Civilinė byla Nr. 2-554/2014

Teismo proceso Nr. 2-13-3-00765-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,

              teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1794-413/2013 patvirtintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“ kreditorinis reikalavimas bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje.  

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškėlė L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą.

              Ieškovas UAB „Alytaus butų ūkis“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų L. K. ir J. K. 1 973,34 Lt: 1 815,07 Lt skolą už suteiktas komunalines paslaugas, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir administravimą nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei 158,27 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi priteisė ieškovui UAB „Alytaus butų ūkis“ iš atsakovo L. K. BIĮ „Talka“ 1 973,34 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos (2013 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir įpareigojo L. K. BIĮ „Talka“ administratorių priteistas sumas atlyginti iš administravimo lėšų.

              Atsižvelgęs į tai, kad BIĮ „Talka“ yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė, atsakovai BIĮ „Talka“ bankroto byloje taipogi yra atsakovai, BIĮ „Talka“ kreditorių reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas butas, kuriam ieškovas teikė paslaugas, ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo finansinio reikalavimo klausimas turi būti nagrinėjamas bankroto byloje, o BIĮ „Talka“ byloje laikytina bendraatsakove. 

              Teismas nustatė, kad atsakovų skola ieškovui susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. po bankroto bylos BIĮ „Talka“ iškėlimo. Atsižvelgęs į šią aplinkybę bei į tai, kad bankrutuojančios įmonės išlaidos, susijusios su mokesčių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, mokėjimu yra laikytinos administravimo išlaidomis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. BUAB „Savoja“, bylos Nr. 2-1859/2011), ginčo butas yra BIĮ „Talka“ bankroto administratoriaus žinioje, teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 1 815,07 Lt skolą pagrįstas ir skola turi būti priteisiama iš BIĮ „Talka“ administravimo išlaidų. Kadangi skola už komunalines paslaugas susidarė po bankroto bylos iškėlimo, šiai prievolei, anot teismo, netaikytini ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ribojimai, todėl teismas tenkino ir reikalavimus priteisti delspinigius bei procesines palūkanas.

III. Atskirojo skundo argumentai

                            Atskiruoju skundu atsakovė J. K. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį: ieškovo reikalavimą tenkinti iš dalies – patvirtinti jo 1 815,07 Lt reikalavimą BIĮ „Talka“ bankroto byloje ir tenkinti jį ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka; ieškovo reikalavimus dėl netesybų, palūkanų bei tenkinimo iš administravimo išlaidų atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

                            1. Priteisdamas delspinigius ir procesines palūkanas teismas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir kitų BIĮ „Talka“ kreditorių teises, nes pastarieji neturėjo teisės skaičiuoti netesybas bei palūkanas.

                            2. Teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, CPK 12 straipsnį, nes vadovavosi ne įstatymu, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

                            3. Skola ieškovui UAB „Alytaus butų ūkis“ susidarė dar iki BIĮ „Talka“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi ieškovas aiškiai piktnaudžiauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatomis – siekdamas skolą įtraukti į administravimo išlaidas.

                            4. Įpareigodamas BIĮ „Talka“ administratorių atlyginti priteistas sumas iš įmonės administravimui skirtų lėšų teismas pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalį, 36 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 33 23 punkte pateiktą išaiškinimą.

                            5. Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė tik 7 dienų jos apskundimo terminą, nors bylą išnagrinėjo iš esmės.

                            IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                            Byloje sprendžiamas klausimas, kokia tvarka ir iš kokių lėšų turėtų būti tenkinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, atsiradęs už bankrutavusios individualios įmonės savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiektas komunalines paslaugas po bankroto bylos įmonei iškėlimo.

              Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi, pagal bendrą taisyklę individualios įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, savininkas (savininkai) teismo paskirtam administratoriui perduoda tik viso turimo turto sąrašą, tačiau ne patį turtą, kuris lieka įmonės savininko žinioje. Teismas ir įmonės bankroto administratorius tokiais atvejais turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas (pvz., apribojant disponavimą turtu) iki bankroto procedūrų pabaigos tam, kad prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą. Iš nurodyto aišku, kad individualios įmonės bankroto administratoriui jos savininko turtas įprastai perduodamas tuo atveju, kai į ji būtina nukreipti išieškojimą nesant pakankamai įmonės turto patenkinti kreditorių reikalavimus.

                            ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, jai draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Šios nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Otega“ v. BAB „Ekranas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2011). Tokių prievolių vykdymui būtinos bankrutuojančios įmonės išlaidos laikomos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009). Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad ĮBĮ nėra nustatytas baigtinis išlaidų, kurios negali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Pagal bendrą principą administravimo išlaidos turi turėti būtinumo požymį – tai yra tokios išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. BUAB „Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-246/2013). Prie tokių išlaidų įprastai priskiriamos administratoriui perduoto bankrutuojančios įmonės turto išlaikymo, priežiūros paslaugų išlaidos. BIĮ „Talka“ bankroto administratorius pateikė įrodymus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kuriam teiktų komunalinių paslaugų susidariusios skolos priteisimo šios bylos iškėlimą inicijavo ieškovas UAB „Alytaus būtų ūkis“, jam nebuvo perduotas. Taigi, pirmosios instancijos išvada, kad nurodytas butas yra BIĮ „Talka“ bankroto administratoriaus žinioje, neatitinka faktinės padėties. Atitinkamai pagrindo priskirti ginčo butui suteiktas komunalines paslaugas prie administravimo išlaidų nebuvo teisinio pagrindo.

              Teisėjų kolegija pažymi, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, kurių tarpusavio teisinis santykis pasireiškia tuo, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės prievoles, tačiau bankrutuojančiai įmonei nekyla atsakomybė už jos savininko asmenines prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Kadangi individualios įmonės bankroto procedūros negali būti tapatinamos su fizinio asmens bankrotu, įmonės savininko atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą LIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-2298/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Malenio Trading Limited v. R. L., bylos Nr. 2-1653/2012), todėl individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

              Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovų L. K. ir J. K. santuoka nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4197-179/2009 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo sprendimu, be kita ko, padalintas ir šalių santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, t. y. priteisiant kiekvienam po ½ dalį buto. Pirmiau aptartas bankrutuojančios individualios įmonės ir jos savininko prievolių santykis implikuoja, kad įsiskolinimas už komunalines paslaugas, teiktas nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams L. K. ir J. K., turėjo būti priteistas iš pastarųjų. Kadangi atsakovų L. K. ir J. K. prievolė ieškovui yra asmeninė, dėl bankroto bylos iškėlimo BIĮ „Talka“  kylančios teisinės pasekmės, numatytos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, nekyla, t. y. nei netesybų, nei palūkanų skaičiavimas už įmonės savininko asmeninių prievolių pažeidimą nenutraukiamas.

                            Ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovams pagrįstumas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą IĮ J. M. bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-36/2010) ir bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), buvo nagrinėjamas atsakovo BIĮ „Talka“ bankroto byloje. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad individualios įmonės savininko asmeninės prievolės likvidavus įmonę nesibaigia (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą BIĮ A. K. bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-372/2009), ginčo butas atsakovams L. K. ir J. K. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, turėjo išskirti pastarųjų prievolės ieškovui rūšį bei nurodyti tvirtintiną ieškovo finansinį reikalavimą BIĮ „Talka“ bankroto byloje.

                            Bylos medžiaga tvirtina, kad atsakovai neneigė ieškovo reikalavimo pagrįstumo ar jo dydžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino visiškai. Vis dėlto, atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus ir nustatytas fakto klaidas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama – įsiskolinimą ieškovui lygiomis dalimis priteisiant iš atsakovų L. K. ir J. K., ir atitinkamai šias priteistas sumas (iš viso 1 973,34 Lt dydžio ieškovo finansinį reikalavimą) įtraukiant į trečios kreditorių reikalavimų sąrašą BIĮ „Talka“ bankroto byloje.

                            Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui neturi.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,  

n u t a r i a:

                            Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti.

                            Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus butų ūkis“ iš kiekvieno atsakovų L. K. ir J. K. po 907,04 Lt skolos, 79,14 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme dienos (2013 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

                            Įtraukti uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus butų ūkis“ 1 973,34 Lt dydžio finansinį reikalavimą į trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą bankrutavusios individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje.

Teisėjai                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                            Konstantinas Gurinas

                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė