Civilinė byla Nr. 2S-1770-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14395-2020-6

 Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.2; 3.3.2.4 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22695-752/2020 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovėms Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarei I. J. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. gautas ieškovės R. P. prašymas – pareiškimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovu ir įpareigojimo teismine tvarka patekinti ieškovės prašymą suteikti jai antrinę teisinę valstybės garantuojamą pagalbą (reg. Nr. DOK-114100).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. P. pateiktą prašymą – pareiškimą (reg. Nr. DOK-114100), kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

3.       Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas analogiškas ieškovės, pagal įgaliojimą atstovaujamos R. M., prašymas – pareiškimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovu ir įpareigojimo teismine tvarka patekinti ieškovės prašymą suteikti jai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą procesinį dokumentą kaip neteismingą ir kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Dėl šios nutarties buvo gautas atskirasis skundas. Teismas nurodė, kad naujai pateiktame ieškovės procesiniame dokumente dėstomos analogiškos aplinkybės, kaip ir prieš tau gautame. Abiejuose dokumentuose keliami klausimai dėl VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo teisėtumo.

4.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pakartotinai konstatavo, kad ieškovės prašymas – pareiškimas (reg. Nr. DOK-114100) neteismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnis 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

5.       Atskiruoju skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės pateiktą prašymą – pareiškimą, o šio atskirojo skundo netenkinus, perduoti nagrinėti jį Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės nurodo, kad ji nepasitiki jokiais administraciniais teismais Lietuvoje, tuo tarpu ieškovė turi konstitucinę teisę ir laisvę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje civiliniame procese, o ne administraciniame nesąžiningame procese. Skundžiama nutartimi yra apribojama ieškovės konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės procesinį dokumentą, pavadintą „prašymas – pareiškimas“, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (toliau ir – apeliantė) R. P. pateikė teismui ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CBP-18569). Bylos eigoje ieškovė pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadinimu „prašymas – pareiškimas dėl VGTPT Kauno skyriaus įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovu ir įpareigojimo teismine tvarka patekinti ieškovės prašymą suteikti jai antrinę teisinę valstybės garantuojamą pagalbą“ (reg. Nr. DOK-114100). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą procesinį dokumentą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad skundžiama nutartimi yra pažeidžiama jos teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje.

9.       Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktą procesinį dokumentą, pavadinimu „prašymas – pareiškimas dėl VGTPT Kauno skyriaus įtraukimo į bylos nagrinėjimą atsakovu ir įpareigojimo teismine tvarka patekinti ieškovės prašymą suteikti jai antrinę teisinę valstybės garantuojamą pagalbą“, vienu iš įtvirtintų ieškinio atsisakymo pagrindų – CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavęs, kad procesiniame dokumente pareikštas reikalavimas nėra teismingas Kauno apylinkės teismui.

10.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio (kito procesinio dokumento) priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11.       Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).

12.       Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų tesenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

13.       Pažymėtina, kad ieškinio (kito procesinio dokumento) ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis pagrindas). Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė, pateiktame procesiniame dokumente, dėsto analogiškas aplinkybes, kaip ir teismui teiktame procesiniame dokumente, pavadinimu „prašymas – pareiškimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus neteisėto atsisakymo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. ir įpareigojimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą“ (reg. Nr. DOK-112151), kurį pirmosios instancijos teismas jau yra atsisakęs priimti 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kuri, Kauno apygardos teismui 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-1749-555/2020, palikus ją nepakeistą, šio klausimo nagrinėjimo metu jau yra įsiteisėjusi. Ieškovė ir teismui pateiktame atskirajame skunde nurodo argumentus, iš esmės susijusius tik su VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą, o ne su skundžiamos nutarties, teisėtumu ir pagrįstumu.

14.       Pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo ir vidaus administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teisiniai santykiai – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešąjį administravimą, t. y. santykiai, atsirandantys dėl valstybės institucijų ar kitų įgaliotų subjektų vykdomosios veiklos, jiems įgyvendinant įstatymų suteiktas viešojo administravimo funkcijas. Konkretizuojant nuostatą, apibūdinančią administracinių teismų jurisdikcinę kompetenciją, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus).

15.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą yra įpareigotos užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal VGTPĮ 9 straipsnio 1 dalį yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kuri yra valstybės institucija. VGTPT turi teritorinius administracijos padalinius, kurių veiklos teritoriją, atsižvelgdamas į apygardos teismų veiklos teritorijas, nustato teisingumo ministras. VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba, ir šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas įtvirtina ginčų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas teismui procesinis dokumentas nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, kaip bendrosios kompetencijos teismui.

16.       Ieškovei VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą, apskundimo tvarka buvo išaiškinta ir minėtoje Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2S-1749-555/2020. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju yra pažeidžiamos ieškovės teisės, kadangi, bet kuriuo atveju, ieškovė tiek teisę kreiptis į teismą, tiek kitas jai įstatymų suteiktas procesines teises turi įgyvendinti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka.

17.       Ieškovė pateiktu atskiruoju skundu prašo netenkinus jos atskirojo skundo jį perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Ieškovei išaiškintina, kad CPK civilinių bylų nagrinėjimui yra nustatyta trijų pakopų teismų sistema, kuria vadovaujantis civilinė byla, esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, gali būti nagrinėjama iš pradžių žemiausios pakopos teisme, t. y. pirmojoje instancijoje, po to aukštesnės instancijos teisme – apeliacinėje instancijoje bei dar vėliau – kasaciniame teisme (CPK 25-27 straipsniai, CPK II dalis „Procesas pirmosios instancijos tesime“, CPK XVI skyrius „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“, CPK XVII skyrius „Bylų procesas kasaciniame teisme“). Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių arba apygardų teismai. Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl neįsiteisėjusių apygardos teismų sprendimų ir nutarčių (CPK 301 straipsnio 4 dalis), t. y. dėl tokių procesinių sprendimų, kuriuos apygardos teismai priėmė nagrinėdami bylas kaip pirmosios instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismo priimami procesiniai sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis) ir gali būti peržiūrėti tik kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantės atskirojo skundo, jis turėtų būti persiunčiamas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl toks apeliantės prašymas laikomas nepagrįstu ir yra netenkinamas.

18.       Šiuo atveju aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius ieškovės atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

19.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės R. P. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas