Civilinė byla Nr. 2A-979-553/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24332-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 73.2.5.4; 116.1; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Daimanta“ (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-420-129/2014 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Daimanta“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Delamode Baltics“, Ž. K., If P&C Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą (toliau – If P&C Insurance AS).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimais iš atsakovo priteisti 31 346,35 Lt žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad patyrė žalą dėl atsakovo kaltės. 2012-08-30 ieškovas su UAB „DLG“ sudarė ilgalaikę krovinių draudimo sutartį, kuria nuo visų rizikų buvo apdrausti draudėjo kroviniai. 2012-09-19 UAB „DLG“ ir UAB „Delamode Baltics“ sudarė sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui Nr. 0010/120919/00567 (toliau – Sutartis), kuria UAB „Delamode Baltics“ įsipareigojo pervežti krovinį iš Italijos į Lietuvą. Faktinį krovinio pervežimą atliko atsakovas pagal 2012-09-21 Pervežimo užsakymą Nr. 5715, sudarytą tarp UAB „Delamode Baltics“ ir atsakovo. Iškraunat krovinį buvo pastebėta, kad jis nepataisomai sugadintas ir netinkamas naudoti. Ieškovas krovinio savininkui OOO „Euro Trans“ išmokėjo 31 346,35 Lt draudimo išmoką, t. y. 9 078,53 EUR, iš kurių 8 516,50 EUR krovinio vertė plius 10 proc. (krovinys draustas 110 proc.) minus 1 000 Lt (draudimo sutartyje numatyta išskaita). Atsakovas buvo faktinis vežėjas pagal užsakovo UAB „Delamode Baltics“ 2012-09-21 užsakymą Nr. 5715. Šiam atvejui yra taikytina 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – CMR konvencija), pagal kurią vežėjais konkrečiu atveju laikytini UAB „Delamode Baltics“ (susitariantysis vežėjas) ir atsakovas (faktinis vežėjas). Ieškinys dėl krovinio sugadinimo pateikiamas tam vežėjui, kuris vykdė vežimą sugadinimo metu. 2012-09-25 Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovo darbuotojas (trečiasis asmuo Ž. K.). Jam buvo atimta teisė vairuoti ir paskirta 3 100 EUR bauda. 2012-09-26 Štirijos žemės policijos valdybos pažyma patvirtina, kad vairuotojas buvo neblaivus. Vežėjo didelis neatsargumas, konkrečiu atveju girtumas, prilygintinas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS 2012-03-08 bendrosios civilinės atsakomybės draudimu apdraudė atsakovo turtinius interesus, susijusius su draudėjo, veikusio kaip vežėjo kelių transportu, civiline atsakomybe prieš trečiuosius asmenis. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS ieškovui nurodė, kad už eismo įvykio metu sugadintą krovinį neatsako, nes įvykis nedraudžiamasis. Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015, 6.254 straipsniai) (T. 1, b. l. 1-3).
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime paaiškino, kad ieškovas supainiojo krovinius, ieškinys reiškiamas ne tam atsakovui. Atsakovas vežė visai ne tą krovinį ir tai patvirtina CMR važtaraštis Nr. ENT21B0 29G047-01 (T. 1, b. l. 40), kuriame krovinio gavėjas/savininkas nurodytas UAB „Delamode Baltics“. Sutartyje, kuria UAB „Delamode Baltics“ įsipareigojo pervežti krovinį iš Italijos į Lietuvą, nėra nurodytas krovinys 5 paletės šaldymo įrangos, UAB „Delamode Baltics“ 2012-09-21 Pervežimo užsakyme Nr. 5715 taip pat nėra nurodyta jokia šaldymo įranga, prekė nurodytos įvairios (mixed goods). 2012-10-15 Krovinio defektiniame akte taip pat nėra kalbama apie jokią šaldymo įrangą, nurodyti tik 5 įrengimai, netinkami naudojimui. Krovinio defektinis aktas turi būti sudarytas dalyvaujant nepriklausomam ekspertui ir pasikvietus vežėją, o surašant 2012-10-15 aktą dalyvavo vežėjo UAB „Venipak“ atstovas. Tikrasis krovinio gavėjas/savininkas yra ne OOO „Euro Trans“, kur turėjo būti atgabentas krovinys, o Limerston Partners Limited (Londonas) ir tai pagrindžia ieškovo į bylą pateikta sąskaita faktūra Nr. 1.214. Be to, ieškovas nepateikė į bylą prekių nurašymo akto, jei krovinys nepataisomai sugadintas. Gal krovinį galima buvo pataisyti ir išlaidos būtų buvusios mažesnės nei atlyginimas už visą įrangą. Ieškovas gavėjui žalą atlygino už 6 vienetus, nors krovinio defektiniame akte nurodyti 5 vienetai. Ieškovas visiškai nesiaiškino žalos dydžio pagrįstumo ir dėl to veikė savo rizika. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, taip pat neįrodė pačios žalos dydžio. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, neįmanoma nustatyti, ar prašoma priteisti žala buvo padaryta būtent įvykio metu, ar neįmanomą buvo apgadinimų pataisyti. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, t. y. yra reikalingos visos sąlygos atsakomybei atsirasti (T. 1, b. l. 90-96).
Ieškovas dublike nurodė, kad Sutartyje, 2012-09-05 CMR 112371 važtaraštyje ir 2012-09-21 sąskaitoje faktūroje Nr. 1.214 esantys duomenys vieni kitus papildo ir iš jų galima nustatyti, kad į Lietuvą buvo vežamos 5 paletės 6 šaldymo įrenginių iš „Staff Ice System Srl“ (Italija), užsiimančios šaldymo įrangos gamyba. 2012-09-21 Pervežimo užsakyme Nr. 5715 nurodytos įvairios prekės, nes atsakovui buvo pavesta tarptautiniu maršrutu gabenti ne tik 5 paletes šaldymo įrangos, bet ir kitus krovinius, skirtus 18 gavėjų. Draudimo liudijimo priedas Nr. 2 pagrindžia duomenis: pervežimo pradžia – 2012-09-21, vežėjas – UAB „Daimanta“, vilkiko valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), maršrutas – iš Italijos iki Rusijos, krovinys – įranga, sąskaita faktūra Nr. 1.214, krovinio vertė pagal sąskaitą faktūrą – 8 516,50 Lt. Pats atsakovas informavo UAB „Delamode Baltics“ apie eismo įvykį, kurio metu padaryta žala gabentam kroviniui, todėl UAB „Delamode Baltics“ žinojo apie krovinio sugadinimą dar iki jo pargabenimo į Lietuvą. Iki krovinio pristatymo UAB „DLG“ sugadintas krovinys buvo laikomas UAB „Delamode Baltics“ sandėlyje Agrastų g. 2, Vilnius. Tai patvirtina 2012-10-08 pranešimas apie įvykį. 2012-10-15 krovinys UAB „Venipak“ priklausančia transporto priemone (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „DLG“ sandėlį, kur UAB „DLG“ buvo paruoštas krovinio defektinis aktas ir padarytos atitinkamos žymos CMR važtaraštyje Nr. 112371. Draudėjas UAB „DLG“ pranešimą apie įvykį išsiuntė ieškovui 2012-10-08, t. y. kai krovinys dar buvo saugomas UAB „Delamode Baltics“ sandėlyje. Taigi, UAB „Venipak“ negali būti niekaip atsakinga dėl krovinio sugadinimo. Be to, visi įrodymai patvirtina, kad defektiniame akte yra kalbama apie šaldymo įrangos gabenimą iš Italijos į Lietuvą. Draudimo sutarties 8.3. punkte nėra kalbama apie nepriklausomų ekspertų defektavimo aktą dalyvaujant vežėjui. Krovinio pervežimo procese dalyvavusios šalys krovinį apžiūrėjo dar prieš jį pervežant iš UAB „Delamode Baltics“ sandėlio į draudėjo UAB „DLG“ sandėlį, tačiau pretenzija vežėjui buvo parašyta tik po to, kai krovinys buvo pristatytas į draudėjo nurodytą krovinio iškrovimo vietą pagal sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui. Į nepriklausomus ekspertus kreipiamasi tuomet, kai draudikui (ieškovui) žalos dydis nėra aiškus. Įvykio metu buvo sugadintas ne tik ginčo krovinys, bet ir kiti likę gabenti 18 gavėjų kroviniai. UAB „Klaipėdos Netas“ atsakovo draudiko (trečiojo asmens If P&C Insurance AS) užsakymu atliko eismo įvykio metu sugadintų krovinių apžiūrą, tačiau ieškovui buvo atsisakyta ją pateikti. Žalos dydis apskaičiuotas remiantis draudimo liudijimo PZULT Nr. 1456476 9.1 punktu pagal viso krovinio vertę. 6 vienetai šaldymo įrangos buvo supakuoti 5 paletėse, tai patvirtina sąskaita faktūra Nr. 1.214. Ieškovui nėra žinoma, kodėl CMR važtaraštyje nėra UAB „Delamode Baltics“, kaip krovinio gavėjo, antspaudo, parašo ir žymos apie krovinio defektus. Iš nuotraukų aiškiai matyti, kad krovinys visiškai sugadintas. OOO „Euro Trans“ turėjo teisę atsisakyti priimti net ir nedaug sugadintą įrangą vietoje lauktos naujos. Krovinio savininkas yra Limerston Partners Limited, tačiau OOO „Euro Trans“ laikytinas galutiniu krovinio gavėju, kuriam šaldymo įranga turėjo būti nugabenta. Draudimo išmoka išmokama naudos gavėjui, o jei nėra naudos gavėjo arba jei nėra naudos gavėjo sutikimo, tai – draudėjui. Draudimo išmoka OOO „Euro Trans“ buvo išmokėta krovinio savininko Limerston Partners Limited ir draudėjo UAB „DLG“ prašymu. Dėl atsakovo vairuotojo neteisėtų veiksmų (nerūpestingumo krovinį gabenant neblaiviam) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsirado žala, todėl ieškinys tenkintinas (T. 1, b. l. 108-113).
Atsakovas triplike pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas vežė būtent tą šaldymo įrangą, kuri nurodoma. Yra pagrindo manyti, jog ieškovas, siekdamas išvengti nuostolių atlyginimo savo sąskaita, pasinaudojo tuo, kad UAB „Daimanta“ su UAB „Delamode Baltics“ kaip tik tuo metu vykdė dar ir kitus pervežimus bei vieno jų metu įvyko eismo įvykis, todėl buvo įskaičiuotas ir ieškovo nurodytas krovinys. Ant 2012-09-05 CMR važtaraščio nėra atsakovo rekvizitų, nes tikėtina, kad UAB „Delamode Baltics“ saugojo informaciją apie savo klientus ir važtaraščio atsakovui neperdavė iki pretenzijų dėl aptariamo krovinio pareiškimo dienos. Atsakovas turėjo tik Pervežimo užsakyme nurodytą informaciją: iš Italijos miesto Bentivoglio į Vilnių gabenamas 10 000 kg krovinys (nedetalizuotas), išvykimas 2012-09-21, atvykimas 2012-09-25, transporto priemonė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), siuntėjas „C and C Bologna“ Srl. Taigi, ieškovas neįrodė, jog jo minėtą krovinį vežė atsakovas, nes CMR važtaraštyje esantys duomenys nesutampa su atsakovo turėtais pagal užsakymą duomenimis. Ieškovo aptariamą krovinį vežė ir sugadino UAB „Venipak“, tai patvirtina visi krovinį lydintys dokumentai: krovinio defektinis aktas, CMR važtaraštis, UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „DLG“ sudaryta pervežimo sutartis, kurioje yra sąlyga nepasikrauti papildomų krovinių be užsakovo raštiško sutikimo, kurio pagal bylos duomenis UAB „DLG“ nebuvo davusi. Taigi, atsakovas vežė visai kitą krovinį, ieškovas atsakovo sąskaita stengiasi nepagrįstai praturtėti, nes atsakovas visus ginčus dėl įvykio Austrijoje su 17 krovinių siuntėjų išsprendė taikiai. Ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, žinojo, jog neturi teisės reikalauti atlyginti visas draudimo kompanijos patirtas išlaidas, palūkanas ir advokato išlaidas, nors turi tesininką, bendrovė ne tik nesistengė imtis veiksmų žalai sumažinti (išsaugant ir stengiantis parduoti krovinio dalis ar paliekant jas atlyginusio žalą asmens nuožiūrai), bet dar ieško būdų žalai padidinti. Ieškovo pateiktas 2012-09-27 draudimo poliso priedas Nr. 2 yra suklastotas, nes paruoštas jau po įvykio Austrijoje. Nuotraukos nepatvirtina, koks konkrečiai krovinys fotografuotas, kad jį vežė būtent atsakovas. Atsakovo draudikas darė apžiūras tų krovinių, kuriuos jam gerokai vėliau po įvykio parodė ieškovas, todėl tai nepagrindžia būtent aptariamo krovinio vežimo atsakovo transporto priemonėmis. Ieškovas savo nuožiūra, iš akies nusprendė, kad krovinys nepataisomai sugadintas, nedalyvaujant atsakovui, taip pat pats nusprendė sugadintą krovinį sunaikinti. Atliekų sunaikinimo akte nėra aišku, ar naikinama ta pati įranga, nurodyta ieškovo aptariamame krovinyje (šaldytuvai nėra ledukų gaminimo įranga). Atsakovas pateikė 2012-09-18 OOO „Euro Trans“ transporto užsakymą, kuriame matyti, kad krovinys gabenamas gavėjui OOO „Euro Trans“ į Sankt Peterburgą iš siuntėjo „Staff Ice system Srl“ Italijoje, gabenimo data 2012-09-24, krovinio sudėtis sutampa su sąskaitos Nr. 1.214 sudėtimi, tai patvirtina ir krovinio savininko Limerston Partners Limited 2012-09-05 užsakymo lapas bei mokėjimo pavedimas už prekes. Iš nurodyto matyti, kad buvo gabenamas kitas krovinys, t. y. 4 vnt. garintuvų (evaporator), o ne 6 vnt. įrenginių (T. 1, b. l. 136-141).
Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atlikus eismo įvykio, sukėlusio krovinio praradimą, tyrimą buvo nustatyta, kad atsakovo vairuotojas transporto priemonę vairavo neblaivus. Vadovaujantis Transporto pramonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 013 19.11 punktu, buvo atsisakyta mokėti draudimo išmoką tiek ieškovui, tiek atsakovui, nes įvykis nedraudžiamasis. Ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes ieškovas nepatyrė žalos, o tik vykdė savo sutartinę draudiko prievolę. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktą kompensacija apskaičiuojama pagal prarasto krovinio vertę jo priėmimo vežti vietoje ir metu, konkrečiu atveju tai sudaro 8 516,50 EUR arba 29 405,77 Lt, ieškovo išmokėta 110 proc. vertės išmoka jokios įtakos taikant CMR konvenciją neturi. Ieškovas iš išmokėtinos 110 proc. vertės sumos atėmė 1 000 Lt franšizę, kuri draudimo santykiuose suprantama kaip minimalūs nuostoliai, kurių draudikas neatlygina. Todėl realiai ieškovas galėtų reikalauti 29 405,77 Lt – 1 000 Lt, viso 28 405,77 Lt. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal subrogaciją įgijo reikalavimo teisę į vežėją, t. y. ieškovas nepagrindė, kad OOO „Euro trans“ yra krovinio savininkas ir galėtų įgyti reikalavimo teisę į atsakovą dėl krovinio sugadinimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmoką reikalavimo teisę į atsakovą turėjusiam subjektui (T. 1, b. l. 83-84).
Trečiasis asmuo Ž. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad Austrijos policija po eismo įvykio nebeleido jam vairuoti transporto priemonės, jis buvo išvežtas į ligoninę. Vairuotojas kelis kartus bandė pūsti į policijos prietaisą alkoholio kiekiui jo iškvepiamajame ore nustatyti, tačiau jam nepavyko. Paskirtos Austrijos pareigūnų baudos neskundė. Transporto priemonės jis nebeparvairavo į Lietuvą, konkrečių prekių jis nematė, prekės buvo iškritusiose dėžėse, kokias konkrečiai prekes vežė, nežino. Taip pat neturi duomenų apie tolesnę krovinio gabenimo eigą.
Trečiasis asmuo UAB „Delamode Baltics“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-04 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 28 405,77 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 28 405,77 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 469,19 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo teisę į subrogaciją iš atsakovo (CK 6.1015 straipsnis), o atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ne jis vežė ieškovo nurodytą sugadintą krovinį. Vadovaudamasis CMR konvencijos 23 straipsniu, teismas iš atsakovo ieškovo naudai nusprendė priteisti ne visą ieškovo prašomą priteisti 31 346,35 Lt sumą, o krovinio vertės sumą, atėmus minimalius neatlygintinus nuostolius (franšizę), t. y. 29 405,77 – 1 000 Lt (franšizė), viso 28 405,77 Lt (T. 2, b. l. 22-28).
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB „Daimanta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimą ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka arba, matant, kad surinktų įrodymų byloje nepakanka bylos esmei atskleisti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, vertino tik ieškovui palankius įrodymus (tarpusavyje prieštaraujančius, kurių dalis ieškovo buvo surašyta ne tik po įvykio, bet ir po ieškinio padavimo), nemotyvuotai atmesdamas visus kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje nėra logiškai tarpusavyje susietų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas vežė krovinį, už kurį ieškovas atlygino žalą, kurią siekia išieškoti iš atsakovo. Teismas nesiaiškino, kas yra krovinio savininkas. Teismui nesukėlė abejonių tai, kad į bylą pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už ginčo krovinį vienu atveju sumokėjo OOO „Euro Trans“, o kitu – Limerston Partners Limited, kad pagal vienus dokumentus buvo vežamos 5 paletės šaldymo įrangos, o kitus – 4, kad utilizavimo akte nurodyta du kartus didesnio svorio ir visai kita įranga. Pagrindinis teismo argumentas, pagrindžiantis atsakovo kaltę, tai vairuotojo neblaivumas ir kaltė dėl eismo įvykio, nors net nesiaiškinta, ar šiame įvykyje buvo apgadintas būtent ginčo krovinys (neįrodytas priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir ginčo krovinio apgadinimo). Žalos padarymo bei vežėjo atsakomybės už jos kilimą įrodymu teismas laikė ieškovo surašytus dokumentus, kurie dėl ieškovo suinteresuotumo negali būti laikomi vieninteliais šių aplinkybių įrodymais, jei jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Atsakovo nuomone, kaip įrodymas, patvirtinantis, jog ginčo krovinį gabeno būtent atsakovas, ieškovo pateiktas priedas Nr. 2 prie Savanoriško krovinių draudimo sutarties (T. 1, b. l. 13) yra suklastotas. Ieškovo pateiktas 2012-10-15 krovinio defektinis aktas priklauso prie CMR važtaraščio Nr. 112371 (T. 1, b. l. 37) ir tai yra dokumentai, lydintys Sutartį, nes palečių išmatavimai, nurodyti CMR važtaraštyje Nr. 112371 ir Sutartyje yra vienodi, be to, sutampa skirtingų išmatavimų palečių kiekiai, įrašas apie defektinio akto surašymą padarytas būtent CMR važtaraštyje Nr. 112371, o ne tame, su kuriuo krovinį vežė atsakovas (T. 1, b. l. 39-40). Sutarties 15 punkte nurodyta sąlyga – nesikrauti papildomų krovinių be užsakovo UAB „DLG“ raštiško sutikimo. Byloje nėra įrodymų, kad toks sutikimas buvo. Ginčo krovinys turėjo būti gabenamas atskirai. Krovinio atsiėmimo instrukcijose išdėstytos svarbios pastabos dėl krovinio gabenimo, kurios atitinka Sutarties 15 punkto reikalavimus, t. y. kad ginčo krovinys nebūtų gabenamas kartu su kitais. Nelogiška tokias ginčo prekes, turint minėtą informaciją, sukrauti kartu su 10 000 kg svorio kroviniu, supakuotu 34 paletėse, arba būtų neatsakinga iš UAB „Delamode Baltics“ pusės, nes detali informacija apie krovinio sudėtį, ypatingas jo gabenimo sąlygas atsakovui nebuvo perduota. Net ir nustačius, kad ginčo krovinį gabeno atsakovas, jo apgadinimo rizika turėtų būti proporcingai dalinama, dalį jos priimant pirminiam vežėjui. Ginčo krovinio prekės išvardytos sąskaitoje faktūroje Nr. 1.214 ir detalizuotos Transportavimo ir pardavimo dokumentuose Nr. 1.375. Šie dokumentai patvirtina, kad krovinį gabeno ne atsakovas, o pats UAB „Delamode Baltics“ arba jo pasamdytas kitas vežėjas. Ieškovo teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą nėra paremti objektyviais duomenimis. Atsakovas taikiai, be teismo išsprendė ginčus su 17 krovinių siuntėjų, kurie nukentėjo per 2012-09-25 eismo įvykį Austrijoje. Ginčo atveju atsakovo sąskaita ketinama nepagrįstai praturtėti. 2012-10-08 pranešimas apie draudiminį įvykį niekaip nesieja atsakovo su ginčo krovinio gabenimu – tai subjektyviai draudėjo pateikta informacija su tikslu gauti draudimo išmoką. Be to, pranešimas pateiktas praėjus 2 savaitėm nuo eismo įvykio, nors draudimo sutartyje tam numatytas 3 dienų terminas. Apie eismo įvykį UAB „Delmode Baltics“ atsakovas pranešė nedelsiant. Abejonių kelia utilizavimo aktas, surašytas vos savaitė po ieškinio pateikimo. Atsakovo su ieškovu, kaip ir draudėju UAB „DLG“, nesieja jokie santykiai. Nuostolių atlyginimo klausimai tarp vežėjų gali būti paskirstomi įvairiai, todėl teisingam bylos išsprendimui būtina įtraukti tiesiogiai su ieškovu ir atsakovu susijusias šalis (UAB „DLG“ (pirminį ekspeditorių), UAB „Delmode Baltics“ (vežėją)), tačiau teismas šio atsakovo prašymo netenkino. Ieškovas utilizavo turtą, kuris taptų jam svetimu, jei atsakovas atlygintų visą šio sugadinto turto (ginčo krovinio) vertę (T. 2, b. l. 36-44).
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Sprendime nustatytos visos apelianto civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Pažymi, kad Krovinio apžiūros raportas neginčijamai patvirtina, kad apelianto darbuotojo 2012-09-25 sukelto eismo įvykio metu tarp kitų apgadintų krovinių buvo ir 5 paletės šaldymo įrangos, kurias iš Italijos į Lietuvą apeliantas gabeno pagal 2012-09-21 Pervežimo užsakymą Nr. 5715. Ieškovas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (T. 2, b. l. 57-60).
Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad palaiko atsakovo argumentus, jog teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Byloje nėra duomenų, kad dėl krovinio sugadinimo turi būti nuvertinamas visas krovinys, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti žalos, lygios visai krovinio vertei, o priteisdamas ją, pažeidė CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovui (T. 2, b. l. 63-64).
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apelianto UAB „Daimanta“ apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nesutinkant su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis, apeliaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, patvirtinantys, kad bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, įrodymai, kuriais pagrįstas sprendimas, buvo suklastoti ar, tiriant ir vertinant įrodymus, buvo pažeistos kitos CPK nuostatos. Šiuo atveju apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš apelianto 28 405,77 Lt žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, tokių argumentų nepateikė, apeliaciniame skunde iš esmės atkartojo savo tripliko argumentus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus, ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime nerodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinių pažeidimų.
Apeliantas savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo įrodinėja iš esmės vadovaudamasis pagrindiniu argumentais, kad ne apeliantas vežė ginčo krovinį, kai šis buvo sugadintas. Apeliantas teigia, kad ginčo krovinys buvo vežamas pagal CMR važtaraštį Nr. 112371 (vilkiko/priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklauso UAB „Venipak“ (T. 1, b. l. 21)) (T. 1, b. l. 37-38), o apeliantas vežė kitą (ne ginčo) krovinį pagal UAB „Delamode Baltics“ 2012-09-21 Pervežimo užsakymą Nr. 5715 ir Italijoje išduotą CMR važtaraštį Nr. ETN21B0 29G047-01 iš Bentivoglio miesto (siuntėjas „C&C Bologna“) (T. 2, b. l. 39-40). Nesutikdama su šiais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, jog trečiojo asmens If P&C Insurance AS (apelianto draudiko) užsakymu UAB „Klaipėdos Netas“ (t. y. nepriklausoma ekspertų-siurvejerių įmonė, atliekanti krovinių bei laivų inspektavimą ir žalų reguliavimą) atliko auto – treileriu (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) vežto ir 2012-09-25 įvykusios avarijos metu apgadinto rinktinio krovinio apžiūrą bei parengė 2013-01-30 Krovinio apžiūros raportą Nr. V318.12 (toliau – Raportas). Raporte nepriklausomi ekspertai nurodė, kad tarp kitų auto – treileriu (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „Daimanta“, gabentų krovinių buvo ir 5 vienetai ledų gamybos įrangos (siuntėjas STAFF ICE SYSTEM SRL, gavėjas EURO TRANS LIMITED COMPANY (Rusija), svoris 528 kg, vertė 8 516 Eur). Raporte taip pat pažymėta: „Apžiūros metu nustatyta, kad ledų gamybos įranga yra sudaužyta“ (T. 1, b. l. 177-179, 183). Pastebėtina, kad Raporte užfiksuoti rinktinį krovinį vežusių transporto priemonių (t. y. sunkvežimio ir treilerio) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir TV993 sutampa tiek su UAB „Delamode Baltics“ 2012-09-21 Pervežimo užsakyme Nr. 5715, tiek su CMR važtaraštyje Nr. ETN21B0 29G047-01, pagal kurį apeliantas teigė atlikęs krovinio iš Italijos į Lietuvą pervežimą, nurodytais transporto priemonių valstybiniais numeriais (T. 1, b. l. 15, 39). Be to, Sutartis (t. y. joje nurodytas krovinio pavadinimas (3 pl (80*68*110), 1 pl (78*80*104), 1 pl (140*90*125), krovinys įmonei Euro Trans, RUS) bei adresas (STAFF Ice System Srl Via A. F. 8 I – 47924 Rimini Italija)) (T. 1, b. l. 14) ir „C&C B. S.“ išduota instrukcija dėl krovinio 2012-09-21 atsiėmimo Nr. 2 011474 (t. y. joje nurodyta krovinio paėmimo vieta (STAFF ICE SYSTEM S. P. A. VIA ANNA FRANK 8 47900 RIMINI), krovinio vienetų skaičius (5) ir išmatavimai (1 78×80×104, 1 140×90×128, 3 80×68×111), prekių gavėjas (EUROTRANS, RUSSIA)) (T. 1, b. l. 152-153), kurią į bylą pateikė pats apeliantas, patvirtina, kad Raporte (T. 1, b. l. 183) nurodytas būtent ginčo krovinys, kurio apeliantas melagingai teigė nevežęs. Apeliantas neginčija, jog 2012-09-25 jo transporto priemonė (t. y. sunkvežimis su treileriu, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dėl vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio Austrijoje pateko į eismo įvykį. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis taikiai, be teismo išsprendė ginčus su 17 krovinių siuntėjų iš 18, kurie nukentėjo per 2012-09-25 eismo įvykį Austrijoje. Be to, apeliantas teigia, kad to paties vežimo metu buvo gabenamas krovinys pagal UAB „Delamode Baltics“ 2012-09-21 Pervežimo užsakymą Nr. 5715, tačiau apeliantas nenurodo nei vieno argumento, nepateikia nei vieno rašytinio įrodymo, kurie įtikinamai paaiškintų, kokį kitą (o ne ginčo) krovinį apeliantas UAB „Delamode Baltics“ užsakymu turėjo atvežti iš Italijos į Lietuvą tuo pačiu metu, kai turėjo būti atvežtas ginčo krovinys iš Italijos į Lietuvą. Taip pat išlieka faktas, kad apeliantas taip ir neišsprendė taikiai vieno iš aštuoniolikos ginčų su krovinių siuntėjais, tarp kurių buvo UAB „Delamode Baltics“, 2012-09-19 Sutartimi įsipareigojusi įvykdyti ginčo krovinio pervežimą (T. 1, b. l. 14) ir 2012-09-21 pateikusi apeliantui Pervežimo užsakymą Nr. 5715 (T. 1, b. l. 15). Pastebėtina, jog pats apeliantas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog jis buvo priėmęs vežti ledukų šaldymo įrangą, tik šiuo procesiniu dokumentu jis ginčijo, kad ši ledukų šaldymo įranga buvo ne ginčo ledukų šaldymo įranga, kurią, pasak apelianto, priėmė vežti UAB „Venipak“ (T. 1, b. l. 94). Be to, atsiliepime į ieškinį apeliantas nurodė „<...> vien faktas, kad vežėjo UAB „Venipak“ vairuotojas dalyvavo pasirašant defektinį aktą, nors prieš tai nebuvo užfiksavęs įrenginių būklės prieš juos paimant iš įvykio vietos, rodo jo suinteresuotumą visus įrenginių defektus susieti išskirtinai su įvykiu Austrijoje“ (T. 1, b. l. 93). Minėti atsiliepimo teiginiai patvirtina apelianto siekį atsakomybę už ginčo krovinio sugadinimą perkelti vežėjui UAB „Venipak“, kuris 2012-10-15 įvykdė po eismo įvykio Austrijoje sugadinto ginčo krovinio pervežimą iš UAB „Delamode Baltics“ sandėlio į UAB „DLG“ sandėlį. Nors 2012-10-15 Krovinio defektinį aktą Nr. 1-15/10/12 pasirašė ne apelianto, o UAB „Venipak“ atstovas, taip pat CMR važtaraštyje Nr. 112371 nurodytas UAB „Venipak“ priklausančio vilkiko/priekabos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo krovinys buvo apgadintas 2012-09-25 apelianto vairuotojui dėl apsvaigimo nuo alkoholio sukėlus eismo įvykį Austrijos greitkelyje, o ne 2012-10-15 UAB „Venipak“ vykdant jau sugadinto ginčo krovinio pervežimą Lietuvoje, Vilniuje iš vieno sandėlio į kitą. Kiti apeliaciniame skunde apelianto nurodyti prieštaravimai tarp į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su vežėjo, kuris vežimo metu sugadino ginčo krovinį, tapatybės nustatymu, nepaneigia anksčiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo teisę į subrogaciją iš atsakovo (CK 6.1015 straipsnis), o atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ne jis vežė ieškovo nurodytą sugadintą krovinį (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kitokiu nuostolių atlyginimo paskirstymu tarp vežėjų dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Delamode Baltics“ (priešingai nei nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, šis asmuo yra įtrauktas į bylos nagrinėjimą) neperdavė apeliantui detalios informacijos apie krovinio sudėtį, ypatingas jo gabenimo sąlygas. Ginčo krovinys, kurį be kitų vežėjų vežė ir apeliantas, buvo sugadintas ne dėl to, kad apeliantas nebuvo informuotas apie ypatingas šio krovinio gabenimo sąlygas, o dėl to, kad apelianto transporto priemonė, gabenusi ginčo krovinį, dėl vairuotojo (apelianto darbuotojo) apsvaigimo nuo alkoholio greitkelyje pateko į eismo įvykį, apsivertė ant dešinio šono ir dalis rinktinio krovinio iškrito į griovį (T. 1, b. l. 46-63, 178).
Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo nei vieno argumento, kuriuo jis siektų paneigti pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis CMR konvencijos 25 ir 23 straipsniais, padarytas išvadas dėl ieškovui iš apelianto subrogacijos tvarka priteistos kompensacijos dydžio nustatymo. Apeliantas tik nurodo, kad jam abejonių kelia utilizavimo aktas, surašytas vos savaitė po ieškinio pateikimo, be to, ieškovas utilizavo turtą, kuris taptų jam svetimu, jei apeliantas atlygintų visą šio sugadinto turto (ginčo krovinio) vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei utilizavimo akto surašymo data, nei ginčo krovinio utilizavimas nepaneigia apelianto, kaip už ginčo krovinio sugadinimą atsakingo vežėjo atsakomybės pagal CMR konvencijos 25 straipsnį. Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Byloje įrodyta, kad apeliantas kaltas dėl ginčo krovinio sugadinimo, iš apelianto priteistinos kompensacijos vertė apskaičiuota atsižvelgiant į krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis), t. y. 8 516,50 Eur (T. 1, b. l. 43-44). Trečiojo asmens If P&C Insurance AS (t. y. apelianto draudiko) ieškovui ir apeliantui adresuotas 2012-12-11 raštas, kuriame trečiasis asmuo nurodo, jog ginčo krovinį sugadino apeliantas 2012-09-25 eismo įvykio Austrijoje metu ir ieškovo pretenzija dėl 31 346,35 Lt sumos atlyginimo dar yra sprendžiama (T. 1, b. l. 173), patvirtina, kad apie šioje byloje pareikštą reikalavimą apeliantui buvo žinoma daugiau nei prieš pusę metų iki ieškinio pareiškimo teisme, tačiau apeliantas per visą tą laikotarpį nesiėmė jokių priemonių, kad taikiai išspręstų ginčą su ieškovu ir/ar sumažintų nuostolius dėl ieškovui grąžintinos jo OOO „Euro Trans“ išmokėtos kompensacijos sumos (pavyzdžiui, kreipiantis į kompetentingus asmenis dėl galimybės suremontuoti ar detalėmis išrinkti ir parduoti ginčo krovinį (šaldymo įrangą)) (priešingą išvadą patvirtinantys įrodymai į bylą nėra pateikti).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliaciniai skundai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustato CPK 322 straipsnis – apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamuoju atveju apeliantas prašymo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka visiškai nemotyvavo, jokių pagrindų pripažinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu teismas nenustatė, todėl apelianto prašymas netenkinamas (CPK 322 straipsnis).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 532,40 Lt (154,19 Eur) (T. 2, b. l. 61-62), už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurių dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Daimanta“ (j. a. k. 120468865) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai 154,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Aldona Tilindienė
Loreta Bujokaitė
Dainius Rinkevičius