Civilinė byla Nr. 3K-3-268-415/2015

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03044-2013-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 41 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naras“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naras“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“, tretieji asmenys byloje N. S., BAB bankas „Snoras“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Byloje keliami teisės klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl proceso normų pažeidimų, sprendžiant dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų buvimo.

              Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu sudarytą 2012 m. gegužės 18 d. buhalterinę pažymą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 17 080,51 Lt (4946,86 Eur); įpareigoti BUAB „Naras“ administratorių R. S. įtraukti atsakovą į BUAB „Naras“ kreditorių sąrašą su 17 080,51 Lt (4946,86 Eur) finansiniu reikalavimu, priteisti ieškovui iš atsakovo 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Ieškovas ir atsakovas buvo sudarę Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. D2009/01-16-02, jos pagrindu atsakovas tiekė ieškovui prekes pagal PVM sąskaitas faktūras. Šalys prekių tiekimo fakto byloje neginčijo. Šalių tarpusavio susitarimu ieškovo buhalterė 2012 m. gegužės 18 d. surašė buhalterinę 17 080,51 Lt (4946,86 Eur) įskaitymo pažymą, kuria buvo įskaityta vienarūšė skola, susidariusi tarp ieškovo ir atsakovo. UAB ,,Naras“ kreditoriai 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarė vykdyti neteisminę bendrovės bankroto procedūrą. Bankroto administratorius, patikrinęs UAB ,,Naras“ sudarytus sandorius, nustatė, kad ginčijamas tarpusavio vienarūšių skolų įskaitymas turėjo įtakos ieškovo mokumui. Nurodoma, kad UAB „Naras“, faktiškai būdamas nemokus, išskyręs iš daugelio kreditorių vieną ir suteikęs jam pirmenybę patenkinti savo reikalavimą, pažeidė kitų kreditorių interesus; dėl pirmiau nurodyto sandorio sudarymo jo finansinė padėtis pablogėjo ir jis nebegalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti BUAB ,,Naras“ bankroto administratorių R. S. įtraukti atsakovą į BUAB ,,Naras“ kreditorių sąrašą su 17 080,51 Lt (4946,86 Eur) finansiniu reikalavimu paliko nenagrinėtą.

              Teismas sprendė, kad CK 6.66 straipsnio pagrindu kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, todėl bankroto administratorius turi teisę ginčyti tik BUAB „Naras“ vienašalį pareiškimą dėl skolos įskaitymo, tačiau neturi teisės ginčyti atsakovo įskaitymo, nes atsakovas nėra BUAB „Naras“ kreditorių skolininkas. Nurodyta, kad nors tarpusavio užskaitymo suderinimo pažyma apskritai nelaikytina savarankišku sandoriu, kurį galima būtų ginčyti actio Pauliana pagrindu, tačiau spręsta, jog nurodytais veiksmais Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79, 83 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų buvimo. Vertinta, kad, šalims atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, ieškovo turto ir įsipareigojimų santykis (mokumas) nepasikeitė, išliko toks pat, todėl kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš ieškovo liko tokios pat kaip ir iki ginčijamo įskaitymo. Teismas sprendė, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko buhalterės įskaitymų pažyma, kuria tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymu yra leidžiama net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Įskaitymo draudimas siejamas tik su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu, o iki tol draudimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus negalioja. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo įpareigoti bankroto administratorių R. S. įtraukti atsakovą į BUAB „Naras“ kreditorių sąrašą, tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatas ieškovas pats sudaro bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų sąrašą ir šia tvarka dar gali pasinaudoti, todėl šis reikalavimas teismo paliktas nenagrinėtas.

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

              Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ieškovo mokumą susitarimo sudarymo laikotarpiu: byloje esantis ieškovo 2012 m. balandžio 30 d. balansas patvirtina, kad jis iki sandorio sudarymo turėjo 15 313 850 Lt (4 435 197,52 Eur) turto, 13 891 119 Lt (4 023 146,14 Eur) įsipareigojimų kreditoriams, skolos tiekėjams sudarė 240 969 Lt (69 789,45 Eur), o po susitarimo sudarymo, 2012 m. rugpjūčio 8 d. balanso duomenimis, – 13 977 284 Lt (4 048 101,25 Eur) turto, 13 539 631 Lt (3 921 348,18 Eur) įsipareigojimų kreditoriams, iš kurių skolos tiekėjams – 25 163 Lt (7 287,71 Eur). Nustatyta, kad nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės skolos sumažėjo nuo 13 539 597,13 (3 921 338,37 Eur) iki 13 529 531,15 Lt (3 918 423,06 Eur). Teisėjų kolegija sprendė, kad visa tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovo turto ir kreditorių reikalavimų santykis dėl ginčijamo susitarimo iš esmės nepasikeitė, sudarytas sandoris neturėjo įtakos UAB „Naras“ mokumui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, nurodė, kad tarpusavio įskaitymo metu nebuvo konstatuotas UAB „Naras“ nemokumas, nes galutinis kredito sutarties įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, buvo tikimasi pratęsti kredito sutarties vykdymą, taip pat spręsta, kad nors ir pripažinus ieškovo nesąžiningumą, negali būti konstatuotas atsakovo nesąžiningumas, nes jis objektyviai negalėjęs turėti duomenų apie kredito sutarties vykdymo sąlygas, be to, bendrovės nemokumo klausimas, buvo spręstas tik 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkime, kuriame priimtas nutarimas vykdyti bankroto procedūrą neteismine tvarka.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Naras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo mokus, nes jam dar nebuvo iškelta bankroto byla. Nemokumas šiuo atveju neturi būti suprantamas  ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, jog įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes nemokumas yra ekonominė būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Byloje pateiktas 2012 m. balandžio 30 d. sudarytas balansas, kaip ir kiti finansiniai dokumentai, patvirtina, kad ieškovas jau tada buvo nemokus. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti, jog ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi arba perleidęs turtą skolininkas gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Sudarius ginčijamą sandorį, sumažėjo ieškovo galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, nes sumažėjo ieškovo turtas ir pasikeitė jo struktūra. Kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai galima daryti išvadą, jog kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Teismai nepagrįstai sprendė, kad kreditorių teisės nebuvo pažeistos todėl, kad dėl ginčo sandorio nesumažėjo ieškovo turtas. Kredito grąžinimo terminas suėjo 2012 m. balandžio 1 d. ir ieškovui atsirado prievolė grąžinti visą 13 000 000 Lt ( 3 765 060,24 Eur) kredito sumą, todėl ieškovo vadovas turėjo suprasti, jog jo valdoma įmonė yra faktiškai nemoki, nes neturi realių galimybių sugrąžinti bankui kreditą. Taigi sudarydamas sandorį ieškovas žinojo apie savo nemokumą ir sudarė sandorį tik su vienu iš daugelio kreditorių, taip suteikdamas jam nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo sąsajų su įmone UAB „Statybų namai“, kuri susijusi su ieškovu, nors šios aplinkybės yra svarbios vertinant šalių sąžiningumą. Ieškovo vadovas, siekdamas toliau plėtoti verslą su atsakovu kitoje savo įmonėje UAB „Statybų namai“, iš anksto derino būdus, kaip būtų galima padengti įsiskolinimus.     

Trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo BUAB „Naras“ kasacinio skundo, prašydamas ieškovo kasacinį skundą tenkinti.

              Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Sudarydamas sandorį ieškovas nebuvo nemokus, o net jeigu ir buvo, atsakovas objektyviai negalėjo to žinoti. Įskaitymas buvo atliktas trys mėnesiai prieš pradedant neteisminę ieškovo bankroto procedūrą. Teisinis nemokumas faktiškai galėjo būti konstatuotas tik 2012 m. rugpjūčio 8 d., kai susirinkę įmonės kreditoriai aiškiai nurodė įmonę esant nemokią ir nusprendė pradėti bankroto procesą. Ieškovas nemokumą įrodinėja remdamasis 2012 m. balandžio 30 d. duomenimis, nors nemokumas yra siejamas su pradelstų įsiskolinimų santykiu su visu turtu, o ne su visais turimais įmonės įsipareigojimais. Balansas pradelstų įsipareigojimų dydžio niekada neatspindi. Banko pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą buvo pateiktas elektroniniu paštu ir ne įmonės vadovui, todėl negalima teigti, kad jau tuo metu įmonė žinojo apie galimą bankrotą. Be to, kredito grąžinimo terminas ne vieną kartą buvo pratęstas, todėl ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad šį kartą terminas taip pat bus pratęstas. Įsiskolinimas dėl negrąžinto kredito ir kitų susijusių mokėtinų sumų buvo didesnis nei 13 mln. Lt, todėl ginčijamo sandorio sudarymas nelėmė įmonės mokumo ir nesumažino skolininko turto masės, kad kiltų grėsmė jo įsipareigojimų įvykdymui. Ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės nebuvo neįprastos ir nesuteikė pagrindo domėtis ieškovo finansine padėtimi, jo mokumu. Ieškovas nemokumą grindžia tuo, kad buvo pradelstas grąžinti kreditas, tačiau tokia informacija yra konfidenciali, todėl atsakovas nežinojo, kada paskola turi būti grąžinta, nuo kada jos negrąžinus atsirastų ieškovo nemokumas. Pats ieškovas nusprendė, kad šalių priešpriešinės prievolės turi būti užbaigtos įskaitymu.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl actio Pauliana taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2012). Šios taisyklės taikomos ir tiems atvejams, kai actio Pauliana  reiškia įmonės, kurioje bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, administratorius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų argumentai, kad šioje byloje priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas iki ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų pradžios nepažeidžia kreditorių teisių ir negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

Šioje byloje priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas įvyko tuo metu, kai UAB „Naras“ buvo žinoma apie didelės apimties prievolių, kylančių iš paskolos teisinių santykių su BAB banku „Snoras“, neįvykdymo. Tai, kad UAB „Naras“ tikėjosi prievolių pagal paskolos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) vykdymo terminų pratęsimo ar prievolių vykdymo atidėjimo, gali būti vertinama tik kaip papildomas ir teisiškai reikšmingas reikalavimas verslo subjektui veikti ypač apdairiai, kad nebūtų pažeisti protingo asmens elgesio standartai, t. y. susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais vienų kreditorių teisės būtų įgyvendinamos nepaisant kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių. Dar daugiau, ginčijamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas teisinėje situacijoje, kai pagal įmonės 2012 m. balandžio 30 d. balansą įmonės turtas sudarė 15 313 850 Lt (4 435 197,52 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 891 119 Lt (4 023 146,14 Eur), tarp jų 13 429 886 Lt (3 889 563,83 Eur) negrąžinto kredito BAB bankui „Snoras“, taigi įmonė tapo nemoki net ir vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo apibrėžtų kriterijų vertinimo aspektu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Todėl veikimas vieno kreditoriaus naudai niekaip nesuderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakant į atsakovo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą argumentus, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas nebuvo nemokus, o net jeigu ir buvo, atsakovas objektyviai negalėjo to žinoti; įskaitymas buvo atliktas trys mėnesiai prieš pradedant neteisminę ieškovo bankroto procedūrą, o teisinis nemokumas faktiškai galėjo būti konstatuotas tik 2012 m. rugpjūčio 8 d., kai susirinkę įmonės kreditoriai aiškiai nurodė įmonę esant nemokią ir nusprendė pradėti bankroto procesą, pažymėtina, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., kai įmonės kreditoriai nusprendė pradėti neteisminę įmonės bankroto procedūrą, įmonės būsena (kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės) iš esmės buvo tokie patys, kaip ir 2012 m. balandžio 30 dieną, todėl, kaip jau minėta anksčiau, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, nesilaikė verslo subjekto protingo elgesio standartų.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

Dėl atsakovo sąžiningumo, kuris grindžiamas argumentais, kad informacija apie kredito sutartį ir jos vykdymą yra konfidenciali, todėl atsakovas nežinojo, kada paskola turi būti grąžinta, nuo kada jos negrąžinus atsirastų ieškovo nemokumas, juo labiau pats ieškovas nusprendė, kad šalių priešpriešinės prievolės turi būti užbaigtos įskaitymu, kasacinis teismas pažymi, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų.

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos   2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ranguva“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant trečiojo asmens (šioje byloje atsakovo) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010; kt.). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovo veiksmai atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kontrahento sąžiningumo apibrėžties standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl UAB „Naras“ mokumo būsenos (įsipareigojimų kreditoriams) sudarant ginčijamą sandorį, – ir tokio kvalifikuoto versle veikiančio subjekto neapdairumo pakanka, kad atsakovo neveikimas būtų pripažįstamas kaip jo nesąžiningumas.

Pažymėtina, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorio, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, todėl pripažintino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, teisiniam vertinimui nėra svarbu, kad vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas kaip sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises ir pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra draudžiamas vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktu, o tai suponuoja, kad atsakovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, taigi ir sąžiningai, turėtų pareikšti apie prieštaravimus atlikti įskaitymą būtent dėl kreditorių teisių pažeidimo ir įskaitymo draudimo šiuo pagrindu.

Dėl nurodytų argumentų kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalis dėl reikalavimo pripažinti UAB „Naras“ ir AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu 2012 m. gegužės 18 d. sudarytą buhalterinę pažymą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir priima naują sprendimą – pripažįsta ieškovo UAB „Naras“ ir atsakovo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu 2012 m. gegužės 18 d. sudarytą buhalterinę pažymą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Kasacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl restitucijos taikymo – priteisimo iš atsakovo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ieškovui UAB „Naras“ 17 080,51 Lt (4946,86 Eur) ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria šis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, panaikina ir šią bylos dalį perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Tokia nutartis priimama įvertinus tai, kad ginčijamą šioje byloje sandorį dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinus negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki šio sandorio sudarymo, todėl 17 080,51 Lt (4946,86 Eur) AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ lieka (galimai) skolinga ieškovui tarp jų susiklosčiusių sutartinių santykių pagrindu. Kadangi ieškovas šios sumos reikalauja netinkamu teisiniu pagrindu, nors kaip faktinį pagrindą ir nurodo tarp šalių kilusius prievolinius santykius, kuriems esant atsakovas yra skolingas ieškovui minėtą sumą, reikalavimas priteisti iš atsakovo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ieškovui UAB „Naras“ 17 080,51 Lt (4946,86 Eur) ir su juo tiesiogiai sietinas reikalavimas 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo perduodamas pagal teismingumą iš esmės nagrinėti atsakovo buveinės vietos apylinkės teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 21 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 9,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas reikalavimas pripažinti UAB „Naras“ ir AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu 2012 m. gegužės 18 d. sudarytą buhalterinę pažymą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Pripažinti negaliojančiais UAB „Naras“ ir AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ susitarimą dėl tarpusavio skolų įskaitymo bei jo pagrindu 2012 m. gegužės 18 d. sudarytą buhalterinę pažymą nuo jų sudarymo momento.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas reikalavimas taikyti restituciją priteisiant iš AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ UAB „Naras“ 4946,86 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius             

                                                                                                                                Janina Stripeikienė