Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1739-324-2009].doc
Bylos nr.: 2S-1739-324/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2S-1739-324/2009

(Proceso Nr. 2-05-3-02383-2009-7)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė

Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 99.3

(S)

  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

                                                               

2009 m. spalio 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9306-528/2009 pagal akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldų vizija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. preliminariu sprendimu patenkino  ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 595,9 Lt skolai grąžinti, 30,39 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, 32 Lt žyminį mokestį.

Ieškovas 2009 m. liepos 23 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo. Nurodė, kad neradus atsakovo žinomais adresais, ieškovas pateikė prašymą leisti procesinius dokumentus įteikti per antstolį. Teismas prašymą patenkino. Įteikęs procesinius dokumentus, antstolis pateikė 83,3 Lt PVM sąskaitą-faktūrą, kurią ieškovas apmokėjo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.  Nurodė, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašymą pateikė, praleidęs šį terminą, jo atnaujinti neprašė.

 

Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Ieškovas neprašė priimti papildomą sprendimą. Papildomo sprendimo esmė yra ta, jog juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos ir papildomas sprendimas neturi būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas. Priimant preliminarų sprendimą ieškovas dar neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 18 d. konsultacijoje Nr. A3-101 pasisakė, kad tokios išlaidos priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms ir nurodė, jog CPK nėra reglamentuota, kaip teismas po teismo įsakymo (ieškovas mano, kad analogiškai ir po preliminaraus sprendimo išdavimo), turi išspręsti papildomai turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu skolininkui, išieškojimo klausimą, todėl pagal CPK 427 straipsnį šiam klausimui spręsti turi būti taikomos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. Minėtoje konsultacijoje pastebima, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo procesinių dokumentų įteikimas dalyvaujantiems byloje asmenims yra apmokamas iš valstybės lėšų (nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidos buvo apmokamos iš ieškovo lėšų), todėl, atsakovui per įstatymo nustatytą terminą nepareiškus motyvuotų prieštaravimų dėl teismo įsakymo (analogiškai dėl preliminaraus sprendimo), procesinis dokumentas įsiteisėja, o teismas turėtų priimti nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria procesinių dokumentų įteikimo atsakovui išlaidos, atsiradusios jau po teismo įsakymo ar preliminaraus sprendimo įsiteisėjimo ir apie kurių išieškojimą nebuvo nurodyta pačiame procesiniame dokumente, išieškomos valstybei, o šiuo atveju ieškovo naudai.

Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą tenkinti.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurių sudėtine dalimi yra išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovas neprašė priimti papildomo sprendimo, nes juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos ir papildomas sprendimas neturi būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001, nurodė, jog klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiami papildomu sprendimu. 2009 m. kovo 20 d. preliminariu sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimas. Nors šios išlaidos preliminaraus sprendimo priėmimo metu nebuvo patirtos, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl vėliau patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo, privalėjo prašymą kvalifikuoti pagal jame iškeltiems reikalavimams taikytinas proceso teisės normas ir laikyti jį pareiškimu dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas prašymą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą, tačiau, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje, šis terminas nėra naikinamasis. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 18 d. konsultacija Nr. A3-101. Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškindami ir taikydami teisę, teismai turi atsižvelgti į teisės taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis), todėl atskirojo skundo nuoroda į metodinę medžiagą negali būti nutarties neteisėtumą įrodančiu pagrindu. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija šioje nutartyje daugiau nepasisako dėl atskirojo skundo teiginių, kuriais apeliuojama į nurodytą konsultaciją.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 

 

nutaria:

 

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Virginija Gudynienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                  Ramūnas Mitkus

 

                                                                                                             Arvydas Žibas