Civilinė byla Nr. 2-8175-794/2011
(Proceso Nr. 2-06-3-06104-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija 44.; 44.2.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.; 44.5.2.5.; 99.5.; 116.1.
(s)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant Teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 2.245,00 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas R. G., nagrinėdamas civilinę bylą Nr.2-2401-740/2008, 2008-04-03 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo S. Š. ieškinį patenkino visiškai. Tačiau minėtoje byloje 2008-12-12 nutartimi bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą paliko nenagrinėtą, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą (b.l. 3).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų laiku nepateikė, todėl teismas 2008-12-12 nutartimi negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 15).
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l 40), gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 41), todėl byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl netenkintinas. Remiantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis ieškovas privalo domėtis bylos eiga, savalaikiai pateikti visus įrodymus, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Todėl pats ieškovas nevykdė įstatymo numatytos pareigos, o teismas atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų pritesimo nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinys atmestinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-01-29 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. Z. dėl skolos priteisimo (b.l. 3). 2008-02-11 pateikė prašymą procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, o atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių (b.l. 13). 2008-02-22 ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius procesinių dokumentų įteikimą viešo apskelbimo būdu (b.l. 17). 2008-04-03 teismo sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo I. Z. priteista 6.000,00 Lt negrąžinta paskola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovui S. Š. (b.l. 22). 2009-03-27 ieškovas S. Š. pateikė teismui prašymą priteisti 245 Lt bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (b.l. 43). 2009-04-03 teismas nutartimi atsisakė priimti Stapono P. Š. prašymą, nurodydamas, jog ieškovas laiku nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų ir praėjus įstatymo nustatytam terminui papildomo sprendimo negali (b.l. 44).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje siekiant pagrįsti atsiradusią žalą, ieškovas turi įrodyti buvusius neteisėtus teismo ar teisėjo veiksmus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinio ryšio buvimą. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
Ieškovas S. Š. nurodo, jog teismas nepriteisdamas jam bylinėjimosi išlaidų atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nepateikia ir nenurodo jokių šias ir kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje dalyvaujančiam asmeniui bylos nagrinėjimo metu nepareiškus reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nepateikus išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, šis klausimas nebegali būti sprendžiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-326/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-09 nutartis civilinėje byloje L.Andriukaitienė, E. Meilutienė v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-115/2001). Ieškovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį privalėjo pateikti konkrečios nagrinėjamos bylos metu. LR CPK 7 str. įtvirtina pareigą šalims elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą teismui pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kaip minėta ieškovas S. Š. prašymą ir įrodymus dėl 245 Lt bylinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu teismui pateikė tik 2009-03-29, t.y. praėjus beveik vieneriems metams nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl, teismas negalėjo priteisti ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų, taip pat nebegalėjo spręsti klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes pagal CPK 277 str. 2 d. iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima tik per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad teismo atlikti veiksmai yra teisėti, atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju teismas negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų, kadangi pats ieškovas tinkamai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, savalaikiai nepateikė teismui kitų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų. Kadangi teismas laiko, kad ieškovas neįrodė teisėjo R. G. neteisėtų veiksmų dėl teismo priimtos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų plačiau nepasisako, nes neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškinys yra neįrodytas (CPK 178 str.), todėl atmestinas. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti neprašo, todėl išlaidų priteisimo klausimas nesvarstomas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaclovas Paulikas