Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00600-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 45.4.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gegužės 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. P. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu keturiems metams,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. P. už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 2 d., 20 val. 38 min. Klaipėdos r., Gargždų m., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „Mitsubichi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vėliau sustabdytas vairuotojas atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti ar nėra neblaivus. Tuo E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 ir 18 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutarimu E. P. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. ir paskyrė jam pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. E. P. paskirta galutinė subendrinta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
E. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. Skunde nurodo, jog teismas pripažindamas E. P. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų, iš esmės vadovavosi policijos pareigūnų R. N. bei A. J. parodymais, netinkamai įvertino telemetrinių duomenų išklotines, neatsižvelgė į tai, kad policijos pareigūno R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie tai, kad jis persekiojo nesustojusį automobilį ir vėliau sulaikė pažeidėją, nėra patvirtinta objektyviais ir neginčijamais įrodymais, t. y. pranešimų apie įvykius suvestinės išrašu, kuris privalomai turi būti vedamas pagal 2011-07-19 LR generalinio komisaro įsakymą Nr. 5-V-673 28, 30.1. punktus. Teismas taip pat netinkamai įvertino tai, kad pareigūnai R. N. ir A. J. nėra išlaikę egzaminų dėl naudojimosi alkotesteriais pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 II skyriaus 4 p. nustatytą tvarką, todėl nei vienas negalėjo reikalauti, kad asmuo pasitikrintų neblaivumą alkotesteriu, o juolab atlikti patikrinimą, nes pastarieji neturėjo tam tinkamos kvalifikacijos bei specialių žinių (įgaliojimų). Pasak E. P. advokato, į bylą buvo pateiktas įsakymas, kurio pagrindu R. N. buvo įtrauktas į operatyvinės veiklos grupę bei nepateikti duomenis apie 2012-08-02 jam pavestas tarnybines pareigas bei užduotis. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. N. eidamas VPS PP tyrėjo pareigas 2012-08-02 neturėjo teisės surašyti ATPK protokolus už KET pažeidimus, nes pastarajam pagal suteiktus įgalinimus yra suteikta teisė tik išimtinais atvejais užtikrinti eismo kontrolę, kiek tai susiję su visuomenės saugumu ir viešąja tvarka. Visa tai reiškia, kad jis atlieka papildomas (pagalbines) funkcijas masinių renginių metu ir neturi teisės aiškintis ar bausti asmenų už KET pažeidimus, nes tokie įgaliojimai jam nėra suteikti.
Teigia, kad E. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jam nepaklusti teisėtiems policijos pareigūno nurodymams nebuvo jokio pagrindo, nes jis tą vakarą alkoholio nevartojo ir juolab apsvaigęs nevairavo automobilio. Jis patvirtino, kad tą vakarą kartu su liudytoju A. S. buvo užvažiavę į degalinę, kurioje A. S. nusipirko tris butelius alaus, o jis mineralinio vandens. Vėliau kartu nuvažiavo garažų link, o vykstant remontuoti E. P. priklausančios transporto priemonės „Gaz“, A. S. vartojo alų. Kelionės metu važiavo apie 70-90 km/h greičiu, automobilio langai buvo uždaryti, viduje garsiai grojo muzika. Be to, patvirtino faktą, kad 2012-08-05 važiuodamas sausu ir dulkėtu žvyrkeliu, galėjo pakelti didelį kiekį dulkių, todėl neturėjo jokios objektyvios galimybės matyti, jo transporto priemonę galimai persekiojančio policijos automobilio, juolab išgirsti garsinių signalų (įvertinus tai, kad policijos automobilis buvo nutolęs apie 60-70 metrų bei E. P. automobilyje garsiai grojant muzikai). Be to, E. P. vairuojamas automobilis iš viso nebuvo sustabdytas ir šį faktą patvirtina liudytojas A. S. bei telemetrinių duomenų išklotinė t. y. išklotinė, kurioje užfiksuota, kad transporto priemonė sustoja tik 2012-08-02 (20:40:14 val.), (duomenys neskelbtini), Gargždai. Be to, policijos institucijos pateikta telemetrinių duomenų išklotinė nėra išversta į valstybinę lietuvių kalbą, neaiškūs techniniai parametrai bei duomenys (neišskirtos atskiros grafos apie garso ir šviesos signalų panaudojimą), juolab nėra jokių įrodymų apie šių duomenų teisingumą bei patikimumą, nes nėra atliktos metrologinės patikros sertifikatų ir iš viso neaišku ar šis įrenginys sertifikuotas Lietuvos Respublikoje, todėl net sunku įsitikinti šios išklotinės pagrįstumu bei paskirtimi, juolab išsamumu. Pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakyme Nr. 5-V-23 II skyriaus 5 punkte yra įsakmiai nurodyta, kad visos teisinei metrologijai priskirtos naudojamos matavimo priemonės turi atitikti teisinės metrologijos reikalavimus. Matavimo priemonių tipai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo prietaisų registrą, gauti kiti būtini leidimai ir kiekvienam prietaisui nustatyta tvarka atlikta jų periodinė metrologinė patikra. Todėl byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK viršininko atsakymas, kad virš nurodytai telemetrinių duomenų įrangai metrologinė patikra neatliekama, prieštarauja LR generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 2 skyriaus 5 punkto reikalavimams. Šios abejonės taipogi nepašalintos įstatymo nustatyta tvarka.
Advokato teigimu, E. P. patvirtino, kad po kelių minučių atvykus policijos pareigūnui R. N. į teritoriją, jis su pastaruoju susipyko, nes buvo iš karto apkaltintas bėgęs nuo policijos patrulio bei nesustabdęs transporto priemonės. Iš karto pareikalauta pasitikrinti neblaivumo, nors tokios matavimo priemonės su savimi jis neturėjo. Jis sutiko tai padaryti, tačiau pasiūlė vykti į PK ir viską ramiai išsiaiškinti, tuo pačiu įstaigoje patikrinant ir jo neblaivumą, nes E. P. turėjo pagrindą įtarti, kad pareigūnas R. N. siekė jį nepagrįstai nubausti dėl kilusio tarpusavio konflikto, t. y. prieš 3 metus su pažįstamu S. atsisakė pabaigti suremontuoti automobilį „WV Transporter“ , kuris tuo metu priklausė jo tėvui, nes dėl papildomų darbų nebuvo susitarta. Jis sutiko, kad į įvykio vietą buvo atvykęs kitas pareigūnas, kuris R. N. perdavė kažkokius dokumentus bei rankinę, tačiau alkotesterio nebuvo išsiėmęs ir nesiūlė tikrintis. Be to, faktą, kad pareigūnas buvo priešiškai nusiteikęs E. P. atžvilgiu įrodo ir tai, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo priverstinai iš įmonės kiemo nuvežti automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris netrukdė transporto ar pėsčiųjų saugumui bei nepažeidė kitų asmenų teisių. Juolab vėliau jį nugabenus į PK, niekas iš pareigūnų netikrino jo neblaivumo, o protokolą buvo galima surašyti ir įvykio vietoje, nes visus reikiamus dokumentus R. N. galimai turėjo su savimi. Šį faktą patvirtina ir byloje esanti PK operatyvaus valdymo skyriuje filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad R. N. parvykęs į skyrių dirba tik su kompiuteriu, o netoliese sėdi E. P. Per visą šį laikotarpį pareigūnas nebuvo išsiėmęs ar atsinešęs alkotesterio, kurio pagalba galėjo nustatyti E. P. girtumą. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad jokio bendravimo tarp R. N. ir E. P. iš viso nevyksta, o kitas pareigūnas A. J. dirba už pertvaros kitoje patalpoje. Juolab įraše nėra užfiksuota, kad A. J. žodžiu bendrautų nors akimirkai su R. N. Todėl visą tai sudaro pagrindą teigti, kad A. J. „įgarsinęs“ galimai įvykusį pokalbį su R. N., sąmoningai iškraipo faktus bei pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, nes ankstesnio posėdžio metu, jis kategoriškai nurodė, kad jis nebendravo skyriuje su R. N., kadangi tuo metu dirbo poste ir jokių papildomų įvykio aplinkybių nežino. Šį faktą patvirtina ir byloje esantis garso įrašas. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-09-10 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK rašte Nr. 30-68-S-894 yra nurodyta, kad E. P. nebuvo nustatinėjamas neblaivumas, nes E. P. atsisakė tai padaryti, todėl alkotesteris nebuvo panaudotas. 2013-01-11 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK pakartotinai raštu Nr. 30-68-S-271 informavo teismą apie tai, kad alkotesteris antrą kartą PK nebuvo panaudotas. Be to, A. J. savo parodymuose nurodė, kad pamainai perduotų prietaisų panaudojimas bei išdavimas yra fiksuojamas žurnale, nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta šio žurnalo kopija, iš kurios būtų galima matyti, kad A. J. perdavė, o R. N. priėmė ir įvykio vietoje naudojosi alkotesterio prietaisu. Todėl yra realus pagrindas teigti, kad iš viso toks žurnalas nėra pildomas arba jis nebuvo užpildytas 2012-08-02. Juolab byloje esantis techninių priemonių priėmimo-perdavimo sąrašas neturi jokios įrodomosios reikšmės, aiškinantis visas įvykio aplinkybes, juolab šių priemonių pasirašytinai nėra priėmęs savo žinion nei vienas pareigūnas ir neaišku kas ir kuo naudojosi 2012-08-02.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakyme Nr. 5-V-23 II skyriaus 7 punkte yra nurodyta, kad išduodant ir priimant matavimo prietaisus pildomas matavimų prietaisų išdavimo ir priėmimo registracijos žurnalas. Juolab daromos atitinkamos žymos žurnale apie šių prietaisų sugrąžinimą. Pasak administracinėn asmens patraukto asmens advokato, liko neatsakytas klausimas, kodėl pareigūnas R. N. savo tarnybiniame pranešime nenurodė jokių E. P. girtumo požymių, o tik vėliau, t. y. pakartotinai iškviestas į teismo posėdį bei praėjus 6 mėnesiams puikiai prisiminė pažeidėjo girtumo požymius. Tokie parodymai turėjo būti vertinami kaip neišsamūs ir objektyviai nepagrįsti, juolab pareigūnas buvo suinteresuotas ištaisyti savo padarytą pirminę klaidą dėl E. P. galimo girtumo. Mano, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pačių pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs, neišsamūs bei pritaikomi pagal situaciją, todėl privalėjo juos neigiamai įvertinti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nubausti E. P. už jam inkriminuotų pažeidimų ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. padarymą, kurių jis nepadarė, todėl priimtas nutarimas pagrįstas prielaidomis bei spėlionėmis, o ne neginčijamai patvirtinančiais E. P. kaltę įrodymais, todėl prašo panaikinti paskirtas nuobaudas pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. l d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. P. atžvilgiu nutraukti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu E. P. advokatas skunde tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nubausti E. P. už jam inkriminuotų pažeidimų ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. padarymą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą, kurį grindžia, jo nuomone, padarytais pažeidimais t. y. tuo, jog policijos pareigūnas apskritai neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, negalėjo atlikti E. P. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, nes neturėjo tinkamos kvalifikacijos, telemetrinių duomenų išklotinė nėra išversta į lietuvių kalbą, neaiškūs techniniai parametrai bei duomenys, telemetrinių duomenų įrangai neatlikta metrologinė patikra ir t. t., tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto E. P. advokatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. P. kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apygardos teismas visiškai sutinka su tokia žemesniojo teismo nutarimo motyvacija ir papildomai nebesikartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog E. P. padarė ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, o skunde keliama versija, kad E. P. nematė ir negirdėjo jį stabdančio tarnybines pareigas einančio policijos pareigūno ir administracinius teisės pažeidimus užfiksavęs policijos pareigūnas nori tik su juo susidoroti, yra ne tik nelogiška, bet ir motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas itin išsamiai išanalizavo tiek E. P., tiek ir liudytojų A. S., policijos pareigūnų A. J., R. N. duotus parodymus ir paaiškinimus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi, o kuriuos atmeta. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pažeidėjo advokatas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, polimetrinių duomenų išklotinėmis, Klaipėdos r. PK budėtojų dalies vaizdo įrašu, Klaipėdos apskrities VPK ir Klaipėdos r. PK vadovybės pateiktais dokumentais, patvirtinančiais pareigūno R. N. įgalinimus, susipažinimą su alkotesterio naudojimo tvarka, Klaipėdos r. PK operatyvaus valdymo grupės pamainos sudėtį ir šiai grupei priskirtų techninių priemonių sąrašą) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti nebuvo pagrindo. Be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti E. P. pažeidimų padarymu. Paties pažeidėjo parodymai yra nenuoseklūs, nelogiški, prieštaringi ir visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. E. P. iškelta versija, jog jie su policijos pareigūnu R. N. prieš kelis metus turėjo konfliktą yra pagrįsti tik prielaidomis, be to visiškai paneigti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog policijos pareigūnas R. N. patikrinti E. P. vairuojamo automobilio ir išsiaiškinti, ar jis išties vairuoja neblaivus, buvo išsiųstas pamainos viršininko ir nežinant, koks asmuo galimai neblaivus vairuoja automobilį. Pirmieji duomenys, jog vairuoja neblaivus asmuo buvo pateikti visiškai su šia byla ar policijos veikla nesusijusio asmens anoniminiu pranešimu, kurį buvo privaloma patikrinti. Pastebėtina ir tai, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. intensyviai bando įtikinti teismą, jog policijos pareigūnas R. N. jam bando pakenkti už praeityje buvusį konfliktą, tačiau kažkodėl E. P. iki šiol nėra kreipęsis į jokias kompetentingas institucijas dėl policijos pareigūno, kuris vykdė jam priskirtas įstatymų pareigas, atliktų neteisėtų veiksmų ir pan. E. P. advokatas apeliaciniame skunde išskiria ir akcentuoja tam tikrus policijos pareigūnų, kitų liudytojų parodymų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias E. P. naudingas išvadas. Taigi apylinkės teismas atsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, teisingai įvertino E. P. parodymus, nurodė kodėl atmetė jo ir liudytojo A. S. versiją. Liudytojo A. S. parodymai taip pat prieštarauja jau minėtiems nuosekliems policijos pareigūnų parodymams. Be to, A. S. yra administracinėn atsakomybėn patraukto draugas, todėl pastarojo parodymai vertintini kaip siekis padėti E. P. išvengti administracinės atsakomybės.
Apylinkės teismas nustatė, kad 2012-08-02 20:38:39 ir nuo 20:39:34 iki 20:40:14 pareigūno R. N. vairuojamas tarnybinis automobilis važiavo įsijungęs garsinį signalą ir švyturėlius. Policijos pareigūnas R. N. tarnybiniame pranešime detaliai paaiškino, kaip vyko E. P. vairuojamo automobilio persekiojimas ir stabdymas, ir šiuos jo paaiškinimus bei analogiškus parodymus teisme patvirtino budėtojo A. J. paaiškinimas bei parodymai, o taip pat ir objektyviais įrodymais (polimetrinių matavimų suvestine) patvirtintas faktas, kad policijos automobilis tose gatvėse, kuriomis pravažiavo E. P., važiavo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu; taip pat ši suvestinė patvirtina, kad tarp švyturėlių naudojimo intervalų įvyko policijos automobilio apsisukimas (matyti pagal vietos pasikeitimus). Visi šie įrodymai sudaro vieningą įrodymų visumą, kad E. P., vairuodamas automobilį, nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti ir todėl su švyturėliais buvo persekiojamas iki pat garažų kiemo, kur sustojęs išlipo ir bandė pabėgti, tokiu būdu tęsdamas savo pažeidimą.
Taip pat bylos duomenys neabejotinai liudija faktą, kad E. P. vengė pasitikrinti savo blaivumą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, E. P. siekia išvengti atsakomybės už vairavimą būnant neblaiviu, kadangi jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą ir tokiu savo elgesiu užkirto policijos pareigūnui galimybę patikrinti jo neblaivumą. Nors bandoma įtikinti teismą, kad pažeidėjui net nebuvo siūloma pasitikrinti neblaivumo, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. reglamentuoja asmenų teisę savo lėšomis pasitikrinti neblaivumą atliekant medicininę apžiūrą, tačiau nagrinėjamu atveju, E. P. paminėta teise nepasinaudojo. Objektyvių priežasčių, dėl kurių jis būtų negalėjęs atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) patikrinimui veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde pažeidėjo advokatas taip pat nenurodė. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, vienareikšmiškai patvirtina tik tai, kad vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir sąmoningai atsisakęs pasitikrinti savo girtumą, E. P. dėl subjektyvių priežasčių sutrukdė policijos pareigūnui patikrinti jo neblaivumą, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent E. P. 2012 m. rugpjūčio 2 d., 20 val. 38 min. Klaipėdos r., Gargždų m., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „Mitsubichi Lancer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vėliau sustabdytas vairuotojas atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti ar nėra neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. P. veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės (kad telemetrinių duomenų išklotinė nėra išversta į lietuvių kalbą, neaiškūs techniniai parametrai bei duomenys, telemetrinių duomenų įrangai neatlikta metrologinė patikra, policijos pareigūnas nekvalifikuotas ir t.t.) yra neesminės ir jos įtakos pažeidėjo veikos kvalifikavimui neturi.
Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
E. P. advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Savinijus Katauskas