Administracinė byla Nr. AS-631-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00929-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos 59.2; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų Kauno tardymo izoliatoriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN direktoriui teikė 2017 m. gruodžio 28 d. skundą, kad Vilniaus PN administracija riboja pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti nereceptinius vaistus, vitaminus, maisto papildus. Vilniaus PN medicinos darbuotojai neišduoda pareiškėjui reikiamų vaistų bei B grupės vitaminų, o šeimos nariams ir artimiesiems neleidžiama jų perduoti. Taip pat, 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui skundą, kad Vilniaus PN medicinos darbuotojai nevykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – ir Klinikos) gydytojos neurologės R. S. nustatytų gydymo rekomendacijų. Teigė, jog dėl negauto gydymo jaučia sveikatos būklės pablogėjimą, vis dažniau skauda stuburą. Vertino, jog dėl Vilniaus PN darbuotojų neveikimo pareiškėjas negauna tinkamo gydymo bei medikamentų, todėl patyrė neturtinę žalą.

Nurodė, jog Vilniaus PN sprendimus apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris iš esmės palaikė Vilniaus PN sprendimus ir net nesiruošė gerinti pareiškėjo padėties, todėl pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu, vertina, jog jam daroma neturtinė žala yra tyčinė.

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus PN 2017 m. birželio 5 d. ir buvo gydomas laikantis galiojančių ligos gydymo algoritmų bei atsižvelgiant į neurologų rekomendacijas, pareiškėjo sveikatai nepadaryta jokia žala. Pareiškėjas dėl tariamai negaunamų sveikatos priežiūros paslaugų Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje (toliau – SPT) 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija), kuri 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 56-17, įvertinusi visą turimą informaciją ir medicininius dokumentus, nenustatė SPT specialistų veiksmuose, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, aplaidumo, nerūpestingumo ar tokios veikos, kad būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo skundą dėl tariamai patirtos neturtinės žalos atmetė. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 124 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta, jog leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą nutraukė.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, kadangi jam neskiriamas gydymas ir medikamentai, pataisos įstaigos medicinos specialistai nesivadovauja Klinikų gydytojos 2017 m. gegužės 17 d. rekomendacija, todėl vertino, kad šiuo atveju pareiškėjo skunde dėl SPT skyriaus specialistų veiksmų nurodytos aplinkybės – pareiškėjo pageidaujamo gydymo ir medikamentų neskyrimas – yra išimtinai susijusios su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pareiškėjui tinkamumu ir iš to galimai kylančia žala jo sveikatai.

Teismas vertino, jog nors pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN administracijos ir Departamento sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, šios institucijos nesiima priemonių pareiškėjo sveikatos būklei gerinti, tačiau šių dokumentų turinys patvirtina, kad Vilniaus PN direktorius ir Departamentas išnagrinėjo pareiškėjo teiktus skundus būtent dėl Vilniaus PN sveikatos priežiūros specialistų galimai neskiriamo reikiamo gydymo pareiškėjui. Pažymėjo, kad dėl minėtų atsakymų pareiškėjas skunde savarankiškų reikalavimų nekėlė, neprašė jų panaikinti, juos teikė kaip įrodymus, siekdamas pagrįsti skundo motyvus.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (CK Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014), taip pat Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas), kuriame nurodoma, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.

Byloje pateiktas 2018 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimas, teismo vertinimu,  patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo Žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir kreipėsi į Komisiją dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų Vilniaus PN pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-16454-808/2018) nutarė ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu, nepašalinus ieškinio trūkumų (nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, nepridėjo Komisijos 2018-02-28 sprendimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą žalą). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

III.

Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, jog kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su skundu, nesutiko su Departamento  direktoriaus įsakymu, kuriuo draudžiama nuteistiesiems už savo lėšas Vilniaus pataisos namų parduotuvėje įsigyti nereceptinių vaistų, vitaminų, maisto papildų, taip pat juos draudžiama perduoti per šeimos narius. Kadangi Departamentas bei Vilniaus PN administracija riboja pareiškėjo teises ir galimybes įsigyti vaistų bei Klinikų gydytojos rekomenduotų preparatų, jis patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Be to, Vilniaus PN SPT darbuotojai / gydytojai nevykdo Klinikų gydytojos pareiškėjui nustatytų gydymo rekomendacijų, kas pareiškėjo vertinimu, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

Pareiškėjas teigia, kad jis skunde neprašė atlyginti neturtinę žalą, kuri galėjo atsirasti dėl sužalotos sveikatos, o prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš darbuotojų veiksmų / neveikimo dėl to, kad pareiškėjas negauna jam rekomenduojamų vaistų, vitaminų bei ilgalaikės tikslingos kineziterapijos.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria nagrinėjama byla nutraukta pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, nurodė, kad keliamas ginčas yra išimtinai susijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo  pareiškėjui tinkamumu ir iš to galimai kylančia žala jo sveikatai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, pirmiausia pažymi, kad administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą pareiškėjo skundą, rėmėsi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, teismas bylą nutraukia. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, kad jam nebuvo skiriamas gydymas ir medikamentai, kad pataisos įstaigos medicinos specialistai nesivadovauja Klinikų gydytojos 2017 m. gegužės 17 d. rekomendacijomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, vertino, kad pareiškėjui padaryta žala atlyginama Žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16454-808/2018 ieškovo J. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo, laikė nepaduotu (nepašalinus trūkumų).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis kreipėsi į teismą iš esmės nesutikdamas su Vilniaus PN administracija, jog ši, vadovaudamasi Departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, draudžia nuteistiesiems už savo lėšas Vilniaus PN parduotuvėje įsigyti nereceptinius vaistus, vitaminus, maisto papildus, be to šių medikamentų draudžiama gauti iš artimųjų, todėl negalėdamas gauti gydytojos neurologės jam rekomenduotų medicininių preparatų, jis patiria neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN medicinos darbuotojai / gydytojai nevykdo Kauno klinikų gydytojos neurologės jam nustatytų gydymo rekomendacijų (neteikia kineziterapijos paslaugų), dėl ko negaudamas tinkamo gydymo, jis patiria neturtinę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas ir teigia, kad Vilniaus PN medicinos darbuotojai neišduoda jam reikalingų vaistų, ką pirmosios instancijos teismas vertino kaip netinkamai pareiškėjui teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau iš esmės pareiškėjas reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) tai, jog Vilniaus PN administracija neleidžia Vilniaus PN parduotuvėje įsigyti vaistų, vitaminų, maisto papildų, kurie pareiškėjo teigimu, reikalingi sumažinti nugaros skausmą, bei tai, jog Vilniaus PN nevykdo Klinikų rekomendacijų, t. y. neskiria fizioterapinių procedūrų, vaistų, B grupės vitaminų. Taigi, pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjektų neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjo nuomone, jam atsirado neturtinė žala, patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjas šiuo skundu siekia, kad būtų atlyginta neturtinė žala, kuri galėjo atsirasti ne dėl sužalotos sveikatos, o dėl Vilniaus PN darbuotojų veiksmų / neveikimo, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog pareiškėjas pasinaudojo Žalos atlyginimo įstatymo 24 straipsnio  2 dalyje  įtvirtinta teise ir kreipėsi į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios sprendimas buvo skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, ginčydamas viešojo administravimo subjektų neteisėtus veiksmus.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. S. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai                                                                          Laimutis Alechnavičius

                                                                                                                                                   Arūnas Dirvonas

                                                                                                  Vaida Urmonaitė-Maculevičienė