Civilinė byla Nr. e2S-118-1042/2024

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01238-2018-1

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.2.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) S. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-235-339/2024, kuria atmestas pareiškėjo S. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas S. Š. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

2.       Nurodė, kad 2023 m. spalio mėn. pradžioje sužinojo, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomas 1921 m. sudarytas detalus ginčo vietovės žemėlapis. Teigė, kad iš žemėlapio matyti, kad ginčo teritorijoje, sklype adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1921 m. stovėjo statiniai, kurie neišliko iki priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo motinai. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės iš esmės keičia situaciją, nes pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį statyba saugojamoje teritorijoje, net jeigu tai ir miško paskirties žemės sklypas, nėra kategoriškai draudžiama. Tvirtino, kad  teismai nevisiškai išaiškino reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes ir klaidingai taikė materialines teisės normas.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad prašymo tenkinti nėra pagrindo.

4.       Pažymėjo, kad nesant duomenų, kad pažymėti objektai priskirtini būtent sodybos statiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad anksčiau nurodytoje vietoje buvo sodyba. Atkreipė dėmesį į tai, kad net ir nustačius, kad pateiktuose 1921 m. žemėlapio duomenyse yra atvaizduota buvusi sodyba, ši aplinkybė nekeistų fakto, kad pareiškėjas neturi saugomos teritorijos direkcijos sprendimo dėl buvusios sodybos atkūrimo bei nėra teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas juridinis faktas, patvirtinantis tokios sodybos buvimo faktą. Nurodė, kad žemėlapio buvimo faktas nesuteikė pareiškėjui jokių teisių į sodybos pastatų statybą, jei nebuvo atliktos atitinkamos procedūros ir nebuvo nustatyta tvarka gauti atitinkami dokumentai, leidžiantys tokią statybą.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. sausio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

6.       Teismas, susipažinęs su pateiktu 1921 m. sudarytu ginčo teritorijos planu, nurodė, kad, nėra pagrindo teigti, jog šis žemėlapis betarpiškai patvirtina, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo senelio sodyba. Pateikto žemėlapio mastelis yra smulkus, žemėlapio legendoje (sutartinių ženklų bloke) nėra nurodyti sutartiniai ženklai, pagal kuriuos žemėlapyje pavaizduotus objektus būtų galima identifikuoti kaip sodybas ar kitos paskirties statinius. Kartografuoti teritorijos elementai yra atvaizduoti panašia spalva, todėl vizualiai sunku atpažinti žemėlapyje pavaizduotus objektus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas 1921 m. žemėlapis negali būti laikomos reikšmingu įrodymu byloje. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 buvo sprendžiama dėl 58 statinių, pagal techninius parametrus priklausančių nesudėtingųjų statinių kategorijai, esančių pareiškėjui priklausančiame žemės sklype teisėtumo. Teismo vertinimu, net galimai nustačius, kad ginčo teritorijoje yra buvusi sodyba, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes ginčo teritorijoje valdomi 58 statiniai, kurie nepriskirti vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatui (namui) su jo priklausiniais ir negali būti laikomi sodyba, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 punkte pateiktame buvusios sodybos apibrėžime. Pažymėjo, kad teisminis procesas truko keletą metų, pareiškėją atstovavo advokatė, todėl, teismo vertinimu, duomenys apie 1921 m. žemėlapį pareiškėjui galėjo tapti žinomi civilinės bylos Nr. e2-34-1048/2021 nagrinėjimo metu, jei pareiškėjas būtų elgęsis rūpestingai ir atidžiai bei bylos nagrinėjimo metu būtų kreipęsis į archyvus. Spendė, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) S. Š. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021.

8.       Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nesilaikė teismų praktikos, neatskleidė bylos esmės. Tvirtina, kad teismo prašoma atnaujinti procesą tikslu peržiūrėti sprendimą savavališkos statybos pasekmių šalinimo dalyje.

9.       Atsakovai A. S., V. D., R. A., E. Z., D. B., K. B., A. K., A. B., G. B., Z. K., V. K., L. R., D. P., A. M., V. K., E. P., S. B. pateikė prisidėjimus prie atskirojo skundo, prašydami skundą tenkinti.

10.       Atsiliepdamas į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti skundą.

11.       Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 ginčas vyko ne dėl sodybos statinių – vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais, ne dėl vienos sodybos, o dėl daugelio valdytojų valdomų statinių, kurie nebuvo identifikuoti kaip vieno ar dviejų butų pastatai ar jų priklausiniai. Nurodė, kad žemėlapio buvimo faktas dar nesuteikia pareiškėjui jokių teisių į sodybos pastatų statybą, jei nėra atliktos atitinkamos procedūros ir nėra nustatyta tvarka gauti atitinkami dokumentai, leidžiantys tokią statybą. Atkreipė dėmesį į tai, kad būdamas pakankamai rūpestingas, pareiškėjas negalėjo nesidomėti ir nežinoti, koks turtas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, yra išlikęs, o koks – neišlikęs. Mano, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodomos aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių).

14.       Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 nuspręsta tenkinti ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo ir kilnojamųjų daiktų pašalinimo iš draustinio teritorijos. Teismas, be kita ko, įpareigojo atsakovą S. Š., per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jo valdomus statinius Nr. 7, Nr. 20, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame M. rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietes. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas S. Š. neįvykdys, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytus, atsakovo S. Š. valdomus statinius Nr. 7, Nr. 20 ir sutvarkyti statybvietes atsakovo S. Š. lėšomis. Įpareigojo atsakovą S. Š. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti jo valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 21, kurio numeris užfiksuotas 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje, esantį atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimo atsakovas S. Š. neįvykdys, leido Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 304766622, pašalinti atsakovo S. Š. valdomą kilnojamąjį daiktą Nr. 21 atsakovo S. Š. lėšomis.

15.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-592-440/2021 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022 panaikino Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovai A. V. ir G. Č. įpareigoti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jų valdomus statinius, atitinkamai Nr. 25 ir Nr. 12, kurių numeriai užfiksuoti 2004 m. lapkričio 15 d. Nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinyje (pasirašytame M. rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo N. K.), esančius atsakovui S. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o šiems atsakovams šių veiksmų neatlikus, Inspekcijai leista nugriauti statinius atsakovo lėšomis, taip pat panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos minėtos Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalys, ir šias bylos dalis perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitas Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.

17.       Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2023 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-1112/2023 ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams G. Č., A. V., M. rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo tenkino visiškai. Teismas, be kita ko, sprendė, kad atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype nėra galima ginčo statinių statyba. Pažymėjo, kad statinių statytojų ir valdytojų veiksmai, pastatant, įrengiant, remontuojant ir valdant ginčo statinius, vietoje kilnojamų ir nesudėtingai iš teritorijos išgabenamų daiktų, didžiąją dalimi lemia neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių atsiradimą.

18.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-387-372/2023 Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19.       Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

20.       Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

22.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

23.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad pagal 1921 m. sudarytą žemėlapį jam priklausančiame žemės sklype buvo statiniai, kurie galimai priklausė jo seneliui, tačiau neišliko ir mano, kad tokiu atveju statyba saugomoje teritorijoje (buvusios sodybos teritorijoje) nėra kategoriškai draudžiama.

24.       Pažymėtina, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Šio įstatymo 2 straipsnio 52 punktas apibrėžia, kad buvusi sodyba - tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

25.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kad keli objektai pavaizduoti ieškovo pateiktame žemėlapyje atitinka sodybos statinių kriterijus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. e2-34-1048/2021 ginčas kilo dėl pareiškėjui priklausančiame žemės sklype esančių 58 statinių, o ne vienos sodybos. Pareiškėjas skunde neteigia, jog ginčo statiniai ar jų dalis yra identiški žemėlapyje pavaizduotiems objektams. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, kad pagal patvirtinto P. valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano sprendimus nėra numatytas buvusios sodybos atkūrimas pareiškėjui priklausančiose žemės sklype. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022 konstatavo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas draustinio teritorijoje galima rekonstruoti, remontuoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, o poilsio namelių statyba apskritai nėra galima (42 punktas). Teisėjų kolegija išaiškino, kad, jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis (58 punktas). Konstatavo, kad dėl šiuo metu galiojančio imperatyvaus teisinio reguliavimo nėra galimybių įteisinti ginčo statinių savavališką ar neteisėtą statybą ir ginčo statinių statyba draustinyje yra negalima (59 punktas). Kolegija, remdamasi teismų praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad sprendimas griauti statinius, pastatytus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atitinka nuosavybės teisės ribojimo proporcingumo sąlygą (65 punktas).

26.       Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo naujo įrodymo pateikimas pats savaime nesuteikia pagrindo įteisinti ginčo statinių neteisėtą statybą, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įstatymo nustatyta tvarka gautų tokią statybą leidžiančių dokumentų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į pareiškėjo pasyvius veiksmus civilinės bylos Nr. e2-34-1048/2021 nagrinėjimo metu, nes procesas truko keletą metų ir pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į archyvus ir pateikti teismams visus norimus įrodymus.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Prašymą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti konstatuota kaip įrodyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų ir jų nurodymas savaime nėra pakankamas procesui atnaujinti. Taigi pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą atnaujinti procesą, atitikties būtinų kriterijų visumai.

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                  Aleksandras Rusakas