Administracinė byla Nr. eA-94-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00572-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 14.15
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. G., L. J. ir A. M.), dėl leidimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja S. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2016 m. birželio 8 d. išduotą leidimą Nr. 36-6-603 medžiams kirsti (toliau – ir Leidimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad jai nuo 2011 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5-2-5422 pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Sklypas). Šiame Sklype buvo pasodintas ir nuo 1929 m. augo bei buvo puoselėjamas jos šeimai (giminei) didelę išliekamąją vertę turintis ąžuolas. Šis ąžuolas ne tik puošė priklausantį Sklypą, teikė jaukumo, užuovėją, tačiau taip pat buvo ir jos šeimos (giminės) relikvija, ankstesnių Sklypo savininkų paveldas, kurį perleisti ateinančioms kartoms tikėjosi ir ji pati. 2017 m. kovo 2 d. grįžusi į namus, pareiškėja pamatė, kad ąžuolas yra nupjautas ir susmulkintas. Patyrusi didžiulį stresą ir emocinį šoką, kreipėsi pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, trečiasis suinteresuotasis asmuo V. G. pateikė pareigūnams Leidimą, kuriuo buvo leista pagal pateiktą prašymą L. J., žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kirsti pradėjusį džiūti ąžuolą. Trečiasis asmuo V. G. policijos pareigūnams nurodė, jog pagal jo turimus žemės sklypo dokumentus, ąžuolas auga jo žemės sklype ir Leidimas buvo išduotas būtent šių dokumentų pagrindu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyrius 2017 m. kovo 10 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, jog nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatose įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėja, gavusi policijos nutarimą, papildomai kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Kauno RAAD), prašydama paaiškinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių buvo sunaikintas šimtametis ąžuolas, patikrinti išduoto Leidimo teisėtumą, nustačius atsakingus asmenis juos savo kompetencijos ribose nubausti. Kauno RAAD pareigūnai nustatė, kad nupjauto ąžuolo faktinė augimo vieta su teritorijų planavimo dokumentais nesutampa.
3. Pareiškėja nurodė esanti pagrįstai įsitikinusi, kad Leidimas trečiajam asmeniui buvo išduotas neteisėtai ir nepagrįstai, nenustačius tikrojo ąžuolo savininko, faktinės ąžuolo buvimo vietos, atsakovui tinkamai nepatikrinus ir neįsitikinus trečiojo asmens pateiktų dokumentų teisingumu ir teisėtumu. Leidimas kirsti ąžuolą buvo išduotas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančiame tretiesiems asmenims, tuo tarpu ąžuolas augo pareiškėjos sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, taigi Leidimo pagrindu tretieji asmenys neturėjo teisės nukirsti ąžuolo. Tai, kad ąžuolas buvo nukirstas pareiškėjai priklausančiame Sklype, nurodyta ir policijos nutarime. Be to, jokių objektyvių priežasčių kirsti ąžuolą nebuvo ir negalėjo būti: jis buvo visiškai sveikas, nenudžiūvęs, neapniktas kenkėjų, pasižymėjo vešlumu, malonia žaluma, suteikė Sklypui jaukumo ir žavumo, buvo reikšminga estetikos ir ekologiškos aplinkos dalis. Tretieji asmenys neturėjo teisės kreiptis į atsakovą dėl leidimo kirsti ąžuolą, augusį jai priklausančiame Sklype, išdavimo, kadangi ąžuolas jiems nepriklausė, neaugo jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi atsakovas, nenustatęs tikrojo ąžuolo savininko, neturėjo teisinio pagrindo išduoti tretiesiems asmenims Leidimo. Kad nukirstas ąžuolas augo pareiškėjos Sklype, neabejotinai patvirtina ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemėtvarkos darbai“ parengtas 2017 m. kovo 17 d. žemės sklypo esamos padėties planas, ąžuolo likučių (kelmo) fotonuotraukos, kuriose aiškiai matoma, kad ąžuolas augo pareiškėjos Sklype, už tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos.
4. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 punktu ir pažymėjo, kad ąžuolas buvo jos nuosavybė, o tretieji asmenys jokių teisių į jį neturėjo ir Leidimas tretiesiems asmenims negalėjo būti išduotas. Atsakovas, išduodamas Leidimą, tai padarė itin aplaidžiai, tikėtina, jog neišanalizavęs Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, susijusių su pareiškėjos ir trečiųjų asmenų žemės sklypais bei jų ribomis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2 punktu, pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas, prieš išduodamas Leidimą, neabejotinai turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą įvertinti faktiškai susiklosčiusią situaciją ne tik teoriniu, tačiau ir paktiniu lygmeniu, nustatyti trečiųjų asmenų nurodomo kirstino ąžuolo faktinę padėtį žemės sklype, pasitikrinti aktualiausius valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis, nuvykti į vietą faktinei apžiūrai ir, kilus neaiškumams, vadovaujantis Aprašo 13.2 punktu, sudaryti vertinimui reikalingą komisiją, tačiau tokių veiksmų nesiėmė (neatliko), taip padarydamas akivaizdžius pažeidimus ir visiškai formaliai bei neteisėtai išduodamas Leidimą.
5. Pasisakydama dėl termino skundui paduoti, pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Leidimo išdavimo bei egzistavimo faktas jai pirmą kartą tapo žinomas 2017 m. kovo 2 d., t. y. tuo metu, kai buvo vykdomi jai priklausančiame Sklype augančio ąžuolo kirtimo ir pjaustymo darbai. Būtent 2017 m. kovo 2 d. pareiškėja sužinojo, kad Leidimas egzistuoja, tačiau jo kopija nebuvo įteikta. Esminės išduoto Leidimo aplinkybės ir turinio detalės pareiškėjai tapo žinomos iš policijos pareigūnų pateiktos informacijos, nutarime nurodytų argumentų. Nutarimas buvo priimtas 2017 m. kovo 10 d., tačiau jo nuorašo tikrumas patvirtintas tik 2017 m. kovo 14 d., taigi būtent tą dieną pareiškėja turėjo galimybę gauti nutarimą, sužinoti Leidimo priėmimo detales, esminius Leidimo turinio motyvus. Pareiškėja manė, kad skundo pateikimo terminas nėra praleistas, tačiau tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad ji yra praleidusi terminą skundui pateikti, vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, prašė praleistą terminą skundui pateikti atnaujinti.
6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundas Kauno apygardos administraciniam teismui paduotas 2017 m. balandžio 11 d, praleidus vieno mėnesio Leidimo apskundimo terminą, todėl byla nutrauktina. Apie Leidimą pareiškėja sužinojo gerokai anksčiau, nei teigiama skunde, nes policijos nutarime nurodoma, kad S. U. apklausiama 2016 m. kovo 6 d., parodė, jog 2017 m. kovo 2 d. apie 16:30 val. sugrįžusi į namus, rado savo valdoje nupjautą ir į gabalus susmulkintą šimtametį ąžuolą, kuris dar 2016 m. buvo genėjamas. Taigi apie kaimynui išduotą Leidimą pareiškėja sužinojo dar 2016 metais. Vėliausia galima pareiškėjos sužinojimo diena turi būti laikoma 2017 m. kovo 2 d., kada faktiškai medis buvo nupjautas.
8. Atsakovas akcentavo, kad iš pridedamų dokumentų, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymu kirsti ginčo medį pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo L. J., matyti, kad ąžuolas auga jai nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, šalia A. M. sklypo ribos. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad tiek Leidimo išdavimo metu, tiek ir dabar neturi pagrindo abejoti L. J. prašymu, kartu su juo pateiktu minėtu žemės sklypo planu bei VĮ Registrų centro duomenimis, todėl Leidimą išdavė teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas vadovavosi Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 12, 13 punktais, Aprašo 3, 4, 13 punktais ir pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti dokumentai jokių abejonių nesukėlė, argumentacija, kodėl buvo prašoma kirsti medį, buvo aiški, todėl ir buvo išduotas Leidimas. Tai, kad faktinė sklypų situacija skiriasi nuo dokumentuose užfiksuotų, kaip tai nurodyta policijos nutarime, taip pat kadastrinių matavimų bylose, negali būti pagrindas pripažinti, kad Leidimas buvo išduotas nepagrįstai. Kauno miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose buvo aiškiai matyti, kad ąžuolas augo ne pareiškėjos sklype, bet (duomenys neskelbtini) sklype. Duomenų, kad šie dokumentai suklastoti ar neteisėti nėra, pareiškėja neginčijo planuose nurodytos ąžuolo vietos, neskundė detaliojo plano sprendinių. Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasis teisėto želdinio valdytojo pateikta informacija, tinkamai įvertinusi ąžuolo būklę bei teisingai nustačiusi jo buvimo vietą ir neturėdama pagrindo ir motyvų atsisakyti išduoti Leidimą, Leidimą išdavė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėja neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, išskyrus faktines Sklypo nuotraukas, kurie patvirtintų, kad ji būtų nukirsto ąžuolo teisėta valdytoja ar savininkė.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2016 m. birželio 8 d. išduotą leidimą Nr. 36-6-603 medžiams kirsti. Priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2 994,21 Eur bylinėjimosi išlaidų S. U. ir 17,14 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, įmokant į Regionų apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Leidimo išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja, keldama ginčą dėl neteisėto Leidimo išdavimo, savo skundą iš esmės grindė dviem argumentais – ąžuolas augo ne L. J., bet jai nuosavybės teise priklausančiame Sklype, todėl ji buvo teisėta šio medžio savininkė, be to, ąžuolas buvo visiškai sveikas, žaliuojantis, neapniktas kenkėjų, nenudžiūvęs.
11. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai skundžiamas Leidimas įteiktas nebuvo. Byloje nepaneigtas pareiškėjos teiginys, kad apie šio Leidimo buvimą ji sužinojo tik 2017 m. kovo 2 d., o esminės išduoto Leidimo aplinkybės, turinio detalės, motyvai jai tapo žinomos iš 2017 m. kovo 14 d. gauto policijos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo teisę skundą paduoti iki 2017 m. balandžio 14 d., todėl termino skundui dėl skundžiamo akto paduoti nepraleido.
12. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintos Kauno miesto želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklės (toliau – ir Taisyklės, šiuo metu galioja 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintos Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės).
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog 2016 m. balandžio 16 d. L. J. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui, prašydama leisti kirsti detaliajame plane pažymėtus saugotinus medžius jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune: Nr. 12 Ąžuolą paprastąjį (1 vnt.) ir Nr. 2 Klevą paprastąjį (1 vnt.), nurodydama, kad medžiai yra pažeisti ir negyvybingi, krentančios šakos kelia grėsmę aplinkinių pastatų ir praeivių saugumui. Prašyme taip pat nurodyta, kad Nr. 12 Ąžuolas paprastasis yra ant sklypo ribos, savininko sutikimas gautas. Prašymą pasirašė L. J. ir A. M. (gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas). Prašyme nenurodyta, kokie dokumentai pridėti, tačiau atsakovo atstovė nurodė, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė UAB „Geometra“ rengtą 2010 m. vasario 10 d. 2 071 kv. m žemės sklypo plano kopiją, kuriuo vadovaujantis atsakovas ir sprendė apie prašomų kirsti medžių buvimo vietą. Be to, atsakovo teigimu, išduodant Leidimą buvo patikrinti visų trijų gretimų sklypų, ant kurių ribų augo ąžuolas, VĮ Registrų centro duomenys.
14. 2016 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius išdavė leidimą prašyme nurodytų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 36-6-603, kuriuo leido L. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune kirsti 2 medžius: 60 cm skersmens ąžuolą ir 36 cm. skersmens klevą. Leidime nurodyta – „Ąžuolas pradėjęs džiūti“. 2017 m. kovo 2 d. ąžuolas buvo nupjautas.
15. Teismas pažymėjo, kad analizuojant, ar atsakovas pagrįstai išdavė Leidimą, būtina nustatyti, kas buvo nupjauto ąžuolo savininkas, ar, vykdant savivaldybės pareigą nustatyti ąžuolo fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), egzistavo Aprašo 4 punkte nustatyti atvejai saugotinam ąžuolui neatlygintinai kirsti, taip pat įvertinti, ar atsakovas ir jo darbuotojai, spręsdami dėl skundžiamo Leidimo išdavimo, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar įgyvendinant gero (atsakingo valdymo) viešojo administravimo principą, užtikrino visų suinteresuotų asmenų teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, vadovaujantis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ar analizavo bei vertino Leidimo išdavimo metu susiklosčiusių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą suabejoti kartu su prašymu pateikto žemės plano duomenų tikslumu, visumą.
16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 7 dalies 7 punktu, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 8, 12 punktais, 20 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 1, 2, 4, 9 punktais, Taisyklių 5–8 punktais, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktu ir pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4703 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas 2 072 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 955 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune detaliojo plano brėžinyje pažymėti esami vertingi saugomi medžiai, ginčo ąžuolas nurodytas kaip patenkantis į sklypą (duomenys neskelbtini), pastabų 14 punkte yra įrašas, kad „planuojamoje teritorijoje yra saugotinų medžių (žr. Saugotinų medžių žiniaraštį)“. Saugotinų medžių žiniaraštyje yra įrašas: Nr. 12 Ąžuolas papr., D – 82 cm., H-27 cm., saugomas, ant sklypo ribos. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Geometra parengto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune detaliojo plano dokumentuose toponuotraukoje ir fotofiksacijose ginčo ąžuolas nefiksuotas. Kaip nurodė atsakovo atstovė, duomenys apie (duomenys neskelbtini) augančius saugotinus medžius detaliajame plane buvo perkelti iš dendrologo S. M. pasirašytos inventorizacinės kortelės „2009 m. liepos 20 d. Želdinių inventorizacijos duomenys Kauno miesto privačiose valdose“.
17. UAB „Geometra“ 2010 m. kovo 25 d. parengtuose (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo kadastro duomenyse grafoje „Duomenys apie žemės naudojimo apribojimus“ XXVII žymoje Saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, taip pat šios įmonės parengtame žemės sklypo plane nurodyta 11 vnt. medžių, tarp jų Nr.12 Ąžuolas paprastasis H-27, D-82.
18. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. J. nuosavybės teise priklausančiame, (duomenys neskelbtini), Kaune esančiame žemės sklype 9.2 žymoje „XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai, krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje“, yra nurodyta 11 vnt. saugotinų želdinių. Įrašas galioja nuo 2010 m. birželio 30 d. Ąžuolas yra pažymėtas ir UAB „Geometra“ parengtame žemės sklypo plane.
19. Iš 2017 m. kovo 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. U. nuosavybės teise priklausančiame Sklype prie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų jokie saugotini želdiniai nėra įrašyti.
20. 2017 m. kovo 27 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune esamos padėties plane nupjautas ąžuolas pažymėtas pareiškėjai priklausančio Sklypo kampe, ant trijų gretimų žemės sklypų susikirtimo ribos.
21. Liudytojas M. P., kuris atliko kadastrinius matavimus, nurodė, kad faktiškai pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį Sklypą juosianti tvora atitinka faktines šio Sklypo ribas ir kad nupjautas ginčo ąžuolas, pažymėtas Nr. 12, augo ne žemės sklype (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjai priklausančiame Sklype.
22. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 8SK-908-(14.8.100) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti Sklypo patikslinti kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Capital matininkai“ parengtą Sklypo kadastro duomenų bylą. Šio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Sklypo plane nurodyti saugotini želdiniai, tarp jų ir ginčo ąžuolas paprastasis, H=17, D=83cm. 2017 m. gruodžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre S. U. nuosavybės teise priklausančiame Sklype 9.1 žymoje „XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai, krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje“ yra nurodyti saugotini želdiniai, plotas: 0.0008 ha. Įrašas galioja nuo 2017 m. gruodžio 19 d.
23. Kauno RAAD 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akte Nr. KP-130 ir 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. KP-143 nustatyta, kad nupjautas ąžuolas augo šalia trijų sklypų ribų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), didžiąja dalimi kamienui patenkant į (duomenys neskelbtini) sklypo ribas. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad nupjauto ąžuolo faktinė augimo vieta nesutampa su teritorijų planavimo dokumentuose pažymėta. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. K., kuris atiko patikrinimus dėl galimai neteisėtai nupjauto ąžuolo.
24. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nupjauto ąžuolo kelmas yra Sklypo kampe, supjauti kamieno likučiai sukrauti (duomenys neskelbtini) namo kieme.
25. Pareiškėjos kartu su skundu pateiktos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti nupjauto ąžuolo kelmo vieta, akivaizdžiai patvirtina faktą, jog nupjautas ginčo ąžuolas faktiškai augo pareiškėjai priklausančiame vielinio tinklo tvora aptvertame Sklypo kampe. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl žemės sklypų ribų nėra.
26. Teismas sprendė, kad faktinė ąžuolo augimo vieta natūroje neatitinka dokumentuose, kuriais atsakovas rėmėsi išduodamas Leidimą, nurodytos ąžuolo buvimo vietos, taip pat ir pačiuose šalių pateiktuose dokumentuose ąžuolo vieta nurodoma skirtingai. Akivaizdu, kad šiuo aspektu egzistuoja esminiai prieštaravimai.
27. Vadovaudamasis Aprašo 13.5.4 ir 5 punktų nuostatomis teismas akcentavo, kad nepaisant žemės nuosavybės formos, išduodama leidimą savivaldybė turi pareigą objektyviai išsiaiškinti ir patikimai nustatyti prašomų šalinti želdynų žemės sklypų ribas, tikrąjį prašomo pjauti medžio savininką taip pat realiai bei objektyviai įvertinti jo fiziologinę (gyvybinę) būklę natūroje ekologinės ir estetinės svarbos aspektais. Sprendžiant, ar atsakovas tokius veiksmus atliko ir nustatant jų teisėtumą, vertintini ne tik dokumentuose fiksuoti teisiniai faktai leidimo išdavimo metu, tačiau pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju itin reikšmingos ir faktinės aplinkybės, kurios egzistavo išduodant Leidimą, taip pat tos, kurios buvo nustatytos po Leidimo išdavimo, jau šią administracinę bylą nagrinėjant teisme. Taigi atsakovas, išduodamas Leidimą, privalėjo įvertinti bei atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.
28. Vadovaudamasis Aprašo 13.2 punktu, teismas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 16 d. prašyme leisti kirsti ąžuolą buvo nurodyta, kad ąžuolas yra ant sklypo ribos, savininko sutikimas gautas, ant prašymo pasirašiusi L. J. ir A. M. Akivaizdu, kad pačiame prašyme esant nurodytai aplinkybei dėl ąžuolo buvimo ant sklypo ribos, leidimą išduodančiai institucijai turėjo kilti abejonės ir tuo pačiu pareiga nustatyti tikslią jo augimo vietą, atitinkamai šio medžio savininką, įsitikinant, ar tikrasis ąžuolo savininkas yra A. M., kuris pasirašęs ant prašymo, ar L. J., ar kiti asmenys. Tuo tarpu tiek į vietą atvykusiam Aplinkos apsaugos skyriaus specialistui, tiek vėliau ir atsakovui, išdavusiam skundžiamą Leidimą, paminėtos aplinkybės jokių abejonių nesukėlė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas O. P., kuris parengė Leidimo projektą, patvirtino, kad buvo atvykęs prie pareiškėjos sklypo, tačiau prie ginčo ąžuolo patekęs nebuvo ir situaciją vertino iš gatvės, apie 30 metrų atstumu. Teismo vertinimu, O. P., turėdamas duomenis apie tai, kad ąžuolas auga ant sklypo ribos, administracinėje procedūroje šio svarbaus fakto netikrino, realios faktinės ąžuolo padėties pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų ribų atžvilgiu ir ąžuolo gyvybinės būklės tinkamai neįvertino, taigi neveikė rūpestingai ir atidžiai, taip neužtikrindamas, kad išduodant leidimą kirsti ąžuolą būtų nustatyta reali ąžuolo vieta bei nebūtų pažeistos visų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad Leidime nurodytas ąžuolo skersmuo nurodytas 60 cm., tuo tarpu detaliajame plane ir UAB „Geometra“ parengtame žemės sklypo plane šis skersmuo yra 82 cm. Ši aplinkybė patvirtina, kad Leidimo projektą rengęs asmuo realiai nebuvo atvykęs prie ąžuolo, jo skersmenį nustatinėjo „iš akies“, taigi iš esmės neturėjo galimybės nustatyti faktinės ąžuolo vietos, egzistuojančių prieštaravimų ir tuo labiau juos pašalinti. Tokio pobūdžio atsakingų atsakovo pareigūnų veiksmai sukėlė teismui taip pat pagrįstas abejones ir dėl ginčo ąžuolo ekologinės bei estetinės svarbos, dėl jo fiziologinės (gyvybinės) būklės objektyvaus įvertinimo natūroje ir padarytos išvados, jog ąžuolas pradėjęs džiūti. Teismas atkreipė dėmesį, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, tačiau teisės aktai atsakovui įtvirtina nurodytą pareigą ir priemones bei būdus, kaip tai bus tikrinama ir vykdoma. Numatyti kirsti saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje iki leidimo išdavimo. Taigi pareiga įvertinti medį natūroje tenka ne asmeniui, norinčiam nukirsti medį, bet savivaldybės institucijai. Teismas pabrėžė, kad pagal Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą, atliekama želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo Aprašo 13.2 punkte nustatytos sąlygos, tačiau nepagrįstai klausimas dėl Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo, dėl želdinių ekspertizės, įvertinant želdinių ekologinę ir estetinę būklę, nebuvo svarstomas (Želdynų įstatymo 2 str. 24 p.).
29. Byloje nekeltas ginčas dėl kartu su prašymu pateiktų dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu gautų dokumentų, kuriuose nurodyta skirtinga ąžuolo augimo vieta, teisėtumo, todėl teismas šių dokumentų nevertino. Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomi dokumentai pagrindžia Leidimo išdavimo metu egzistavusias aplinkybes, susijusias su faktine ąžuolo vieta būtent žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių tinkamai nenustatinėjo, neanalizavo bei nevertino atsakovas.
30. Teismas pažymėjo, kad turimi duomenys apie ąžuolo buvimo vietą – iš esmės prieštaringi. Teismo vertinimu, ginčo atveju atsakovas privalėjo įvertinti ne tik kartu su prašymu L. J. pateiktą žemės sklypo planą bei VĮ Registrų centro duomenis, bet, nuvykęs į pareiškėjos Sklypą, realią faktinę padėtį dėl ąžuolo vietos, tuo labiau, kad atsakovas iš L. J. prašymo žinojo, jog ginčo ąžuolas auga ant sklypo ribos ir tai turėjo kelti pagrįstas abejones. Tuo tarpu reali ąžuolo augimo vieta nebuvo nenustatinėjama, pareiškėja apie prašymą kirsti ąžuolą informuota nebuvo, papildomos informacijos iš jos, kaip tikrojo želdinių savininko ir valdytojo, atsakovas nereikalavo, galimybės pateikti išsamius paaiškinimus nesudarė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, priimant pareiškėjai nepalankų sprendimą, buvo pažeista jos teisė būti informuotai, išklausytai, nesudaryta galimybė teikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, turėjusius lemiamos įtakos ginčo sprendimo priėmimui.
31. Teismo vertinimu, aukščiau aptarti neatsakingi, nerūpestingi atsakovo veiksmai, objektyviai bei nešališkai nevertinant visų susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumos, nepašalinant egzistuojančių prieštaravimų tarp faktinės (realios) ir dokumentuose nurodytos situacijos dėl kirstino ąžuolo konkrečios vietos, visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, taip pat paneigia Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus, teisingumo sampratą, pažeidžia privačių asmenų (pareiškėjos) interesus.
32. Byloje nustatytas aplinkybes pripažinęs esminėmis, lemiančiomis ginčijamo Leidimo išdavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, atsižvelgęs į jas ir apibendrinęs bei įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų visetą, teismas konstatavo, kad atsakovas, išduodama Leidimą kirsti faktiškai pareiškėjos Sklype augusį ąžuolą, savo kompetencijos ribose siekdamas visų suinteresuotų asmenų interesų apsaugos pusiausvyros, nors ir turėdamas diskrecijos teisę išduoti Leidimą, privalėjo atsižvelgti ne tik į Leidimo išdavimo metu turimus dokumentus, tačiau išsiaiškinti faktinę situaciją natūroje. Tokios analizės bei vertinimo atsakovas neatliko ir, prisidengdamas teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu, ginčijamą Leidimą išdavė formaliai, skubotai, nesilaikydamas gero (atsakingo) administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, neatlikęs objektyvaus ir išsamaus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos Leidimo pagrįstumui, įvertinimo, kaip tai numatyta Aprašo 13.2 punkte. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas darė išvadą, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, netinkamai atliko teisės aktuose nustatytą pareigą rūpintis želdinių priežiūra bei apsauga, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. nagrinėjamu atveju elgėsi formaliai, neatidžiai ir nerūpestingai, taip pažeisdamas pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl išduotas Leidimas negali būti pripažintas pagrįstu ir naikintinas kaip neteisėtas.
33. Pareiškėja S. U. prašė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 5 311,27 Eur atstovavimo išlaidų.
34. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir pažymėjo, kad prašoma priteisti 968,00 Eur suma už skundo teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina. Už atstovavimą 2017 m. gegužės 25 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. lapkričio 16 d., 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdžiuose priteista suma – 499,83 Eur. Pasirengimui teismo posėdžiams nurodytas 9 val. 15 min. laikas sumažintas iki 9 val. Todėl pareiškėjai už advokatės pasirengimą teismo posėdžiams priteista 750,25 Eur (82,28 x 3) + (81,76 x 1) + (83,87 x 3) + (85,08 x 2). Atsakovo atsiliepimo ir pateiktų dokumentų analizę, teisės aktų paiešką teismas vertino kaip sudėtinę pasirengimo teismo posėdžiams dalį.
35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovė rengė ir teikė teismui 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. sausio 15 d. prašymus dėl įrodymų prijungimo prie bylos, šie prašymai tenkinti, todėl 453,75 Eur suma vertinta kaip pagrįstos išlaidos. Už bylai reikalingų įrodymų rinkimą pareiškėjai iš atsakovo priteista 49,32 Eur (822,80 x 0,01) + (817,60 x 0,01 x 4) + (838,70 x 0,01). Išlaidoms už teisines konsultacijas atlyginti iš atsakovo priteista 82,28 Eur (822,80 x 0,1 x 1), o išlaidoms už komunikavimą su kitomis institucijomis (UAB „Geometra“, UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir kt.) –164,04 Eur (822,80 x 0,1 x 1) + (817,60 x 0,1 x 1). Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo 4,24 Eur už Nekilnojamojo turto registro paslaugas, todėl ši suma priteista iš atsakovo. Pareiškėjos išlaidos už atstovo iš Vilniaus atvykimą į teismo posėdžius Kaune, nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, neatlygintos. Pareiškėjai iš atsakovo taip pat priteista 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
36. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į prašomos priteisti bei maksimaliai priteistinos sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteisiamos byloje, kurioje dalyvavo vienas atsakovas, bei vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėja patyrė 2 994,21 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, kurios priteistinos iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos.
37. Nagrinėjant administracinę bylą, į 2018 m. kovo 22 d. 13.00 val. teismo posėdį buvo pakviestas ir kaip liudytojas apklaustas A. D., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartimi nutarta išmokėti iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui A. D. 17,14 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas, liudytojui A. D. išmokėta suma (17,14 Eur) priteista į teismo specialiąją sąskaitą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos.
III.
38. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, nes skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminą; jei teismas nuspręstų atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą – atmesti skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
38.1. Savivaldybė, prieš išduodama Leidimą, patikrino visus reikiamus dokumentus, aktualius VĮ Registrų centro išrašus, be kita ko, ir pareiškėjos Sklypo nekilnojamojo turto išrašą, kuriame nebuvo registruotas joks saugotinas medis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kurių Leidimo išdavimo metu nebuvo. Net ir naujame 2017 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro išraše pareiškėjos Sklype nėra užfiksuotas joks saugotinas medis. Detaliai išanalizavus visus pateiktus dokumentus, nuvykus įsitikinti saugotino medžio būkle ir neturint nė menkiausių abejonių, kad ginčo ąžuolo teisėta savininkė yra L. J., buvo išduotas Leidimas. Išduodant Leidimą, duomenys buvo aiškūs, akivaizdūs ir nedviprasmiški, todėl vertinti, jog Leidimas išduotas neteisėtai vien iš dabartinių perspektyvų yra neteisėta.
38.2. Tikrasis medžio savininkas nustatomas pagal nuosavybės dokumentus. Leidimo išdavimo metu ginčo medžio savininkė nebejotinai buvo L. J., kadangi medis buvo nurodytas tiek pateiktame žemės sklypo plane, tiek tuo metu aktualiame Nekilnojamojo turto registro išraše. Teismas išreikalavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, bet ir pagal jį ąžuolas užfiksuotas kaip priklausantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui. Visame detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procese dalyvavo ir pareiškėjos sutuoktinis A. U., kuris niekada nekėlė jokių klausimų dėl netinkamai pažymėto / priskirto ąžuolo, detaliojo plano neskundė. Nei pareiškėja, nei jos artimieji niekada nesistengė įteisinti ginčo medžio kaip savo nuosavybės, neįgyvendino savo, kaip savininkų, pareigų šį turtą deramai prižiūrėti. Nuo 2010 m. žinodama apie tai, kad dėl leidimų išdavimo kreipiasi ir juos gauna kaimynai, o ne ji pati, pareiškėja visiškai nesidomėjo juridine situacija. Įvertinus prašant Leidimo pateiktą planą, akivaizdu, kad ginčo medis augo ribodamasis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais, o ne pareiškėjos Sklypu. Leidimo išdavimo metu jokie skirtingi ąžuolo vietą nurodantys dokumentai neegzistavo ir jokių esminių prieštaravimų nebuvo. Nustatinėti, ar teisingai aptvertos tvoros, t. y. ar jos atitinka sklypų ribas, nėra savivaldybės kompetencijoje sprendžiant ginčo leidimų išdavimo klausimus.
38.3. Jokie teisės aktai nenumato, kokiu atstumu turėtų būti vertinamas medis, nei to, kad savivaldybės atstovas turėtų apskritai ir itin tiksliai išmatuoti medžio skersmenį. Jokių įrodymų, paneigiančių, jog ilgametę patirtį turintis specialistas būtų netinkamai įvertinęs faktinę medžio būklę, nebuvo pateikta. Medis akivaizdžiai kėlė grėsmę – tuo įsitikino į vietą faktiškai nuvykęs savivaldybės specialistas – įvertino medžio būklę ir nustatė, kad jis džiūstantis, išsausėjęs ir pažeistas. Iš medžio lokacijos matyti, jog jis grėsmės pačiai pareiškėjai ir jos turtui iš esmės nekėlė, nes yra gerokai nutolęs nuo jos pastato, medis augo šalia J. priklausančio gyvenamojo namo.
38.4. Atsakovas pažymi, kad Leidimas buvo išduotas kirsti du medžius – klevą ir ąžuolą. Dėl klevo nebuvo jokio ginčo, tačiau teismas Leidimą panaikino visa apimtimi.
38.5. Atsakovo vertinimu, pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Ne tik skundžiamo Leidimo, bet ir ankstesnio 2010 m. išduoto leidimo turinys pareiškėjai buvo puikiai žinomas. Jau tada jai turėjo tapti aišku, kad ne su ja, kaip su savininke, buvo derinami leidimų išdavimo klausimai. Būtent J. rūpinosi sausėjančiu medžiu ir jo genėjimu. Pareiškėja nesidomėjo nei situacija, nei leidimais, todėl ji turi prisiimti atsakomybę už savo pačios aplaidumą ir teisių negynimą laiku. Visas skundžiamo Leidimo turinys pareiškėjai buvo aiškus dar 2016 m. vasarą, tačiau pasekmėmis nesidomėta. Taigi pareiškėja neteisingai teigia, jog apie Leidimą sužinojo tik medžio kirtimo dieną.
39. Pareiškėja S. U. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Pareiškėja pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės iš esmės prieštarauja administracinėje byloje nustatytiems faktams ir pateiktiems įrodymams. Vien iš 2016 m. balandžio 16 d. pateikto prašymo ir jame nurodytų aplinkybių (ąžuolas yra ant sklypo ribos, savininko sutikimas gautas) matyti, kad prašymą pateikė ne ąžuolo savininkas, o asmuo, kuris tariamai buvo gavęs savininko sutikimą. Tai turėjo sukelti abejonių atsakovui, kuris turėjo išsiaiškinti, kas yra prašomo leisti nukirsti ąžuolo savininkas. Kirtimas turėjo būti suderintas su visais kaimynais, tačiau pareiškėjos sutikimas nebuvo gautas, pareiškėja apie Leidimo išdavimo net nebuvo informuota.
41. Pareiškėja pažymi, kad Leidime buvo nurodyta, jog ąžuolas pradėjęs džiūti, tačiau Apraše, kur yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, tokio pagrindo nėra. Numatyti kirsti saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje iki Leidimo išdavimo. Kokiu pagrindu Leidimo išdavimo metu atsakovas nustatė, kad ginčo medis augo ribodamasis su sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne su pareiškėjos Sklypu, ir buvo akivaizdžiai nutolęs nuo Sklypo, nesuprantama, nes ąžuolo kamienas buvo būtent pareiškėjos Sklype. O. P., kuri parengė Leidimo projektą, patvirtino, kad buvo atvykęs prie Sklypo, tačiau prie ginčo ąžuolo patekęs nebuvo ir situaciją vertino iš gatvės, apie 30 m atstumu. Tokiu atstumu minėtas asmuo ąžuolo gyvybinės būklės tinkamai neįvertino, nes to padaryti objektyviai negalėjo (specialistą nuo medžio skyrė ne tik atstumas, tačiau ir tvoros). Tokiu atstumu neįmanoma realiai nustatyti, ar medis kelia pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui, įvertinti, ar medis yra nudžiūvęs, pradėjęs džiūti (visas ar tik iš dalies). Taigi Leidimas buvo išduotas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, faktinės situacijos bei pažeidus Apraše nustatytus reikalavimus.
42. Pareiškėja akcentuoja, kad nukirstas ąžuolas buvo pasodintas ir nuo 1929 m. priklausė pareiškėjos šeimai (giminaičiams), augo ir buvo puoselėjamas pareiškėjai priklausančiame Sklype. Kad ąžuolas augo pareiškėjos Sklype, patvirtina Kauno RAAD 2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktai, UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2017 m. kovo 17 d. žemės sklypo esamos padėties planas, ąžuolo likučių (kelmo) fotonuotraukos. Pareiškėja pabrėžia, kad tarp pareiškėjos, L. J., A. M. jokio ginčo dėl sklypo ribų nėra.
43. Pareiškėja akcentuoja, kad iki pat skundo pateikimo dienos nebuvo tinkamai informuota ir susipažinusi su Leidimu, jo išdavimo motyvais, Leidimo turinys jai nebuvo žinomas. Apie esmines Leidimo turinio detales ji sužinojo tik 2017 m. kovo 14 d., kai buvo patvirtintas 2017 m. kovo 10 d. nutarimo tikrumas.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pritaria apeliaciniam skundui ir palaiko jame suformuluotą reikalavimą.
45. V. G. pažymi, kad savininkas priėmė sprendimą kirsti ąžuolą ir gavo tam leidimą teisės aktų nustatyta tvarka, pateikdamas visus reikalaujamus dokumentus. Džiūstančio ąžuolo keliama grėsmė įrodyta ir išduoto Leidimo išvadose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio liudijimuose. Pareiškėja buvo informuota apie gautą Leidimą ir jai buvo pasiūlyta prisidėti prie kirtimo darbų organizavimo, tačiau atsakymo nesulaukta. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Leidimo išdavimo metu neegzistavusiais Sklypo kadastrinių duomenų patikslinimais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
46. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Tačiau ką tik įvardytų aplinkybių nenustatyta, todėl administracinė byla nagrinėtina tik apeliacinio skundo ribose.
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį į keletą faktinių aplinkybių: 1) 2016 m. balandžio 16 d. trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui pateikė prašymą leisti nukirsti ir ginčo ąžuolą, nes jis kelia grėsmę aplinkinių pastatų ir praeivių saugumui; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, pagal pateiktą L. J. prašymą, išdavė Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, nurodęs, jog ginčo ąžuolas pradėjęs džiūti; 3) apskųstas Leidimas buvo realizuotas ir dėl to ginčo nėra.
48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
49. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo (besikreipusio teisminės gynybos asmens) subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.
50. Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėja iškėlė vienintelį reikalavimą – panaikinti ginčo Leidimą, bet, kaip jau buvo pažymėta, pastarasis yra realizuotas ir ginčo ąžuolas nukirstas. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažintas leidimo neteisėtumas, iš esmės jokios pareiškėjos teisės nebūtų apginamos. Apskųstu teismo sprendimu atliekamas tik faktinio pobūdžio aplinkybės konstatavimas (juridinę reikšmę turinčios aplinkybės nustatymas), savaime nesukeliantis teisinių pasekmių, nesuponuojantis subjektinės teisės arba įstatymų saugomo intereso apgynimo.
51. Teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę ir tai būtų galima padaryti (apginti pareiškėją) vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, atmestinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015).???
52. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėja nepagrindė materialinio suinteresuotumo aspekto, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kurios pagrindu tenkintas skundas, pripažintina nepagrįsta. Tai lemia apeliacinio skundo tenkinimą.
53. Pareiškėjos S. U. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. U. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius