Administracinė byla Nr. eA-2399-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01469-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, J. P. dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 1SD-2079 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybai (jos vadovui) skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1GL-1243, kuriuo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis ir surašyta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa (toliau – ir Anketa), pagrįstumo. Tarnyba Sprendimu atsisakė tenkinti minėtą skundą.

2.2.       Skyrius pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygio kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.2 papunktyje nustatytą reikalavimą, kad gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą kuo skubiau, tačiau ne vėliau nei per 3 darbo dienas pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su tėvais, jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas turi būti išklausytas psichologo (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės).

2.3.       Skyrius J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą pradėjo nagrinėti vėliau, su vaiku ar jo atstovais nesusitiko. Tarnyba klaidingai, galbūt melagingai nurodė, kad to Skyrius negalėjo padaryti, nes J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo gavimo metu dukra sirgo. Priešingai, dukra buvo sveika, nes visą 2018 m. spalio mėnesį lankė mokyklą, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką pareiškėjas susitikdavo su dukra prie jos namų kiekvieną antradienio ir ketvirtadienio vakarą, spalio 12–14 d. kartu vyko į Rygą ir kartu leido spalio 26–28 d. savaitgalį. Jokių SMS ar elektroninių žinučių, kaip to reikalauja teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, apie dukters ligą iš J. P. pareiškėjas nebuvo gavęs. Skyrius taip pat nesurinko papildomos medžiagos, kaip to reikalavo Aprašo 5.2 papunktis, ir nesusitiko su pareiškėju. Dėl šių imperatyvių reikalavimų nesilaikymo Skyrius negalėjo surinkti reikiamos informacijos.

2.4.       2018 m. spalio 26 d. vykusios apklausos Skyriuje metu buvo juntamas akivaizdus palankumas J. P., surašant tik jos paaiškinimus, ir akivaizdus spaudimas pareiškėjui jį siekiant įtikinti, kad „kepštelėjimas“ yra vaiko mušimas, kad toks smurtas baudžiamas ir apie tai bus pranešta policijai. Tokiu būdų Skyrius pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnyje nustatytą objektyvumo principą. Skyrius privalėjo įvertinti pareiškėjo žodžiu Skyriuje 2019 m. spalio 29 d. nurodytas aplinkybes, įvertinti tai, kad dukra gyvena su mama ir ji, pateikdama skundą Skyriui ir pristatydama vaiką pokalbiui, galėjo padaryti įtaką dukters nuomonei, kad tuo metu vyko skyrybų procesas, kad teikdama skundą Skyriui J. P. galbūt siekė daryti įtaką deryboms dėl santuokos nutraukimo, be to, ji galbūt keršijo pareiškėjui už 2018 m. rugsėjo 9 d. antstoliui pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su dukra tvarkos pažeidimų.

2.5.       Skyrius neteisingai taikė Apraše nustatytus kriterijus ir nustatė grėsmės lygį, nes netinkamai įvertino dukters bei J. P. paaiškinimus, plečiamai ir neteisingai taikė Apraše nustatytus rizikos kriterijus, tokiu būdu pažeidė Įstatymą ir VAĮ nustatytus įstatymo viršenybės ir proporcingumo principus. Iš 2018 m. spalio 29 d. surašytos Anketos matyti, kad nebuvo ir nėra nei vieno aukštos rizikos veiksnio ir nėra 5 kitų rizikos veiksnių. Anketoje nenurodyta, kada dukrai buvo trenkta per užpakalį 2 kartus iš nurodytų 3 kartų, taip pat nenurodyta, kokiu būdu tai buvo padaryta. Anketoje nenurodyta (nes tikėtina, kad to nepasakė dukra), kad kepštelėjimas ranka per užpakalį būtų sukėlęs dukrai skausmą. Pareiškėjas gali pripažinti tik vieną vienintelį kartą, kai pro šalį praeinančiai dukrai lengvai kepštelėjo per užpakalį ranka 2018 m. rugsėjo viduryje, kai ji nenorėjo perrašyti diktanto ir tai buvo padaryta švelniai, nesiekiant sukelti skausmo, o tik atkreipti dukters dėmesį. Anketoje nenurodyta, kad tą kartą dukrai per užpakalį jis kepštelėjo tyčia. Anketoje įrašyti dukters teiginiai, kad jis su J. P. konfliktuoja, yra neteisingi – galbūt vaikas suvokė ne dabartį, o praeitį, kada gyveno šeimoje kartu. Nuo gyvenimo atskirai pradžios pareiškėjas su J. P. beveik nesusitinka, minimaliai bendrauja tik SMS žinutėmis arba elektroniniu būdu, dukters akivaizdoje nėra nuo to karto konfliktavę.

2.6.       Visiškai neteisingos Anketos II skyriaus ,,Grėsmės vaikui lygio vertinimas“ 1 punkto ,,vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai“ 1.1 papunktyje ,,Galimos smurto prieš vaiką formos“ nurodytos aplinkybės. Skyriaus įrašyti teiginiai visiškai neatitinka Anketos II skyriaus 1.1 papunkčio pavadinimo ,,Vaiko sveikata sutrikdyta, dėl to vaikas paguldytas į gydymo įstaigą“ ir nurodytų pavyzdinių fizinio ar psichologinio smurto požymių. Jame pažymėtas ne fizinis, o psichologinis smurtas, tačiau Skyriaus pateiktas aprašymas visiškai neatitinka psichologinio smurto apibrėžimo, pateikto Įstatymo 3 straipsnyje. Kad „kepštelėjimas“ nepriskirtinas aukštos rizikos veiksniams, liudija ir tai, kad Anketos II skyriaus 2.4 papunktyje tai jau įvardinta kaip paprastas rizikos veiksnys. Toks nei psichologinio, nei fizinio smurto požymių neatitinkantis pareiškėjo elgesys negali būti laikomas aukštos rizikos veiksniu.

2.7.       Anketos II skyriaus 1.2 papunktyje įrašytas J. P. paaiškinimas, kad dukra matė, kaip pareiškėjas anksčiau smurtavo prieš brolį, taip pat yra neteisingas. Pokalbiai su sūnumi vykdavo jo kambaryje, o ne bendroje namų erdvėje. Šiame papunktyje įrašytas J. P. teiginys, kad jis į ją metė žvakę, taip pat neatitinka tikrovės. Pareiškėjas žvakę ranka numetė ant žemės, o ne į J. P. 

2.8.       Neteisingai užpildytas Anketos II skyriaus 3 punkto ,,Rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovo bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais“ 3.1 papunktis ,,Neigiamas santykis su vaiku“. Šiame papunktyje aprašytos aplinkybės negali būti pagrindas konstatuoti aukštos rizikos veiksnį, nes nenurodyta, kada pareiškėjas būna piktas. Atsižvelgiant į Anketos 1.8 papunktį, akivaizdu, kad dukra norėjo paminėti, jog pareiškėjas būna piktas tik tada, kai ji blogai parašo diktantą. Tai, kad dukra nurodė, jog kartais pas tėtį nenori būti arba nenori būti ilgiau nei 2 dienas, visiškai neparodo pareiškėjo neigiamo santykio su vaiku, o tik reiškia, kad vaikui kartais būna nuobodu. Rūpinimasis, kad dukra gerai mokytųsi, yra viena iš tėvų pareigų, todėl negali būti laikoma blogu tėvystės įgūdžiu ar blogu santykiu su vaiku, jeigu vaiko paprašo tobulinti lietuvių kalbos ar kitas žinias. Vienkartinis „kepštelėjimas“ nelaikytinas netinkama auklėjimo priemone.

2.9.       Skyriaus priimtas sprendimas (nurodytas Anketoje) dėl pirmojo grėsmės lygio nustatymo nebuvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, neatitiko Apraše nustatyto grėsmės lygio aprašymo ir buvo neproporcingas. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) reikalauja ne tik nustatyti rizikos veiksnius, susijusius su tėvais, bet kartu nustatyti ir tai, kad tėvai neužtikrina vaiko teisių. Todėl Skyrius pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Skyrius taip pat pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktą, nes Anketa pareiškėjui buvo įteikta ne per 3 darbo dienas o po 6 darbo dienų, be to, Skyrius turėjo galimybę pareiškėjui Anketą įteikti tą pačią dieną (2018 m. spalio 29 d.), kadangi pareiškėjas buvo atvykęs į Skyrių asmeniškai ir prašė Anketos.

2.10.       Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi: i) buvo pateiktas praleidus VAĮ ir Taisyklių 25 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą; ii) Tarnyba netinkamai ištyrė grėsmės nustatymo aplinkybes, kurias surašė Skyrius Anketoje, kadangi iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. skunde Tarnybai pateiktų argumentų, jog Skyrius nenustatė, kad vaikui buvo taikyta fizinė bausmė, kad ji buvo taikyta tyčia, kad tokiu vaiko kūno lietimu vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarnyba taip pat nepasisakė dėl jo skunde nurodytų argumentų, jog Anketa visiškai neatitinka Aprašo reikalavimų. Tarnyba Sprendime tik preziumuoja galimą pliaukštelėjimo žalą vaiko psichologinei būsenai bei normaliai raidai, rekomenduoja lavintis pozityvios tėvystės kursuose, tačiau atvejo vadybininko sudarytame pagalbos plane nei šios, nei kitos su tėvystės įgūdžių lavinimu susijusios priemonės nenumatytos, pagalbos teikimas nebuvo vykdomas ir todėl nutrauktas; iii) Tarnyba Sprendime nepagrįstai remiasi Anketa ir nurodo, kad dukra galbūt patyrė ir psichologinį smurtą, kadangi matė konfliktus su sūnumi ir J. P., tačiau tokie veiksmai neatitinka įstatyme nurodytojo psichologinio smurto požymių – Įstatymas psichologinį smurtą sieja tik su tyčiniu sistemingu smurtu ginamo vaiko atžvilgiu; iiii) Tarnyba nepagrįstai Sprendime nurodo, kad grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarką reglamentuoja ne VAĮ 8 straipsnis, o Aprašas. VAĮ be išlygų taikomas visiems viešojo administravimo subjektams, todėl nesant specialių normų viešojo administravimo veiklai taikomos minėtos įstatymo nuostatos ir jame nurodyti principai.

2.11.       Dėl Skyriaus sprendimo nustatyti pirmąjį grėsmės vaikui lygį (nurodytą Anketoje) ir Tarnybos Sprendimo minėtą Skyriaus sprendimą pripažinti pagrįstu pareiškėjas patyrė didelį šoką ir iki šiol patiria didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes nepagrįstai yra pripažintas smurtavęs prieš mylimą dukrą, su kuria siekia išlaikyti maksimalų bendravimą, padaryta ir daroma neatitaisoma žala jo garbei ir orumui, sveikatos būklei. Nustačius pirmąjį grėsmės lygį buvo paskirtas atvejo vadybininkas, pas kurį teko lankytis. Tarnyba Sprendimu pranešė, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, todėl pareiškėjas iki šiol patiria didelę baimę ir nežinomybę dėl ateities. Šie daugiau nei pusę metų trunkantys teisiniai procesai ir išgyvenimai neabejotinai pakenkė pareiškėjo ir jo dukros santykiams, nes dukra dar labiau pradėjo manipuliuoti namų darbų nedarymu buvimo pareiškėjo namuose savaitgaliais metu, apimtas baimės pareiškėjas iš esmės nustojo teikti dukrai mokymosi pagalbą namuose, tokiu būdu apribotos jo maksimalaus ir nuolatinio bendravimo su dukra galimybės.

2.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.       Atsakovo atstovas ir atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1.       Pareiškėjo skundo teiginys, jog buvo praleistas terminas, per kurį turi būti įvertintas grėsmės vaikui lygis, prieštarauja Tarnybos Sprendime nurodytoms objektyvioms priežastims (vaikas sirgo, todėl vaiko nuomonė galėjo būti išklausyta tik 2018 m. spalio 26 d.).

4.2.       Tarnybos kompetencija reaguoti į galimo smurto prieš vaikus atvejus, gavus ir (arba) surinkus informaciją, esant tam tikroms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus. Tarnybos darbuotojai bendraudami su vaiku nesiekia išsiaiškinti vaiko patirto smurto detalių, siekdami, jog vaikui netektų galimų neigiamų patirčių pasakoti įvairiems specialistams ir daugiau nei kartą, kad parodymai teisėsaugos atstovui būtų kuo tikslesni ir vaikas kuo mažiau patirtų neigiamų emocijų. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, 2018 m. spalio 1 d. gavusi informaciją apie galbūt naudotą smurtą pareiškėjo dukros atžvilgiu, 2018 m. spalio 16 d. kreipėsi į teisėsaugos instituciją, kurios kompetencija vertinti faktines aplinkybes, susijusias su galimo smurto naudojimu prieš vaiką, atlikti ikiteisminį tyrimą.

4.3.       Pareiškėjo skundo argumentas, kad Skyriaus specialistų Anketos 1.1 papunktyje nurodyta neteisinga informacija, yra nepagrįstas. Anketoje nėra rizikos veiksnių pavadinimų. Anketos antroje dalyje, prieš rizikos veiksnių sąrašą, esant poreikiui, yra galimybė pažymėti (uždėti varnelę ant tam skirto lauko) informaciją „Vaiko sveikata sutrikdyta, dėl to vaikas paguldytas į ligoninę“, tačiau Anketoje tokios žymos šalia minėtos informacijos nėra. Šalia Anketoje išvardintų rizikos veiksnių antrame stulpelyje nurodomi galimi rizikos veiksnio požymių pavyzdžiai, tačiau pavyzdžių sąrašai nėra baigtiniai. Be to, prie Anketoje pateiktų psichologinio smurto požymių (vaikas baikštus, ypač nuolankus suaugusiajam, ypač jautriai reaguoja į atstovų buvimą šalia, ir t. t.) nurodyta, kad, esant fizinių bausmių taikymui, tai būtina nurodyti Anketos 3.3 papunktyje. Nagrinėjamu atveju Anketos 3.3 papunktyje pažymėta, jog „vaikas nurodė, kad netinkamai pasielgus tėtis ilgai pyksta, užsidaro kambaryje, kurį laiką nesikalba, tėtis nepripažįsta pliaukštelėjimo kaip smurto, teigia, kad tai auklėjimas vaiko gerovei“.

4.4.       Anketos 1.4 ir 4.2 papunkčiuose nurodyti rizikos veiksniai yra aukštos rizikos veiksniai, kiti rizikos veiksniai (prie kurių yra pažymėtas šauktukas) pripažįstami aukštos rizikos veiksniais tik tuo atveju, jei abiem vaiko atstovams (arba vieninteliam turimam iš atstovų) priskirtinas tas pats rizikos veiksnys. Tai reiškia, kad jeigu rizikos veiksnys, pažymėtas šauktuku, priskirtinas tik vienam iš atstovų pagal įstatymą, jis nelaikytinas aukštos rizikos veiksniu. Dėl šių priežasčių neteisingas pareiškėjo argumentas dėl nagrinėjamu atveju nustatytų aukštos rizikos veiksnių. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra bent vienas iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau nei 5 kiti rizikos veiksniai. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti 5 neaukštos rizikos veiksniai.

4.5.       Vadovaujantis Įstatymo 39 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) Skyrius, nustatęs pirmąjį grėsmės vaikui lygį, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir kompleksinės pagalbos teikimą vaikui ir (arba) šeimai. Atvejo vadyba nagrinėjamu atveju buvo pradėta 2018 m. spalio 31 d. ir užbaigta 2019 m. vasario 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad atvejo vadybininkas nėra Tarnybos darbuotojas ir Tarnyba nėra atsakinga už atvejo vadybos proceso organizavimą, dėl pareiškėjo skunde pateiktos informacijos, susijusios su atvejo vadybininko pagalbos planu ir jame (ne)numatytomis priemonėmis Tarnyba pasisakyti negali.

4.6.       Skyriaus specialistai bendravo su pareiškėju ir vaiko motina bei vaiku, atliekant grėsmės vaikui lygio vertinimą. Pareiškėjas ir vaiko motina Anketą pasirašė 2018 m. spalio 27 d., patvirtindami, jog su ja susipažino, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad su atstovais pagal įstatymą Skyriaus specialistai nebuvo susitikę, tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

4.7.       Pareiškėjui paprašius gauti Anketos kopiją, jam buvo paaiškinta, kad dokumentas turi būti užregistruotas Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje. Tam tikri procedūriniai veiksmai yra būtini Skyriaus veiklai užtikrinti, todėl darbuotojai negalėjo įteikti Anketos, neįvykdę privalomų vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, juolab, kad pareiškėjas jau buvo supažindintas su Anketos turiniu ir šį faktą patvirtino savo parašu. Įstatyme nėra numatyti terminai Anketos pagrįstumui patikrinti, todėl Anketos kopijos gavimas vėliau, nei ji buvo užregistruota dokumentų valdymo sistemoje, negalėjo sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui ir ar turėti įtakos Tarnybai neproporcingam Sprendimui priimti. Nors administracinė procedūra baigta ir administracinės procedūros sprendimas Tarnyboje dėl pareiškėjo skundo priimtas nežymiai praleidus VAĮ 31 straipsnyje įtvirtintą terminą (t. y. 2 darbo dienomis dienomis), tačiau jis priimtas laikantis šiam dokumentui keliamų motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nežymiai praleistas terminas administracinės procedūros sprendimui (Tarnybos Sprendimui) priimti, neturėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti.

4.8.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su deklaratyviais pareiškėjo skundo teiginiais dėl neturtinės žalos atsiradimo, nes pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia, jo nuomone, neteisėtai priimta Anketa, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėtos Anketos priėmimas (surašymas) pareiškėjui galėjo sukelti neturtinę žalą. Pareiškėjas neįrodė Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius ir pareiškėjui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo (nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų), Tarnybai negali kilti prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

6.1.       Nežymiai praleistas terminas pateikti Tarnybos Sprendimą pareiškėjui negalėjo turėti jokios įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui, ši aplinkybė pareiškėjui ir (ar) kitiems asmenims nesukėlė jokių teisinių padarinių, todėl tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Tarnybos Sprendimą.

6.2.       Tai, kad Tarnyba Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo dėl Skyriaus nustatyto grėsmės lygio, dar nereiškia, kad ji netinkamai ištyrė grėsmės lygio nustatymo aplinkybes. Tarnyba Sprendimą grindė aiškiais motyvais, pabrėždama, kad pareiškėjo dukrai buvo nustatytas pirmasis grėsmės lygis, kuris nustatomas, kai nenustatomas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau nustatomi vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniai bei rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų (Įstatymo 38 str.).

6.       Grėsmės lygis nustatytas teisingai, kadangi buvo nustatyta, jog pareiškėjas naudojo smurtą – mažiausiai vieną kartą sudavė dukrai dėl to, kad ji netinkamai parašė diktantą, taip pat buvo vertinamos kitos nustatytos aplinkybės, nesusijusios su fiziniu smurtu. Pareiškėjas nenurodo, kaip kitaip Skyrius ir Tarnyba turėjo vertinti tokį jo elgesį.

7.       Pareiškėjas neargumentuoja, kodėl Tarnyba priimdama Sprendimą nepagrįstai vadovavosi Anketa. Anketa Sprendimo priėmimo metu buvo ir yra galiojanti, užpildyta teisingai, pasirašyta visų reikiamų asmenų, atitinka teisinį reglamentavimą, todėl Tarnyba neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti jos turiniu. Tarnyba vertino anksčiau kitų subjektų surinktus duomenis.

8.       Pareiškėjas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko Tarnyba, t. y. jos pareigūnai. Net ir teismui nusprendus, kad Sprendimas yra neteisėtas, tai nereikštų to, kad jį priimant buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų veiksmų (pareigų nevykdymo, draudžiamo elgesio ir pan.), nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju. Pareiškėjas nenurodė, kaip jis apskaičiavo žalos dydį, nėra aišku, kokiais įrodymais jis grindžia žalos faktą. Nesant įrodymų dėl žalos, nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatyti ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

II.

 

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. spalio 1 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens J. P. pranešimą apie galimą jos dukters teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei prašymą patikrinti gyvenimo sąlygas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Skyriuje 2018 m. spalio 26 d. įvyko pareiškėjo dukros, J. P. ir pareiškėjo pokalbis su Skyriaus pareigūnais, kurio metu buvo pildoma Anketa. Skyriaus pareigūnai 2018 m. spalio 26 d. atliko patikrinimą dėl gyvenimo sąlygų pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ir 2018 m. spalio 27 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 3GL-1320. Anketoje pareiškėjo dukrai nustatytas pirmasis grėsmės lygis. Pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybai skundą dėl Skyriaus Anketos pagrįstumo (teisėtumo), Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. SD-2635 ir prašė pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. prašymą Tarnybai. Tarnyba, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo skundą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl Anketos panaikinimo ir prašymą pateikti pareiškėjui J. P. 2018 m. spalio 1 d. prašymą Tarnybai.

12.       Teismas pažymėjo, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti grėsmės vaikui lygio nustatymo (kvalifikavimo) klausimą, kadangi nagrinėdamas tokį ginčą teismas turėtų vertinti faktines aplinkybes, susijusias su šeimos civiliniais teisiniais santykiais. Be to, grėsmės vaikui lygio nustatymas yra pagrindas taikyti atvejo vadybą. Remiantis bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju buvo taikyta atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas ir patvirtintas pagalbos planas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs atvejo vadybininko veiksmus, atvejo vadybos plano pagrįstumą, nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad nepasisakys dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumu. Teismas tik patikrins, ar Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. skundą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ir ar priimtas Tarnybos Sprendimas atitinka esminius VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tarnybos Sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (VAĮ 8 str.)

13.       Teismas pabrėžė, kad iš ginčijamo Tarnybos Sprendimo turinio matyti, jog Tarnyba Sprendime nurodė grėsmės vaikui lygio nustatymo procedūros pagrindą – J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą apie galimą pareiškėjo dukters teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir prašymą patikrinti gyvenamąsias sąlygas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje; nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. Tarnybos vyriausioji specialistė, siekdama suderinti susitikimo laiką, susisiekė telefonu su J. P. bei pareiškėju ir pateikė prašymą Skyriui dėl sąlygų pareiškėjo gyvenamojoje vietoje patikrinimo. Tarnyba dėl pareiškėjo skundo argumento, jog buvo nesilaikyta Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 5.2 papunktyje nustatytų terminų, pažymėjo, kad J. P. pranešimo gavimo metu, t. y. 2018 m. spalio 1 d., pareiškėjo dukra sirgo, todėl galimybė išklausyti jos nuomonę atsirado tik 2018 m. spalio 26 d. Tarnyboje vykusio pokalbio metu. Taigi Tarnyba iš esmės pripažino, kad buvo nesilaikyta nustatytų terminų ir nurodė to priežastis.

14.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek pareiškėjas, tiek J. P., tiek pareiškėjo dukra Skyriaus patalpose buvo apklausti 2019 m. spalio 26 d. Iš pradžių atskirai buvo apklausta pareiškėjo dukra, vėliau pareiškėjas ir J. P. Pokalbio metu gauta informacija ir apklaustųjų atsakymai buvo užfiksuoti Anketoje ties atitinkamais punktais. Su Anketa susipažino ir ją pasirašė pareiškėjas ir J. P. Tarnybos Sprendime išsamiai nurodyta 2018 m. spalio 26 d. pokalbio su pareiškėju, J. P. ir pareiškėjo dukra eiga, Skyriaus darbuotojų veiksmai pildant Anketą ir ją pateikiant pareiškėjui susipažinti. Nei Įstatyme, nei Apraše nėra nustatytas terminas, per kurį suinteresuotam asmeniui turi būti įteikta Anketa, taip pat nenumatyta, kad gali būti teikiamos pastabos dėl Anketos turinio. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Anketa pareiškėjui įteikta 2019 m. lapkričio 6 d. Tarnybos Sprendime paaiškinta, kad Anketa pareiškėjui nebuvo įteikta 2018 m. spalio 29 d., nes nebuvo užregistruota duomenų valdymo sistemoje. Pareiškėjas, gavęs Anketą, pasinaudojo jam suteikta teise dėl nustatyto grėsmės vaikui lygio teisėtumo kreiptis į Tarnybą, skunde nurodydamas nesutikimo su Anketoje nustatytais rizikos veiksniais argumentus.

15.       Teismas pabrėžė, kad Tarnybos Sprendime yra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remiantis nustatytas grėsmės vaikui lygis, nurodyta, kad buvo nustatyti 5 rizikos veiksniai, kuriais remiantis buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, kokiais ir kieno paaiškinimais remiantis šie veiksniai buvo nustatyti. Atsakant į pareiškėjo skundo argumentą dėl nustatyto galimo psichologinio smurto, paaiškinta, kuo jis pasireiškė nagrinėjamu atveju. Pareiškėjui išaiškinta smurto sąvoka. Pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnyba apie galbūt panaudotą fizinį smurtą prieš vaiką pranešė teisėsaugos institucijai ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybos Sprendime atsakyta ir į kitus pareiškėjo argumentus dėl kitų rizikos veiksnių konstatavimo, rekomenduota lavinti pozityvios tėvystės įgūdžius, išaiškinta, kas yra fizinė bausmė.

16.       Teismas nurodė, kad iš Tarnybos Sprendimo turinio matyti, jog taip pat buvo išnagrinėtas klausimas dėl Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. SD-2635, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo Tarnybai kopiją, teisėtumo. Tarnyba nustatė, kad Skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjui atsisakė pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo Tarnybai kopiją, kadangi J. P. nesutiko, kad jis būtų pateiktas pareiškėjui. Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. SD-2635 grindžiamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo naikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodytos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. Tarnyba taip pat nustatė, kad su J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimu, išskyrus jos asmens duomenis, pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. spalio 26 d. pokalbio Skyriuje metu, jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pateiktas prašomas dokumentas, pareiškėjas nenurodė. Remdamasi tuo, Tarnyba atsisakė tenkinti prašymą pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimo Tarnybai kopiją. Pareiškėjas jokių argumentų dėl nesutikimo su šia Sprendimo dalimi teismui nepateikė.

17.       Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo, nurodant nustatytas faktines aplinkybes ir atsakant į visus 2019 m. vasario 21 d. skunde nurodytus argumentus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Tarnybos Anketoje pateiktų faktinių aplinkybių vertinimu ir jų priskyrimu atitinkamiems rizikos veiksniams, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo vertinimu, Tarnybos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį panaikinti šiuo aspektu nėra pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad Tarnybos Sprendimas priimtas pažeidus VAĮ 31 straipsnyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, taip pat nepaneigia jo teisėtumo, kadangi, teismo vertinimu, ši pažeidimas yra formalus ir byloje nenustatyta, kad tai turėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Sprendimo pagrįstumui.

18.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės kildina iš Skyriaus nustatytų veiksmų, kurių pagrindu buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, tačiau, kaip minėta, šioje byloje nevertintini Skyriaus veiksmai šiuo aspektu. Pareiškėjas jokių konkrečių neteisėtų Tarnybos veiksmų (išskyrus Tarnybos Sprendimo nepagrįstumą), nenurodė. Jų nenustatė ir teismas. Kaip minėta, pareiškėjas neginčijo ir atvejo vadybininko veiksmų, pagalbos plano pagrįstumo. Iš pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Taigi, nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

 

III.

 

19.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Sprendimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

21.1.       Grėsmės vaikui lygio nustatymo (kvalifikavimo) klausimai priskirtini ne šeimos civiliniams teisiniams santykiams, bet viešojo administravimo santykiams, reguliuojamiems ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normų, o specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl iš to kylantys ginčai, be kita ko, susiję su pareiškėjo reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų Tarnybos (Skyriaus) sprendimų, nagrinėtini ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuria priėmė pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, bet atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Skyriaus Anketos panaikinimo, nurodė, kad pareiškėjo nesutikimo su Anketoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentus teismas vertins tirdamas grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumą, tačiau skundžiamame teismo sprendime tokių faktinių aplinkybių vertinimas nepateiktas. Nepaisant to, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Anketos panaikinimo, vertinant Tarnybos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo būti įvertintos su grėsmės nustatymu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas Tarnybos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalėjo įvertinti ne tik tai, ar Tarnybos Sprendimas atitinka esminius VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, bet ir tai, ar Skyrius ir Tarnyba tinkamai taikė teisės aktų normas, kurių nevertindamas teismas neturėjo galimybių objektyviai nustatyti Tarnybos Sprendimo neteisėtumo. Posėdžio metu teismas uždavė tiek pareiškėjui, tiek atsakovo atstovui su grėsmės vaikui lygio nustatymu susijusius klausimus, nagrinėjo su grėsmės nustatymu susijusias faktines aplinkybes, tačiau šių aplinkybių vertinimo nepateikė skundžiamame sprendime. Kadangi asmenų teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų, teismo formalus Tarnybos Sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms vertinimas, nenustačius, ar Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas pagrįstai ir teisėtai, neatitinka konstitucinio asmens teisės į tesiminę gynybą principo ir administracinio teismo kompetencijos.

21.2.       Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje pateiktą prašymą išreikalauti iš Tarnybos 2018 m. spalio 1 d. pranešimą Skyriui dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kurio pagrindu nesavalaikiai ir nesilaikant nustatytos tvarkos buvo inicijuotas grėsmės vaikui lygio nustatymas, ir kitus pareiškėjo prašomus dokumentus.

21.3.       Tarnyba neišsamiai išnagrinėjo nustatytas grėsmės vaikui lygio aplinkybes, kadangi iš esmės nepasisakė dėl visų Anketos rizikos veiksnių, o tik apibendrintai paminėjo keletą Anketoje nurodytų rizikos veiksnių, išskirdama tik 2 iš 5 nustatytųjų rizikos veiksnių, nors 2019 m. vasario 21 d. skunde Tarnybai buvo ginčijami visi Skyriaus Anketos rizikos veiksniai kaip visiškai arba iš dalies neatitinkantys nustatytųjų aplinkybių.

21.4.       Teismas i) nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad vienkartinis „kepštelėjimas“ dukrai siekiant tik atkreipti jos dėmesį nelaikytinas nei smurtu, nei fiziniu baudimu; 2) nevertino pareiškėjo argumentų dėl Anketos 1.2 papunktyje nustatytų aplinkybių (vaikas tapo galimo smurto artimoje aplinkoje liudininku); 3) nevertino pareiškėjo argumentų dėl Anketos 3.1 papunktyje nustatytų aplinkybių.

21.5.       Tai, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, netyrė faktinių aplinkybių ir jų pagrįstumo, pripažino pati Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą, nurodydama, kad informacija dėl galimo smurto prieš vaiką perduota teisėsaugai, kadangi Tarnyba faktinių aplinkybių pagrįstumo ir tyrimų neatlieka. Taigi Tarnybos atliktas grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumas nebuvo išsamus. Nei Tarnybos Sprendimas, nei skundžiamas teismo sprendimas nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis.

21.6.       Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytų kitų Skyriaus Anketoje nurodytų aplinkybių prieštaringumo, dėl kurių nepasisakė Tarnyba Sprendime. Teismas sprendime taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyto Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pažeidimo, t. y., jog Skyrius nesilaikė Įstatyme ir Apraše nustatytos pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo tvarkos, konstatuodamas tik tai, kad Tarnyba iš esmės pripažino nesilaikiusi Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, tačiau nekvalifikavo šio pažeidimo ir nenustatė jo įtakos grėsmės nustatymo pagrįstumui.

21.7.       Nors teismas konstatavo, kad Tarnybos Sprendime yra nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis nustatytas grėsmės vaikui lygis, tačiau teismas netyrė, ar tos teisės normos nurodytos ir taikytos tinkamai. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų teisinių argumentų, jog Tarnyba nevertino, kad Skyrius nepagrįstai priskyrė tam tikras aplinkybes rizikos veiksniams. Teismas netyrė, ar Skyrius ir Tarnyba tinkamai vertino ginčui aktualias aplinkybes.

21.8.       Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. patikslintą skundą, neatnaujindamas praleisto procesinio termino tokiam skundui pateikti, tokiu būdu pažeidė ABTĮ 50 straipsnyje nustatytą pareiškėjo teisę tikslinti skundo pagrindą ar dalyką per 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pareiškėjas su pateiktu atsakovo atsiliepimu į skundą turėjo galimybę susipažinti tik grįžęs iš kelionės Ispanijoje, dėl to teismas turėjo priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Priešingai, nei nurodė teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti patikslinti skundą, kelionės metu pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių surašyti ir pateikti patikslinto skundo ne tik dėl to, kad kelionė driekėsi kalnuose, kalvotose vietose, o piligrimams skirtuose nakvynės namuose dažnai arba visiškai nebūdavo internetinio ryšio, jis veikdavo labai silpnai arba su pertraukomis, bet ir dėl to, kad kelionės metu dėl žygio pėsčiomis ilgumo ir sudėtingumo pareiškėjas neturėjo tinkamų elektroninių rašymo priemonių (pvz., planšetės) ir niekaip nebūtų galėjęs surašyti ir pateikti teismui patikslintą skundą per Elektroninių paslaugų portalą. Pareiškėjas patikslintame skunde pakeitė skundo dalyką ir pagrindą, toks pakeitimas atitiko ABTĮ 50 straipsnio reikalavimus, o kadangi terminas paduoti patikslintą skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turėjo praleistą terminą atnaujinti ir patikslintą skundą priimti.

21.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22.       Atsakovo atstovas ir atsakovas nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime konstatuota, jog Tarnybos Sprendimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo, nurodant nustatytas faktines aplinkybes ir atsakant į visus 2019 m. vasario 21 d. skunde nurodytus argumentus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Anketoje pateiktų faktinių aplinkybių vertinimu ir jų priskyrimu atitinkamiems rizikos veiksniams, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Tarnybos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį panaikinti šiuo aspektu nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

23.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. kovo 26 d. raštas (sprendimas) Nr. 1SD-2079 buvo priimtas atsakant į jo 2019 m. vasario 21 d. skundą ,,Dėl 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimo ir 2018 m. lapkričio 5 d. rašto panaikinimo“. Minėtu skundu pareiškėjas prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Skyriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimą, kadangi jis pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus Grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir tvarką; taip pat panaikinti Skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 1SD-2635 ir įpareigoti Skyrių pateikti pareiškėjui J. P. 2018 m. spalio 1 d. skundą, kadangi Skyrius nepagrįstai atsisakė jį pateikti, motyvuodamas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento Nr. 2016/679 6 straipsnio nuostatomis.

 

Dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 41 str. 7 d.).

26. 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) buvo siekta patobulinti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistemą, kurios tikslas – suteikti vaiko visapusiškai raidai reikalingą efektyvią pagalbą ir tinkamą aplinką. Kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, Įstatymu buvo suteikta ypatinga teisinė apsauga, numatant grėsmės lygių sistemą (Įstatymo 38–39 str.). Grėsmės lygį nustatyti pavesta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui. Nesutikdami su nustatytu grėsmės vaikui lygiu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turėjo teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą dėl tokios grėsmės nustatymo pagrįstumo (Įstatymo 41 str. 7 d.). 

27. Taigi, nors pačios viešosios paslaugos – grėsmės vaikui lygio nustatymo – teikimas pats savaime nepatenka į viešojo administravimo sritį (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-397-552/2019), Įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo įvertinimo procedūra laikytina viešuoju administravimu, pavestu prižiūrėti administracinių teismų kompetencijai. Šiuo požiūriu grėsmės vaikui nustatymo pagrįstumo įvertinimas laikytinas viešosios paslaugos teikimo kontrole, patenkančia į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje pateiktą viešosios paslaugos teikimo administravimo, pripažįstamo sudėtine viešojo administravimo dalimi, sąvoką. Būtent šia apimtimi pareiškėjo keliamas ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose, t. y. nagrinėjamu atveju bus vertinama, ar tinkamai atsakovas atliko grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo kontrolę. Pastebėtina, kad kontrolės funkcijos įgyvendinimas nereiškia, kad kontroliuojanti institucija pati perima viešosios paslaugos teikimą ir iš naujo imasi vertinti grėsmės vaikui lygį. Nepaisant to, dėsninga, kad tiek administracinės kontrolės, tiek tokios kontrolės teisminės patikros esmė glūdi įvertinime, ar viešoji paslauga suteikta laikantis teisės aktų reikalavimų bei kompetentingoms institucijoms suteiktos vertinimo laisvės ribų. 

28. Atsižvelgdama į ypatingą nagrinėjamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad visuotinai sutariama, jog priimant sprendimus, susijusius su vaikais, svarbiausia yra vaiko gerovė ir interesai. Vaiko interesų pirmumo principas aiškiai įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarime, Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Valstybės globa vaikystei, kaip ypač saugomai ir puoselėjamai konstitucinei vertybei, yra svarbi prielaida įgyvendinti Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį. Todėl pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį vaikams yra būtina specifinė apsauga ir parama, kad būtų sudarytos sąlygos jiems sveikai ir visapusiškai vystytis, inter alia užaugti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 2 dalies, kurioje, kaip minėta, vaikystė yra įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti. 

29. Platus valstybių konsensusas priimant visus sprendimus dėl vaikų svarbiausiu kriterijumi laikyti jų interesus įtvirtintas ir visuose pagrindiniuose žmogaus teisių apsaugą garantuojančiuose tarptautiniuose teisės aktuose. 1989 m. Vaiko teisių konvencijoje, be kita ko, nustatyta, kad imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidybos organai, svarbiausia – vaiko interesai (3 str. 1 d.). Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje numatyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą, ir kad visuose viešųjų ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ją aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vaiko interesų sampratoje akcentuojami du elementai. Viena vertus, vaiko interesų apsauga yra susijusi su darnių šeimos ryšių palaikymu. Antra vertus, ne mažiau svarbus vaiko interesas užtikrinti, jog jis augs tinkamoje aplinkoje ir tėvai negali, remdamiesi Konvencijos 8 straipsniu, imtis tokių priemonių, kurios keltų grėsmę vaiko sveikatai ir raidai (Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2010 m. liepos 6 d. sprendimo byloje N. ir S. prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 41615/07, 136 p.).

30.Tokie patys vaiko gerovės principai yra esminė viešųjų paslaugų teikimo ir su tuo susijusio šių paslaugų teikimo administravimo, įtvirtinto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ketvirtajame skirsnyje, dalis. Kaip matyti iš šio Įstatymo 38 straipsnio ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo nuostatų, vaiko teisių apsauga priklauso nuo įvairaus pobūdžio individualių aplinkybių, inter alia vaiko amžiaus, brandos ir kt. Todėl kiekvienu atveju grėsmės vaikui lygis privalo būti vertinamas individualiai. Ši užduotis pirmiausia tenka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, kurie prieš priimdami sprendimus turi galimybę tiesiogiai bendrauti su susijusiais asmenimis. Iš tiesų šiuo tikslu jiems būtina suteikti tam tikrą vertinimo nuožiūros laisvę.

31. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, kad priimant nagrinėjamo pobūdžio sprendimus unikalus šeimos santykių intymumas reikalauja, kad sprendimai dėl intervencijos į šeimos gyvenimą būtų priimami ypač atsargiai, o atsakingos institucijos jautriai reaguotų į vaiko ir jo šeimos poreikius. Laikantis vaiko intereso pirmumo principo, svarbu užtikrinti ir tai, kad kompetentingos institucijos priimami sprendimai būtų proporcingi, t. y. išlaikytų teisingą pusiausvyrą tarp vaiko gerovės, tėvų teisėtų interesų ir viešųjų interesų. Todėl šią bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ne mažiau svarbu įsitikinti, kad ginčijama administracinė procedūra, kaip visuma, suteikė tėvams tinkamą jų teisėtų interesų apsaugą, o pasitelktos intervencijos į šeimos gyvenimą priemonės buvo proporcingos.

 32. Šių principų kontekste įvertinusi ginčo faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į tikėtiną sutuoktinių darnaus bendravimo, inicijavus skyrybų procesą, stoką ar net galimus konfliktus, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje pateikta medžiaga gali būti laikoma pakankamu pagrindu kompetentingoms institucijoms vertinti rizikos vaikui veiksnius. Anketoje pateikti duomenys (I t., b. l. 18–28) gali būti laikomi tinkamomis ir svarbiomis priežastimis manyti, jog kompetentingos valstybės institucijos privalo imtis joms įstatyme nustatytų procedūrinių pareigų, susijusių su rizikos vaikui veiksnių valdymu.

33. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atliktas duomenų vertinimas buvo netinkamas. Nesutiktina, kad taikytos priemonės, skirtos užtikrinti vaiko gerovę, buvo neproporcingos ar peržengė atsakovui suteiktos vertinimo laisvės ribas. Kaip nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, netgi klaidingi specialistų sprendimai ar vertinimai per se nedaro vaiko apsaugos priemonių nesuderinamų su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje B. B. ir F.B. prieš Vokietiją, pareiškimų Nr. 18734/09 ir 9424/11, 48 p.). Valstybės institucijoms, veikiančioms tiek sveikatos, tiek socialinės apsaugos srityse, tenka pareiga saugoti vaiko interesus ir jos negali būti laikomos atsakingomis kiekvienu atveju, kai pagrįstai baiminamasi dėl vaiko saugumo santykiuose su šeimos nariais, net ir tuomet, kai vėliau (retrospektyviai) įrodoma, jog institucijos buvo suklaidintos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo byloje R. K. ir A. K. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 38000/05, 36 p., 2010 m. kovo 16 d. sprendimo byloje A. D. ir O. D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28680/06, 84 p.). Tokiu būdu, kai kompetentingoms valstybės institucijoms yra pateikiami bent jau prima facie (iš pažiūros) patikimi įtarimai (tvirtinimai) dėl rizikos vaikui veiksnių egzistavimo, siekiant be kita ko prevencinių tikslų, visi pranešimai apie grėsmę vaikui turi būti tinkamai išnagrinėti tam, kad prireikus būtų užtikrinta vaikų apsauga nuo didelės žalos. Tuo metu reikalavimas surinkti daug ir patikimų domenų dėl pateiktų tvirtinimų, susijusių su rizikos veiksniais, galėtų neigiamai paveikti socialinės apsaugos priemonių taikymą, nes skatintų kompetentingas valstybės institucijas nepagrįstai delsti priimti reikalingus sprendimus.

 34. Vertinant taikytų priemonių proporcingumą taip pat reikia pažymėti, kad rizikos įvertinimo procedūra sudarė prielaidas kompetentingoms valstybės institucijoms taikyti kitas poveikio priemones – rekomendacijas dėl pozityvaus vaikų auklėjimo, nustačius atvejo vadybą. Atsižvelgus į šių priemonių pobūdį, vertintina, jog jos pareiškėjui nesudarė tokio masto ribojimų, kad būtų pakenkta jo, kaip tėvo, pareigų vykdymui, t. y. jis ir toliau turėjo visapusiškas galimybes bendrauti su savo vaiku, užsiimti dukros ugdymu ir laisvalaikiu. Atitinkamai, rizikos vertinimas nesukėlė pareiškėjui pernelyg didelės individualios sunkumų naštos.

35. Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad buvo svarbių ir pakankamų priežasčių kompetentingoms valstybės institucijoms analizuoti susidariusią padėtį bei kvalifikuoti nurodytas aplinkybes rizikos vaikui veiksniais. Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, taikytos priemonės laikytinos proporcingomis, įvertinus vėliau pareiškėjo patirtą apribojimų pobūdį bei siekiant suteikti pirmumą vaiko interesams. Atitinkamai, šiuo aspektu nėra pagrindo panaikinti ginčijamo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1SD-2079.

Dėl procedūrinio pobūdžio garantijų suteikimo pareiškėjui

36.       Teisėjų kolegijos pateiktas situacijos vertinimas, susijęs su rizikos veiksnių įvertinimo prielaidomis, nėra vienintelis atsakovo veiksmų patikros kriterijus. Iš tiesų pareiškėjas teismui pateiktuose dokumentuose aiškiai įvardija, kad atsakovo vykdomos procedūros metu buvo neatsižvelgta į jo procedūrines teises, konkrečiai: (i) teisę, kad jo atvejį išnagrinėtų nešališki specialistai; (ii) teisę susipažinti su visais aktualiais šios procedūros dokumentais, ypač – pateiktu pranešimu, sudariusiu pagrindą pradėti atvejo tyrimą. Atsisakymą pateikti pranešimo, kurio pagrindu pradėta rizikos vaikui vertinimo procedūra, kopiją atsakas grindžia BDAR 6 straipsnio nuostatomis, pažymint, kad viena vertus, pareiškėjas nenurodė šiose nuostatose nurodytų sąlygų, kita vertus, su pranešimo turiniu pareiškėjas supažindintas žodžiu (I t., b. l. 40). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintų procedūrinių terminų. Pastaruoju aspektu iškart pažymėtina, kad atsakovui pripažinus, jog atitinkami veiksmai nebuvo atlikti per nagrinėjamą atvejį reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus terminus ir nurodžius tokių terminų praleidimo priežastis, dėl šio pareiškėjo nurodyto aspekto plačiau pasisakyti nėra tikslinga.

37.        Atsakant į kitus pareiškėjo nurodytus argumentus, visų pirma reikia nurodyti, kad vien dėl to, jog pagal gautą skundą pradedamas grėsmės vaikui vertinimas, neatsiranda tarnybos darbuotojų šališkumas, sietinas su skundą pateikusiu asmeniu, ir savaime negali kilti abejonių dėl jų objektyvumo. Vis dėlto galimybės susipažinti su inicijuotos procedūros dokumentais ribojimas pagrįstai gali būti laikomas pažeidusiu pareiškėjo teises į veiksmingą atvejo tyrimą ir šis pareiškėjo tvirtinimas nagrinėtinas kartu su teiginiais dėl nešališkumo pareigos pažeidimo. 

38.       Šiuo klausimu visų pirma būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju taikomi pagrindiniai gero administravimo principo elementai, kylantys iš konstitucinės nuostatos, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Teisė gauti informaciją, susijusią su inicijuota procedūra dėl viešosios paslaugos teikimo pagrįstumo, kurios dalyviu yra pareiškėjas, yra teisės į gerą administravimą ir veiksmingos teisinės, prireikus – teisminės, apsaugos esmė. Šios teisės ypač svarbios, nes yra kitų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal viešąją teisę, apsaugos išsaugojimo garantas. Teisė į informaciją savo pobūdžiu yra fundamentali administracinės teisės dalis, savo svarba prilygstanti viešojo administravimo principų pobūdžiui. 

39.       BDAR 6 straipsnyje numatytos trijų rūšių išimtys, kai asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas: pirma, kai duomenų subjektas yra davęs sutikimą (6 str. a p.), antra, kai daroma prielaida, kad valdytojas arba trečiosios šalys turi teisėtų interesų (6 str. b–e p.), trečia, kai priešingi teisėti interesai turi būti ne tik nustatyti, bet ir būti svarbesni už duomenų subjekto interesus arba teises ir laisves (6 str. f p.). Svarbu atkreipti dėmesį, jog 6 straipsnio išimtys nėra nesuderinamos tarpusavyje (žr. Generalinio advokato M. B. 2017 m. sausio 26 d. išvadą Rīgas satiksme, C-13/16). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vertindamas asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygas, jau yra išaiškinęs, kad teisėtų interesų sąvoka yra gana lanksti ir gali apimti įvairaus pobūdžio aplinkybes. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad teisėti interesai yra valstybės institucijos vykdomų funkcijų skaidrumas (2010 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini), C‑92/09 ir C‑93/09, 77 punktas) arba siekis gauti asmeninius duomenis, norint nustatyti, įvykdyti ar apginti savo teisinius reikalavimus (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimas Rīgas satiksme, C-13/16). Netgi darant prielaidą, jog tam tikri duomenis gali būti neatskleisti, siekiant nepakenkti atliekamam tyrimui, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog kompetentingoms institucijoms kyla pareiga suderinti tiek teisę į informaciją, tiek su institucijų sprendimų priėmimo proceso apsauga susijusius interesus bei atlikti konkretų ir individualų dokumentų, dėl kurių pateiktas prašymas leisti susipažinti, turinio tyrimą (išsamiau žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimą Komisija prieš EnBW, C‑365/12 P).

40.       Šioje byloje nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis nekyla abejonių, jog pareiškėjo interesas gauti asmeninės informacijos apie savo šeimos narius, kad galėtų pateikti paaiškinimus apie šeimines aplinkybes, gali būti kvalifikuojamas kaip teisėtas interesas. Tačiau atsakovas, atlikdamas suteiktos viešosios paslaugos teikimo kontrolę, neatliko jokio vertinimo, ar nustatytas pagrįstas balansas tarp, viena vertus, pareiškėjo teisėto intereso įsitikinti su jo šeimos gyvenimu susijusių ribojimų nustatymo skaidrumu ir, kita vertus, pranešimą pateikusio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą apskritai bei konkrečiai šio asmens duomenų apsaugai. Ši konkuruojančių interesų derinimo pareiga yra aiškiai matoma tiek iš BDAR 6 straipsnio f punkto nuostatų, tiek iš Reglamento teisėkūros istorijos. Atliekant šių interesų palyginimą, visų pirma reikėtų tinkamai atsižvelgti į prašomų duomenų pobūdį ir jautrumą, jų išviešinimo apimtį ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl pranešimą pateikusio asmens interesai turėtų būti viršesni už su pagrindinėmis teisėmis administracinėje procedūroje (bendrąją prasme) susijusius pareiškėjo interesus ir siekį įsitikinti valstybės institucijų atliekamų funkcijų skaidrumu bei siekiu prireikus apginti savo teisinius reikalavimus. Be to, jeigu nėra nustatyta, kaip būtent prašomų pateikti duomenų atskleidimas šiuo konkrečiu atveju galėtų kelti grėsmę pranešimą pateikusiam asmeniui, nepagrįsta išvada, jog yra pagrindas riboti pareiškėjo teisę susipažinti su pateiktu pranešimu. Taigi šiuo aspektu atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes tinkamai nemotyvuotas. Tai sudaro pagrindą panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1SD-2079 dalį, kurioje spręsta dėl pareiškėjo teisės susipažinti su 2018 m. spalio 1 d. pranešimu, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, ir įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą šį prašymą išnagrinėti iš naujo.

Dėl reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą

41.       Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad dėl atsakovo pradėtos grėsmės vaikui vertinimo procedūros jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, be kita ko susijusius su reputacijos pablogėjimu.

42.       Iš tiesų dėl savo pobūdžio grėsmės nustatymo procedūra gali susijusiems asmenims sukelti pasipiktinimą, įtampą, frustracijos jausmą. Tačiau reikia pabrėžti, kad tik nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, galima konstatuoti, jog pareiškėjas turi teisę gauti žalos atlyginimą. Tokių aplinkybių, susijusių su taikytų priemonių neproporcingumu, minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius valstybės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą atmestinas.

43.       Galiausiai dėl nustatytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų reikia pažymėti, kad iš tiesų valstybės institucijų intervencija į šeimos gyvenimą, kai (atsisakius pateikti J. P. 2018 m. spalio 1 d. pranešimą) pareiškėjui nesudarytos visapusiškos sąlygos įsitikinti šios procedūros nešališkumu ir skaidrumu, galėjo sukelti įtampą bei nesaugumo jausmą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su esmine inicijuotos procedūros informacija, bei įvertinus pareiškėjo patirtų ribojimų pobūdį (taikytos rekomendacinio pobūdžio priemonės), atsižvelgus į jų taikymo trukmę, vertintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo neigiamus išgyvenimus dėl minėto pranešimo nepateikimo gali tinkamai kompensuoti šių pažeidimų pripažinimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1SD-2079 dalį, kurioje spręsta dėl pareiškėjo teisės susipažinti su 2018 m. spalio 1 d. pranešimu, ir įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šį prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. P. teisė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančios informacijos gavimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

        Skirgailė Žalimienė