Civilinė byla Nr. e2A-538-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01289-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dailista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dailista“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir ieškovės pripažinimo atitinkančia viešojo pirkimo kvalifikacijos reikalavimus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dailista“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą dėl gautos pretenzijos viešajame pirkime „A korpuso 5–9 aukštų II postų rekonstrukcijos darbai (Nr. 6325)“ (pirkimo Nr. 561644) (toliau – pirkimas) ir pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų kvalifikacijos reikalavimą „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, per paskutinius 5 (penkis) metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 5 (penkerius) metus) pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs(-ę) panašius į pirkimo objektą darbus už ne mažesnę kaip 1 000 000 Eur be PVM“.
2. Ieškovė nurodė, kad atitiktį ginčui aktualiam kvalifikacijos reikalavimui atsakovės vykdomame pirkime ji grindė subrangovės UAB „Duventa“ patirtimi, kurią įrodinėjo, be kita ko, UAB „Duventa“ ir UAB „Kaminta“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. subrangos sutartimi, sudaryta siekiant įvykdyti kitame atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Gydomojo korpuso operacinių ir susijusių patalpų atnaujinimo darbai, Šiltnamių g. 29, Vilniuje“ nurodytus darbus. Tačiau atsakovė vertino, kad ieškovė nepagrindė atitikties minėtam kvalifikacijos reikalavimui, kadangi, jos vertinimu, darbus minėtame pirkime įvykdė UAB „Kaminta“, o ne UAB „Duventa“. Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, pateikė pretenziją, kurioje papildomai patikslino UAB „Duventa“ kvalifikaciją, nurodydama papildomą sutartį, sudarytą su VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika, tačiau atsakovė atmetė pretenziją, be kita ko, nurodžiusi, kad ji nevertina naujai pateiktos sutarties, nes pagal įstatymą turi pareigą kreiptis į tiekėją dėl duomenų patikslinimo tik vieną kartą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nevertino UAB „Duventa“ objektyviai turimos kvalifikacijos, įgytos vykdant darbus pagal subrangos sutartį, sudarytą su UAB „Kaminta“, taip pat neteisėtai susiaurino užsakovo sampratos turinį. Šiuo atveju UAB „Kaminta“ laikytina užsakove, kuri pasitelkė UAB „Duventa“ subrangos sutarties pagrindu vykdyti darbus, todėl jos pateikta pažyma apie atliktus darbus tinkamai patvirtina UAB „Duventa“ įgytą kvalifikaciją. Tai, kad UAB „Kaminta“ neišviešino UAB „Duventa“ kaip subrangovės, nepaneigia jos kvalifikacijos. Ieškovės vertinimu, ji turėjo teisę pretenzijoje papildomai nurodyti sutartį, patvirtinančią subrangovės kvalifikaciją, o atsakovė turėjo tokią sutartį vertinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinio netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ji nebuvo nurodžiusi argumento, kad vienintelė institucija, turinti teisę priimti sprendimą dėl ieškovės pretenzijos, yra trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, todėl, atsižvelgiant į tai, jog jos atstovai nebuvo įtraukti į atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sudėtį, komisija neturėjo teisės nagrinėti ieškovės pretenzijos. Teismas nurodė, kad šis argumentas negali būti nagrinėjamos bylos dalyku ir jo plačiau nevertino.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, grįsdama atitiktį ginčui aktualiam kvalifikacijos reikalavimui, pateikė atsakovei sąrašą, kuriame buvo nurodytos dvi sutartys, be kita ko, ir jos subrangovės UAB „Duventa“ subrangos sutartis su UAB „Kaminta“, pagal kurią buvo atlikti statybos rangos darbai už 1 932 186,20 Eur. UAB „Kaminta“ patvirtino, kad šie darbai buvo atlikti pagal galiojančius normatyvinių dokumentų reikalavimus ir užbaigti per nustatytą laikotarpį. Atsakovė pareikalavo ieškovės patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, pateikiant minėtą subrangos sutartį ir užsakovės (perkančiosios organizacijos) pažymą apie atliktų darbų tinkamumą. Tokiu būdu atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pareikalauti patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus – jos nurodymas, kokius dokumentus turėjo pateikti tiekėja, buvo konkretus, apibrėžtas ir neprieštaravo pirkimo sąlygoms.
7. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) užsakovo sąvoka gali būti aiškinama plečiamai. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, teismas nurodė, kad tik statybos rangos darbų užsakovas galėjo išduoti pažymą, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir tokiu būdu patvirtinti rangovo kvalifikaciją.
8. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie viešąjį pirkimą „Gydomojo korpuso operacinių ir susijusių patalpų atnaujinimo darbai, Šiltnamių g. 29, Vilniuje“ ir jo pagrindu sudarytos sutarties vykdymą (pvz., priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitos faktūros ir kt.), patvirtina, jog darbus minėtame objekte įvykdė UAB „Kaminta“. Užsakovo pažyma apie įvykdytą sutartį taip pat yra išduota UAB „Kaminta“, o ne UAB „Duventa“ vardu. Taigi, UAB „Duventa“ nepagrindė įvykdžiusi minėtus darbus, o tai reiškia, kad ieškovė netenkina kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui būti atlikusiam pagal vieną ar daugiau sutarčių, panašių į pirkimo objektą, darbų už ne mažesnę kaip 1 000 000 Eur sumą.
9. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad kvalifikacija yra objektyvi kategorija ir duomenys apie kvalifikaciją gali būti tikslinami daugiau nei vieną kartą, tačiau pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką galimybė tikslinti tokius duomenis negali būti aiškinama kaip kvalifikacijos tikslinimas pagal naują informaciją tol, kol bus priimtas palankus tiekėjui sprendimas. Šiuo atveju atsakovė galėjo pareikalauti ieškovės pakartotinai patikslinti duomenis, tačiau ji neturėjo pareigos reikalauti, kad ieškovė papildytų informaciją apie savo kvalifikaciją naujais duomenimis, taip pat neturėjo pareigos vertinti naujos informacijos apie tiekėjos kvalifikaciją, pateiktos su pretenzija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad gydomojo korpuso operacinių ir susijusių patalpų atnaujinimo darbus Šiltnamių g. 29, Vilniuje, atliko UAB „Kaminta“. Byloje pateikta subrangos sutartis ir UAB „Kaminta“ pažyma, taip pat vėliau į bylą pateiktos sąskaitos, atliktų darbų aktai ir kiti dokumentai patvirtina, kad darbus minėtame objekte faktiškai atliko ir profesinę patirtį įgijo UAB „Duventa“. Sprendime pateikti išaiškinimai iš esmės reiškia, kad patirtį (kvalifikaciją) įgyja ne realiai darbus atlikęs subrangovas, bet tokį subrangovą samdęs subjektas, nevykdęs jokių darbų, nors teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacijos įgijimas yra aiškiai siejamas su faktiniu veiklos vykdymu.
10.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Kaminta“, kuri subrangos sutartimi pavedė atsakovei atlikti darbus, negali būti laikoma užsakove, nes darbų užsakove yra perkančioji organizacija, sudariusi sutartį su UAB „Kaminta“. Tiek VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkto komentaras, tiek ir teismų praktikoje pateikti išaiškinimai dėl statybos teisinių santykių patvirtina, kad užsakovo sąvoka neturi būti aiškinama siaurai.
10.3. Pirkimo dokumentuose nustatydama ginčui aktualų kvalifikacijos reikalavimą atsakovė nenurodė, kad tinkama patirtimi ji laikys tik iš rangos (ne subrangos) teisinių santykių įgytą patirtį ir siaurinamai neapibrėžė užsakovo sąvokos reikšmės. Todėl ieškovė savo kvalifikaciją grindė UAB „Duventa“ subrangos sutarties pagrindu įgyta patirtimi ir teikė atsakovei UAB „Kaminta“, esančios užsakove subrangos teisiniuose santykiuose, pažymą. Šie dokumentai tinkamai patvirtino ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimui.
10.4. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad UAB „Duventa“ subrangos sutarties pagrindu įgyta patirtis negali būti vertinama kaip tinkama kvalifikacijai pagrįsti, kadangi UAB „Duventa“ jokiuose pirkimo dokumentuose nėra nurodoma kaip subrangovė. Tokia atsakovės pozicija yra pagrįsta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusia VPĮ redakcija, tačiau vėliau VPĮ buvo nustatytos daug liberalesnės nuostatos dėl subrangovų išviešinimo, todėl UAB „Duventa“ neišviešinimas nereiškia VPĮ pažeidimo. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad subrangos faktas nebuvo išviešintas vykdant sutartį, savo ruožtu ta aplinkybė, jog UAB „Kaminta“ perleido UAB „Duventa“ vykdyti visus darbus, taip pat subrangos sutarties sąlygos leidžia daryti išvadą, kad subrangos faktas nebuvo slepiamas. Net jei subrangos faktas atsakovei nebuvo išviešintas ir tai lėmė VPĮ pažeidimą, atsakomybė už tai turėtų tekti tik UAB „Kaminta“.
10.5. Atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos pareikalauti patikslinti kvalifikacijos duomenis. 2021 m. spalio 27 d. pranešimu atsakovė paprašė ieškovės pateikti darbų užsakovo (perkančiosios organizacijos) pažymą ir subrangos sutarties kopiją. Tačiau atsakovei buvo žinoma, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Kaminta“ ir kad užsakovė pagal šią sutartį yra pati atsakovė, taigi, ieškovės vertinimu, pati atsakovė yra vieninteliu subjektu, galėjusiu išduoti pažymą apie tinkamai atliktus darbus. Atsakovė taip pat žinojo, kad tokią pažymą ji vertins kaip netinkamą, kadangi, jos manymu, ji nepatvirtina UAB „Duventa“ patirties. Kaip nurodė pati atsakovė, ji paprašė pateikti subrangos sutartį siekdama ne patikslinti kvalifikacijos duomenis, o įsitikinti duomenų tikrumu. Tai rodo, kad minėtų dokumentų atsakovė pareikalavo siekdama tik sudaryti įspūdį, kad ieškovei buvo suteikta teisė patikslinti kvalifikacijos duomenis, o jos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą faktiškai buvo priimtas iš anksto. Atsakovė, siekdama tinkamai įvykdyti pareigą pareikalauti patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, turėjo iš karto paprašyti ieškovės nurodyti kitas vykdytas panašių darbų sutartis, galinčias pagrįsti UAB „Duventa“ profesinį pajėgumą, tačiau ji to nepadarė. Tinkamai neįvykdžiusi šios pareigos, atsakovė turėjo ją vykdyti iš naujo ir toks prašymas neturėtų būti vertinamas kaip pakartotinis. Atitinkamai, pakartotinai teikiamais nelaikytini ir ieškovės pretenzijoje pateikti kvalifikaciją patikslinantys duomenys.
10.6. Teismas nepagrįstai nevertino argumento, kad pretenziją turėjo nagrinėti trečiasis asmuo, kadangi atsakovei buvo suteikti įgaliojimai tik organizuoti ir vykdyti pirkimo procedūras, o ne vykdyti peržiūros procedūras, kurioms reikalingas atskiras įgaliojimas. Ieškovė objektyviai negalėjo ginčyti šių aplinkybių pretenzijoje, kadangi ji tikėjosi, kad atsakovė perduos trečiajam asmeniui išnagrinėti pretenziją, bet ne nuspręs ją nagrinėti pati.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Pagal VPĮ 88 straipsnio 4 dalį, tiekėjas turi atskleisti perkančiajai organizacijai savo pasitelktus subtiekėjus. Teismų praktikoje nurodyta, kad jis negali remtis patirtimi, įgyta tinkamai neišviešintų sutarčių pagrindu. Todėl subrangos sutarties sudarymo faktas turėjo būti atskleistas atsakovei, o UAB „Duventa“ atlikti darbai turėjo būti oficialiai perduoti atsakovei kaip jos, o ne UAB „Kaminta“ atlikti darbai. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad UAB „Duventa“ faktiškai atliko visus UAB „Kaminta“ turėtus atlikti darbus, o atsakovei nebuvo žinoma apie subrangos faktą. Esant tokioms aplinkybėms, tariama UAB „Duventa“ patirtis vykdant UAB „Kaminta“ turėtus atlikti darbus negali būti vertinama kaip tinkamai pagrindžianti atitiktį pirkimo reikalavimams.
11.2. Esant subrangos teisiniams santykiams susiformuoja dvejopo pobūdžio santykiai – užsakovo santykiai su rangovu ir rangovo (generalinio rangovo) santykiai su subrangovu. Tačiau toks skirstymas yra reikalingas ne tam, kad generaliniai rangovai turėtų teisę patvirtinti savo subrangovų patirtį, o tam, kad būtų atskirti šių subjektų atsakomybės klausimai. Galutinis naudos gavėjas yra pradinis užsakovas, kuriam pagal rangos sutartį generalinis rangovas įsipareigoja atlikti konkrečius rangos darbus ir kuris priima bei įvertina visus tiek rangovo, tiek ir subrangovo atliktus darbus, todėl tik jis gali patvirtinti, kad priimti darbai buvo atlikti kokybiškai.
11.3. VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte minima užsakovo sąvoka yra suprantama kaip pagrindinių darbų užsakovas, t. y. perkančioji organizacija arba kitas asmuo, kuris užsakė rangos darbus. Rangos darbai nebūtinai gali būti užsakomi perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų metu, kadangi tiek privatūs juridiniai, tiek fiziniai asmenys gali užsakyti rangovo paslaugas. Šie asmenys aptariamos nuostatos prasme bus laikomi užsakovais, o jų užsakymu įvykdyti projektai galės būti naudojami kvalifikacijai pagrįsti.
11.4. Atsakovė įgyvendino VPĮ 45 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir suteikė ieškovei teisę pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius jos kvalifikaciją, o ieškovė suprato atsakovės prašymą patikslinti informaciją ir net jį įgyvendino. Sprendimą, kokiu būdu įrodyti atitiktį ginčui aktualiam kvalifikacijos reikalavimui, ieškovė priėmė savarankiškai, taip realizuodama įstatymo jai suteiktą teisę duomenis tikslinti ir aiškinti pačiam tiekėjui tinkamu būdu, nepakeičiant pasiūlymo esmės. Ieškovei nepateikus papildomų dokumentų, kurie objektyviai patvirtintų jos įgytą kvalifikaciją, atsakovė pasinaudojo teise nesikreipti į ją pakartotinai.
11.5. Teismas pagrįstai nevertino ieškovės argumentų, susijusių su tariamu atsakovei suteiktų įgaliojimų viršijimu. Atsakovė nesirėmė šiais argumentais teikdama pretenziją ir pirmą kartą užsiminė apie tokias aplinkybes tik prašyme įtraukti trečiąjį asmenį ir išreikalauti įrodymus, kuris buvo pateiktas jau po to, kai teismas užbaigė pasirengimą nagrinėti bylą. Trečiojo asmens išduotas įgaliojimas leido atsakovei atlikti viešojo pirkimo procedūras iki pirkimo sutarčių sudarymo. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo pripažino, kad tik atsakovė turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl pirkime pateiktų pretenzijų.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundo netenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis, kaip perkančioji organizacija, vadovaudamasis VPĮ 83 straipsniu, įgaliojo atsakovę organizuoti ir atlikti viešojo pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė yra atsakinga už visų pirkimo procedūrų, įskaitant pretenzijų nagrinėjimą, vykdymą, o trečiasis asmuo, net ir būdamas perkančiąja organizacija, negali padaryti įtakos atsakovės sprendimams, priimtiems vykdant pirkimo procedūras. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės pozicija, esą atsakovė neturėjo teisės nagrinėti jos pretenzijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės 2022 m. vasario 7 d. rašytinių paaiškinimų priėmimo
14. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. vasario 7 d., t. y. vieną dieną prieš teismo posėdį, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės ir trečiojo asmens pozicijų civilinėje byloje.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors dalyvaujantys byloje asmenys turi CPK 42 straipsnyje įtvirtintą teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, tačiau šią teisę apeliaciniame procese gali įgyvendinti, jeigu tai atitinka proceso apeliacinės instancijos teisme esmę, nepažeidžia nustatytų draudimų grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis) ir kt. Paprastai rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme yra teikiami, kai kyla poreikis reaguoti į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias esmines bylos aplinkybes ar pan.
16. Susipažinusi su ieškovės rašytinių paaiškinimų turiniu, teisėjų kolegija nustatė, kad dalimi juose nurodytų argumentų bei teiginių išplečiamas apeliacinio skundo pagrindas, todėl jų pateikimas prieštarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintam draudimui papildyti apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Be to, rašytiniai paaiškinimai pateikti likus vienai dienai iki teismo posėdžio, todėl jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, turėtų būti sudaryta galimybė atsakovei ir trečiajam asmeniui susipažinti su šiais paaiškinimais, pateikti atsikirtimus į juos. Dėl šių priežasčių ieškovės rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir nebus vertinami.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal trečiojo asmens įgaliojimą tarptautinio atviro konkurso būdu vykdo pirkimą, kuriuo siekia įsigyti gydymo paskirties pastato, esančio Šiltnamių g. 29, Vilniuje, 5–9 aukštuose esančių II posto patalpų ir 6, 7, 9 aukšto operacinių remonto darbus. Pirkimo sąlygų 3.2 punkte numatyta, kad tiekėjas, dalyvaujantis pirkime, turi atitikti pirkimo sąlygų priede „Kvalifikaciniai reikalavimai“ nurodytus reikalavimus. Pirkimo sąlygų 13.1.3 papunktyje numatyta, kad pirkimo komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygų priede „Kvalifikacinių reikalavimų lentelė“ nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, arba įgaliotosios perkančiosios organizacijos nustatytu terminu nepateikė ar nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie atitikimą jiems.
18. Pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 2 punkte (techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimų dalyje) numatytas ginčo nagrinėjimui aktualus kvalifikacijos reikalavimas – tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, per paskutinius 5 (penkis) metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 5 metus) pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs panašius į pirkimo objektą darbus už ne mažesnę kaip 1 000 000 Eur be PVM sumą. Šioje pirkimo sąlygų nuostatoje nurodyta, kad panašiais darbais laikomi ypatingo statinio (statinių grupė – negyvenamieji pastatai, statinių pogrupis – gydymo paskirties pastatai) statybos darbai, o atitiktis šiam reikalavimui įrodoma pateikiant atliktų panašių statybos darbų sąrašą, užsakovų pažymas apie tai, kad panašių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai tinkami (pastatas pripažintas tinkamas naudoti). Pagal pirkimo sąlygas šiose pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vieta, atliktų darbų vertė, darbų vykdymo pradžios ir pabaigos datos, statybos darbų rūšis, informacija apie tai, ar darbai buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir yra tinkamai užbaigti. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad įrodymui bus priimti užsakovo pasirašyti ir antspaudu (jeigu naudojamas) patvirtinti darbų priėmimo–perdavimo aktai ar kiti darbų užbaigimą patvirtinantys dokumentai, jei juose yra visa reikalaujama informacija.
19. Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. paprašė ieškovės, kaip galimos pirkimo laimėtojos, pateikti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė 2021 m. spalio 25 d. atsakovei pateikė, be kitų dokumentų, UAB „Duventa“ (tiekėjo, kurio pajėgumais ieškovė remiasi) gydymo paskirties pastatų įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodė dvi įvykdytas sutartis – 903 043,03 Eur (be PVM) vertės darbų Nacionaliniame vėžio institute sutartį ir 1 596 848,10 Eur (be PVM) vertės gydomojo korpuso operacinių ir susijusių patalpų atnaujinimo darbų objekte, esančiame Šiltnamių g. 29, Vilniuje, sutartį. Prie pastarojo objekto pažymėta, kad šių darbų užsakove buvo UAB „Kaminta“, taip pat buvo pateikta UAB „Kaminta“ išduota 2021 m. gegužės 24 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Kaminta“ su UAB „Duventa“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarė subrangos sutartį Nr. S20-56 dėl gydomojo korpuso operacinių ir susijusių patalpų atnaujinimo subrangos darbų, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, kurios (atliktų darbų) vertė – 1 932 186,20 Eur (su PVM), darbų vykdymo laikotarpis – nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. Šioje pažymoje nurodyta, kad darbai buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti per nustatytą laikotarpį.
20. Atsakovė 2021 m. spalio 27 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog UAB „Kaminta“ yra ne užsakovė, o generalinė rangovė, todėl paprašė ieškovės pateikti šio objekto užsakovo pažymą, taip pat, siekiant įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu, pateikti UAB „Duventa“ bei UAB „Kaminta“ sudarytos subrangos sutarties Nr. S20-56 kopiją. Ieškovė, atsakydama į prašymą, 2021 m. spalio 29 d. pateikė atsakovei UAB „Kaminta“ su UAB „Duventa“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos subrangos sutarties Nr. S20-56 kopiją ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. gegužės 24 d. UAB „Kaminta“ išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerija ir UAB „Kaminta“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl gydomojo korpuso operacinių ir susijusių patalpų atnaujinimo rangos darbų, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, kurios vertė – 1 932 186,20 Eur, įskaitant PVM, darbų vykdymo laikotarpis – nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti tinkamai per sutartyje numatytą laikotarpį.
21. Atsakovė 2021 m. spalio 29 d. sprendimu, remdamasi pirkimo sąlygų 13.1.3 papunkčiu, atmetė ieškovės pasiūlymą, nes UAB „Dailista“ neatitinka pirkimo sąlygų priedo „Kvalifikaciniai reikalavimai“ 2 punkte numatyto kvalifikacijos reikalavimo. Atsakovė nurodė, kad įvertinus iš UAB „Duventa“ gautus dokumentus, taip pat atsakovės turimus duomenis nustatyta, jog gydomojo korpuso operacinių ir susijusių patalpų atnaujinimo rangos darbus Šiltnamių g. 29, Vilniuje, įvykdė UAB „Kaminta“, o ne UAB „Duventa“. Atsakovė pažymėjo, kad nei viešojo pirkimo sutartyje, nei šios sutarties vykdymo metu nebuvo išviešinti pasitelkiami subrangovai, užsakovo pažyma apie įvykdytą sutartį išduota UAB „Kaminta“, o ne UAB „Duventa“. Atsakovės teigimu, UAB „Duventa“ nepagrindė aptariamos sutarties įvykdymo.
22. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d. pretenzijoje nesutiko su sprendimu atmesti jos pasiūlymą, kadangi jos pateikta statybos rangos sutartis įrodo, kad darbus Šiltnamių g. 29, Vilniuje, atliko UAB „Duventa“. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad papildomai galėtų pateikti atliktų darbų aktus, sąskaitas–faktūras ir kitus dokumentus. Be to, ieškovė kartu su pretenzija pateikė patikslintą įvykdytų sutarčių sąrašą, kurį papildė objektu – VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinikos“ remonto darbais, kurių vertė – 109 431 Eur (be PVM), pridėjo VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinikos“ 2020 m. sausio 23 d. išduotą pažymą UAB „Duventa“ apie sėkmingai įvykdytą sutartį.
23. Atsakovė 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu netenkino ieškovės pretenzijos, kadangi UAB „Kaminta“ jokių pasitelkiamų subrangovų nebuvo išviešinusi, todėl pirkimo metu UAB „Dailista“ teikiami dokumentai dėl UAB „Duventa“ įvykdytos sutarties kelia abejonių dėl dokumentų tikrumo ir negali būti laikomi tinkamu pagrindimu dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Atsakovė nurodė, kad su pretenzija pateiktos naujos informacijos nevertina, nes jau vieną kartą kreipėsi į ieškovę dėl dokumentų tikslinimo.
24. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą, teismui nurodė, kad jos pateikti dokumentai įrodo rangos darbų faktinį atlikimą ir objektyviai įgytą patirtį, atsakovė nepagrįstai siaurinamai aiškina užsakovo sąvoką, nes UAB „Kaminta“ gali būti laikoma privačia užsakove, kuri pasitelkė UAB „Duventa“, kaip subrangovę, rangos sutarties vykdymui, atsakovė negali remtis aplinkybe, jog UAB „Kaminta“ neišviešino subrangovės, nes šioms aplinkybėms UAB „Duventa“ negalėjo daryti jokios įtakos. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė vertinti pretenzijoje papildomai nurodytą įvykdytą sutartį, tuo pažeisdama VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareigą. Ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu (2021 m. gruodžio 1 d. prašyme ir 2021 m. gruodžio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose) papildomai nurodė argumentą, kad sprendimą netenkinti ieškovės pretenzijos priėmė neįgaliotas subjektas, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (perkančiosios organizacijos) atsakovei išduotas įgaliojimas nesuteikė teisės atlikti ginčų nagrinėjimo procedūros.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškinio reikalavimų, nurodęs, kad tik užsakovas gali įvertinti atliktų statybos darbų kokybę ir juos priimti. Teismo vertinimu, tik darbų objekte, esančiame Šiltnamių g. 29, Vilniuje, užsakovė galėjo išduoti pažymą, kad jie buvo atlikti tinkamai, ir tuo patvirtinti kvalifikaciją, o VPĮ nuostatos nenumato galimybės plečiamai aiškinti užsakovo sąvoką. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pareikalauti patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nes nurodymas, kokius dokumentus turėjo pateikti tiekėja tikslindama duomenis apie savo kvalifikaciją, buvo konkretus, apibrėžtas, neprieštaravo pirkimo sąlygoms. Teismas nenagrinėjo ieškovės argumentų, kad teisę priimti sprendimą dėl ieškovės pretenzijos turėjo Sveikatos apsaugos ministerija, nes jie nebuvo iškelti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.
26. Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės atitiktis profesinio pajėgumo reikalavimui negali būti grindžiama subrangos sutarties pagrindu įgyta patirtimi. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovė nesuteikė jokios realios galimybės patikslinti kvalifikacijos duomenis, nepagrįstai nevertino ieškovės savarankiškai pateiktų duomenų apie tai, kad ji turi įgijusi reikalingą patirtį, įgytą kitų sutarčių pagrindu, taip pat neatsižvelgė, jog atsakovė neturėjo teisės nagrinėti ieškovės pateiktos pretenzijos, kadangi perkančioji organizacija Sveikatos apsaugos ministerija procedūrų peržiūros teisės atsakovei nebuvo suteikusi.
Dėl ieškovės teisės kvalifikaciją grįsti pagal subrangos sutartį vykdytais darbais
27. VPĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę nustatyti būtinus dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai gali būti atsižvelgiama į jų techninį ir profesinį pajėgumą. Remiantis VPĮ 47 straipsnio 6 dalimi, tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti, be kita ko, patirties, reikalingos pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 1 punktas taip pat numato, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį gali reikalauti iš tiekėjų pateikti per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.
28. Kaip minėta, nagrinėjamo pirkimo metu atsakovė nustatė techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimą turėti patirties atliekant panašius į pirkimo objektą darbus už ne mažesnę kaip 1 000 000 Eur be PVM sumą, o atitiktį šiam reikalavimui įrodyti pateikiant atliktų panašių statybos darbų sąrašą bei užsakovų pažymas apie tai, kad panašių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai tinkami (plačiau – šios nutarties 18 punktas).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad atsakovė, vertindama, ar ieškovė turi reikalaujamą patirtį, pagrįstai neatsižvelgė į subjekto, kurio pajėgumais ieškovė remiasi (UAB „Duventa“), įgytą patirtį vykdant darbus pagal UAB „Kaminta“ su UAB „Duventa“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą subrangos sutartį. Kaip matyti iš subrangos sutarties kopijos, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. gegužės 24 d. UAB „Kaminta“ išduotos pažymos ir kitų byloje esančių dokumentų, UAB „Duventa“ patirtį įgijo vykdydama ne UAB „Kaminta“, kaip privačios užsakovės, darbus, bet darbus, kuriuos UAB „Kaminta“ buvo įsipareigojusi atlikti pagal viešojo pirkimo sutartį, kitaip tariant, UAB „Duventa“ darbus atliko veikdama kaip subtiekėja VPĮ taikymo prasme.
30. VPĮ įtvirtina reikalavimą išviešinti pasitelkiamus subtiekėjus. Jeigu subtiekėjus numatoma pasitelkti kartu remiantis jų pajėgumais, kad tiekėjas atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu atveju subtiekėjai privalo būti išviešinti pasiūlyme ir kartu įrodoma, jog vykdant pirkimo sutartį šių ūkio subjektų ištekliai tiekėjui bus prieinami (VPĮ 49 straipsnis). Jeigu tiekėjas nesiremia subtiekėjų pajėgumais, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu atveju tiekėjas išimtiniais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių subtiekėjai objektyviai nėra žinomi, turi teisę nenurodyti subtiekėjų savo pasiūlyme (VPĮ 88 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, remiantis VPĮ 88 straipsnio 4 dalimi, pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajai organizacijai pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus. Perkančioji organizacija taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie minėtos informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau. Taigi, nepriklausomai nuo tiekėjo bendradarbiavimo su subtiekėjais pobūdžio, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato imperatyvią pareigą išviešinti subtiekėjus.
31. VPĮ reikalavimai dėl subtiekėjų išviešinimo nustatyti tam, kad perkančioji organizacija turėtų galimybę įgyvendinti VPĮ 88 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą ir patikrinti, ar nėra VPĮ 46 straipsnyje nurodytų subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, subtiekėjams taip pat yra taikomos tam tikros tiekėjams keliamos sąlygos: jiems gali būti keliami tiekėjų kvalifikacijos ar pašalinimo pagrindų nebuvimo (pavyzdžiui, neteistumas, socialinės įmonės statusas) reikalavimai bei tikrinama atitiktis jiems; subtiekimas – vienas iš ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose būdų, skirtas, be kita ko, ne išvengti pajėgumo vertinimo, o priešingai – atitikti kvalifikacijos reikalavimus, todėl subtiekėjų pasitelkimo aplinkybė negali lemti nelygiaverčio tiekėjų vertinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 51 punktas).
32. Teismų praktikoje ne kartą spręstas klausimas dėl galimybės remtis įvykdytomis subrangos sutartimis, kurios nebuvo išviešintos laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, siekiant įrodyti techninį ir profesinį pajėgumą kituose pirkimuose. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartyje Nr. e3K-3-106-690/2017, tiekėjams negalima remtis patirtimi, įgyta atliekant darbus pagal netinkamai išviešintas subrangos sutartis. Kasacinio teismo teigimu, toks ribojimas pagrįstas tuo, kad būtų užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis, t. y. lygiateisis ir skaidrus visų dalyvių bei jų pasiūlymų vertinimas, bendrasis viešųjų pirkimų santykių teisėtumo tikslas, juolab kad kitomis priemonėmis jį užtikrinti gali būti pernelyg sunku ar neįmanoma, galiausiai, kad toks slaptas subrangos teisinių santykių sudarymas de facto (faktiškai) nepakeistų perkančiųjų organizacijų priimtų ir neapskųstų sprendimų (minėtos nutarties 55 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1258/2014, 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-787-381/2020 17 punktas), pažymint, kad tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos tomis sutartimis, kurios buvo sudarytos ir vykdomos neteisėtai, t. y. pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Priešingu atveju būtų pažeisti esminiai viešųjų pirkimų teisės principai, nes tiekėjams būtų leidžiama įgyti reikiamą kvalifikaciją iš neteisėtų sandorių.
33. Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek 2021 m. spalio 29 d. sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybę, kad nei viešojo pirkimo sutartyje, nei šios sutarties vykdymo metu nebuvo išviešinti pasitelkiami subrangovai, užsakovo pažyma apie įvykdytą sutartį buvo išduota UAB „Kaminta“, o ne UAB „Duventa“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, siekdama paneigti šias atsakovės nurodytas aplinkybes, nei pretenzijoje, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad UAB „Kaminta“ su UAB „Duventa“ sudaryta subrangos sutartis buvo išviešinta laikantis viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ir kad apie subtiekėją bei jam perleistą darbų dalį buvo pranešta perkančiajai organizacijai pasiūlyme, pirkimo sutartyje ar sutarties vykdymo metu. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei buvo žinoma, jog darbus vykdo subrangovė UAB „Duventa“, tačiau šį savo teiginį ieškovė grindžia ne konkrečiais įrodymais, bet prielaidomis apie tai, jog atsakovė pati turėjo pastebėti, kad darbus vykdo kitas subjektas, taip pat remiasi subrangos sutarties nuostatomis, kurios atsakovei nebuvo žinomos. Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad UAB „Duventa“ patirtį pagal subrangos sutartį įgijo nesilaikydama VPĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo dėl subrangos sutarties išviešinimo, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino, kad atsakovė, spręsdama dėl ieškovės kvalifikacijos tinkamumo, pagrįstai į šią patirtį neatsižvelgė.
34. Šiai teisėjų kolegijos išvadai neturi teisinės reikšmės ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakomybė už subrangos fakto neišviešinimą turėtų tekti tik UAB „Kaminta“. Šioje nutartyje jau aptarta teismų praktika suponuoja išvadą, kad nepriklausomai nuo to, kuris subjektas yra atsakingas už tinkamą subtiekimo teisinių santykių neišviešinimą, tokiu būdu įgyta patirtimi kituose pirkimuose remtis negalima.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje aplinkybė dėl UAB „Kaminta“ su UAB „Duventa“ sudarytos subrangos sutarties tinkamo neišviešinimo yra esminė, todėl atskirai teisėjų kolegija nenagrinėja, ar byloje pateikti įrodymai patvirtina darbų pagal šią subrangos sutartį faktinį vykdymą ir jų apimtį.
Dėl atsakovės pareigos prašyti patikslinti kvalifikacijos duomenis tinkamo įvykdymo
36. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams ir kai kurie kiti duomenys, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.
37. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga prašyti dalyvį patikslinti, papildyti arba paaiškinti netikslius, neišsamius ar trūkstamus duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams skirta tam, kad perkančioji organizacija dėl formalių priežasčių neatmestų reikiamą kvalifikaciją turinčio, tačiau jos tinkamai dokumentais nepagrindusio tiekėjo pasiūlymo. Toks teisinis reglamentavimas užtikrina, kad objektyviai reikalaujamą kvalifikaciją turintis tiekėjas turės galimybę pašalinti perkančiosios organizacijos nustatytus trūkumus ir įrodyti turimą kvalifikaciją.
38. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovė nesuteikė jokios realios galimybės patikslinti kvalifikacijos duomenis ir nepagrįstai nevertino ieškovės savarankiškai (su pretenzija) pateiktų duomenų apie tai, kad ji turi įgijusi reikalingą patirtį pagal kitas sutartis. Ieškovė, detalizuodama šiuos argumentus, remiasi tuo, kad, jos teigimu, 2021 m. spalio 27 d. pranešimu atsakovė paprašė ieškovės pateikti darbų užsakovo (perkančiosios organizacijos) pažymą ir subrangos sutarties kopiją, tačiau ji pati (atsakovė) buvo vieninteliu subjektu, galėjusiu išduoti pažymą, todėl ji žinojo, kad pažymą vertins kaip netinkamą. Ieškovės manymu, atsakovė, siekdama tinkamai įvykdyti pareigą pareikalauti patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, turėjo iš karto paprašyti ieškovės nurodyti kitas vykdytas panašių darbų sutartis, galinčias pagrįsti UAB „Duventa“ profesinį pajėgumą. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
39. Kaip minėta, ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus – UAB „Duventa“ gydymo paskirties pastatų įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodytos dvi įvykdytos sutartys, ir UAB „Kaminta“ 2021 m. gegužės 24 d. pažymą, kurioje nurodyta informacija apie antrąją sutartį (UAB „Kaminta“ su UAB „Duventa“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą subrangos sutartį). Nors atsakovė buvo darbų objekte, esančiame Šiltnamių g. 29, Vilniuje, užsakove (perkančiąja organizacija), tačiau ji, neišsiaiškinusi aplinkybių dėl tokių darbų atlikimo realumo (t. y. kad šiuos darbus vykdė ne UAB „Kaminta“, bet UAB „Duventa“) ir tinkamo išviešinimo, negalėjo nuspręsti, kad nurodyta patirtis yra netinkama, todėl ji pagrįstai aiškinosi subrangos sutarties vykdymo aplinkybes ir paprašė pateikti subrangos sutartį bei užsakovės išduotą pažymą apie tinkamai atliktus darbus. Tačiau priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė neturėjo faktinio pagrindo prašyti ieškovės nurodyti kitas vykdytas panašių darbų sutartis, galinčias pagrįsti UAB „Duventa“ profesinį pajėgumą, kadangi ieškovė jokių duomenų apie kitų panašių darbų vykdymo patirtį kartu su pasiūlymu nebuvo pateikusi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė tinkamai įvykdė VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti netikslius, neišsamius ar trūkstamus duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir sudarė realią galimybę ieškovei patikslinti kvalifikacijos duomenis.
40. VPĮ 45 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, kaip minėta, siekiama, kad dėl formalių priežasčių nebūtų atmestas reikiamą kvalifikaciją turinčio tiekėjo pasiūlymas. Tačiau ši pareiga negali būti aiškinama taip plačiai, kad perkančioji organizacija būtų įpareigota konsultuoti tiekėją ir nurodyti galimus veikimo būdus tam, kad jis įrodytų turimą kvalifikaciją. Toks perkančiosios organizacijos elgesys reikštų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neturėjo pareigos reikalauti, jog ieškovė papildytų informaciją apie savo kvalifikaciją naujais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovei gavus atsakovės prašymą pateikti papildomus duomenis dėl darbų objekte, esančiame Šiltnamių g. 29, Vilniuje, atlikimo aplinkybių, ji galėjo tiek pateikti prašomus duomenis, tiek savo iniciatyva patikslinti įvykdytų sutarčių sąrašą ir pagrįsti reikiamą patirtį papildomai pateikta kitų panašių darbų atlikimo sutartimi, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjų galimybė patikslinti neaiškius duomenis apie kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams taikytina tik pradiniam, bet ne pakartotiniam kvalifikacijos duomenų aiškinimui (tikslinimui), ir tik vieną kartą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 159 punktas). Kadangi atsakovė tinkamai įgyvendino VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti netikslius, neišsamius ar trūkstamus duomenis, ji neturėjo pareigos vertinti ieškovės kartu su pretenzija pateiktų duomenų apie tai, kad ji turi įgijusi reikalingą patirtį pagal kitas sutartis. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė, remdamasi pirkimo sąlygų 13.1.3 papunktyje įtvirtinta nuostata, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą.
Dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės teise nagrinėti pretenziją
42. Ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė argumentus, kad sprendimą netenkinti ieškovės pretenzijos priėmė neįgaliotas subjektas, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (perkančiosios organizacijos) atsakovei išduotas įgaliojimas nesuteikė teisės atlikti ginčų nagrinėjimo procedūros. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šių ieškovės argumentų, kadangi jie ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo reiškiami.
43. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija. CPK 4233 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju ieškovė pretenzijoje nenurodė argumentų dėl atsakovės įgaliojimo nagrinėti pretenziją, priešingai, pretenziją pateikė būtent atsakovei, prašydama panaikinti atsakovės priimtą sprendimą pirkime.
44. Kita vertus, trečiasis asmuo Sveikatos apsaugos ministerija bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė buvo įgaliota nagrinėti tiekėjų pretenzijas, ir sutiko su atsakovės priimtais sprendimais pirkime. Be to, konstatavimas, kad pretenziją išnagrinėjo neįgaliotas subjektas, reikštų tą situaciją, kuri reglamentuojama CPK 4232 straipsnio 2 dalyje, ir lemtų tai, jog pretenzija išankstine ginčų sprendimo tvarka nebuvo išnagrinėta ir ginčas iš esmės turėtų būti nagrinėjamas teisme, tačiau savaime nelemtų atsakovės pirkime priimto sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumo. Šiuo atveju byloje buvo užtikrinta ieškovės teisė į realią ir veiksmingą galbūt pažeistų teisių gynybą, ieškovės iškelti argumentai buvo iš esmės įvertinti. Taigi, ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad vienintelė institucija, turinti teisę priimti sprendimą dėl ieškovės pretenzijos, yra trečiasis asmuo Sveikatos apsaugos ministerija, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė VPĮ normas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai sprendė, kad atsakovė priėmė teisėtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
46. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė ir trečiasis asmuo įgijo teisę, kad būtų atlygintos jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis susipažįstant su apeliaciniu skundu, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, susipažįstant su trečiojo asmens atsiliepimu į apeliacinį skundą ir rengiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Trečiasis asmuo duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
47. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2021 metų trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 598,10 Eur. Didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 2 077,53 Eur (1 598,10 Eur x 1,3). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas atsakovės prašomą priteisti 2 420 Eur sumą sumažinti iki šios sumos, o išlaidų už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir trečiojo asmens atsiliepimu į apeliacinį skundą atskirai nepriteisti, nes šios teisinės paslaugos iš esmės yra sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės paslaugos dalimi. Taip pat atsakovei atskirai nepriteistinos išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – toks prašymas yra iš esmės daugiau techninio pobūdžio, kurio parengimo paslauga atskirai neįkainotina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dailista“ (juridinio asmens kodas) atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (juridinio asmens kodas 124243848) 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė