Administracinė byla Nr.: I-1436-257/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01198-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 58; 63.3.8; 73
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugpjūčio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Marytės Švažienės ir Virginijaus Stankevičiaus, rašytinio proceso (be žodinio nagrinėjimo) tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. atstovo, advokato A. K., pasirašytą patikslintą skundą, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti,
n u s t a t ė:
2013 m. liepos 29 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas S. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymą Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-07-04 sprendimą Nr.1SS-(7.5)-1429. 2013 m. rugpjūčio 16 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas S. B. pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriuo teismo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymą Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72.
Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą bandė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus sužinoti kaip jam reikėtų ginti savo teises, kai buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymas Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72, bet aiškaus ir informatyvaus paaiškinimo negavo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tik gautu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-07-04 sprendimu Nr.1SS-(7.5)-1429, kuriame buvo nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymas Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka teismui, jam buvo išaiškinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymo Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymo Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 apskundimo terminą teismui praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareigūnai nebuvo geranoriški jo atžvilgiu ir dėl to, kad nurodytas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų.
Pasiruošimo prašymui nagrinėti metu teismas gavo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kur nurodoma, jog atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu ir pateiktais argumentais, prašo teismo neatnaujinti skundo padavimo termino.
Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. numatyta, jog asmenys sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis gali apskųsti teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymas Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 pareiškėjui buvo įteiktas 2013-04-16 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. teisė į teisminę gynybą netinkamai realizuota dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių. Kauno apygardos administracinio teismo 2008-05-06 administracinėje byloje Nr. I-122-414/2008 išaiškinta, jog, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, terminas individualaus pobūdžio teisės aktams apskųsti skaičiuotinas nuo momento, kai asmeniui tapo žinoma, kas ir kada priėmė jo netenkinantį administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Pareiškėjui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymas Nr. 28VĮ-(14.28.2.)-72 su priedais buvo įteiktas pasirašytinai 2013-04-16 d. (atsiliepimo priedas Nr. l) ir žodžiu buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Teisės doktrinoje nurodoma, jog kiekvienas asmuo savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti. Pareiškėjas neskundė jo netenkinančio nurodyto įsakymo ir neginčijo jo teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, bet pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. 2013-06-05 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su reikalavimais nutraukti jo išvardintų žemės ūkio paskirties sklypų perdavimą kitiems naudotojams naudoti įstatymų nustatyta tvarka (atsiliepimo priedas Nr. 2) ir į jo skundą buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-07-04 raštas Nr. lSS-(7.5.)-1429. Teisės doktrinoje ir suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, jog svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios duotų pagrindą manyti, kad apskundimo termino praleidimas buvo sąlygotas objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2011-2012 metais ne kartą atvykus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių, buvo raginamas tinkamai veikti, siekiant realizuoti savo teisę į valstybinės žemės pirkimą, ir ne kartą buvo įspėtas, kad dėl jo paties veiksmų (t.y. neveikimo) jis gali būti išbrauktas iš Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Budraičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtinto pretendentų, siekiančių įsigyti valstybinės žemės sklypus, sąrašo. Informacija pareiškėjui buvo teikiama ne tik žodžiu, bet ir raštu. Pažymėtina, jog šios aplinkybės buvo nurodytos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-07-04 atsakyme Nr. 1SS-(7.5.)-1429 į pareiškėjo 2013-06-05 skundą. Todėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti argumentai, kad jam nebuvo žinomi skundžiamo įsakymo priėmimo motyvai bei jo apskundimo tvarka ir terminai ir kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus specialistai nebuvo geranoriški jo atžvilgiu, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti.
Prašymas netenkintinas ir terminas neatnaujintinas.
Susipažinus su turima medžiaga matyti, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2013 m. sausio 23 d. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas įsakymas jam buvo įteiktas 2013-04-16. Tai patvirtinta ir atsakovo pateiktas raštas (atsiliepimo priedas Nr. 1), kuriame pareiškėjas pasirašė, jog skundžiamas įsakymas jam įteiktas asmeniškai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) 33 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Taigi, valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis per vieną mėnesį nuo sprendimo arba pranešimo apie tokį sprendimą ar atsisakymą įteikimo dienos kreipėsi į teismą su skundu. To paties įstatymo 34 str. 1 d. numato, kad jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas šio įstatymo 34 str. nustatyta tvarka. ABTĮ 34 str. 1 d. nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 str. 2 dalies 1-7 punktuose. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t.y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.
Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Teismas, nustatė, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad praleistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymo Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 apskundimo terminas. Prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad nebuvo nurodyta skundžiamo įsakymo apskundimo tvarka. Teismas pažymi, jog yra akivaizdu, jog nuo pat susipažinimo su įsakymu momento pareiškėjui tapo aišku, kad skundžiamas aktas jo netenkina, kad galimai pažeidžia jo teises, nes pareiškėjas, gavęs skundžiamą įsakymą, bandė iš atsakovo sužinoti įsakymo priėmimo motyvus ir, kaip jam reikėtų ginti savo teises. Ta aplinkybė, kad juose nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o vėliau kreipėsi ir į advokatą, nėra ypatingai reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Nors atsakovas minėtame įsakyme nenurodė jo apskundimo tvarkos, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas galėjo pats išsiaiškinti skundo padavimo tvarką, net jeigu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus darbuotojai nepateikė žodžiu aiškaus ir informatyvaus paaiškinimo, kaip jam ginti galimai pažeistas teises, o nesugebėdamas to padaryti ir negavęs paaiškinimo, galėjo anksčiau kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą). Tai, kad pareiškėjas su jį atstovaujančiu advokatu 2013-07-29 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, įrodo tai, kad pareiškėjas žinojo apie galimybę ir galėjo anksčiau kreiptis pagalbos į teisės specialistą (advokatą). Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nėra absoliutus pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo netinkamas savo teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą realizavimas buvo nulemtas objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių veiksnių (LVAT 2011-06-03 nutartis Nr. AS62-235/2011). Pažymėtina, kad pareiškėjas 2012 m. ne kartą buvo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus raštu įspėtas, kad dėl jo paties neveikimo jis gali būti išbrauktas iš Kelmės rajono Budraičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtinto pretendentų, siekiančių įsigyti valstybinės žemės sklypus, sąrašo. Tai įrodo, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, pagrįstai galėjo tikėtis, kad bus priimtas jo skundžiamas įsakymas. Teismas, remdamasis nurodytų motyvų visuma, teikia išvadą, jog pareiškėjas skundo padavimo teismui terminą praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių aplinkybių, todėl nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, lėmusios termino kreiptis į teismą praleidimą, yra subjektyvios. Įvertinus pareiškėjo nurodytus motyvus ir byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimybė pateikti skundą įstatyme numatytu terminu buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas.
Nepatenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymo Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 panaikinimo bei kitų reikalavimų atsisakytini priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 34 str., 37 str. 2 d. 8 p.,105 str.,
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. B. prašymo netenkinti ir termino skundui paduoti neatnaujinti.
Pareiškėjo S. B. skundą ir patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2013-01-23 įsakymo Nr.28VĮ-(14.28.2.)-72 panaikinimo bei kitų reikalavimų atsisakyti priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas, ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus skundą, patikslintą skundą ir prie jų esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjo atstovui advokatui A. K. a/k (duomenys neskelbtini) kontoros adresu Tilžės g. 157, Šiauliai pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo patvirtinimą (operacijos eilės numeris 804793) UAB Medicinos banke sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.
Kolegijos teisėjai Laisvutė Kartanaitė
Marytė Švažienė
Virginijus Stankevičius