Nr. DOK-735

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15765-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 20 d. paduotu

n u s t a t ė :

Atsakovai L. K. ir M. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas atsakovų priešieškinis ir patenkintas ieškovės UAB „Garbi meta“ ieškinys, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė CPK 178, 185, 263 straipsnius, nes visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, o procesinius sprendimus pagrindė neištirtomis aplinkybėmis ir įrodymais. Teismų patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka nesuderinama su administraciniais aktais, kuriais atsakovų garažui eksploatuoti buvo priskirta 26 kv. m ploto. Teismai privalėjo patvirtinti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri neprieštarautų administraciniams aktams, arba aiškiai pasisakyti, kodėl atsakovams nėra priskiriamas visas garažui eksploatuoti skirtas plotas. Atsakovai atsidūrė blogesnėje padėtyje nei kiti žemės sklypo bendraturčiai, kuriems nebuvo priskirta mažiau ploto, nei numatyta administraciniuose aktuose. Teismai neištyrė ir neįvertino atsakovų įrodinėtinos aplinkybės, kad administracinių aktų priėmimo metu nebuvo žinoma, jog didelė garažo dalis yra pastatyta virš slėptuvės dalies, t. y. kad statiniai iš dalies persidengia.

2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo taisyklių ir konstitucinės precedentų taikymo doktrinos. Iš teismų procesinių sprendimų ir patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra aišku, kokiomis proporcijomis ir apskritai kaip atsakovų ir ieškovės turi būti naudojama žemė (žemės sluoksnis) po atsakovams priklausančiu garažu, kaip jis identifikuojamas natūroje ir kt. Ieškovei aiškiai turint tikslą nugriauti pastatą–slėptuvę ir pastatyti antžeminį statinį, ji to negalės padaryti nenugriaudama atsakovų garažo dalies. Teismai, priskirdami bendram naudojimui žemę po atsakovams priklausančiu garažu, tiesiog nurodė, kad tai yra tinkamiausias situacijos sprendimo būdas, o kitų būdų net nesvarstė. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-403/2024, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, ir nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025, kurioje buvo sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti M. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 115 (vieną šimtą penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 19 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 1771519173024, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP21390.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                          Artūras Driukas

                                                                                                              Andžej Maciejevs

                                                                                                              Algirdas Taminskas