Civilinė byla Nr. e2-609-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00062-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. S. atstovo advokato Roberto Skėrio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo atstovo advokato Roberto Skėrio prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir R. D. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       A. D. ir R. D. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti jiems solidariai iš Ž. S. (toliau – atsakovas) 78 000 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismo posėdį perskyrė iš 2019 m. lapkričio 15 d. 9.00 val. į 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. Atsakovo atstovas 2020 m. sausio 17 d. pateikė prašymą 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. teismo posėdį atidėti dėl jo užimtumo kitoje byloje. Teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi advokato Roberto Skėrio prašymo netenkino. 

3.       Atsakovo advokatas Robertas Skėrys 2020 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą prašymą atidėti posėdį. Ieškovų atstovas advokatas A. B. prašė gauto atsakovo atstovo prašymo netenkinti ir skirti jam 2 000 Eur baudą, 50 proc. iš jos priteisiant ieškovams.

4.       Teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskyrė atsakovo Ž. S. atstovui Robertui Skėriui 1 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos priteisiant valstybei ir po 250 Eur kiekvienam ieškovui.

5.       Atsakovo advokatas Robertas Skėrys 2020 m. sausio 30 d. teismui pateikė prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad prašymą dėl posėdžio atidėjimo pateikė likus kelioms dienoms iki posėdžio dėl objektyvių priežasčių. Nebuvo aišku, ar įvyks posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme baudžiamojoje byloje, t. y. byloje buvo pateikti prašymai sujungti bylas, pateikti kiti prašymai, taip pat, jo ginamasis turi sveikatos problemų. Jis yra atstovas ir neturi suinteresuotumo vilkinti proceso. Bauda galėjo būti skiriama tik už tai, jog jis neatvyko į teismo posėdį, bet ne už tai, kad vėlai pateikė prašymą atidėti posėdį dėl užimtumo kitoje byloje. Šioje byloje buvo pateiktas pasiūlymas spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tad pateiktas prašymas nepažeidė ekonomiškumo, greito bylos išnagrinėjimo principų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo advokato Roberto Skėrio prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo netenkino. Teismas nustatė, kad teismo posėdis 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. paskirtas 2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Atsakovo advokatas Robertas Skėrys neginčijo, kad jis apie paskirtą posėdį informuotas tinkamai ir laiku 2019 m. lapkričio 12 d. Apie Lietuvos apeliacinio teisme paskirtą teismo posėdį 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-06-1-10015-2014-2) advokatas žinojo jau 2019 m. lapkričio 12 d. Prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė tik likus kelioms dienoms iki posėdžio. Advokato nurodytos aplinkybės dėl abejonių dėl įvyksiančio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje nesudaro pagrindo pripažinti jas objektyviomis. Kasacinio teismo praktikoje vertinant, ar pagrįstai asmens elgesys kvalifikuotas kaip sąmoningas piktnaudžiavimas nušalinimo teise, veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, svarbia pripažįstama ta aplinkybė, kad jis yra profesionalus teisininkas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007).

3.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovo atstovas ne laiku pareikšdamas prašymą dėl posėdžio atidėjimo elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai konstatuota, jog pagrindo panaikinti paskirtą sankciją atsakovo atstovui advokatui Robertui Skėriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra, todėl prašymas panaikinti paskirtą baudą netenkintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atsakovas atstovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – advokatui Robertui Skėriui paskirtą baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo atstovas vykdydamas savo kaip advokato pareigas, neturi ir neturėjo suinteresuotumo vilkinti bylą. Vilkinti bylą, veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą teisme jam neleidžia ir advokato etika. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį yra baudžiama šalis, kuri teoriškai gali turėti tokį suinteresuotumą, todėl teisminėje praktikoje tokia nuobauda yra skiriama paprastai proceso šaliai, bet ne jos atstovui – advokatui. 

4.2.       Teismas skirdamas baudą pritaikė ne tą CPK straipsnį ir nuobaudą skyrė netinkamo straipsnio pagrindu. Už advokato neatvykimą į teismo posėdį galėjo būti skirta bauda tik vadovaujantis CPK 246 straipsni, kuris turėtų būti laikomas specialiąja norma tokioje situacijoje kaip atstovo neatvykimas į teismą. Pagal šį straipsnį skirtina bauda galėjo būti maksimaliai 300 Eur ir tai tik tuo atveju, jeigu be pateisinamos priežasties būtį neatvykęs į teismo posėdį.

4.3.       Nuobauda skiriama būtent už neatvykimą į teismo posėdį, bet ne už pavėluotą teismo informavimą apie advokato užimtumą kitose bylose. Neatvykimas į posėdį buvo pagrįstas ankščiau paskirta kita byla ir prioriteto šiai bylai suteikimu. Juolab, kad ši byla buvo nagrinėjama aukštesniajame – Lietuvos apeliaciniame teisme.

4.4.       Teismas piktnaudžiavimu laikė ne laiku pateiktą prašymą atidėti teismo posėdį. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas tokį ne laiku gautą pranešimą apie užimtumą kitoje byloje ir prašymą atidėti posėdį įvardino kaip negražų elgesį. Tokį elgesį perkvalifikuoti į piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstai paprašė ieškovų atstovas advokatas A. B., klaidindamas teismą, kad neva atsakovo atstovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Vėliau teismas priimdamas sprendimą tokį elgesį jau pavadino nesąžiningu.

4.5.       Prašymas atidėti posėdį pateiktas kelioms dienoms iki posėdžio ne dėl to, kad siekta jį vilkinti, o dėl advokato užimtumo byloje Nr. 1A-5-518/2020, nagrinėjamoje Lietuvos apeliaciniame teisme. Ši byla didelės apimties ir didelio nuteistųjų skaičiaus. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje 6 fizinių asmenų ir 2 juridinių asmenų baudžiamojoje byloje atnaujinus įrodymų tyrimą susiklostė tokia situacija, kad nebuvo aišku ar byla bus nagrinėjama būtent tą dieną, ar posėdis įvyks, nes byloje pateikti prašymai sujungti dvi bylas, pateikti ir kiti neišnagrinėti prašymai, be to, posėdis galėjo neįvykti ir dėl atsakovo advokato ginamojo J. A., kuris yra garbaus amžiaus (79 m.) sergantis sunkia širdies liga, sveikatos. Dėl to, prašymas Klaipėdos apygardos teismui atidėti bylos nagrinėjimą ir buvo teikiamas pavėluotai, tik įsitikinus, kad posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje tikrai įvyks. Dėl Lietuvos apeliaciniame teisme tikrai įvyksiančios bylos dėl atsakovo advokato ginamojo sveikatos ir kitų priežasčių advokatas sužinojo tik prieš posėdį Klaipėdos apygardos teisme.

4.6.       Byloje Nr. 1A-5-518/2020 iš anksto numatytas ir suplanuotas vėlesnis, 2020 m. sausio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdis neįvyko dėl pateiktų prašymų sprendimo. 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje teismas apsiribojo tik protokolinės nutarties paskelbimu dėl pateiktų prašymų išsprendimo, nenumatydamas tolesnio įrodymų tyrimo tos dienos posėdyje ir nenustatydamas pareigos šalims tame posėdyje dalyvauti, o bylos nagrinėjimas bus tęsiamas kituose iš anksto numatytuose teismo posėdžiuose.

4.7.       Reikalavimas tik gavus pranešimą apie susidubliuojančias bylas ir teismo posėdžius nedelsiant pranešti kitą bylą paskyrusiam teismui nebūtų teisingas ir pagrįstas, jei yra procesinių abejonių ar posėdis susidubliuojančioje byloje tikrai įvyks. Pateikus iš anksto prašymą atidėti posėdį, Klaipėdos apygardos teisme bylos nagrinėjimas būtų buvęs atidėtas, o posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme numatytą datą galėjo ir neįvykti. Tokiu atveju galėjo neįvykti nagrinėjimas dvejose bylose. Jei būtų neįvykęs bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme, atsakovo atstovas būtų turėjęs galimybę dalyvauti byloje Klaipėdos apygardos teisme. Sulaukus procesinio aiškumo dėl įvyksiančio bylos nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme ir pateiktas prašymas atidėti kitos bylos nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme, nors ir pavėluotai. Tokiu būdu įvyksta nagrinėjimas nors vienoje byloje.

4.8.       Bylos apimtis ir sudėtingumas, pareikštų prašymų apimtis ir pobūdis, ginamojo amžius ir sveikatos problemos pagrįstai leido manyti, kad egzistuoja tikimybė, kad posėdis neįvyks. Dėl prašymų pobūdžio neįvyko tolesnis įrodymų tyrimas 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje. Advokato procesinis elgesys buvo nukreiptas į protingą aplinkybių įvertinimą ir siekį išsaugoti bent vienos bylos nagrinėjimą, o ne vilkinti kažkurią iš bylų. 

4.9.       Šios aplinkybės yra susijusios ir su advokato užimtumu. Pats susidubliuojančių teismo posėdžių perskyrimo klausimas yra problematiškas tuo aspektu, kad net ir gerokai iš ankščiau pranešus apie sutampančius teismo posėdžius, pateikus prašymą perskirti teismo posėdį, teismas šį klausimą išsprendžia tik per kelias dienas. Dėl didesnio advokato užimtumo, kitose bylose paskiriami nauji teismo posėdžiai, kurie vėl dubliuoja jau pateiktu prašymu sprendžiamą posėdžio datos parinkimo klausimą ir sukelia teismo nepasitenkinimą tokiu advokato elgesiu. Svarbu, kad bylą nagrinėjantis teismas bendradarbiautų, derintų posėdžius tiek iš anksto, tiek per teismo posėdžio sekretorę galbūt ir telefonu ar elektroniniu paštu. Būtent Klaipėdos apygardos teismas iš anksto nesuderino su proceso šalimis posėdžio datos ją savo nuožiūra pakeisdamas. Teismas šioje byloje posėdžio datą iš suderintos šalių datos perskyrė į kitą, būtent ne dėl vienos ar kitos šalies prašymo ar dėl jos pasikeitusio užimtumo, o dėl paties teismo užimtumo (bylą nagrinėjančio teisėjo komandiruotės). Teismas skirdamas posėdžius dažnai nemato pilno advokato užimtumo kitose bylose. 

4.10.       Jeigu teismas pripažintų prašymą atidėti posėdį ne laiku pateiktu, už tokį procesinį elgesį negali būti skiriama bauda. Nenustačius tyčinio siekio bylą vilkinti, asmens pavėluotas informacijos teismui pateikimas, kad ir dėl to paties didelio užimtumo kitose bylose, nelaikytinas advokato nerūpestingumu ir tuo labiau nelaikytinas sąmoningu veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą. 

4.11.       Posėdžio atidėjimas nepažeidė nei ekonomiškumo nei greito bylos išnagrinėjimo principo, nes byla numatytame teismo posėdyje ir nebūtų buvusi išnagrinėta, kadangi pats teismas pažymėjo ir paragino šalis spręsti klausimą dėl statybinės ekspertizės paskyrimo. Būtent ekspertizės klausimo sprendimui prieš tai atstovaujant atsakovo interesus ir kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo patekti į ieškovų sklypą ir apžiūrėti ginčo namą.

4.12.       Vien prašymo išduoti teismo leidimą patekti į priešingos šalies sklypą ir apžiūrėti namą, pateikimas teismui, ieškovo atstovo įvertintas kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Kadangi prašymas atidėti teismo posėdį sekė neužilgo po to, ieškovo atstovas nepagrįstai reikalavimo skirti baudą ir už neatvykimą į teismo posėdį. Tokiu būdu susiejo ir piktnaudžiavimu palaikė abu prašymus, o Klaipėdos apygardos teismas galbūt dėl to buvo suklaidintas. 

4.13.       Prašymas išduoti teismo leidimą patekti į svetimą sklypą pagrįstas įtarimu, kad tam bus kliudoma. Ieškovai ir jų atstovas patys elgėsi nesąžiningai vieną deklaruodami teismui, kitą realiai darydami. Atsiliepdamas apie būtinybę vien už pasikreipimą į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą, ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovai niekada netrukdė, netrukdo ir netrukdys atsakovui apžiūrėti ginčo namo. Tačiau atsakovui atvykus su antstoliu ir ekspertu apžiūrėti namo, ieškovė neįsileido į sklypą apžiūrėti namo, pareikalavo antstolei ištrinti įrašą. 

4.14.       2020 m vasario 3 d. vykusiame teismo posėdyje jau atsakovo atstovas už ieškovų piktnaudžiavimą paprašė paskirti ieškovams baudą. Ieškovų, o ne atsakovo ar jo atstovo veiksmai rodo apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pačių ieškovu? nesąžiningas elgesys yra kryptingas ir klaidinantis teismą: pareiškiamas nekonkretus ieškinys, parengiamoje stadijoje ieškinio reikalavimai sąmoningai netikslinami, yra šaipomasi is? atsakovo, kad šis pastate? neaišku ką: ar namą? ar kažką. Tačiau ieškovai patys supranta, kad turi pastatyta? ir registruota? viešajame registre namą? ir gaudami iš atsakovo pagal sutarti? namą? dar reikalauja ieškiniu visą namo verte? atitinkančios sumos. Jau vien iš ieškinio reikalavimų matyti, kad tokiu būdu patys ieškovai elgiasi nesąžiningai, patys neteisėtai siekia praturtėti atsakovo sąskaita, yra suinteresuoti atsakovui kaip galima labiau pakenkti, apriboti jo nuosavybes teises. Ieškinys pareikštas ne siekiant apginti savo pažeistas teises, bet dėl tam tikrų asmeniškumų, siekiant kaip galima labiau pakenkti atsakovui, kuris dėl tokio ieškinio turinio nežino nuo ko gintis, ar kad namas nepastatytas, nors akivaizdu jog pastatytas, ar, kad namas nekokybiškai pastatytas. Ieškovai klaidina teismą apie neįvykusios mediacijos priežastis, nors mediacijos procesas reikalauja konfidencialumo ir neturi būti atskleisti šalių veiksmai. Ieškovai siekia paveikti teismo vidini? įsitikinimą, kad atsakovas veikia prieš? teismą, neapžiūri namo, nors nesutikslinus ieškinio reikalavimų atsakovas nežino nuo ko gintis. Tik teismui priėmus sprendimą? nagrinėti byla? teismo posėdyje ir paraginus spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, atsakovas ir sieke? apžiūrėti namą?, nors ieškove? jam tai uždraudė padaryti. 

4.15.       Kaip matyti iš 2020 m. vasario 3 d. posėdžio garso įrašo, bylą nagrinėjantis teisėjas už akivaizdų ieškovų piktnaudžiavimą išsakė pagrįstų pastabų ieškovams dėl tokio jų nesąžiningo elgesio, dėl ko neįvyko ir bylos nagrinėjimas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, priešingai nei šiuo atveju, ieškovų atžvilgiu nebuvo principingas, už akivaizdų piktnaudžiavimą baudos ieškovams nepaskyrė. Teismas sudarė net 14 d. galimybę pateikti ieškovams paaiškinimus ir tik po to bus sprendžiama ar ieškovai bus baustini už piktnaudžiavimą. Teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad dėl galimo ieškovų piktnaudžiavimo teismas gali pasisakyti ir tik išnagrinėjęs visą bylą. Šiuo atveju teismas galimybių pateikti paaiškinimus nesudarė, nuobaudą paskyrė tą pačią dieną, o pateikus prašymą panaikinti baudą, jį tiesiog formaliai atmetė.

4.16.       Už dokumentais ar medicininėmis pažymomis nepagrįstą atstovo neatvykimą į posėdį teismas advokatui gali paskirti iki 300 Eur baudą, nors praktikoje už pirmą kartą neatvykus be pateisinamos priežasties į teismą, neretai skiriama bauda yra 100–150 Eur. Šiuo atveju teismas už pavėluotą pranešimą apie užimtumą kitoje byloje aukštesniame teisme ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą skyrė net 1 000 Eur baudą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9.                      CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. 

10.                      Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovo atstovui advokatui paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.                      Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi byloje paskirtą teismo posėdį perskyrė iš 2019 m. lapkričio 15 d. 9.00 val. į 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. Prieš perskiriant teismo posėdį teismas patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau – „LITEKO“) duomenis ir nustatė, jog advokatas Robertas Skėrys 2020 m. sausio 20 d. jokioje byloje kaip atstovas nedalyvauja. 2020 m. sausio 16 d. atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. teismo posėdžio atidėjimo dėl užimtumo kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi advokato Roberto Skėrio prašymo dėl 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio atidėjimo netenkino. Atsakovo advokatas Robertas Skėrys 2020 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą prašymą atidėti posėdį. Nurodė, kad dėl užimtumo kitoje byloje dalyvauti negali. Pridėjo pranešimą iš teismų tvarkaraščių sistemos, kuris patvirtina, jog Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. bus nagrinėjama J. A. ir kitų nuteistųjų baudžiamoji byla apeliacine tvarka. Byla bus nagrinėjama teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą. Prašymą pateikė tik prieš pat posėdį, nes kilo abejonių dėl to, ar įvyks byla Lietuvos apeliaciniame teisme ir atsakovas turi sveikatos problemų. Ieškovų atstovas advokatas A. B. prašė netenkinti gauto atsakovo atstovo advokato prašymo ir skirti jam 2 000 Eur baudą, 50 proc. iš jos priteisiant ieškovams. Paaiškino, kad atstovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes prašymą pateikė tik prieš pat posėdį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu paskyrė atsakovo atstovui advokatui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi, teismo vertinimu, advokatas ne laiku pareikšdamas prašymą dėl posėdžio atidėjimo elgėsi nesąžiningai, vilkino bylos nagrinėjimą.

12.                      Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovo atstovas advokatas neturi suinteresuotumo byloje, o pagal CPK 95 straipsnį yra baudžiama šalis, kuri teoriškai gali turėti tokį suinteresuotumą, todėl teisminėje praktikoje tokia nuobauda yra skiriama proceso šaliai, bet ne jos atstovui advokatui. Mano, kad teismas skirdamas baudą pritaikė ne tą CPK straipsnį ir nuobaudą skyrė netinkamo straipsnio pagrindu. Teigia, kad už atstovo neatvykimą į teismo posėdį galėjo būti skirta bauda tik vadovaujantis CPK 246 straipsniu. Nurodo, kad pagrindo skirti baudą nebuvo.

Dėl baudos skyrimo šalies atstovui

13.                      CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (2 dalis). Taigi, iš normos turinio aišku, kad bauda pagal CPK 95 straipsnį gali būti skiriama tik dalyvaujančiam byloje asmeniui. 

14.                      CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas Ž. S. su advokatu Robertu Skėriu 2019 m. sausio 30 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį.

15.                      Įvertinus paminėtų CPK normų turinį, laikytini nepagrįstais atsakovo atstovo advokato argumentai, kad pagal CPK 95 straipsnį bauda gali būti skiriama tik šalims, kadangi įstatymų leidėjas numatė, kad pagal CPK 95 straipsnį bauda gali būti skiriama byloje dalyvaujantiems asmenims, o atsakovo atstovas advokatas laikytinas byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Dėl pagrindo skirti baudą 

16.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atstovas advokatas Robertas Skėrys žinodamas aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. sausio 20 d. 9 val. (visą dieną) apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinės baudžiamąją bylą (proceso Nr. 1-06-1-10015-2014-2), prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą pateikė tik prieš pat teismo posėdį (ankstesnis prašymas pateiktas likus kelioms dienoms iki paskirto posėdžio). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jau 2019 m. lapkričio 12 d. žinodamas apie negalėjimą dalyvauti 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. teismo posėdyje ir tik 2020 m. sausio 17 d. pateikdamas prašymą atidėti teismo posėdį, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl jam skirta 1 000 Eur bauda, 50 proc. šios baudos priteista ieškovams, t. y. po 250 Eur kiekvienam.

17.                      Taigi, sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu patikrinti, ar buvo pagrindas atsakovo atstovui advokatui paskirti baudą, kurią apeliantas prašo panaikinti.

18.                      Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

19.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). 

20.                      Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

21.                      CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

22.                      Šiuo atveju, atsakovo atstovas du kartus (2020 m. sausio 16 d. ir 20 d.) prieš posėdį, kuris paskirtas 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val., pranešė teismui apie negalėjimą dalyvauti numatytame posėdyje ir prašė jį atidėti dėl užimtumo kitoje byloje, o dėl šių veiksmų atsakovo atstovui paskirta 1 000 Eur bauda pagal CPK 95 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1 000 Eur bauda atsakovo atstovui už minėtus veiksmus laikytina nepagrįstai didele, kadangi net pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį, kurioje reglamentuojamos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, šalies atstovui už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių teismas gali skirti tik iki 300 Eur baudą. 

23.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju paskirta bauda ne tik neproporcingai didelė, tačiau apskritai neturėjo būti skirta. Atsakovo atstovas pirmąjį prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (kuriame nurodė priežastis, dėl kurių negali dalyvauti numatytame posėdyje, taip pat nurodė datas, kuriomis atsakovo atstovas galėtų dalyvauti kitame teismo posėdyje) pasirašė ir pateikė teismui dar 2020 m. sausio 16 d., o bylą nagrinėjantis teisėjas atsakovo atstovo prašymą atidėti teismo posėdį atmetė 2020 m. sausio 17 d. nutartimi. Antrasis prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo pateiktas 2020 m. sausio 20 d. prieš numatytą teismo posėdį. 

24.                      Taip pat iš „LITEKO“ duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėti 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. paskyrė 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi, nurodęs, kad dėl nenumatyto ir neplanuoto bylą nagrinėjančio teisėjo teisėto nebuvimo darbe 2019 m. lapkričio 15 d., (komandiruotės) keistina teismo posėdžio data iš 2019 m. lapkričio 15 d. 9.00 val. į 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio data nustatyta pagal „LITEKO“ esančią informaciją apie šalių atstovų užimtumą kitose byloje ir bylą nagrinėjančios teisėjo užimtumą nagrinėjant kitas bylas.

25.                      Iš „LITEKO“ duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-518/2020, dėl kurioje 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. vykusio posėdžio atsakovo atstovas nedalyvavo nagrinėjamoje byloje numatytame teismo posėdyje, posėdis buvo numatytas dar 2019 m. spalio 16 d. nutartimi, beveik mėnesiu anksčiau nei šioje civilinėje byloje (2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi) paskiriant teismo posėdį 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. Taip pat matyti, kad duomenys apie 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. numatytą teismo posėdį baudžiamojoje byloje į „LITEKO“ įvesti 2019 m. spalio 17 d. Taigi, šioje byloje teismas skirdamas posėdį 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi, turėjo nustatyti, kad atsakovo atstovas advokatas Robertas Skėrys 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. yra užimtas, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nenustatė ir posėdį paskyrė laiku, kuriuo atsakovo atstovas turėjo dalyvauti kitoje byloje.

26.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje byloje paskirti atsakovo atstovui baudą, kadangi nenustatyta, kad atsakovo atstovas nesąžiningai ar ne pagal paskirtį naudojosi procesinėmis teisėmis. Priešingai – nustatyta, kad atsakovo atstovas kelias dienas prieš numatytą teismo posėdį du kartus prašė jį atidėti, nurodė atidėjimo priežastis, kurias patvirtina „LITEKO“ duomenys, be to, teismas skirdamas teismo posėdį 2020 m. sausio 20 d. 9.00 val. galbūt dėl techninių kliūčių, kurios nepriklauso nuo atsakovo atstovo veiksmų, nenustatė, kad atsakovo atstovas numatytu teismo posėdžio metu turėjo dalyvauti kitame teismo posėdyje.