolos sutartį; 4) 2016 m. kovo 31 d. atsakovė atliko 3 000 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas; 5) 2016 m. balandžio 5 d. atsakovė atliko 700 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas; 6) 2016 m. balandžio 5 d. atsakovė atliko 2 000 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas; 7) 2016 m. balandžio 18 d. atsakovė atliko 7 000 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas; 8) 2016 m. balandžio 22 d. atsakovė atliko 700 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas; 9) 2016 m. balandžio 26 d. atsakovė atliko 1 000 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas; 10) 2016 m. gegužės 16 d. pardavėjas UAB „Robega“ išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 0004605 pirkėjai ŽŪB „Noteros ūkis“, kurią priėmė (pasirašė) A. P.. 2016 m. gegužės 26 d. atsakovė atliko 10 527 Eur mokėjimą UAB „Robega“, nurodydama, kad pradinis mokėtojas yra ŽŪB „Noteros ūkis“; 11) 2016 m. gegužės 30 d. atsakovė atliko 1 700 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas; 12) 2016 m. birželio 23 d. atsakovė atliko 400 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai yra avanso grąžinimas.

19.       2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidos orderiu Nr. NO 160016 ŽŪB „Noteros ūkis“ atsakovei išdavė 11 000 Eur, nurodydama, kad tai yra skolos grąžinimas. 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidos orderiu Nr. NO 160018 ŽŪB „Noteros ūkis“ atsakovei išdavė 9 800 Eur, nurodydama, kad tai yra skolos grąžinimas. 

20.       2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „PETROCHEMA“ vienintelio akcininko sprendimu įmonės vadovas T. B. atšauktas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2016 m. rugpjūčio 1 dienos. 2016 m. birželio 29 d. UAB „PETROCHEMA“ išdavė prokūrą A. U..

Dėl įrodinėjimo pareigos vykdymo

21.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su byla, kadangi nepasinaudojo teise kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl duomenų apie trečiojo asmens ŽŪB „Noteros ūkis“ apskaitą įtrauktas (apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad išrašytos 2016 m. liepos 1 d.) sąskaitas faktūras, t. y. ar šis asmuo į PVM apskaitą buvo įtraukęs PVM sąskaitas faktūras PET04718, PET04709 ir PETNO74.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad byloje egzistuotų viešasis interesas, dėl kurio pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvus ir imtis įrodymų rinkimo savo iniciatyva, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, jog būtų išnagrinėtos su byla susijusios aplinkybės. Aplinkybė, kad po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atsakovei buvo iškelta bankroto byla, tokio teismo vertinimo taip pat nekeičia.

23.       Atsakovė, neturėdama galimybės pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie trečiąjį asmenį ŽŪB „Noteros ūkis“, galėjo pasinaudoti CPK 199 straipsnyje įtvirtinta teise prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, tačiau pažymėtina, jog ir ši teisė turi būti įgyvendinama ją derinant su proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti atsakovės prašymą kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kadangi atsakovės prašymas buvo nesavalaikis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad civilinė byla iškelta 2018 m. spalio 29 d. (dar iki ginčo persikėlimo į teismą ieškovė atsakovei teikė 2018 m. balandžio 12 d. raginimą–pranešimą, taip pat ieškovė 2018 m. liepos 11 d. pateikė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo įsakymo, dėl teismo įsakymo atsakovė pateikė prieštaravimus). Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau nė viename iš savo pateiktų procesinių dokumentų atsakovė nebuvo suformulavusi teismui prašymo išreikalauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2019 m. kovo 6 d. Kaip matyti, pati atsakovė į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti informaciją apie trečiąjį asmenį ŽŪB „Noteros ūkis“ kreipėsi tik 2019 m. vasario 21 d. Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2019 m. kovo  6 d. atsakovė teismui nereiškė prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakymą, kuriuo atsakovės prašoma informacija nebuvo pateikta, atsakovei pateikė 2019 m. kovo 12 d., t. y. likus daugiau nei dviem savaitėms iki kito numatyto teismo posėdžio (2019 m. balandžio 2 d.), tačiau atsakovė, negavusi, jos manymu, bylai reikšmingų duomenų, nesiėmė jokių veiksmų, t. y. prašymą dėl kreipimosi į Valstybinę mokesčių inspekciją teismui pateikė tik 2019 m. balandžio 2 d. posėdžio metu. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo, kuriam žinoma procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka bei jos nesilaikymo teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi, netinkamai įgyvendino savo procesines teises, iš esmės įrodinėjimo pareigą siekdama perkelti teismui, prašymą teismui pateikė nesavalaikiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės prašymas kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją užvilkins bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog toks procesinis prašymas nei kartu su apeliaciniu skundu, nei vėliau apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo

24.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ji yra grąžinsi 85 170 Eur skolą ieškovei. Atsakovė teigia, kad jos teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovė yra grąžinusi ŽŪB „Noteros ūkis“ 71 546,60 61 Eur. Taigi, apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

26.       Pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką apeliantei (atsakovei) tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad pinigai į bylą pateiktais mokėjimo pavedimais ieškovei (trečiajam asmeniui ŽŪB „Noteros ūkis“, kuri yra pradinė reikalavimo turėtoja) buvo grąžinti vykdant ŽŪB „Noteros ūkis“ reikalavimą grąžinti 85 170 Eur sumą, o ne vykdant kitas prievoles. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo 85 170 Eur skolos (prievolės grąžinti šią sumą) fakto, tačiau teigė, jog ji su ŽŪB „Noteros ūkis“ iš dalies atsiskaitė ir tai įrodinėjo mokėjimo dokumentais bei apyvartos žiniaraščiu.

27.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės atlikti mokėjimai yra nesusiję su 85 170 Eur skolos grąžinimu ŽŪB „Noteros ūkis“, kadangi ieškovės pateikti dokumentai – grynųjų pinigų išmokėjimas pagal kasos išlaidų orderius kaip skolos gražinimas bendrai 20 800 Eur sumai (2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. NO 160016 ir 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. NO 160018) rodo, kad būtent ŽŪB „Noteros ūkis“ grąžino UAB „PETROCHEMA“ nurodytą sumą, gautą iš atsakovės pagal pateiktus bankinius pavedimus. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad byloje pateikti bankiniai pavedimai bei kiti dokumentai pagrindžia, jog atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 61 731,08 Eur vykdydama ŽŪB „Noteros ūkis“ reikalavimą grąžinti 85 170 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, su tokiais atsakovės argumentais sutinka iš dalies.

28.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką suvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų duomenys savaime negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad tam tikros ūkinės operacijos realiai įvyko, jeigu nėra jokių pirminių tam tikras ūkines operacijas patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-306-823/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-988-241/2019). Taigi, nors išvestiniai apskaitos dokumentai yra leistini įrodymai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik jie nėra pakankami atsiskaitymui su kreditoriumi pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra pateikusi savo apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir laiko, jog būtent šis apyvartos žiniaraštis pagrindžia tai, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi, tačiau, kaip ir minėta, nors šis dokumentas ir yra leistinas įrodymas, tačiau nesant pirminių dokumentų, kurių pagrindu sudarytas žiniaraštis, nėra pakankamu įrodymu atsiskaitymo su ieškove faktui pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės apyvartos žiniaraštis nėra pakankamas ir objektyvus įrodymas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė pirminius dokumentus, kuriuos, kaip patvirtinančius dalį skolos grąžinimo, nurodė atsakovė.

29.       Vertinant atsakovės pateiktus mokėjimo dokumentus, pažymėtina, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ 85 170 Eur pavedimas, iš kurio kildinama atsakovės skola, buvo atliktas 2016 m. kovo 29 d. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų, kuriuos, kaip patvirtinančius dalį skolos grąžinimo, nurodė atsakovė, matyti, jog dalis iš mokėjimų atlikti dar iki 2016 m. kovo  29 d., t. y. 2015 m. lapkričio 5 d. atsakovė atliko 400 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad mokėjimas atliekamas pagal paskolos sutartį, 2016 m. vasario 11 d. atsakovė atliko 2 000 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad tai mokėjimas pagal sąskaitą, 2016 m. vasario 18 d. atsakovė atliko 1 500 Eur mokėjimą ŽŪB „Noteros ūkis“, nurodydama, kad mokėjimas atliekamas pagal paskolos sutartį. Įvertinus tiek šių mokėjimų atlikimo datą, tiek mokėjimuose nurodomas paskirtis, akivaizdu, kad atsakovė negalėjo grąžinti ŽŪB „Noteros ūkis“ to, ko dar nebuvo gavusi – vėlesniu (2016 m. kovo 29 d.) pavedimu gautų pinigų, todėl darytina išvada, kad šie mokėjimai yra nesusiję su skolos, kurią reikalaujama priteisti šioje byloje, grąžinimu.

30.       Atsakovė trečiajam asmeniui ŽŪB „Noteros“ 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. birželio 23 d. atliko bankinius pavedimus, kurių bendra suma sudaro 16 500 Eur. Atliktuose pavedimuose nurodoma, kad grąžinamas avansas. Trečiojo asmens ŽŪB „Noteros ūkis“ išrašytuose 2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. NO 160016 ir 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. NO 160018 bendrai 20 800 Eur sumai, nurodoma, kad taip pat grąžinama skola atsakovei. Taigi susiklosto situacija, jog tiek atsakovė, tiek ŽŪB „Noteros ūkis“ atliko grąžinimą, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės paaiškinimas, kad minėtais 2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderiu Nr. NO 160016 ir 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidų orderiu Nr. NO 160018 ŽŪB „Noteros ūkis“ grąžino atsakovės jai laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d. sumokėtas sumas bendrai 20 400 Eur sumai, nelogiškas. Vien tai, kad šių sumų dydžiai yra panašūs (400 Eur skirtumas) nesudaro pagrindo teigti, kad buvo dengiami tie patys įsipareigojimai, nes toks aiškinimas stokoja loginio paaiškinimo. Pavyzdžiui, kasos išlaidų orderis Nr. NO 160016 išrašytas 2016 m. birželio 22 d., o paskutinis atsakovės mokėjimas (avanso grąžinimas) nurodomas 2016 m. birželio 23 d. (400 Eur), todėl mažai tikėtina, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ atliko „grąžinimą“ anksčiau nei pati gavo iš atsakovės visą prievolės įvykdymą. Be to, kaip minėta, minėtuose mokėjimų pavedimuose bei 2016 m. birželio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. NO 160016 ir 2016 m. liepos 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. NO 160018 nurodomos paskirtys („grąžinama skola“) prieštarauja viena kitai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ kasos išlaidos orderiai Nr. NO 160016 ir Nr. NO 160018 buvo išrašyti vykdant kitas šalkis siejusias prievoles ir jie nėra susiję su atsakovės atliktų mokėjimų grąžinimu vykdant šioje byloje ginčijamą reikalavimą (CPK 185 straipsnis).

31.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktuose 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymuose bendrai 16 500 Eur sumai nurodoma, jog grąžinamas avansas, tai suponuoja išvadą, kad atsakovė grąžina pinigus ŽŪB „Noteros ūkis“, vykdydama 85 170 Eur reikalavimą. Aplinkybės, kad buvo paneigtas šių mokėjimų ryšys su ŽŪB „Noteros ūkis“ kasos išlaidų orderiais Nr. NO 160016 ir Nr. NO 160018, taip pat tai, jog byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad minėti 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. birželio 23 d. mokėjimai atlikti kitų sandorių su ŽŪB „Noteros ūkis“ pagrindu, teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad atsakovė įrodė, jog yra grąžinusi 16 500 Eur, vykdydama ŽŪB „Noteros ūkis“ reikalavimą grąžinti 85 170 Eur sumą (CPK 178,185 straipsniai).

32.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įsiskolinimo sumos nemažina atsakovės atliktas 10 527 Eur mokėjimas UAB „Robega” už kukurūzų sėjamąją, kurią, atsakovės teigimu, įsigijo būtent trečiasis asmuo ŽŪB „Noteros ūkis“. Atsakovės įsitikinimu liudytojo UAB „Robega“ direktoriaus R. K. teismui pateikti paaiškinimai, taip pat faktas, kad sąskaita už produkciją buvo išrašyta trečiajam asmeniui ŽŪB „Noteros ūkis“ byloje patvirtina, jog kukurūzų sėjamąją įsigijo ŽŪB „Noteros ūkis“, o mokėjimą už ją atliko būtent atsakovė. Su šiais apeliacinio skundo argumentas nesutiktina, kadangi atsakovė iš esmės remiasi tik savo paaiškinimais ir subjektyviu vertinimu, tačiau nepateikia įrodymų apie pirkimo–pardavimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ŽŪB „Noteros ūkis“ ir UAB „Robega“.

33.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ būtų turėjęs kokių nors įsipareigojimų UAB „Robega“, t. y. nėra nei pirkimo–pirkimo pardavimo sutarties, nei jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ įsigijo kukurūzų sėjamąją, ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ būtų prašiusi atsakovės apmokėti už tokį pirkinį. Taip pat byloje nėra jokio trišalio užskaitos akto. Atsakovės pateikta    2016 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. 0004605, kurią UAB „Robega“ išrašė ŽŪB „Noteros ūkis“, yra pasirašyta A. P., tačiau bylos nagrinėjamu metu nebuvo nustatyta šio asmens tapatybė, taip pat nepateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų šio asmens ryšį su ŽŪB „Noteros ūkis“, kuris būtų leidęs veikti ŽŪB „Noteros ūkis“ vardu bei interesais. Atsakovė akcentuoja UAB „Robega“ vadovo R. K. rašytinius paaiškinimus, pateiktus teismui, tačiau, teismo vertinimu, šių paaiškinimų turinys nesuteikia bylai reikšmingos informacijos.       2019 m. kovo 19 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime UAB „Robega“ tik nurodo, kad kukurūzų sėjamosios atvyko pasiimti du vyriškiai, kurie nebuvo identifikuoti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tokie paaiškinimai nėra patikimi ir nėra pakankami konstatuoti, jog trečiasis asmuo ŽŪB „Noteros ūkis“ prisiėmė įsipareigojimus dėl kukurūzų sėjamosios įsigijimo. Atsakovės paaiškinimai, kad prekę įsigijo (ją išsirinko) būtent ŽŪB „Noteros ūkis“ bei prašė išrašyti sąskaitą, tačiau vėliau ją apmokėjo UAB „PETROCHEMA“ vertinami kaip prieštaringi. Byloje nėra duomenų, kad ŽŪB „Noteros ūkis“ būtų prašęs UAB „Petrochema“ įvykdyti prievolę už jį (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta kokiu būdu UAB „PETROCHEMA“ tapo žinoma apie poreikį tokią sąskaitą apmokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378, 16 punktas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad prievolę įvykdžiusiam trečiajam asmeniui pereitų reikalavimo teisė turi būti nustatytas įstatyminis ar sutartinis pagrindas. Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tačiau, kaip minėta, byloje nenustatyta, jog tarp UAB „Robega“ ir ŽŪB „Noteros ūkis“ būtų susiklostę pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ŽŪB „Noteros ūkis“ būtų įgijusi kukurūzų sėjamąją, o vėliau prašiusi už šį įrenginį atsiskaityti su pardavėja atsakovės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės įsiskolinimas negali būti mažinamas 10 527 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo UAB „Robega“.

34.       Atsakovės įsitikinimu jos įsiskolinimą ieškovei mažina ir sąskaitos faktūros PETN074, PET04709, PET04718, kurias ji išrašė ŽŪB „Noteros ūkis“, tačiau šių sąskaitų pastaroji neapmokėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais teiginiais.  

35.       Kaip minėta, apskaitos dokumentai, kurie nėra pagrįsti pirminiais dokumentais, nėra pakankamas prievolės įvykdymo įrodymas. Atsakovė teismui nepateikė apyvartos žiniaraštyje nurodytos sąskaitos faktūros PETN074 9 815,20 Eur sumai, kurią neva buvo išrašiusi trečiajam asmeniui ŽŪB „Noteros ūkis“, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ši sąskaita faktūra buvo patvirtinta trečiojo asmens, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovės skolą mažinti apskaitos žiniaraštyje nurodyta minėtos sąskaitos faktūros suma – 9 815,20 Eur.

36.       Atsakovė teismui taip pat pateikė trečiajam asmeniui ŽŪB „Noteros ūkis“ išrašytas 2016 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą PET04709 19 481 Eur sumai už miško smulkintuvą ir 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą PET04718 10 023,08 Eur sumai už alaus mielių granules. Nė vienoje iš nurodytų sąskaitų faktūrų nėra patvirtinimo, kad trečiasis asmuo ŽŪB „Noteros ūkis“ patvirtino sąskaitų faktūrų gavimą, t. y. jos pasirašytos tik sąskaitą išrašiusios atsakovės administratorės. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovės 2016 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra PET04709 ir 2016 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra PET04718 ne tik yra be trečiojo asmens ŽŪB „Noteros ūkis“ patvirtinimo, tačiau atsakovė teismui nepateikė ir jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad trečiajam asmeniui pardavė sąskaitose faktūrose nurodytas prekes – alaus mielių granules ir miško smulkintuvą, kad sąskaitos faktūros buvo įteiktos trečiajam asmeniui, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas sąskaitas trečiasis asmuo ŽŪB „Noteros ūkis” būtų įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, tokių sąskaitų gavimą trečiasis asmuo neigė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose teismui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyti jos serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą. PVM sąskaitos faktūros numeris sudaromas didėjančia seka ir turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų. PVM mokėtojas turi teisę pats pasirinkti, ar PVM sąskaitoje faktūroje prie serijos (numerio) įrašyti žodį „serija“ („numeris“), ar jo neįrašyti. 2016 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra PET04709 yra išrašyta vėliau nei 2016 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra PET04718, nors šios sąskaitos faktūros eilės Nr. yra vėlesnis. Taigi išrašant šias sąskaitas nesilaikyta jų numeracijos sekos. Įrodinėjimo pareigos aspektu būtina pažymėti, kad ši pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019). Aplinkybes, susijusias su nurodytų prekių pardavimu, jų perdavimu, PVM sąskaitų faktūrų išrašymu ir jų pasirašymu ŽŪB „Noteros ūkis” turėjo įrodyti atsakovė, tačiau šios pareigos nevykdė. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sąskaitų faktūrų PET04709, PET04718, PETN074 nevertino kaip mažinančių atsakovės įsiskolinimą ieškovei.

37.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais kasos išlaidų orderiais, nes neaišku, kas juos pasirašė – nėra nurodyta lėšas gavusio asmens vardas, pavardė, todėl neaišku, koks UAB „PETROCHEMA“ atstovas gavo šias lėšas grynaisiais pinigais ir ar apskritai šias lėšas gavo UAB „PETROCHEMA“ atstovas. Atsakovė nurodo, jog T. B. pasirašyti 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiai, t. y. tuo metu, kai T. B. nebebuvo nei UAB „PETROCHEMA“ vadovas, nei darbuotojas, todėl jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu neturėjo ir finansinius įsipareigojimus T. B. prisiėmė savo rizika ir atsakomybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, vadovavosi tik 2016 m. birželio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. ŽŪB „Noteros ūkis“ kasos išlaidų orderiais, kurių pagrindų atsakovei buvo išmokėta 20 800 Eur suma, o 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderiai buvo vertinami tik tuo tikslu, kad būtų palyginti atsakovės buvusio vadovo T. B. parašai, t. y. teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderių nevertino kaip ŽŪB „Noteros ūkis“ ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2016 m. birželio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. ŽŪB „Noteros ūkis“ kasos išlaidų orderiai pasirašyti neteisėtai – jie pasirašyti atsakovės tuometinio vadovo T. B., kuris vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės vadovu buvo iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Kita vertus, teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino 2016 m. birželio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. ŽŪB „Noteros ūkis“ kasos išlaidų orderius kaip paneigiančius atsakovės 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5 d., 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. birželio 23 d. atliktus mokėjimus, t. y. kaip 20 800 Eur sumos grąžinimą atsakovei.  

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė neįrodė grąžinusi dalį skolos, nepagrįstos. Nurodytų aplinkybių ir įrodymų visetas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 5 d.,      2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. birželio 23 d. atliktais mokėjimo pavedimais atsakovė grąžino dalį prašomos priteisti skolos (iš viso 16 500 Eur). Byloje nustačius, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė su ŽŪB „Noteros ūkis“, konstatuotina, jog ieškinys turėjo būti tenkinamas iš dalies, priteisiamos skolos sumą sumažinant iki 68 670 Eur (85 170 Eur – 16 500 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Apibendrindama išdėstytus motyvus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko netinkamai išaiškino ir nustatė bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės atliktais mokėjimais trečiajam asmeniui ŽŪB „Noteros ūkis“, todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

40.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41.       Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinamas 80,63 proc. reikalavimo), ieškovei iš atsakovės priteistini 2 260,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 300 Eur), ir žyminis mokestis (1 503 Eur) (2 803 Eur x 80,63 proc.). Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

42.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atitinkamai paskirstomos byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 1 503 Eur žyminį mokestį, įrodymų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 291,13 Eur (1 503 Eur x 19,37 proc.) žyminio mokesčio. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 321,44 Eur (400 Eur x 80,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Toks išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų didžiausių rekomenduojamų priteisti už šias teisines paslaugas dydžių. Įskaičius atsakovės ieškovei mokėtiną sumą, teisėjų kolegija iš viso ieškovei iš atsakovės priteisia 30,31 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eco unicum“, juridinio asmens kodas 302544943, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“, juridinio asmens kodas 300081635, 68 670 Eur (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų) skolos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eco unicum“, juridinio asmens kodas 302544943, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“, juridinio asmens kodas 300081635, 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 68 670 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt eurų) sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eco unicum“, juridinio asmens kodas 302544943, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“, juridinio asmens kodas 300081635, 2 260,06 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų ir 6 euro ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eco unicum“, juridinio asmens kodas 302544943, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“, juridinio asmens kodas 300081635, 30,31 Eur (trisdešimt eurų ir 31 euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.