Civilinė byla Nr. e2-1504-1119/2021

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03700-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Simona house“ atstovei advokatei D. A.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui N. J.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Simona house“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl kelio servituto nustatymo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Šiaulių apylinkės teismas 2019-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-137-772/2019 tenkino ieškovės ieškinį (el. b. medž. 2 t., 71-85 l.). Šiaulių apygardos teismas 2019-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-455-357/2019 tenkino iš dalies atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir UAB „Ragda“ apeliacinius skundus, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-26 sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (el. b. medž. 2 t., 162-181 l.). Šiaulių apylinkės teismas 2020-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-454-291/2020 tenkino ieškinį visiškai (el. b. medž. 4 t., 36-47 l.). Šiaulių apygardos teismas 2021-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-38-440/2021 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-31 sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (el. b. medž. 4 t., 88-112 l.).

2.       Ieškovė UAB „Simona house“ ieškiniu ir jo patikslinimu prašo nustatyti kelio servitutą S-215, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, pagal UAB „Kordimatas“ matininko A. P. parengtą 2018-05-17 „Žemės sklypo servitutų nustatymo schemą“, suteikiantį teisę naudotis dalimi (172 kv. m.) tarnaujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, valstybės patikėjimo teise valdomo NŽT - važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei UAB „Simona house“ (el. b. medž. 1 t., 214 l.), išspręsti kompensacijos klausimą ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

3.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – Viešpataujantis žemės sklypas), kuriame yra pastatas - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Slėptuvė). Šalia Viešpataujančio žemės sklypo yra 0,6270 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – Tarnaujantis žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT.

4.       Teigė, kad yra nesutarimas tarp Tarnaujančio žemės sklypo ir Viešpataujančio žemės sklypo savininkų/naudotojų, ir kitaip nei teismo sprendimu, servituto nustatyti neįmanoma, o būtent ieškovė, siekdama taikiai išspręsti klausimą dėl servituto nustatymo, 2017-03-03 prašymu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, prašydama administraciniu aktu nustatyti servitutą. NŽT Šiaulių skyrius 2017-03-(duomenys neskelbtini) raštu Nr. 31SD-210.1-(14.31.104) „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ informavo ieškovę, kad administraciniu aktu Tarnaujančiam žemės sklypui nustatyti servituto nėra teisinio pagrindo, tačiau servitutas galėtų būti nustatomas sandoriu. NŽT teritorinio padalinio vadovui reikalinga pateikti prašymą nustatyti servitutą sandoriu ir žemės sklypo planą su pažymėtu siūlomu kelio servitutu, kuris turi būti suderintas su minėto žemės sklypo naudotoju. Tuo metu žemės sklypo naudotojas buvo UAB „Ragda“, kuri nesutiko su pasiūlymu nustatyti kelio servitutą. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teikė pasiūlymą NŽT dėl taikos sutarties byloje sudarymo, tačiau atsakovė taikos sutartį sudaryti nesutiko.

5.       Paaiškino, kad rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo planą buvo numatytas planuojamas įvažiavimas į minėtą sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau šis įvažiavimas iki šiol nėra įrengtas ir jo pagal planą neįmanoma įrengti, nes jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taigi ieškovė neturi jokio privažiavimo prie Viešpataujančio žemės sklypo.

6.       Ieškovė nurodė, kad yra visos sąlygos prašomam kelio servitutui nustatyti, kelio servitutas yra objektyviai būtinas, nes Viešpataujančiam žemės sklypui nesuteiktas joks privažiavimas ir nėra galimybių patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovės prašomas nustatyti servitutas suprojektuotas Tarnaujančio žemės sklypo pakraštyje, yra 4 m pločio, servitutas nustatytas 172 kv. m. ploto, 40-42 m ilgio, t. y. racionaliai naudojant žemę. Pagal ieškovės prašomą nustatyti servitutą būtų išvažiuojama į faktiškai naudojamą kelią, kuris yra nesuformuotame valstybiniame žemės sklype tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o paskui per esančią nuovažą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nurodė, kad ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti patekimo į Viešpataujantį žemės sklypą neapribojant Tarnaujančio žemės sklypo savininkų ir naudotojų teisių.

7.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. medž. 4 t., 126-128, 133-136, 155-157 l.), taip pat teismo posėdyje ieškovės atstovė teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės atstovė direktorė G. K. ketina Viešpataujančiame žemės sklype įrengti konditerinį cechą, ji nuo 2019 m. mokosi pagal formaliąją konditerio mokymo programą. Planavo, kad kol pabaigs mokslus, žemės sklype stovės pastatas ir bus galima vykdyti veiklą, tačiau neišsprendus patekimo į žemės sklypą klausimo, stabdomas verslas. Nurodė, kad pakolkas ieškovė nesikreipė dėl žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties keitimo, nes visų pirma nori susitvarkyti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą. Be įvažiavimo ieškovė negali naudoti Viešpataujančio žemės sklypo, net nėra galimybių jo tvarkyti.

8.       Nurodė, kad byloje yra pateikta labai daug pasiūlymų dėl kelio į Viešpataujantį žemės sklypą įrengimo, tačiau nei vienas jų nėra racionalus. Pažymėjo, kad pagal S. R. skaičiavimus, asfalto dangos įrengimas lėtėjimo greitėjimo juostoje prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kainuotų 8125,68 Eur; asfalto dangos įrengimas dėl ieškovės prašomo servituto įrengimas pagal UAB „Kordimatas“ 2018-05-17 planą, kainuotų 6131,03 Eur. Pažymėtina, kad nėra jokio teisės aktų nustatyto įpareigojimo asfaltuoti kelio servitutus. Pagal byloje pateiktus T. N. skaičiavimus servitutinio kelio įvažiavimo įrengimas pagal 2018-05-17 UAB „Kordimatas“ servituto nustatymo planą kainuotų 6051,21 Eur. Asfalto dangos įrengimas prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kainuotų 30254,36 Eur (Suvestinis statybos kainos apskaičiavimas 19766,94 Eur, medžiagų poreikio žiniaraštis 10487,42 Eur). Į šią sąmatą neįskaičiuoti kiti darbai: sklypo parengimas; žemės darbai (lovio dangai paruošimas); pakeltos salelės ir apsauginės tvorelės įrengimas; bordiūrų montavimo darbai; kelio ženklinimas ir ženklų pastatymas; gali būti kiti darbai, kurių atlikimas gali būti numatytas ruošiant techninį projektą pagal kelius, elektros tinklus eksploatuojančių įmonių, įstaigų technines sąlygas. Pagal 2017 m. vasario mėn. L. J. žemės sklypo servituto nustatymo planą, kelio servitutas nėra sklypo krašte. Servitutas nustatomas per faktiškai esantį kelią į Slėptuvę. Kelio įrengimas pagal šį projektą kainuotų 5937,33 Eur. Pagal N. P. rengtą projektą dėl įvažiavimo į ieškovės sklypą per geležinkelio pusę kelio įrengimas pagal T. N. paskaičiavimus kainuotų 28 602,53 Eur, kelio ilgis – 153 m. Tam, kad būtų įrengtas kelias pagal N. P. projektą siekiant įrengti kelią reikėtų su Šiaulių miesto savivaldybe pasirašyti Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutartį, pagal kurią ieškovė turėtų suprojektuoti, nuteisti ir įregistruoti naują kelią, jį perduoti nuosavybės teise valdyti savivaldybei. Negana to, ieškovė turėtų vykdyti minėto kelio priežiūrą bei einamąjį remontą, įrengti automobilių stovėjimo vietas ir neribotą laiką mokėti už vietines rinkliavas už naudojimąsi rezervuotomis automobilių stovėjimo vietomis. Todėl įvertinusi kelio projektavimo, statybos ir kitus kaštus, tai, kad sutarties sąlygos neatitinka jokių teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų ieškovė atsisakė pasirašyti tokią sutartį su Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Pagal S. R. pasiūlymą dėl servitutinio kelio per (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą nustatymą servitutas būtų nustatomas per žemės sklypo vidurį, jo plotis būtų 438 kv. m., ilgis didesnis, nei ieškovės siūlomo servituto, taigi tokio servituto nustatymas būtų neracionalus. Rengiant naują įvažiavimą pagal S. R. pasiūlymus į (duomenys neskelbtini) gatvę iš ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kaip siūlo atsakovė, būtų atlikta gatvės rekonstrukcija (byloje pateikta MB „Kelių projektavimas“ 2020-01-14 išvada Nr. 20-01). Norint parengti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikia: parengti topografinį planą; atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus; atlikti triukšmo sklaidos skaičiavimus; gauti kelių saugumo audito ataskaitą; suderinti projektą su suinteresuotomis institucijomis; gauti statinio projekto ekspertizės teigiamą išvadą; gauti statytojo užsakovo tvirtinimą. Visiškai neaišku, kada tokie reikalavimai būtų įvykdyti, ar iš viso būtų išduotos projektavimo sąlygos ir kokie reikalavimai būtų nustatyti. Nepaisant to, kad tokią lėtėjimo greitėjimo juostą itin brangu įrengti – 30 254,00 Eur, neįskaičiuojant žemės sklypo paruošimo ir kitų darbų kainos. Pažymėjo, kad ieškovė už viešpataujantį žemės sklypą mokėjo iš viso 31 000,00 Eur, žemės sklypas yra 11 arų ploto, o aukščiau nurodytuose pasiūlymuose dažnai neatsižvelgiama į tai, kad jų įgyvendinimas laiko požiūriu užtruktų, taip pat valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai visiškai nepriklauso nuo ieškovės valios, dėl ko gali būti nesuderinti atitinkami planai, nepriimti sprendimai, kas vestų į tolimesnius ginčus ir jų nagrinėjimą teisme.

9.       Byloje pateikta MB „Kelių projektavimas“ 2020-08-12 išvada Nr. 20-34 „Dėl esamos nuovažos“. Išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktu (duomenys neskelbtini) gatvės statinio dokumento fragmentu, statinio gatvės plane Pk 0 +592 (taško Nr. 19) pavaizduota nuovaža yra žvyro dangos. Ta nuovaža ne tik faktiškai yra, į kurią būtų išvažiuojama nustatant kelio servitutą, bet ji yra pavaizduota statinio gatvės plane. Nuovažos vieta tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų. Ši nuovaža įteisinta kartu su statiniu - (duomenys neskelbtini) gatve kaip statinio elementas. Atskira nuovaža nėra registruojama, nes ji yra kelio sudedamoji dalis, o tokio atskiro statinio kaip nuovaža, nėra. Taigi, nustačius kelio servitutą, būtų reali galimybė iš ieškovės sklypo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybė iš esmės sutiko su visais ieškovės pasiūlymais dėl kelio įrengimo, taip pat ir dėl servituto nustatymo bei atitinkamai kelio nuovažos naudojimo, kelio nuovaža yra faktiškai naudojama, nėra įrodymų, kad ji įrengta savavališkai, taip pat nėra draudimo ja naudotis.

10.       Ieškovė nurodė, kad, nepaisant to, jog kompensacijos dydis nėra pagrįstas, tačiau sutinka mokėti 3557,74 Eur kompensaciją, kurią nurodė atsakovė NŽT. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė NŽT negalėjo nurodyti, kokius nuostolius ar suvaržymus patirtų valstybė nustačius servitutą pagal ieškinį. Pažymėjo, kad šiuo ieškiniu ieškovė neprašo panaikinti jokių valstybės institucijų sprendimų, jų neginčija, o bylinėjimosi išlaidos nėra nuostoliai dėl servituto nustatymo.

11.       Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 23 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tik tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, tai yra servitutai gali būti nustatomi sandoriu (notariškai patvirtinta sutartimi), jeigu jie nepatenka į minėtoje ŽĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Įvertinant nurodytų teisės aktų nuostatas ir siekiant išsiaiškinti įvažiavimo įrengimo galimybes iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl įvažiavimo įrengimo. Pažymėjo, kad būtų svarstomas servituto nustatymas sandoriu, jei įrengti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebus galimybės.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad ieškovei nėra būtinybės nustatyti servitutą, o siekiant nustatyti servitutą turi būti išnaudotos visos galimybės įsirengti įvažiavimą neribojant kitų asmenų teisių. Pažymėjo, kad servitutas yra nustatomas tik tokiu atveju, jei kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Mano, kad šioje byloje reikia vertinti ieškovės veiksmus nuo pat pradžios, mano, kad jie nebuvo tinkami, nes ji neteikė atsakovei pasiūlymų dėl taikos sutarties ar sandorio sudarymo. Ieškovė neieškojo kitų galimybių kaip patekti į jai priklausantį žemės sklypą, iki ieškinio pareiškimo teisme turėjo svarstyti pasiūlymus dėl patekimo į žemės sklypą, galėjo kreiptis į architektus, įvertinti riziką, tačiau to nedarė. Pažymėjo, kad šiuo atveju įrengiant įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės reikia atsižvelgti į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nurodytus reikalavimus, kurie nustatyti dėl eismo saugumo. Atsakovės nuomone, siekdama nustatyti servitutą ieškovė siekia ekonomiškesnio jai varianto kitų asmenų sąskaita. Teismui nustačius servitutą būtų pakirstas piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis, būtų panaikinti jų sprendimai, taip pat nuostolių dydis būtų lygus bylinėjimosi išlaidoms. Atsakovės nuomone suvaržymus ir jų pobūdį turi nustatyti teismas. Paaiškino, kad Tarnaujančio žemės sklypo vertė ir kompensacijos paskaičiavimas yra nurodyti apeliaciniame skunde, kurį atsakovė teikė Šiaulių apygardos teismui, Tarnaujančio žemės sklypo vertė nėra pasikeitusi nuo apeliacinio skundo pateikimo dienos.

13.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas R. B. teismo posėdyje nurodė, kad prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Dėl nuovažos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad minėta nuovaža, padengta žvyro danga, faktiškai egzistuoja, ji yra infrastruktūros koridoriaus ribose, pažymėta plane, tačiau tai nėra kelias, ar įvažiavimas. Nuovaža buvo įrengta 2002 m. neturint leidimo ar sutikimo, ji nėra įregistruota, tačiau nėra pripažinta savavališka, ir jau nebegali būti pripažinta savavališka, nes praėjus 10 m. senaties terminui nuo statybos pradžios Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nenagrinėja skundų dėl savavališkos statybos. Pripažino, kad ja naudojasi kiti asmenys, naudotis šia nuovaža nėra uždrausta. Šiaulių miesto savivaldybė neprieštaravo, kad ieškovė įsirengtų įvažiavimą per minėtą nuovažą, tačiau įsirengiant įvažiavimą jis turės atitikti visus teisės aktų reikalavimus, o būtent turės būti lėtėjimo/greitėjimo juostos ir kitos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

14.       Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių išrašų iš nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad ieškovei UAB „Simona house“ pagal 2015-06-17 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-3772 nuosavybės teise priklauso 0.1123 ha ploto 11600,00 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (taip pat Viešpataujantis žemės sklypas) (el. b. medž. 1 t., 15-16 l.). Minėtame žemės sklype ieškovei pagal 2015-06-11 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GŠ-3647 ir 2015-07-01 priėmimo – perdavimo aktą Nr. A-15 nuosavybės teise priklauso 115.51 kv. m bendro ploto pastatas – slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 33800,00 Eur, vertė nustatyta turtu vertinimo metu – 1,00 Eur (taip pat Slėptuvė) (el. b. medž. 1 t., 17-18 l., 3 t., 57-66, 68-83, 85-86 l.). Iš Nekilnojamojo turto viešojo aukciono sąlygų matyti, kad Viešpataujantis žemės sklypas ir Slėptuvė parduodami už bendrą 31 879,58 Eur kainą (el. b. medž. 3 t., 54-55 l.) ir už tokią kainą juos įsigijo ieškovė (el. b. medž. 3 t. 87-94, 114-118 l.). Iš 2012 m. gruodžio mėnesio UAB „ALTAgis“ parengto žemės sklypo plano M1:500 (el. b. medž. 1 t., 31-32, 35 l., 3 t., 15-17, 119-1(duomenys neskelbtini) l.) matyti, kad Viešpataujančiam žemės sklypui naudoti buvo numatytas projektuojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esantis tarp (duomenys neskelbtini)A ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), minėtas planas patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902. Viešpataujantis žemės sklypas ribojasi su 0.6270 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosavybės teise priklausančiu valstybei, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, vidutinė rinkos vertė 127000,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 19-(duomenys neskelbtini), 68-70 l.). Kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei (el. b. medž. 2 t., 60-61 l.). Kelias pagal šiuo metu galiojančius Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009-01-29 Šiaulių miesto tarybos sprendimu Nr. T-1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, susisiekimo brėžinio sprendinius bei pagal transporto organizavimo specialiojo plano sprendinių konkretizavimo ataskaitą atkarpoje nuo Ž. gatvės iki s. gatvės yra B1 kategorijos, gatvėje leistinas greitis 70 km/h (el. b. medž. 2 t., 11-12, 20-21 l.).

15.       Iš 2016-02-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-47 matyti, kad 3 klausimu buvo svarstoma dėl įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) įsirengimo. Komisijai L. J. pateikė 2 įvažiavimo į žemės sklypą pasiūlymus: pirmas – formuojant įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir antras – formuojant servitutą per valstybei priklausantį žemės sklypą. Komisija pritarė abejiems pasiūlymams, tačiau nurodė, kad rengiant įvažiavimą reikia įvažiavimo projektą su kelio savininku dėl papildomų sąlygų ir įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtina projektuoti greitėjimo/lėtėjimo juostas (el. b. medž. 3 t., 95-100, 126-127 l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius atsakė 2016-04-01 ieškovei į jos 2016-01-21 prašymą raštu Nr. SIF-390 „Dėl prisijungimo sąlygų“, kuriame nurodyta, kad rengiant (duomenys neskelbtini) projektą būtina vadovautis miesto bendruoju planu ir transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiuoju planu, įvertinti (duomenys neskelbtini) gatvės juostos raudonąsias linijas, esamą ir perspektyvinę infrastruktūrą, inžinerinius tinklus, jų apsaugos zonas, vadovautis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, įvažiavimą į sklypą rengti iš esamos (duomenys neskelbtini) g. nuovažos tarp (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl inžinerinių tinklų, susiekimo komunikacijų už žemės sklypo ribų gauti NŽT sutikimą ir sudaryti sutartį su Šiaulių miesto savivaldybės administracija iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo (el. b. medž. 1 t., 25 l.). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-12-28 posėdžio protokolo Nr. VAK-407 matyti, kad 6 klausimu buvo sprendžiama dėl įvažiavimo/išvažiavimo į/iš sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Komisija pritarė siūlymui įvažiavimo kelią rengti (duomenys neskelbtini) gatvės šlaite, esančioje laisvoje valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijos, ašis projektuojama per šlaito vidurį, formuojant kelio sankasai bermą, kad nebūtų išardoma daug šlaito, numatomas dalinis grunto perstūmimas, išsaugant šlaito stabilumą ties gretimoje teritorijoje įrengta tvora, taip pat išsaugant dešinėje kelio pusėje pasodintus medžius (el. b. medž. 3 t., 101-107, 128-129 l.). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2018-11-30 posėdžio protokolo Nr. VAK-610 matyti, kad 9 klausimu buvo sprendžiama dėl įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Komisija pritarė pasiūlymui rengti ant esamo šlaito išilgai gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengiant lėtėjimo juostą 3,5 m pločio, atskirtą nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m pločio salele ir iš lėtėjimo juostos rengti įvažiavimą į sklypą (el. b. medž. 3 t. 108-113, 130-131 l.). Iš Šiaulių miesto infrastruktūros objektų remonto, rekonstravimo ir statybos prioritetų nustatymo ir infrastruktūros objektų atrankos komisijos posėdžio 2020-03-09 protokolo Nr. VAK-113 matyti, kad svarstant klausimą dėl įvažiavimų į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) g (duomenys neskelbtini) sklypo gruntkelio nuovaža nėra kelias, o nuovaža yra numatomo infrastruktūrinio koridoriaus ribose, todėl jei pareiškėjai kreipsis dėl įvažiavimo įsirengimo, bus pateiktos prisijungimo sąlygos pagal prašymo pateikimo dieną galiojančius teisės aktus (t. y., su greitėjimo lėtėjimo juostomis, saugaus eismo studija, derinama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijoje) (el. b. medž. 3 t., 159 l.).

16.       (duomenys neskelbtini) gatvės plane M 1:500 Pk 0+ 592 (taško Nr. 19) pavaizduota nuovaža iš žvyro dangos (el. b. medž. 3 t., 156-158 l.), gatvės duomenys yra registruoti. Iš MB „Kelių projektavimas“ projektų vadovo, kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo pareigas kelių, kelių (gatvių) statiniuose (kvalifikacijos atestato Nr. 36318) E. Č. 2020-08-12 rašto Nr. 20-34 „Dėl esamos nuovažos“ (el. b. medž. 3 t., 197 l.) matyti, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktu (duomenys neskelbtini) gatvės statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dokumento fragmentu („Gatvės planas M 1:500“) statinio gatvės plane Pk 0+ 592 (taško Nr. 19) pavaizduota nuovaža iš žvyro dangos. Nuovažos vieta tarp (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų. Vadovaujantis KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 8.6. punktu nuovaža - nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1 punktu, kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme <...> bei 8.2 punktu <...> gatvės - keliai ar jų ruožai, esantys miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą. Taigi galima teigti jog Pk 0+ 592 esanti nuovaža yra pavaizduota kaip faktiškai esama ir įteisinta kartu su statiniu ((duomenys neskelbtini) gatvė) kaip statinio elementas. Atskirai nuovaža nėra registruojama, nes ji yra kelio sudedamoji dalis (kelio elementas), o tokio atskiro statinio, kaip nuovaža, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 IV skyriumi, nėra.

17.       2017-03-03 ieškovės atstovė pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriui prašymą „Dėl įvažiavimo į privatų sklypą“, kuriuo prašė kelio ruože nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iškelti greičio ženklą 50, o nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypo ribos – greičio ženklą 70, bei išduoti įvažiavimui į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose prisijungimo sąlygas (el. b. medž. 1 t. 33 l.). 2017-04-18 raštu Nr. S-1171 ieškovės atstovei atsakyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija nepritarė greičio mažinimui nuo 70 km/h iki 50 km/h, nurodė, kad gatvė yra C kategorijos, ir prašyme nenurodyti argumentai, kodėl greitis turi būti mažinamas (el. b. medž. 1 t., 34 l.). 2017-01-02 ieškovė pateikė prašymą NŽT Šiaulių skyriui išduoti sutikimą statyti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą (el. b. medž. 1 t., 56 l.), prie prašymo buvo pridėtas 2016 m. liepos mėnesio N. P. projektuojamo kelio dangų ir suvestinis inžinerinių tinklų planas, iš kurio matyti, kad kelias su įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir apsisukimo aikštele yra projektuojamas per (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (el. b. medž. 1 t., 57 l.). Ieškovės atstovei ištaisius 2017-01-02 prašymo trūkumus, NŽT davė 2017-02-03 sutikimą Nr. SUVA-972-(8.53-31.) tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, galiojantį 10 metų (el. b. medž. 1 t., 62-3 l.). 2017-03-03 ieškovės atstovė pateikė NŽT Šiaulių skyriui prašymą nustatyti administraciniu aktu žemės servitutą, nustatantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku Viešpataujančiam žemės sklypui (el. b. medž. 1 t., 25, 64-65 l.), į kurį NŽT atsakė 2017-03-(duomenys neskelbtini) raštu Nr. 31SD-210.1-(14.31.104.) „Dėl servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“, kuriuo nurodė, kad nėra pagrindo administraciniu aktu nustatyti servituto, tačiau jei nėra galimybių įrengti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, servitutas gali būti nustatomas sandoriu, tam reikalinga gauti tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo sutikimą ir prašymą NŽT teritoriniam skyriui (el. b. medž. 1 t., 26-27, 66-67 l.). Atsižvelgiant į šį raštą ieškovė pateikė 2017-03-28 prašymą Tarnaujančio žemės sklypo naudotojui (tuomet UAB „Ragda“) (el. b. medž. 1 t., 28 l.), tačiau Tarnaujančio žemės sklypo naudotojas nesutiko dėl kelio servituto nustatymo, nes ketino aptverti naudojamą teritoriją tvora (el. b. medž. 1 t., 30 l.). 2019-11-29 ieškovė pateikė prašymą atsakovei dėl servituto pagal UAB „Kordimatas“ matininko A. P. 2018-05-17 parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą nustatymo sandoriu (sudarant taikos sutartį) (el. b. medž. 2 t., 190-19 l.), tačiau NŽT 2020-01-10 rašte Nr. 31SD-190-(14.31.104.) „Dėl servituto nustatymo sandoriu“ nurodė, kad nėra galimybių sudaryti taikos sutarties civilinėje byloje, siūloma pasinaudoti tiesioginio įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)A įrengimo galimybe (el. b. medž. 2 t., 194-195 l., 3 t., 1-2 l.)).

18.       Byloje yra pateikti šie įvažiavimo/servituto nustatymo pasiūlymai:

18.1.                       įvažiavimo įrengimas pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 patvirtintą 2012 m. gruodžio mėnesio UAB „ALTAgis“ parengtą žemės sklypo planą M1:500 (el. b. medž. 1 t., 31-32, 35 l., 3 t., 15-17, 119-1(duomenys neskelbtini) l.), iš kurio matyti, kad Viešpataujančiam žemės sklypui naudoti buvo numatytas projektuojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, esantis tarp (duomenys neskelbtini)A ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini);

18.2.                      2016 m. liepos mėnesio N. P. projektuojamo kelio dangų ir suvestinis inžinerinių tinklų planas (kaip 2016 m. supaprastinto statybos projekto dalis), iš kurio matyti, kad 153 m ilgio 4,5 m pločio kelias su įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) ir apsisukimo aikštele yra projektuojamas per (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (nuo geležinkelio pusės) (el. b. medž. 1 t., 57, 58, 62 l., 3 t., 18-38 l.). Siekiant įrengti šį kelią ieškovė turėjo sudaryti su Šiaulių miesto savivaldybe jos pateiktą Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutartį (el. b. medž. 1 t., 102-104 l., 4 t., 158-160 l.), tačiau ieškovė šios sutarties nesudarė motyvuodama tuo, kad sutarties sąlygos neatitinka teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų (el. b. medž. 1 t., 99-101 l.). Nors ieškovė teigė, kad šiam įvažiavimui įrengti reikalinga 28 602,53 Eur suma, paskaičiuota pagal T. N. lokalinę sąmatą ir mechanizmų ir medžiagų poreikių žiniaraščius (ieškovė sudėjo lokalinėje sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas), tačiau iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, joje yra įvertintas medžiagų ir mechanizmų poreikis ir kaina, t. y., lokalinėje sąmatoje ir minėtuose žiniaraščiuose nurodytos medžiagų ir mechanizmų sumos sutampa, taigi žiniaraščiuose yra iš lokalinės sąmatos išskirti paskaičiavimai (medžiagų ir mechanizmų), ir ieškovė nepagrįstai sudėjo lokalinės sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas, taip padidindama sumą, reikalingą minėtam įvažiavimui įrengti, todėl teismas priimdamas šį Sprendimą vadovaujasi T. N. lokalinėje sąmatoje nurodyta bendra šiam įvažiavimui įrengti reikalinga 17 597,03 Eur suma (el. b. medž. 4 t., 137-140, 144, 147, 150, 153 l.);

18.3.                       S. R. projektavimo biuro projektų vadovas, architektas S. R. pateikė keturis priešprojektinius pasiūlymus dėl įvažiavimo į Viešpataujantį žemės sklypą:

18.3.1.                      pagal pirmąjį variantą įrengiamas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę per nuovažą, kai įvažiavimas į Viešpataujantį žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (el. b. medž. 2 t., 14 l., 3 t., 45 l.);

18.3.2.                      pagal antrąjį variantą įrengiamas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę per nuovažą, kai įvažiavimas į Viešpataujantį žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (el. b. medž. 2 t., 15 l., 3 t., 46 l.);

18.3.3.                      pagal trečiąjį variantą įrengiamas įvažiavimas neįrengiant greitėjimo juostos, tačiau įrengiant apsauginę tvorelė, pakeltą salelę, prieš įvažiavimą statomas kelio ženklas 409 prie išvažiavimo statomi kelio ženklais „STOP“ (204) ir eismas tik į dešinę (402), (duomenys neskelbtini) gatvėje nuimamas 70 km/h ženklas ir jis statomas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklype (el. b. medž. 2 t., 16 l., 3 t., 47 l.). Iš S. R. lokalinės sąmatos nustatyta, kad asfalto dangos įrengimui lėtėjimo juostoje prie (duomenys neskelbtini) g. įrengti būtų reikalinga 8125,68 Eur suma (el. b. medž. 2 t., 143-153 l.; 3 t., 141-145 l.). Pagal T. N. 2020-01-11 suvestinį statybos kainos apskaičiavimą ir lokalinę sąmatą įvažiavimo dangos prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose įrengiant lėtėjimo/greitėjimo juostas pagal S. R. priešprojektinio pasiūlymo 3 variantą asfalto dangos (neįskaičiuojant žemės sklypo parengimo (nužymėjimo), žemės darbų (lovio dangai paruošimas), pakeltos salelės ir apsauginės tvorelės įrengimo, bordiūrų montavimo, kelio ženklinimo ir ženklų ir kitų darbų, kurie gali būti numatyti ruošiant techninį projektą, pagal pateiktas sąlygas, kurios šiuo metu nėra žinomos) pastatymo įrengimas kainuotų 17 114,(duomenys neskelbtini) Eur (su medžiagomis ir darbais), o pridėjus projektavimo darbų kainą, gaunama 19 766,94 Eur suma (el. b. medž. 3 t., 200-206 l.). Pažymėtina, kad ieškovė teigė, kad šiam įvažiavimui įrengti reikalinga 30 254,36 Eur suma, paskaičiuota pagal T. N. lokalinę sąmatą ir mechanizmų ir medžiagų poreikių žiniaraščius (ieškovė sudėjo lokalinėje sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas), tačiau iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, joje yra įvertintas medžiagų ir mechanizmų poreikis ir kaina, t. y., lokalinėje sąmatoje ir minėtuose žiniaraščiuose nurodytos medžiagų ir mechanizmų sumos sutampa, taigi žiniaraščiuose yra iš lokalinės sąmatos išskirti paskaičiavimai (medžiagų ir mechanizmų), ir ieškovė nepagrįstai sudėjo lokalinės sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas, taip padidindama sumą, reikalingą minėtam įvažiavimui įrengti, todėl teismas priimdamas šį Sprendimą vadovaujasi T. N. lokalinėje sąmatoje nurodyta bendra šiam įvažiavimui įrengti reikalinga 19 766,94 Eur suma. Be to, atsižvelgiant į tai, kad S. R. lokalinė sąmata nėra išsami (pvz. neįvertintas darbo užmokestis, yra kitų netikslumų, o būtent – nurodyta, kad bus reikalinga įrengti 37 m3 pagrindo, kai pagal T. N. lokalinę sąmatą reikalinga įrengti 85,10 m3 pagrindo, S. R. sąmatoje neįvertinta visa reikalinga technika ir mechanizmai, medžiagos, neįvertinti projekto parengimo kaštai), todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi T. N. parengta lokaline sąmata; 

18.3.4.                      pagal ketvirtąjį variantą įrengiamas įvažiavimas įrengiant greitėjimo/lėtėjimo juostas, apsauginę tvorelę, pakeltą salelę, prieš įvažiavimą statomas kelio ženklas 409, prie išvažiavimo statomas kelio ženklas 407 (el. b. medž. 2 t., 17 l., 3 t., 48 l.). Be to, iš MB „Kelių projektavimas“ projektų vadovo, kuriam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo pareigas kelių, kelių (gatvių) statiniuose (kvalifikacijos atestato Nr. 36318) E. Č. 2020-01-14 išvados dėl prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiaulių mieste Nr. 20-01 (el. b. medž. 3 t., 135-136 l.) matyti, kad S. R. projektavimo biuro pateikti priešprojektiniai pasiūlymai, kuriuose siūloma rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą įrengiant lėtėjimo greitėjimo juostą, yra klaidinančio pobūdžio ir yra sunkiai įgyvendinami dėl žemiau išvardintų priežasčių: vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktu, minimalus atstumas tarp įvažiavimų ir išvažiavimų B kategorijos gatvėje - 150,0 m (6 lentelė.). Minimalus atstumas 150,0 m tarp įvažiavimų ir išvažiavimų galimas atveju, jei pagrindinėje gatvėje leidžiamas greitis neviršija 50,0 km/val. (žiūrėti 3.2. pastabas, 6 lentelė), šiuo metu nagrinėjamoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje leistinas greitis 70 km/val. S. R. projektavimo biuro pateiktuose priešprojektiniuose pasiūlymuose atstumai nuo planuojamo įvažiavimo/išvažiavimo iki gretimų įvažiavimų/išvažiavimų yra tokie: 72,4 m iki faktinio kelio, į kurį užsakovė išvažiuotų nustačius servitutą, ir 130,0 metrų iki įvažiavimo/išvažiavimo, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys (duomenys neskelbtini), 26, 28 sklypai. Dėl šios priežasties vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktu, įvažiavimas/išvažiavimas neatitiktų norminių dokumentų, ko pasėkoje nėra garantijos, kad projekto ekspertizę rengiantys ekspertai parašys projekto išvadą, jog projektą galima tvirtinti, kuris neatitinka norminių dokumentų keliamų reikalavimų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 26 straipsnio 1 punktu, negavus projekto ekspertizės akto, <...> kuriame nurodyta, kad statinio projektą galima tvirtinti <,..> statytojas (užsakovas) netvirtins projekto, ko pasėkoje nebus galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento. Įgyvendinant S. R. projektavimo biuro siūlomą variantą, prisijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvės įrengiant lėtėjimo greitėjimo juostas, bus pakeisti (duomenys neskelbtini) gatvės statinio išorės matmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktu <...> statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Norint atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos Šiaulių mieste rekonstravimo projektą reikia turėti patvirtinantį dokumentą, kokiu pagrindu turto savininkas leidžia projektuoti savo turtą. Taip pat norint parengti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą reikia: parengti topografinį planą (STR 1.04.04:2017 26 punktas); atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus (STR 1.04.04:2017 12 priedas); vadovaujantis HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenines paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, atlikti triukšmo sklaidos skaičiavimus; gauti kelių saugumo audito ataskaitą (Specialaus plano konkretizavimo sprendinių ataskaita); suderinti projektą su suinteresuotomis institucijomis (STR 1.05.01:2017 6 priedas); gauti statinio projekto ekspertizės teigiamą išvadą (Statybos įstatymas 34 straipsnis); gauti Statytojo užsakovo tvirtinimą (Statybos įstatymas 26 straipsnio 1 punktas);

18.4.                       2017 m. vasario mėnesio L. J. servituto nustatymo planas (el. b. medž. 1 t., 23 l.), pagal kurį nustatomas 3,5 m pločio kelio servitutas, kuris ties posūkio taškais išplatėja iki 4 m, per Tarnaujantį žemės sklypą, kelio servitutas nustatomas Tarnaujančio žemės sklypo pakraštyje, keliu išvažiuojama į faktiškai esantį kelią ir nuovaža tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę;

18.5.                      2017 m. vasario mėnesio L. J. servituto nustatymo planas (el. b. medž. 4 t., 132, 162 l.), pagal kurį nustatomas 4 m pločio kelio servitutas, per Tarnaujančio žemės sklypo viduryje faktiškai esantį kelią (el. b. medž. 4 t., 154 l.), servituto plotas 85 kv. m; kelio servitutas atsiremia į esantį gruntkelį, kuriuo per nuovažą tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvažiuojama į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nors ieškovė teigė, kad šiam servitutiniam keliui įrengti reikalinga 5937,33 Eur suma, paskaičiuota pagal T. N. lokalinę sąmatą ir mechanizmų ir medžiagų poreikių žiniaraščius (ieškovė sudėjo lokalinėje sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas), tačiau iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, joje yra įvertintas medžiagų ir mechanizmų poreikis ir kaina, t. y., lokalinėje sąmatoje ir minėtuose žiniaraščiuose nurodytos medžiagų ir mechanizmų sumos sutampa, taigi žiniaraščiuose yra iš lokalinės sąmatos išskirti paskaičiavimai (medžiagų ir mechanizmų), ir ieškovė nepagrįstai sudėjo lokalinės sąmatoje ir žiniaraščiuose nurodytas sumas, taip padidindama sumą, reikalingą minėtam servitutui įrengti, todėl teismas priimdamas šį Sprendimą vadovaujasi T. N. lokaline sąmata ir šio servitutinio kelio įrengimui būtų reikalinga 3678,40 Eur suma (el. b. medž. 4 t., 141-143, 145, 146, 151, 152 l.).

18.6.                       UAB „Kordimatas“ matininko A. P. 2018-05-17 parengtas žemės sklypo servituto nustatymo planas (el. b. medž. 1 t., 214 l.; 2 t., 86 l.), pagal kurį nustatomas kelio 172 kv. m servitutas S-215, pažymėtas taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per Tarnaujantį žemės sklypą Viešpataujančiojo žemės sklypo savininkei UAB „Simona house“. Pagal T. N. pateiktą servitutinio kelio projekto (duomenys neskelbtini), Šiauliuose lokalinę sąmatą (neįrengiant asfalto dangos), servitutinio kelio įrengimo kaina – 6051,21 Eur (el. b. medž. 2 t., 198 l.). Iš S. R. skaičiuojamosios kainos nustatymo nustatyta, kad asfalto dangai servitutiniam keliui per Tarnaujantį žemės sklypą nutiesti reikalinga 6131,03 Eur suma, asfalto dangai nuovažoje įrengti reikalinga 4223,05 Eur suma, žvyro dangai nuovažoje įrengti reikalinga 2335,87 Eur suma (el. b. medž. 2 t., 143-153 l.; 3 t., 141-145 l.).

18.7.                      S. R. kelio servitutas per (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, servituto plotis – 438 kv. m (el. b. medž. 2 t., 18 l., 3 t., 49 l.).

19.       Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė 2018-10-02 išvadą dėl įvažiavimo įrengimo galimybės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Šiauliai civilinėje byloje Nr. e2-8657-772/2018 Nr. S-3008 (el. b. medž. 1 t., 194 l.), iš kurios matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija 2016-02-10 posėdyje pritarė 2 ieškovės įvažiavimo į sklypą sprendiniams: pirmasis – formuojant įvažiavimą šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, ir antrasis – formuojant servitutą per (duomenys neskelbtini) sklypą. 2016-12-28 posėdyje pakartotinai pritarė pirmajam sprendiniui. Kartu pažymėjo, kad Pažymime, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įvažiavimas neatitinka „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ keliamiems minimaliems atstumams tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, tačiau jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugos priemonės. Projektuojamas įvažiavimas pagal patvirtintą Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-902, galimas tik parinkus eismo saugos priemonės, kurios turi būti derinamos Saugaus eismo komisijoje (greitėjimo - lėtėjimo juostos ar kitos saugaus eismo priemonės). Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019-01-17 pateikė išvadą dėl įvažiavimo įrengimo galimybės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Šiauliai civilinėje byloje Nr. e2-8657-772/2018 (el. b. medž. 2 t., 27 l., 3 t., 133 l.), kurioje nurodė, jog Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiajame plane tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) nėra numatytas gatvių susisiekimo tinklas ar kokiu kitu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotas infrastruktūrinis žemės sklypas. Todėl planuojant įvažiavimą projektuoti per greta esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), manoma, kad būtų apribojama kito žemės sklypo savininko nuosavybės teisės ir interesai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumente yra numatytas tiesioginis įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės bei įvertinus Transporto specialiojo plano sprendinius, siūlo į nagrinėjamą žemės sklypą įvažiavimą projektuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies įrengiant lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei jas atskiriant nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pakelta 1,5 m pločio salele.

20.       Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018 servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje minėta nutartimi ir išaiškinimu nesivadovauja, nes nesutampa nagrinėjamoje civilinėje byloje ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ratio decidendi, o būtent iš minėtos nutarties matyti, kad ieškovei teritorijų planavimo dokumentais buvo suprojektuoti 2 servitutiniai keliai, kurie faktiškai buvo žemės sklype, tačiau ieškovė sąmoningai (nes prieš tai minėti keliai nepatogūs) pasirinko kitą vietą keliui, kurioje prašė nustatyti servitutą. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad iki Viešpataujančio žemės sklypo nėra nutiestas kelias.

21.       Byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo ir kompensacijos nustatymo.

Dėl sąlygų servitutui nustatyti.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas.

23.       Sprendžiant klausimą dėl savininkų nesutarimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

24.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė prieš pareiškiant ieškinį teisme teikė prašymą NŽT dėl kelio servituto nustatymo administraciniu aktu, tačiau šio ieškovės prašymo NŽT netenkino, nes nebuvo sąlygų nustatyti kelio servituto administraciniu aktu. Taip pat ieškovė teikė prašymus NŽT ir tuometiniam Tarnaujančio žemės sklypo naudotojui UAB „Ragda“ dėl kelio servituto nustatymo sandoriu, tačiau UAB „Ragda“ nesutiko dėl kelio servituto nustatymo sandoriu motyvuodama ketinama Tarnaujančiame žemės sklype vykdyti statyba. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu, ieškovė teikė prašymą NŽT ir UAB „Ragda“ dėl kelio servituto nustatymo sudarant sandorį (taikos sutartį), tačiau šis prašymas taip pat nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, kad dėl kelio servituto nustatymo nesutinka UAB „Ragda“ bei siūloma įsirengti kelią. Šiaulių apygardos teismui 2020-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-70-883/2020 pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Ragda“ naudojosi Tarnaujančiu žemės sklypu (el. b. medž. 3 t., 169-194 l.), UAB „Ragda“ buvo pašalinta iš nagrinėjamos civilinės bylos, tačiau atsakovės NŽT pozicija taikos sutarties sudarymo klausimu išliko principinė, nors viena vertus atsakovė teigė, kad jai nebuvo pateiktas taikos sutarties projektas, tačiau kita vertus, atsakovė nematė pagrindo sudaryti taikos sutartį net ieškovei sutinkant sumokėti didesnio dydžio kompensaciją už servituto nustatymą (žr. 2021-02-(duomenys neskelbtini) teismo posėdis). Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad tarp šalių tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek ir bylą nagrinėjant teisme (nuo 2018 m.) nėra sutarimo dėl kelio servituto būtinumo, jo nustatymo, sąlygų, kompensacijos dydžio, atsakovė NŽT laikosi pozicijos, kad kelio servitutas nagrinėjamu atveju nėra būtinas, o ieškovė gali įsirengti kelią įvažiuoti į Viešpataujantį žemės sklypą. Taigi yra pirmoji sąlyga nustatyti kelio servitutą.

25.       Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-(duomenys neskelbtini)8/2016, 13 punktas). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014).

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Viešpataujantis žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su kitais žemės sklypais, iki žemės sklypo nėra nutiesto kelio, kuriuo ieškovė galėtų naudotis išvažiuojant ir įvažiuojant į Šiaulių miesto savivaldybei priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi, nesant kelio, ieškovė neturi galimybių įgyvendinti savo kaip savininko teisių ir pareigų. Dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo. Pažymėtina, kad ieškovė turi neginčijamą teisę kaip sklypo savininkė į savo sklypą patekti ne tik pėsčiomis, bet ir privažiuoti transporto priemone. Tokį neginčijamą poreikį užtikrinti reikalauja ir galiojanti teisė - Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2020-02-01 įsakymo redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktas, numatantis, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

27.       Motyvuodama būtinybę nustatyti kelio servitutą ieškovė nurodė, jog Viešpataujančiame žemės sklype ketinama įrengti konditerinį cechą ir užsiimti maisto gamyba (el. b. medž. 4 t., 148-149 l.). Šiai ūkinei veiklai vykdyti reikalingas kelias ar servitutas, kad į Slėptuvę patekti tiek pėsčiomis, tiek ir transporto priemonėmis. Iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad Viešpataujančio žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, būdas – visuomeninės paskirties teritorija, o Slėptuvės naudojimo paskirtis – specialioji. Visuomeninės paskirties teritorijai yra priskiriami žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams (Kolegialių institucijų 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 3D-830/D1-920 „Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 128-6536), Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 grafa). Taigi nustatytas Viešpataujančio žemės sklypo naudojimo būdas neleidžia užsiimti ūkine komercine veikla, todėl būtų reikalinga keisti Viešpataujančio žemės sklypo naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos (Kolegialių institucijų 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 3D-830/D1-920 „Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 128-6536), Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 grafa). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 7.16. punktą negyvenamieji specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai). Iš nurodyto akivaizdu, kad negyvenamasis pastatas – Slėptuvė - nėra skirta maisto gamybai ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti, jos paskirtis yra apsaugoti asmenis esant tam tikroms ekstremalioms situacijoms (karas, neteisėtas užpuolimas, gaisras ir kt.). Taigi pagal dabar nustatytą Viešpataujančio žemės sklypo naudojimo būdą ir Slėptuvės pagrindinę naudojimo paskirtį ieškovė negali naudoti maisto gamybai ir/ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

28.       Paklausus teismo posėdyje, ar ieškovė kreipėsi į atsakingas institucijas dėl teritorijų planavimo procedūrų siekiant pakeisti nustatytą Viešpataujančio žemės sklypo naudojimo būdą ir/ar kreipėsi dėl naujos statybos, ieškovės atstovė nurodė, kad visų pirma ieškovė siekia susitvarkyti įvažiavimo į žemės sklypą klausimą, nes neturint įvažiavimo negalima jokia veikla. Su šiuo ieškovės teiginiu iš esmės sutiktina, nes teisės aktai nenustato kelio servituto/įvažiavimo nustatymo ir žemės naudojimo būdo ar pastato pagrindinės naudojimo paskirties (šiuo atveju statybos) keitimo eiliškumo ir/ar prioriteto vienam iš jų. Kita vertus, ieškovė, neturėdama privažiavimo prie Slėptuvės, neturi galimybių pradėti statybą ir tokiu būdu pakeisti daikto naudojimo paskirtį.

29.       Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

30.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A-902 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)A plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo suformuotas Viešpataujantis žemės sklypas (el. b. medž. 3 t., 15-17 l.). Minėtame plane Viešpataujančio žemės sklypo pakraštyje prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypo yra nurodytas projektuojamas įvažiavimas, einantis per laisvoje valstybinėje žemėje esantį šlaitą, tačiau šis įvažiavimas (kelias), iki ieškovei įsigyjant Viešpataujantį žemės sklypą, nebuvo suprojektuotas ir pastatytas, taigi nebuvo įgyvendintas dokumento, prilyginto detaliajam planui, sprendinys. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Minėto įstatymo 2 dalies 27 punktas numato, jog teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Taigi šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi miesto reikmėms iš valstybės (el. b. medž. 4 t., 129, 130 l.) Viešpataujantį žemės sklypą ir Slėptuvę, laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2015-06-17 (nuosavybės teisės perleidimas ieškovei) turėdama galiojantį įpareigojimą pagal teritorijų planavimo dokumentą, prilygintą detaliajam planui, įrengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą, šio įpareigojimo neįvykdė. Primintina, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktą formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė patekti į formuojamą žemės sklypą (esančiu) keliu arba turi būti nustatytas servitutas. Tačiau nagrinėjamu atveju, į Viešpataujantį žemės sklypą nebuvo nutiestas kelias (įvažiavimas), Tarnaujančio žemės sklypo plane taip pat nenumatytas servitutas, suteikiantis teisę Viešpataujančio žemės sklypo savininkui patekti į Viešpataujantį žemės sklypą, kas leidžia spręsti, jog tiek valstybės, tiek ir savivaldybės atsakingos institucijos, formuojant Viešpataujantį bei Tarnaujantį žemės sklypus, nesprendė klausimo dėl patekimo į Viešpataujantį žemės sklypą, nors pagal galiojusį teisinį reglamentavimą privalėjo išspręsti. Todėl manytina, kad dėl susidariusios situacijos neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos asmeniui, kuris įsigijo Viešpataujantį žemės sklypą.

31.       Kartu nagrinėjant klausimą dėl projektuojamo įvažiavimo įrengimo į Viešpataujantį žemės sklypą pagal UAB „ALTAgis“ parengtą žemės sklypo planą, kuris prilygintas detaliajam planui, svarbu yra nustatyti, ar toks projektuojamas įvažiavimas pagal galiojančius teisės aktus gali būti įrengtas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau - Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl- 933, 29 punkto 6 lentelę, atstumai B kategorijos gatvėje tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 600 m (tarp sankryžų) ir ne mažesni nei 150 m (tarp įvažiavimų/išvažiavimų). Pagal Reglamento 29 punkto 3 papunktį, įvažiavimai/išvažiavimai kairiaisiais posūkiais be šviesoforinio reguliavimo gali būti įrengiami 6 lentelėje nurodytais atstumais (t. y. 600 m tarp sankryžų ir 150 m tarp įvažiavimų /išvažiavimų), kai, be kita ko, leistinas greitis neviršija 50 km/h. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Tačiau nagrinėjamu atveju atstumas nuo Viešpataujančio žemės sklypo plane suprojektuoto išvažiavimo /įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę iki faktinio kelio šalia sklypo (duomenys neskelbtini) yra 72,4 metrai, iki asfaltuoto išvažiavimo/įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančio sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), yra 95,7 metrai, o (duomenys neskelbtini) gatvėje leistinas greitis yra 70 km/h. Taigi šiuo atveju, rengiant įvažiavimą reikalingos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės, kaip ne kartą akcentavo Šiaulių miesto savivaldybės administracija – reikalinga įrengti greitėjimo/lėtėjimo juostas bei nustatyti kitas saugumą užtikrinančias priemones, kurios UAB „ALTAgis“ parengtame plane nėra numatytos. Iš to seka, kad teritorijų planavimo dokumente, prilygintame detaliajam planui, nustatytas projektuojamas įvažiavimas neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl šio įvažiavimo neįmanoma įrengti (pastatyti) nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

32.       Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo klausimas dėl naujos statybos įrengiant įvažiavimą bei servituto nustatymo būtinybės tarpusavio santykio. Atsakovė teigė, kad ieškovė turėjo visų pirma pasinaudoti galimybe įsirengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą, o tik to nepavykus padaryti – kreiptis dėl kelio servituto nustatymo. Tačiau teismo nuomone, įvertinus Sprendimo 26-31 punktuose nustatytas aplinkybes, kad neigiamos Viešpataujančio ir Tarnaujančio žemės sklypų formavimo ir/ar atitinkamų institucijų neveikimo pasekmės neturėtų būti perkeliamos ieškovei, statyba, kurios metu sukuriamas naujas daiktas (kelias ar įvažiavimas) tam, kad būtų galima patekti į Viešpataujantį žemės sklypą, ir kelio servituto nustatymas yra alternatyvūs žemės sklypo savininko teisių įgyvendinimo būdai.

33.       Byloje pateikti įrodymai dėl įvažiavimo įrengimo į Viešpataujantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pagal 2016 m. liepos mėnesio N. P. parengtą projektuojamo kelio dangų ir suvestinį inžinerinių tinklų planą (Sprendimo 18.2 p.) bei pagal S. R. pateiktus priešprojektinius pasiūlymus (Sprendimo 18.3 p.).

34.       Vertinant 2016 m. liepos mėnesio N. P. parengto įvažiavimo į Viešpataujantį žemės sklypą projekto įgyvendinimo galimybes svarbu yra tai, kad ieškovė buvo pradėjusi kelio (įvažiavimo) projektavimą, buvo parengtas supaprastintas statybos projektas (el. b. medž. 3 t., 18-38 l.), ieškovė gavo atsakovės NŽT sutikimą dėl naujos statybos (el. b. medž. 1 t., 62-63 l.), Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija pritarė siūlomam įvažiavimui tiek nenustačius greitėjimo/lėtėjimo juostų ar kitų eismo saugumą užtikrinančių kelio elementų, tiek ir nustačius papildomus saugumo elementus (el. b. medž. 3 t., 101-107, 108-113, 128-129, 130-131 l.), AB „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat neturėjo pastabų supaprastintam statybos projektui (el. b. medž. 3 t., 36 l.). Pagal minėtą statybos projektą projektuojamas įvažiavimas (kelias) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypo šlaite, laisvoje valstybinėje žemėje, kelio ilgis 153 m, plotis – 4,5 m, plotas be apsisukimo aikštelės – 688,50 kv. m, taigi šiuo atveju keliui (įvažiavimui) planuojamos užimti valstybinės žemės plotas yra didesnis už ieškovės prašomą nustatyti servitutą (172 kv. m), numatomas ilgesnis bei platesnis kelias nei prašoma nustatyti servitutu, numatoma automobilių apsisukimo aikštelė. Iš T. N. lokalinės sąmatos matyti, kad vien įvažiavimui įrengti reikalinga bent 17 597,03 Eur suma. Kaip matyti iš sąmatos, nėra įvertintos papildomos eismo saugumo priemonės, kurios turės būti taikomos dėl (duomenys neskelbtini) gatvės ypatumų (neišlaikomi atstumai iki išvažiavimų/įvažiavimų bei sankryžų – 72,4 m iki faktinio kelio, į kurį ieškovė išvažiuotų naudodamasi servitutu ir 130 m iki išvažiavimo/įvažiavimo, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 26, 28, sklypai- (el. b. medž. 3 t., 135-136 l.), nustatytas 70 km/h greitis), tačiau kaip matyti pagal T. N. lokalinę sąmatą buvo paskaičiuotas įvažiavimo įrengimas pagal S. R. siūlytą 3 priešprojektinį pasiūlymą, kuriame numatytos papildomi eismo saugumą užtikrinantys kelio elementai, ir pagal minėtą lokalinę sąmatą kelio ((duomenys neskelbtini) g.) rekonstrukcija kainuotų 19 766,94 Eur, neįskaitant kai kurių darbų, kurie bus žinomi tik paruošus techninį projektą. Taigi ieškovė, statydama naują įvažiavimą pagal N. P. projektą į Viešpataujantį žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę, turėtų ne mažiau nei 37 363,97 Eur išlaidų, kas viršija jos nuosavybės teise turimo Viešpataujančio žemės sklypo ir Slėptuvės vidutinę rinkos vertę ir kainą (31 879,58 Eur), kurią ji sumokėjo įsigyjant minėtus daiktus. Dar daugiau, įrengiant lėtėjimo/greitėjimo juostas pagal N. P. įvažiavimo projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktu, būtų atliekama (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, kuriai atlikti būtų reikalinga parengti (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo projektą (taigi turimas N. P. įvažiavimo projektas netinka), gauti statybą leidžiantį dokumentą, Šiaulių miesto savivaldybės sutikimą/sutartį su ieškove dėl gatvės rekonstrukcijos, taip pat parengti topografinį planą, inžinerinius geologinius tyrinėjimus, atlikti triukšmo sklaidos skaičiavimus, gauti kelių saugumo audito ataskaitą, suderinti projektą su suinteresuotomis institucijomis, gauti statinio ekspertizės teigiamą išvadą, gauti statytojo užsakovo tvirtinimą (el. b. medž. 3 t., 135-136 l.; E. Č. paaiškinimai 2020-02-20 teismo posėdyje), kas leidžia spręsti apie tai, kad numatomas sudėtingas ir laiko prasme ilgas teritorijų planavimo procesas, pareikalausiantis papildomų išlaidų privalomiems tyrinėjimams, skaičiavimams ir planavimui, kurio eiga ir baigtis nepriklauso nuo ieškovės valios. Galiausiai, sutiktina, su ieškove, kad šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutartis (el. b. medž. 1 t., 102-104 l., 4 t., 158-160 l.), kurios pagrindu būtų atliekama (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, nustato neproporcingą sutarties šalių padėtį (visos įvažiavimo projektavimo, statybos, įregistravimo ir priežiūros išlaidos tenka ieškovei, taip pat ieškovei nustatoma pareiga neterminuotai mokėti savivaldybei rinkliavas už automobilių stovėjimo vietas, kai nuosavybės teisė į įvažiavimą registruojama savivaldybės vardu – Sutarties 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 p.), nustatant sutarties sąlygas nepakankamai buvo įvertinta Viešpataujančio žemės sklypo situacija ir dėl kokių priežasčių tokia situacija susidarė. Taigi šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad ieškovei nagrinėjamu atveju neturėtų būti perkeliamos Viešpataujančio ir Tarnaujančio žemės sklypų formavimo neigiamos pasekmės, leidžia spręsti, kad įpareigojimas ieškovei įrengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą pagal N. P. parengtą projektą, kai yra galimybė nustatyti žymiai mažesnio ploto, pločio ir ilgio servitutą per Tarnaujantį žemės sklypą, neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

35.       Vertinant S. R. pateiktus priešprojektinius pasiūlymus (Sprendimo 18.3 p.) svarbu yra tai, kad pirmuoju ir antruoju pasiūlymu nėra numatytos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Tuo tarpu trečiuoju ir ketvirtuoju pasiūlymu numatytos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (kelio ženklinimas, atitvaras, pakelta salelė). Pagal trečiąjį variantą asfalto danga, kuri bus reikalinga lėtėjimo juostai įrengti yra 158 kv. m, o įvažiavimui – 72 kv. m, iš viso būtų reikalinga įrengti 230 kv. m kelio (kai primintina, jog ieškovės prašomo nustatyti servituto plotas – 172 kv. m, tai yra mažesnis plotas, nei rekonstruotino kelio plotas). Visi S. R. pasiūlymai su lėtėjimo/greitėjimo juostomis yra iš esmės (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, ką patvirtina E. Č. išvada ir jo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, taigi šiuo atveju nekartotini Sprendimo 34 punkte išdėstyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos bei dėl Šiaulių miesto savivaldybės ir statytojo (užsakovo) naujų miesto inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų nutiesimo sutarties sąlygų. Paminėtina tai, jog pagal T. N. parengtą lokalinę sąmatą vien asfalto dangos įrengimas ir projektavimas, neįskaitant atitinkamų kitų darbų (žemės sklypo parengimo, žemės darbų ir kt. žr. el. b. medž. 2 t., 200-206 l.) kainuotų 19 766,94 Eur. Kartu primintina, kad į nurodytą asfalto dangos įrengimo kainą nėra įskaičiuoti teritorijų planavimo procesui reikalingų tyrimų, skaičiavimų ir planavimo dokumentų parengimo išlaidos. Todėl įvertinus asfalto dangos įrengimo kainą, kuri neapima visų gatvės rekonstrukcijai reikalingų, lėšų, taip pat įvertinus ieškovės už Viešpataujantį žemės sklypą ir Slėptuvę sumokėtą kainą, kad ieškovei nagrinėjamu atveju neturėtų būti perkeliamos Viešpataujančio ir Tarnaujančio žemės sklypų formavimo neigiamos pasekmės, spręstina, kad įpareigojimas ieškovei įrengti įvažiavimą į Viešpataujantį žemės sklypą pagal S. R. parengtus priešprojektinius pasiūlymus, nustatant įpareigojimą rekonstruoti didesnio ploto kelio ruožą nei ieškovės siūlomo nustatyti servituto plotas, neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

36.       Taigi nustačius šio Sprendimo 26-35 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė kelio servituto būtinumą, nes nenustačius servituto negalima normaliomis sąnaudomis naudoti Viešpataujantį žemės sklypą, t. y., antrąją servitutui nustatyti reikalingą sąlygą. Esant šiame Sprendime nustatytoms servituto nustatymo sąlygoms, nustatant konkretaus servituto turinį reikalinga įvertinti Viešpataujančio ir Tarnaujančio žemės sklypų savininkų interesų proporcingumą. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo (duomenys neskelbtini) d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-118/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai – servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvieną jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar šios teisės susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608-701/2015).

37.       Byloje yra pateikti 4 servituto nustatymo planai. Kaip matyti iš ieškovės atstovės paaiškinimų, 2017 m. vasario mėnesio L. J. servituto nustatymo planas, kuriuo nustatoma 151 kv. m ploto 3,5 m pločio, servitutas, kuris ties posūkio taškais išplatėja iki 4 m (el. b. medž. 1 t., 23 l.), yra nagrinėjamu atveju neaktualus, nes kelias bus naudojamas ne tik pėstiesiems, bet ir transporto priemonėms patekti į Viešpataujantį žemės sklypą, t. y., reikalingas bent 4 m plotis. Todėl daugiau apie šiuo planu nustatomą servitutą nepasisakytina. Iš 2017 m. vasario mėnesio L. J. servituto nustatymo plano (el. b. medž. 4 t., 132, 162 l.) matyti, kad nustatomas 85 kv. m ploto, 4 m pločio servitutas padalina Tarnaujantį žemės sklypą į 2 beveik vienodo dydžio dalis, dėl ko nustačius šį servitutą iš esmės būtų apribotos Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teisės efektyviai, racionaliai naudoti Tarnaujantį žemės sklypą pagal nustatytą naudojimo būdą – kaip komercinės paskirties objektų teritoriją. Pagal S. R. siūlomą servituto nustatymo planą (el. b. medž. 2 t., 18 l., 3 t., 49 l.), siūlomas nustatyti servitutas per (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, servituto plotas 438 kv. m, taigi tai yra paties didžiausio ploto servitutas, juo nebūtų ribojamos Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teisės, tačiau būtų ribojamos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininko/naudotojo teisės. Tuo tarpu iš UAB „Kordimatas“ parengto servituto nustatymo plano, pagal kurį ieškovė siūlo nustatyti servitutą, matyti, kad siūlomas nustatyti servitutas yra Tarnaujančio žemės sklypo pakraštyje, tuo mažiausiai apribojant Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teises naudotis pagal nustatytą naudojimą būdą Tarnaujančiu žemės sklypu. Siūlomas nustatyti kelio servitutas yra 172 kv. m ploto, 4 m pločio, t. y., tik toks, koks reikalingas pėstiesiems ir transporto priemonėms pasiekti Viešpataujantį žemės sklypą, kelio servitutas sudaro 2,74 proc. Tarnaujančio žemės sklypo, taigi likusia 97,26 proc. žemės sklypo dalimi galima naudotis pagal nustatytą naudojimo būdą. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad siūlomas nustatyti servitutas iš esmės nepažeidžia Tarnaujančio žemės sklypo savininko – valstybės - teisių ir teisėtų interesų, dėl nustatytino servituto valstybė nepatirs nuostolių ar esmingų suvaržymų, o priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovė neteikė (CPK 178 str.). Į kelio servitutą įvažiuojama/išvažiuojama iš žvyro nuovažos, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gatvės plane M1:500 pažymėta Pk 0+ 592 (taško Nr. 19) (el. b. medž. 3 t., 156-158 l.), nuovaža faktiškai egzistuoja, duomenys apie ją kaip (duomenys neskelbtini) gatvės elementą yra įregistruoti. Nors byloje esantys įrodymai (trečiojo asmens atstovo paaiškinimai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 raštas Nr. SIF-390, Šiaulių miesto infrastruktūros objektų remonto, rekonstravimo ir statybos prioritetų nustatymo ir infrastruktūros objektų atrankos komisijos posėdžio 2020-03-09 protokolas Nr. VAK-113, E. Č. 2020-08-12 raštas Nr. 20-34 „Dėl esamos nuovažos“) patvirtina, kad nuovaža nėra kelias, tačiau ji yra kelio elementas, ji buvo įrengta nesant leidimo ar sutikimo, tačiau kartu ir nėra pripažinta savavališka statyba, ir savavališka statyba nebegali būti pripažinta, nes praėjo daugiau kaip 10 m. nuo jos statybos (įrengimo). Nuovaža yra numatomo insfrastruktūrinio koridoriaus ((duomenys neskelbtini) g.) ribose ir ieškovei leidžiama įsirengti įvažiavimą per esamą nuovažą. Kartu nurodyta, kad rengiant įvažiavimą, jis turės atitikti visus teisės aktų reikalavimus. Duomenų, kad draudžiama naudotis minėta nuovaža, byloje nėra. Pažymėtina, kad pagal S. R. pateiktus duomenis (el. b. medž. 2 t., 12, 19 l.) (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo Ž. gatvės iki V. gatvės yra iš viso 9 įvažiavimai į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuriais nėra išlaikomi nei Reglamento nei Šiaulių miesto bendrojo plano reikalavimai. Todėl šiuo atveju, esant įstatyme nustatytai savivaldybės pareigai rūpintis kelių ir gatvių priežiūra, taisymu, tiesimu ir eismo saugumu jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.), siekiant tinkamai vykdyti pareigą dėl eismo saugumo užtikrinimo tiek minėtų 9 įvažiavimų, tiek ir nuovažos atveju, bus reikalingas kompleksinis teritorijų planavimas ir visos gatvės rekonstrukcija minėtose vietose. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl įvažiavimo per minėtą nuovažą statybos, o sprendžiant šį klausimą eismo saugumo užtikrinimas įrengiant papildomas saugos priemones turės būti derinamas su visais (ne tik ieškove) nuovažos naudotojais. Taigi įvertinus ieškovės siūlomo nustatyti servituto padėtį, plotą, plotį, įvertinus aukščiau nurodytų servitutų atitinkamus parametrus, spręstina, kad ieškovės siūlomas nustatyti servitutas užtikrina Tarnaujančio ir Viešpataujančio žemės sklypų savininkų/naudotojų interesų proporciją ir mažiausiai riboja Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo teises. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė visas servitutui nustatyti sąlygas, kad ieškovės siūlomas nustatyti servitutas labiausiai atitinka tiek ieškovės, tiek ir Tarnaujančio žemės sklypo savininko/naudotojo interesus, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytinas servitutas pagal UAB „Kordimatas“ parengtą servituto nustatymo planą (CPK 178, 270 str.).

Dėl kompensacijos nustatymo.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su būtinybe tinkamai atlyginti už nustatytą servitutą. Pagrindas mokėti tokią kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. J. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2014; kt.). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismai atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

39.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad dėl nustatomo servituto Tarnaujančio žemės sklypo savininkas/naudotojas neteks galimybės naudotis 2,74 proc. žemės sklypo ploto. Duomenų, kad Tarnaujančiame žemės sklype yra šiuo metu vykdoma ūkinė komercinė veikla – nėra, taigi nėra galimybių nustatyti, ar dėl nustatomo servituto būtų ir kiek būtų apribota ūkinė komercinė veikla. Kita vertus, Tarnaujančio žemės sklypo savininkas/naudotojas, patyręs nuostolius, kurie nebus atlyginti šiuo Sprendimu, turės galimybę pagal CK 4.129 straipsnį kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Be to, prašomas nustatyti servitutas neterminuotas, o dėl nustatomo servituto Viešpataujančio žemės sklypo savininkė (ieškovė) turės galimybę faktiškai naudotis jai priklausančiu Viešpataujančiu žemės sklypu bei Slėptuve, pradėti statybas ir teritorijų planavimo procedūras bei atitinkamai užsiimti ūkine komercine veikla (maisto gamyba). Paminėtina, kad tiek ieškovė (el. b. medž. 4 t., 133-136 l.), tiek ir atsakovė (el. b. medž. 4 t. 50-59 l.) apskaičiuodamos kompensaciją už nustatomą servitutą rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (Žin., 2004, Nr. 175-6486; TAR, 2017-07-13, Nr. 2017-12183) (toliau – Metodika), tačiau apskaičiuodamos kompensaciją skirtingai aiškino į nustatytą formulę įrašytinas reikšmes. Kaip buvo minėta aukščiau, šalių siūlomos kompensacijos ir jų paskaičiavimo būdas teismo nevaržo ir neįpareigoja. Todėl atsižvelgiant į Metodikos 9 punktą vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuotina pagal Metodikoje nurodytą formulę: Nk = Sp x Vk x Kn; šioje formulėje: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5. Nagrinėjamu atveju SP yra lygus 0,0172 ha, ir dėl to ginčo nėra. Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra nustatoma atlikus viešą nekilnojamojo turto rinkos vertės paiešką, suvedus Tarnaujančio žemės sklypo unikalų numerį (https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj), kai gaunama visa 0,6270 ha ploto Tarnaujančio žemės sklypo vertė – 141 000,00 Eur 2021-03-10 dienai, taigi Tarnaujančio žemės sklypo 1 ha rinkos vertė – 2(duomenys neskelbtini) 880,38 Eur (Vk). Kadangi nustačius servitutą Tarnaujančio žemės sklypo savininkas/naudotojas neturės galimybių servituto vietoje naudoti žemės sklypą pagal jo naudojimo būdą (komercinei veiklai), nes šioje vietoje bus kelias, kelias minėtoje vietoje yra reikalingas išimtinai tik Viešpataujančio žemės sklypo savininkui, todėl Kn yra lygus 1. Minėtas reikšmes sustačius į nurodytą formulę gaunama kompensacijos reikšmė – 3 867,94 Eur (0,0172 ha x 2(duomenys neskelbtini) 880,38 Eur x 1). Ieškovei nenurodžius, kad ji neturi galimybių sumokėti kompensacijos iš karto įsiteisėjus Sprendimui, bei nepareiškus prašymo dėl termino kompensacijai sumokėti nustatymo, ieškovė įpareigotina sumokėti 3 867,94 Eur kompensaciją valstybei iškarto įsiteisėjus Sprendimui (CPK 270 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

41.       Šioje byloje nenustatyta, kad kuri iš šalių buvo nesąžininga, abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, jos laiku teikė procesinius dokumentus, įrodymus. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, taip pat bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos apeliaciniame procese. Todėl šiuo atveju teismas nemato galimybių nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, nustatytos CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą visa apimtimi.

42.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 8763,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. medž. 4 t., 169-172 l.), kurias sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį (el. b. medž. 1 t., 39 l.); 363,00 Eur MB „Kelių projektavimas“ sąskaita už išvadų teikimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (el. b. medž. 4 t., 6, 9 l.); ir 8 325,95 Eur išlaidos advokatės D. A. paslaugoms apmokėti: 1700,00 Eur už ieškinio parengimą (el. b. medž. 1 t., 46-50 l.); už atstovavimą teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. e2-137-772/2019 (Nr. e2-8657-772/2018): 2018-09-14 posėdis – 560,00 Eur (sąskaitoje nurodyta 1 val. susipažinimui su atsakovų atsiliepimais ir jų pateiktais dokumentais, 5 val. pasirengimui bylos nagrinėjimui, 2 val. dalyvavimui teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur); 2018-10-19 posėdis ir atsiliepimas į atskirąjį skundą (sąskaitoje nurodyta 5 val. pasirengimui teismo posėdžiui ir 2 val. teismo posėdžiui, kai 1 val. įkainis – 70,00 Eur, bei atsiliepimo parengimas į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) – 840,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 32-33 l.); 2018-12-21 posėdis (sąskaitoje nurodyta 5 val. pasirengimui bylos nagrinėjimui ir 2 val. dalyvavimo teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur) – 490,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 36-37 l.); 2019-01-25 posėdis (sąskaitoje nurodyta 5 val. pasiruošimui teismo posėdžiui ir 2 val. dalyvavimo teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur)– 490,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 64-65 l.); 2019-03-06 posėdis (sąskaitoje nurodyta 4 val. pasirengimui teismo posėdžiui ir 3 val. dalyvavimo teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur) – 490,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 66-67 l.); išlaidos už atsiliepimo parengimą į apeliacinius skundus – 1100,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 136-137 l.); išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. e2-454-291/2020: 2020-01-13 (sąskaitoje nurodyta 5 val. pasirengimui teismo posėdžiui ir 1 val. dalyvavimo teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur, prie išlaidų papildomai paskaičiuotas PVM) - 508,20 Eur (el. b. medž. 3 t., 200 l., 4 t., 1 l.); 2020-02-20 (sąskaitoje nurodyta 5 val. pasirengimui teismo posėdžiui ir 1 val. dalyvavimo teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur, prie išlaidų papildomai paskaičiuotas PVM) - 508,20 Eur (el. b. medž. 4 t., 2-3 l.); 2020-08-13 (sąskaitoje nurodyta 5 val. pasirengimui teismo posėdžiui ir 1 val. dalyvavimo teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur, prie išlaidų papildomai paskaičiuotas PVM) - 508,20 Eur (el. b. medž. 4 t., 4-5 l.); atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (prie išlaidų papildomai paskaičiuotas PVM) - 665,50 Eur (el. b. medž. 4 t., 81-82 l.); išlaidos patirtos civilinėje byloje Nr. e2-1504-1119/2021: 2021-02-(duomenys neskelbtini) (sąskaitoje nurodyta 2 val. papildomiems paaiškinimams pateikti, 2,5 val. pasirengimui teismo posėdžiui ir 1 val. dalyvavimo teismo posėdyje, 1 val. įkainis – 70,00 Eur, prie išlaidų papildomai paskaičiuotas PVM) - 465,85 Eur išlaidų (el. b. medž. 4 t., 171-172 l.). 

43.       Ieškinį tenkinus visiškai, teismas sprendžia, kad pagrįstas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 363,00 Eur išlaidų už MB „Kelių projektavimas“ suteiktas paslaugas, kadangi šios išlaidos būtinos, pagrįstos ir susijusios su bylos nagrinėjimu (teismui buvo pateikta išvada, teismo posėdyje dalyvavo išvadą pateikęs specialistas) (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 10 p.).

44.       Tuo tarpu išlaidos advokato pagalbai apmokėti vertintinos atsižvelgiant į CPK 98 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytas taisykles. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 2 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus (nurodyti Rekomendacijų 8 p.), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

45.       Kaip matyti iš ieškovės atstovės pateiktų sąskaitų, jose nurodyti atitinkami išlaidų, skirtų procesiniams dokumentams dydžiai bei įvertintas laikas, kurį atstovė turėjo pasirengti bylai bei dalyvavimo byloje laikas. Iš civilinėje byloje esančių garso įrašų ir garso įrašo pažymų nustatyta, kad 2018-10-19 teismo posėdis truko 19 min., 2018-09-14 teismo posėdis truko 26 min., 2018-12-21 teismo posėdis truko 13 min., 2019-01-25 teismo posėdis truko 2 val. 49 min., 2019-03-06 teismo posėdis truko 1 val. 59 min., 2020-01-13 teismo posėdis truko 1 val. 10 min., 2020-02-20 teismo posėdis truko 1 val., 2020-08-13 teismo posėdis truko 1 val. 42 min., 2021-02-(duomenys neskelbtini) teismo posėdis truko 2 val. 29 min., iš viso 11 val. 18 min, tačiau ieškovės atstovė paskaičiavo, kad dalyvavo teismo posėdžiuose iš viso 15 val. taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad net antrą kartą nagrinėjant civilinę bylą teisme skaičiuojamos 5 val. pasirengti bylos nagrinėjimui (3 teismo posėdžiai po 5 val., iš viso 15 val.), kas teismo nuomone nėra pagrįsta, kai trečią kartą nagrinėjant bylą teisme nurodyta, kad sugaišta 2,5 val. pasirengti bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pagrindas mažinti ieškovės atstovavimo išlaidas ((15 val. - 11 val. )x70,00 Eur = 280,00 Eur mažinama suma ir (15 val. - 2,5 val. x 3) x 70,00 Eur = 525,00 Eur mažinama suma).

46.       Taip pat paminėtina tai, kad ieškovę tenkino tiek pirmą, tiek ir antrą kartą Šiaulių apylinkės teismo priimtas sprendimas, ir ji savo atsiliepimais į apeliacinius skundus prašė atmesti apeliacinius skundus ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismas abu kartus (2019-10-29 ir 2021-01-13 nutartimis) tenkino apeliacinius skundus iš dalies ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi šiuo atveju ieškovė negali būti pripažinta laimėjusia bylą šalimi apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.), todėl reikalavimas priteisti iš viso 1765,50 Eur (1100,00 Eur ir 665,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimus į apeliacinius skundus yra nepagrįstas.

47.       Kita ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų dalis yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga, byloje yra pateikta nemažai procesinių dokumentų, įrodymų, byloje buvo reikalingos specialiosios teritorijų planavimo, statybos žinios, nors bylos esmė yra dėl kelio servituto nustatymo, t. y., byloje nagrinėtas klausimas nėra naujas, tačiau analogiška byla, su analogiškomis aplinkybėmis nebuvo nagrinėta aukštesnės instancijos teismuose, taip pat atsižvelgiant į teisinių paslaugų kompleksiškumą, į tai, kad ieškovės atstovė pirmą ir antrą kartą nagrinėjant civilinę bylą vyko į teismo posėdžius Šiauliuose iš Vilniaus, taip pat įvertinus tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taigi iš atsakovės ieškovei priteistina iš viso 6 193,45 Eur bylinėjimosi išlaidos (75,00 Eur +363,00 Eur + (8325,95 Eur – 280,00 Eur – 525,00 Eur - 1765,50 Eur)) ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

48.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti 172 kv. m ploto kelio servitutą S-215 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, patikėjimo teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, pagal UAB ,,Kordimatas“ matininko A. P. 2018-05-17 Žemės sklypo servituto nustatymo planą, kuris yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis, suteikiantį teisę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkei ieškovei UAB „Simona house“, į. k. 302914307, važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku.

Priteisti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, iš ieškovės UAB ,,Simona house“, į. k. 302914307, 3 867,94 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių eurų, 94 ct) vienkartinę kompensaciją už servitutą.

Priteisti ieškovei UAB ,,Simona house“, į. k. 302914307, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, 6 193,45 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų, 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                             Jurga Žulpė