Civilinė byla Nr. 2A-58-658/2013
(Proceso Nr. 2-05-3-19280-2009-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.3; 34.4.1; 114.9.6; 114.11; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovės V. K. atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, atsakovei R. J., atsakovės atstovui advokatui Aurimui Navikui, atsakovui E. J., atsakovo atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, išnagrinėjo atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1698-475/2012 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams E. J., R. J., tretiesiems asmenims notarei O. M., notarei V. T. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 3-6, t. 1) ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu jos ir atsakovo E. J. tėvo H. J., mirusio 2009 m. liepos 31 d., sudarytą 2008 m. liepos 29 d. testamentą, kuriuo visas nekilnojamasis turtas, taip pat paveikslai ir medžioklės trofėjai palikti atsakovui E. J., tuo tarpu kitas kilnojamasis turtas- mirusiojo sutuoktinei atsakovei R. J., atsakovas E. J. įpareigotas per vienerius metus po palikėjo mirties išmokėti atsakovei R. J. 300.000 Lt, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog po tėvo mirties likusį palikimą sudaro gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis, meno kūriniai (paveikslai), juvelyriniai dirbiniai, namų apyvokos daiktai. Ieškovės teigimu, ginčo testamentas pripažintinas negaliojančiu, kadangi jį sudarydamas palikėjas dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes 30 metų sirgo podagra, apie 10 metų sirgo hipertenzine liga, dėl inkstų funkcijos nepakankamumo apie 8 metus 3 kartus per savaitę buvo dializuojamas, sirgo ateroskleroze, apie 10 metų sirgo Parkinsono liga, negalėjo laisvai judėti, jam drebėjo rankos, o tai blogai veikė psichinę būklę. 2008 m. birželį palikėjas buvo stacionarizuotas, kur gydėsi iki liepos 18 d., sunkiai orientavosi aplinkoje, nesuprato daugumos klausimų, ne visada suvokė, kur esąs, jį kankino depresija, buvo verksmingas, lengvai paveikiamas. 2008 m. rugpjūčio 6 d., t.y. praėjus vos 8 dienoms po testamento sudarymo, jo savarankiškumas buvo įvertintas BARTHEL indeksu 15 balų, t.y. jis buvo visiškai priklausomas, 2008 m. rugpjūčio 13 d. jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Dar 1999 m. gruodžio 16 d. palikėjas buvo sudaręs testamentą, kuriuo turtą paliko atsakovui E. J., tuo tarpu juvelyrinius dirbinius žodžiu prižadėjo perleisti ieškovei. 2006 m. spalio 30 d., kad nekiltų ginčų, palikėjas parašė paaiškinimą dėl turto paskirstymo palikimu. Dėmesį ieškovė atkreipė ir į tai, jog prieš ginčijamo testamento sudarymą 2008 m. liepos 22 d. palikėjas buvo sudaręs dar vieną testamentą, atitinkantį ginčijamo testamento turinį, išskyrus tai, jog atsakovo E. J. išmokos atsakovei R. J. suma buvo įvardinta ne absoliučiu skaičiumi, bet namo vertės dalimi (30% pardavimo kainos). Tokie palikėjo veiksmai naudingi išskirtinai tik atsakovei R. J.. Nors ieškovė bendravo su tėvu, jis niekada neužsiminė apie ginčo testamento sudarymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu (b.l. 30-37, t. 3) ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu H. J. 2008 m. liepos 29 d. sudarytą testamentą, priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis po 2.250 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, po 1.334,50 Lt ekspertizių išlaidoms atlyginti, po 66 Lt žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis po 82 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, grąžino ieškovei 831 Lt permoką už teismo skirtas pomirtines psichiatrines ekspertizes. Teismas nurodė besivadovaujantis proceso metu paskirtos pakartotinės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvada, jog sudarydamas testamentą palikėjas dėl psichinių sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, paremtos nuoseklių ligų, kuriomis sirgo testatorius, ir jų poveikio testatoriaus psichikos sveikatai įvardijimu. Teismas taip pat nurodė, jog ekspertizės išvada neprieštarauja byloje apklaustų liudytojų, kurie teigė nepastebėję jokių sutrikimų, parodymams, kadangi demencijai yra būdingas nepastovus ligonio sąmoningumas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 45-57, t. 3) atsakovė R. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas be pagrindo nevertino testamento turinio jo protingumo ir pagrįstumo aspektu, netyrė ir nevertino galutinės išvados neatitinkančių liudytojų, kurie paskutiniais testatoriaus gyvenimo metais daugiausia su juo bendravo, parodymų, į bylą pateiktų ankstesnių testamentų turinio nuoseklumo, įrodymų, jog santykiai tarp ieškovės ir testatoriaus buvo konfliktiški, dėl ko ieškovė ir nebuvo įtraukta į paveldėtojų sąrašą.
2. Ieškiniu ieškovė iš esmės gina ne savo, bet atsakovo E. J. interesus, siekdama, jog jos brolis išvengtų testamentinės išskirtinės vykdymo. Pats atsakovas E. J. palikimą priėmė, jokių pretenzijų dėl testamento turinio neišreiškė.
3. Pakartotinės ekspertizės išvada, kuria rėmėsi teismas, paremta prielaidomis, akivaizdžiai prieštarauja tiek trečiaisiais asmenimis įtrauktų notarių paaiškinimams, tiek ir liudytojų parodymams, todėl remtis vien šia išvada teismas neturėjo pagrindo, tuo tarpu atsakovo E. J. paaiškinimai bei dalies liudytojų, kurie nurodė testatorių turėjus psichikos problemų, parodymai vertintini kritiškai dėl jų artimo ryšio su ieškove arba konfliktiškų santykių su testatoriumi.
4. Pakartotinės ekspertizės išvada vertintina kritiškai dar ir dėl to, jog ji paremta ne psichiatro, bet KMUK Nefrologijos klinikos rezidento ir tos pačios klinikos vedėjos įrašais medicininiuose dokumentuose. Inkstų ligas gydantys medikai tegalėjo įtarti psichikos sutrikimus, tuo tarpu duomenų apie tai, jog kraujagyslinę demenciją testatoriui būtų diagnozavę šios srities specialistai, t.y., kad įtarimai buvo patvirtinti, byloje nėra.
5. Teismo posėdyje pats ekspertizę atlikęs ekspertas patvirtino, jog analogiški simptomai gali būti būdingi ir kitokio pobūdžio susirgimams.
6. Specialioji slauga, skirtingai ne nurodoma ekspertizės išvadoje, testatoriui buvo nustatyta ne dėl psichikos sutrikimų, o dėl lėtinio inkstų nepakankamumo.
7. Abejones dėl pakartotinės ekspertizės išvados kelia ir tai, jog rėmimąsi poliklinikos slaugytojos 2008 m. rugpjūčio 25 d. įrašais ekspertas teismo posėdžio metu grindė tuo, kad pastebėti orientacijos sutrikimus nėra sudėtinga, tačiau kartu nurodė, jog 2008 m. birželio 26-28 d. neurologo ir psichiatro įrašai dėl paciento orientavimosi laike, vietoje ir savyje, jo sąmoningumo, vėlesni analogiško pobūdžio medicininiai įrašai galėjo būti sąlygoti kompetencijos nepakankamumo, nekryptingai užduotų klausimų.
8. Prieš savaitę iki ginčijamo testamento sudarymo sudarytas 2008 m. liepos 22 d. testamentas nėra ginčijamas testatoriaus valios išraiškos aspektu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 83-97, t. 3) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, sutikdama su ginčijamo sprendimo motyvais, laikydamasi savo ieškinyje išdėstytos pozicijos, papildomai nurodo, jog apeliantės kviesti liudytojai nieko negalėjo paaiškinti apie testamento sudarymo aplinkybes, jų paaiškinimai prieštarauja įrašams ligos istorijoje, jie nėra specialistai, todėl remtis jų parodymais nėra pagrindo. Palikėjo elgesys keičiant testamentus patvirtina jį buvus paveiktą apeliantės, neišreiškusį savo tikrosios valios. Atmestinas ir argumentas, jog ieškovės ir jos tėvo santykiai buvo blogi. Tėvas su ieškove bendravo, dovanodavo jai juvelyrines vertybes. Tiek pakartotinės ekspertizės akte, tiek ir ginčijamame teismo sprendime testatoriaus psichikos sveikatos būklė aprašyta išsamiai ir nuosekliai, tuo tarpu pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai priešingą išvadą pasiekė nevertinę ligos istorijos išrašų, kuriuose nurodoma kraujagyslinės silpnaprotystės diagnozė. Pakartotinės ekspertizės išvados atitinka ir atsakovo E. J. paaiškinimus, liudytojais apklaustų testatoriaus kaimynių, su juo bendravusių asmenų parodymus. Ginčijamo testamento turinio pagrįstumas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jo pagrįstai nepasisakė. Nors kraujagyslinę silpnaprotystę medicininiuose dokumentuose įvardijo ne tos srities specialistai, pacientą konsultavę psichiatras ir neurologas pradinės diagnozės nepaneigė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 102-111, t. 3) atsakovas E. J. prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantas grindžia argumentais, analogiškais ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvams, tvirtina besilaikantis pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tiksliai įvertino bylos medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto faktinių bylos aplinkybių vertinimo pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas visus byloje esančius įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu grindžiamas testatoriaus valios trūkumais, t.y. jo negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimų (CK 5.16 str. 2 d., 1.89 str.). Atsižvelgiant į CPK 12-13 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, CPK 178 straipsnyje apibrėžtą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarką, atitinkamas ieškinio reikalavimas gali būti pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas tik tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimą iniciavęs asmuo pateikia teismui pakankamus įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, jog dėl savo sveikatos būklės testatorius testamentu negalėjo išreikšti tikrosios savo valios.
Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu įrodymu, leidusiu tenkinti ieškinio reikalavimą, pripažino teismo paskirtos pakartotinės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės aktą (b.l. 155-166, t. 2), kuriame daroma prielaida, jog H. J. nuo 2008 m. birželio pradžios sirgo kraujagysline demencija, daroma prielaida, jog sudarydamas ginčo testamentą H. J. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nurodoma, jog jo persirgtos sunkios somatinės ir neurologinės ligos bei vartojami medikamentai turėjo įtakos jo psichikos būsenai ir elgesiui testamento sudarymo metu. Vadovaujantis CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas.
Nors, kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, pakartotinės ekspertizės išvados suformuluotos ne kategoriškai ir iš esmės įvardintos kaip prielaidos, pastaroji aplinkybė iš vienos pusės žiūrint, pati savaime negali būti vertinama kaip paneigianti jų teisingumą, tačiau iš kitos pusės žiūrint, tai lemia būtinybę išsamiai įvertinti eksperto daromų prielaidų pakankamumą įrodinėjimo procese ir santykį su kitais įrodymais.
Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirtos dvi pomirtinės psichiatrijos ekspertizės. Abiejų ekspertizių išvados iš esmės kardinaliai priešingos. Atlikus pirmąją ekspertizę gautos kategoriškos išvados, jog palikėjas testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jam 2008 m. birželio 28 d. konstatuotas organinis nuotaikos sutrikimas, taip pat jo vartoti medikamentai negalėjo turėti įtakos jo valios sudaryti sandorį išraiškai (b.l. 117-120, t.2). Tuo tarpu tiek iš ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę (b.l. 130-132, t.2), tiek ir iš pakartotinės ekspertizės akto turinio (b.l. 155-166, t.2) bei pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto paaiškinimų teismo posėdžiuose akivaizdu, jog pagrindine aplinkybe, sąlygojusia priešingą pakartotinės ekspertizės išvadą, tapo KMUK Nefrologijos skyriuje testatorių 2008 m. birželį- liepą gydžiusių gydytojų įrašai medicininiuose dokumentuose apie paciento dementiškumą, kraujagyslinę silpnaprotystę. Be to pažymėtina, jog pakartotinės ekspertizės išvados tiktai tikėtinos. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog nurodytą diagnozę medicininiuose dokumentuose įvardijo ne psichiatrai, bet inkstų ligas gydantys nefrologai, tuo tarpu duomenų, jog nurodytą psichikos sutrikimą tuo laikotarpiu besigydančiam velioniui H. J. būtų patvirtinę ir atitinkamos srities specialistai, byloje nėra. Reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, jog pakartotinės ekspertizės išvada dėl kraujagyslinės silpnaprotystės diagnozavimo prieštarauja liudytojais apklaustų atitinkamus įrašus dariusių medikų, kurie tiesiogiai dalyvavo vertinant testatoriaus būklę, teismui duotiems parodymams. Apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. posėdyje (b.l. 10-11, 14-22, t. 4) liudytoja apklausta gydytoja B. S. nurodė, jog tiek jos, tiek ir gydytojo rezidento S. T. įrašai apie kraujagyslinę silpnaprotystę tegali būti vertinami tik kaip pradinė diagnozė, susijusi su subjektyviu ne tos srities specialistų apžiūros metu pastebėtų simptomų vertinimu, sąlygota noro, jog pacientą apžiūrėtų ir atitinkamos srities specialistas. Kartu gydytoja akcentavo tiek iš bendravimo su pacientu, tiek ir dėl savo, kaip medikės, kompetencijos, negalinti teigti pacientą sirgus silpnaprotyste, nurodė, jog atitinkama pradinė diagnozė galėjo būti sąlygota rezidento negebėjimo diferencijuoti panašių ligų simptomus. Liudytoja taip pat kategoriškai nurodė pacientą konsultavusio gydytojo psichiatro įrašą apie organinį nuotaikos sutrikimą vertinusi kaip pradinės diagnozės paneigimą. Dėl pastarosios aplinkybės išrašant ligonį 2008 m. liepos 23 d. darytame įraše kraujagyslinės silpnaprotystės diagnozė neįvardinta, aprašant gydymo eigą tenurodyta, jog pacientas į kai kuriuos klausimus, šiuos klausimus uždavusių gydytojų nuomone, atsakinėjo dementiškai. Iš esmės analogiškas aplinkybes apklausiama kaip liudytoja tame pačiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ir pacientą nurodytu laikotarpiu gydžiusi gydytoja neurologė R. B.. Ši liudytoja be kita ko dar paaiškino, jog ji iš įrašų negali teigti, jog H. J. būtų buvę pažintinių funkcijų sutrikimai, taip pat iš kompiuterinės tomografijos nuotraukos nematyti, jog buvo židininiai pakitimai galvos smegenyse, kas yra būdinga kraujagyslinei demencijai, bei ji parodė, jog jos ir gydytojo (rezidento) S. T. įrašų negalima būtų vertinti kaip patvirtinančius, jog H. J. buvo silpnaprotis. Be to, pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. posėdyje liudytoju apklausiamas gydytojas psichiatras D. P., kurio konsultacijai po nefrologams kilusių klausimų buvo nukreiptas testatorius, nurodė, jog jo 2008 m. birželio 28 d. išvada dėl organinio nuotaikos sutrikimo nereiškia, kad žmogus nesiorientuoja laike, vietoje, savyje, kas leidžia daryti išvadą, jog savo įrašu gydytojas nepatvirtino kraujagyslinės silpnaprotystės diagnozės. Taip pat pažymėtina, jog apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas patvirtino, jog įrašuose neaptiko duomenų apie H. J. pasireiškusią apraksiją, atminties sutrikimus, afaziją (b.l. 41, t.4), kas pasak gydytojos neurologės yra būdinga demencijai. Dėl nurodytų aplinkybių pakartotinės ekspertizės akte nurodyti argumentai, jog aptariami įrašai patvirtina testatorių sirgus silpnaprotyste, o kartu ir pateikta prielaida, jog H. J. būtent nuo 2008 m. birželio pradžios sirgo kraujagysline demencija, vertintini kaip nepagrįsti. Akcentuotina ir tai, jog pradinės ekspertizės išvada buvo kritikuojama tuo aspektu, jog joje nepasisakoma apie kraujagyslinės silpnaprotystės diagnozę, tačiau būtent pradinę ekspertizę atlikęs ekspertas įvardijo gydytojo psichiatro nurodytą diagnozę- organinį nuotaikos sutrikimą, tuo tarpu kraujagyslinės silpnaprotystės galimai nenurodė dėl objektyvių duomenų apie atitinkamos diagnozės patvirtinimą nebuvimo. Todėl pradinės ekspertizės išvados teisėjų kolegijos vertintinos kaip labiau tikėtinos, nei pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto prielaidomis paremti atsakymai į analogiškus klausimus.
Kaip minėta, pakartotinės ekspertizės išvada privalo būti įvertinta ir dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų paaiškinimų bei liudytojų parodymų kontekste. Šalių paaiškinimai kritiškai vertintini dėl konfliktiškų jų tarpusavio santykių, kurie galėjo iškreipti atskirų faktinių aplinkybių suvokimą ir vertinimą, taip pat jų tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kaip objektyviais įrodymais neparemtas vertintinas ieškovės argumentas, jog specialusis nuolatinės slaugos poreikis palikėjui 2008 m. rugpjūčio 13 d. buvo nustatytas dėl psichikos sutrikimų. Tai, jog palikėjui buvo reikalinga pagalba pasirūpinant savimi (vaikštant, atliekant asmeninės higienos procedūras, valgant ir t.t.), nereiškia, jog jis negalėjo mąstyti ir suprasti savo veiksmų. Be to, atsakovas E. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje (b.l. 44, t. 2) patvirtino 2008 m. liepos 22 d. vežęs tėvą pas notarę sudaryti testamentą, ginčijęsis su tėvu dėl testamentinės išskirtinės turinio. Tai, kolegijos nuomone, vertintina kaip faktas, jog ir pačiam atsakovui, kuris beje taip pat gydytojas, nekilo abejonių dėl tėvo gebėjimo adekvačiai elgtis ir sudaryti testamentą, bei manytina, jog tuo metu jam nekilo abejonių dėl tėvo sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pastaroji aplinkybė leidžia spręsti, jog atsakovo pozicija pasikeitė ne dėl objektyvių jam galimai žinomų tėvo valios išraiškos trūkumų, bet suvokus, jog po savaitės tėvo sudarytas ginčijamas testamentas jam yra mažiau palankus už ankstesnįjį. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir 2012-12-14 apeliacinės instancijos teismo posėdyje paties atsakovo išsakytas paaiškinimas, jog testamentas ginčijamas dėl to, kad paliktas namas neteko daugiau nei pusės vertės ir jei nebus paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovas su ieškove, kaip palikėjo vaikai, nieko nepaveldėtų, viskas atitektų atsakovei. Taip pat paklaustas atsakovės atstovo, ar keistųsi jo pozicija, jei nekilnojamojo turto kainos nebūtų smukusios, o būtų kilusios, jis iš pradžių atsakė „be abejo“, tiesa, po to iš karto pasitaisė, jog nesikeistų (posėdžio garso įrašas nuo 02:22:50 iki 02:24:50). Kad tarp atsakovo E. J. ir testatoriaus buvo ginčas dėl testamentinės išskirtinės turinio, teismo posėdyje apklausiama patvirtino ir apeliantė bei trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta 2008 m. liepos 22 d. testamentą tvirtinusi notarė O. M. (b.l. 51-52, t. 2). Pastaroji aplinkybė taip pat parodo, jog testatorius gebėjo išreikšti savo nuomonę, leidžia pagrįstai manyti, jog, suvokęs, kad kompromisinis 2008 m. liepos 22 d. testamento turinys jo netenkina, testatorius ginčijamu testamentu savo valią dar kartą pakoregavo. Vertinant liudytojų parodymus, dėmesys atkreiptinas į tai, jog ieškovės ir apeliantės į teismo posėdžius kviesti liudytojai pateikė pakankamai prieštaringus parodymus (b.l. 39-64, 75-91, t. 2). Atsakovės sūnaus Ž. M. ir ieškovės vyro A. K., ieškovės pažįstamo J. S. bei ieškovės draugės L. K. parodymai, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, vertintini kritiškai dėl galimos suinteresuotų asmenų įtakos liudytojų nuomonei, o kartu ir jų parodymų turiniui. Byloje apklausti kaimynai taip pat pateikė skirtingus situacijos vertinimus: V. A. ir Marijona I. U. nurodė, jog su testatoriumi bendrauti buvo sunku, ne visada pavykdavo susikalbėti, jis buvęs piktas, tuo tarpu R. S. ir L. Š. teigė su testatoriumi bendravę draugiškai, joms nekilę abejonių dėl testatoriaus psichikos sveikatos, R. S. atkreipė dėmesį į tai, jog V. A. ir Marijona I. U. yra konfliktiškos, nepritampančios bendruomenėje. Tačiau kiti liudytojais apklausti asmenys- testatorių gydę medikai A. S., E. Š., V. M., V. B., K. P., B. K., su juo ginčo laikotarpiu pastoviai periodinių dializių metu bendravę B. G. B., A. B., testatoriaus brolis A. K., taip pat testatoriaus draugas P. G. apklausiami teismo posėdžiuose nurodė, jog jiems nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus psichinės sveikatos, gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teigė, jog testatorius mąstė blaiviai, su juo buvo įdomu bendrauti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ar liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip papildomai pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, priešingai, jie kelia pagrįstas abejones dėl pakartotinės ekspertizės akte nurodytų prielaidų, o kartu ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
Įvertinusi šalių pateiktus argumentus dėl ginčijamo testamento turinio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog testatorius yra laisvas pasirinkti testamentinius įpėdinius savo nuožiūra, taip pat keisti savo valią. Vadovaujantis CK 5.18 straipsnio 1 dalimi, net ir įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą negali būti vertinamas kaip patvirtinantis testatoriaus valios trūkumus, o kartu ir sąlygojantis paties testamento negaliojimą. Dėl nurodytų priežasčių faktas, jog 1999 m. gruodžio 16 d. testamente (b.l. 17, t. 1) vieninteliu įpėdiniu nurodytas atsakovas E. J., jog 2006 m. spalio 30 d. paaiškinime (b.l. 18-19, t. 1) palikėjas atskleidė savo ankstesnės valios išraiškos motyvus, negali būti vertinamas kaip paneigiantis nuomonės pasikeitimo galimybę. Akcentuotina ir tai, jog, kaip minėta, apie siekį pakoreguoti savo valią testatorius informavo testamentinį įpėdinį, kartu su juo vyko sudaryti 2008 m. liepos 22 d. testamentą, savo turiniu labai artimą ginčijamam, gynė savo poziciją ginčo su testamentiniu įpėdiniu dėl testamentinės išskirtinės turinio metu ir, būdamas nepatenkintas galutiniu rezultatu, galėjo dar kartą išreikšti savo valią sudarydamas ginčijamą testamentą. Nurodytos aplinkybės, nesant pakankamų duomenų apie esminius, palikėjo valią įtakoti galėjusius, psichikos sveikatos sutrikimus, taip pat neteisėtą poveikį jo atžvilgiu, leidžia spręsti, jog ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti ginčijamo testamento ydingumą.
Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinant apeliacinį skundą panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kuria H. J. 2008 m. liepos 29 d. sudarytas testamentas pripažintas negaliojančiu, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.
Patenkinus materialinį teisinį apeliacinio skundo reikalavimą, naikintina ir ginčijamo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas, šis klausimas spręstinas iš naujo, apeliantei iš ieškovės priteistinas 2.500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas (b.l. 71, t. 1), taip pat paduodant apeliacinį skundą 2012 m. liepos 25 d. mokėjimo kvitu sumokėtas 142 Lt žyminis mokestis (CPK 98 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Visos teismo patirtos išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu (164 Lt), valstybei taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str.).
Kadangi ginčijamu sprendimu ieškovei buvo grąžinta ir nepanaudota avanso už ekspertizes dalis, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir vertinimo
Kolegija nesutinka su ieškovės ir atsakovo E. J. atstovių pareikštais argumentais, jog kolegija pažeidė CPK 314 straipsnio reikalavimus priimdama naujus įrodymus. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėja patikrindamas tiek fakto, tiek teisės taikymo klausimus. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Kolegija nenustatė piktnaudžiavimo fakto prašant iškviesti ir apklausti teisme liudytojus, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Todėl kolegija, laikydamasi principinės pozicijos, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekdama nustatyti materialią tiesą byloje priėmė ir vertino naujus įrodymus. Be to pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria H. J. 2008 m. liepos 29 d. sudarytas testamentas pripažintas negaliojančiu ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Priimti naują sprendimą šiose dalyse- ieškinį atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo grąžintas 831 Lt nepanaudotas avansas už ekspertizes, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės- V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) atsakovei- R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)) 2.500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą ir 142 Lt (šimto keturiasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės- V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) valstybei 164 Lt (šimtą šešiasdešimt keturis litus) teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas- 5660, mokėjimo paskirtis- „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Dalė Burdulienė
Nerijus Meilutis
Arūnas Rudzinskas