Administracinė byla Nr. eA-422-525/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02334-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokole Nr. GTI-8(21)-P priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba; 2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. birželio 18 d. el. paštu gavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. birželio 18 d. raštą Nr. (9.17Mr)D2-1656 „Dėl turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo“ ir Garbės teismo Sprendimą. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu ir nurodė, jog egzistuoja visi skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog posėdyje buvo pažeistas lygiateisiškumo principas tarp proceso dalyvių, nes pareiškėjui klausimus galėjo užduoti kita proceso šalis, t. y. Tarnybos atstovas, o Tarnybos atstovui dėl jų pateikto Teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo – pareiškėjui nebuvo leista užduoti jokių klausimų, dėl ko nebuvo atskleista drausmės bylos esmė. Sprendžiant dėl Ataskaitos teisinės galios Garbės teismo pirmininkė P. S. akcentavo, kad „vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, todėl Vertintojas pažeidė ir Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja Vertintoją vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu ir šio kodekso 2.4.2. papunkčiu, įpareigojančiu vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais“. Dėl šios išvados ir / ar nuomonės pažymėjo, jog ji yra visiškai siurprizinio pobūdžio, nes nei Tarnybos Teikime dėl drausmės bylos iškėlimo, nei Garbės teismo posėdyje pareiškėjui nebuvo užduota jokių klausimų, įpareigojimo teikti paaiškinimus dėl vertinimo ataskaitai parengti naudotų teisės aktų galiojimo / negaliojimo. Garbės teismo sprendimo ir / ar Garbės teismo pirmininkės kategoriška nuomonė dėl atlikto vertinimo neprofesionalumo ir / ar neva negaliojančių teisės aktų naudojimo, rengiant ataskaitas yra visiškai jokiais motyvais, argumentais ir / ar faktais nepagrįsta. Garbės teismo protokolu priimtame sprendime nėra nurodoma ir aiškiai pagrindžiama kaip pasireiškė pareiškėjo kompetencijos trūkumas, taip pat kokius netinkamus, negaliojančius teisės aktus atlikdamas vertinimą naudojo pareiškėjas, todėl šiuo atveju, konstatuotas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ, Įstatymas) 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 2.4.2 papunkčio reikalavimų nesilaikymas yra visiškai nepagrįstas, ko pasėkoje, priimtas sprendimas, pareiškėjo nuomone, laikytinas neteisėtu.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Garbės teismas neatlikto savarankiškai vertinamos Ataskaitos analizės ir nenurodė dėl kokios konkrečios Vertintojo ataskaitos yra priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, t. y. nėra įmanoma identifikuoti Garbės teismo sprendimo turinio. Priimtas Sprendimas yra grindžiamas vien bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, kurie gali būti pritaikyti iš esmės bet kuriai vertintojo atliktai ataskaitai. Konstatuoti pažeidimai nėra individualizuoti, nenustatytos konkrečios aplinkybės patvirtinančios (paneigiančios) pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus, motyvai tokių veiksmų ar neveikimo, todėl Sprendime tik formaliai konstatuoti pažeidimai nurodant teisės aktų nuostatas.
5. Pareiškėjas teigė, kad Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 (toliau – ir Metodika) 85 punkto reikalavimas pagrįsti vieno vertinimo metodo taikymą yra aiškiai nurodytas (pagrįstas) pareiškėjo parengtos Ataskaitos 17 psl. Kadangi nustatoma vertė pajamų metodu (diskontuotų pinigų srautų vertė), pati vertė (vertės pagrindas) nurodo (suponuoja) tik vieną tinkamą vertinimo metodą (pajamų metodą). Kiti vertinimo metodai niekaip negalėtų nustatyti reikalaujamos (sutartyje apibrėžtos) vertės. Apie vieno vertinimo metodo taikymą yra pasisakyta ir Tarptautiniuose vertinimo standartuose (TVS), 105-ajame standarte „Vertinimo požiūriai ir metodai“, 10.4. punkte. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktai ir vertinimo standartai nedraudžia kitais tikslais vertinti tik vienu vertinimo metodu.
6. Pareiškėjo manymu, nei Tarnyba, nei Garbės teismas neturėjo įgaliojimų spręsti, jog ataskaita vertintojas nustatė nepagrįstą turto vertę. Ginčijamu Sprendimu Garbės teismas peržengė savo kompetencijos ribas, išreikšdamas nuomonę, jog pareiškėjas netinkamai „ataskaitoje pagrindė aplinkybę dėl vieno vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo“.
7. Pareiškėjo teigimu, Garbės teismas Sprendime ne tik, kad nepateikė savarankiško aplinkybių, susijusių su jo galimai padarytu pažeidimu, vertinimo, bet ir buvo pažeista pareiškėjo teisė veiksmingai pasinaudoti galimybe kreipiantis į teismą. Teisė į pagrįstą sprendimą užtikrina ir tai, kad bylos šalis būtų tinkamai išklausyta ir galėtų veiksmingai pasinaudoti teise kreiptis į aukštesnės instancijos teismą. Sprendimas skirti drausminę nuobaudą – pastabą, priimtas tik formaliu balsavimu, tik paminint, kad buvo įvertinti Vertintojo paaiškinimai ir Garbės teismo narių nuomonės, tačiau nei dėl kurių vertintojo paaiškinimų buvo nuspręsta jam paskirti drausminę nuobaudą, nei Garbės teismo narių nuomonių, kurios galimai turėtų būti traktuojamos kaip užrašytos žodinės Garbės teismo išvados nėra pateikta jokios informacijos, o tai reiškia, jog nėra ir jokių motyvų ir argumentų. Garbės teismas turi vertintojui skirti vieną iš drausminių nuobaudų, įvertinęs ne tik padaryto pažeidimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, galiojančias vertintojui paskirtas nuobaudas. Pareiškėjo vertinimu, iš protokolo (sprendimo) turinio, buvo akivaizdu, kad Garbės teismas į nuobaudos skyrimą reglamentuojančius teisės aktus neatsižvelgė, neįvertino nė vienos iš privalomų įvertinti sąlygų, neaptarė taikymo pagrindų bei įtvirtinto nuobaudos skyrimo proporcingumo principo, t. y. vertintojui skirta nuobauda už neva padarytus pažeidimus, tačiau ar nuobaudos mastas yra proporcingas sukeltoms pasekmėms, nenurodoma. Taigi, nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio nuobaudos paskyrimo pagrindimo, šie Sprendimo trūkumai, pareiškėjo nuomone, laikytini esminiais ir negali būti ištaisyti.
8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Tarnyba nesutiko su skundo argumentu, kad Garbės teismo posėdyje buvo pažeistas lygiateisiškumo principas tarp proceso dalyvių. Garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – ir Nuostatai) 20 punktas nustato, kad vertintojas, kurio drausmės byla nagrinėjama, turi teisę vienas arba kartu su atstovu dalyvauti nagrinėjimo posėdyje, kuriame nagrinėjama jo drausmės byla, ir teikti paaiškinimus, o pagal Nuostatų 22 punktą Garbės teismo nariai išklauso vertintoją ir kitus nagrinėjimo posėdyje dalyvaujančius asmenis ir užduoda jiems klausimus. Esamu atveju, aukščiau minimi Nuostatų punktai Garbės teismo posėdyje buvo įgyvendinti, pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, juos teikė, Garbės teismo buvo išklausytas, galėjo teikti savo argumentus dėl konstatuotų pažeidimų, todėl Tarnybos vertinimu, esant aplinkybei, kad Tarnybos atstovas Garbės teismo posėdžio metu pareiškėjui uždavė klausimą susijusį su Vertinimo ataskaita nereiškia, kad nagrinėjant drausmės bylą buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.
10. Atsakovas nurodė, kad nepriklausomai nuo Tarnybos išvados dėl vertintojų veiksmų, Garbės teismas gali savarankiškai konstatuoti pažeidimus vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo metu. Papildomai akcentavo, kad vadovaujantis Nuostatais Garbės teismui savarankiškai inkriminuojant pažeidimus nebuvo privaloma užduoti pareiškėjui klausimus ir prašyti duoti paaiškinimus dėl inkriminuojamų pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentų, kad Garbės teismo pirmininkės nuomonė yra visiškai siurprizinio pobūdžio, nebuvo pagrindo laikyti pagrįstais. TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 2.4.2 pažeidimai yra konstatuoti dėl pareiškėjo veiksmų atliekant vertinimą ir surašant Vertinimo ataskaitą. Tas akivaizdu ir iš Garbės teismo pirmininkės argumentų, kuriais ji nurodė, jog vertinimo paslauga yra reglamentuota, todėl ją teikiantis vertintojas privalo laikytis visų vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (vertintojas, remdamasis TVS, EVS standartų nuostatomis savo profesiniu sprendimu, turi parinkti tinkamiausią vertinimo metodą), vertinimo ataskaita turi teisinę galią, todėl jos nuomone, vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, dėl ko pareiškėjas pažeidė ir TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja pareiškėją vadovautis Etikos kodeksu ir pagal Etikos kodekso 2.4.2 papunktį vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais. Pareiškėjo skundo argumentų grupės, kad Garbės teismo protokolu priimtame sprendime nėra nurodoma ir aiškiai pagrindžiama kaip pasireiškė pareiškėjo kompetencijos trūkumas, taip pat kokius netinkamus, negaliojančius teisės aktus atlikdamas vertinimą naudojo pareiškėjas, atsakovo nuomone, nebuvo pagrindo laikyti pagrįstais.
11. Tarnyba pažymėjo, jog pilname Garbės teismo sprendime buvo įvestas pareiškėjo Vertinimo ataskaitos trumpinys įvardinant pareiškėjo Vertinimo ataskaitą – „Ataskaita“, todėl pareiškėjui pateikiant Garbės teismo sprendimo išrašą, liko ne pilnas Vertinimo ataskaitos pavadinimas, o jos trumpinys. Manė, jog pareiškėjui tai nesukliudė identifikuoti Garbės teismo sprendimo turinio, kadangi pareiškėjas dar prieš drausmės bylos nagrinėjimo posėdį žinojo dėl kokios pareiškėjo vertinimo ataskaitos bus nagrinėjama drausmės byla. Skundžiamame Garbės teismo sprendime yra nurodomi TVVPĮ, Metodikos, Etikos kodekso nuostatų pažeidimai ir paaiškinta dėl kokių konkrečių pareiškėjo veiksmų šie pažeidimai yra konstatuoti, todėl skirtingai nei bandė įrodyti pareiškėjas, konstatuoti pažeidimai Garbės teismo Sprendime buvo individualizuoti. Sprendime išaiškinama ir nurodyta, jog Vertinimo ataskaitoje nurodyta verslo metodo pagrindimo aplinkybė nepagrindžia galimybės vertinant verslą taikyti tik vieną vertinimo metodą. Atsižvelgdami į Metodikos 7 punkto nuostatas, kurios nustato, jog vertinimo sutarties ir techninės užduoties nuostatos negali prieštarauti, keisti ar panaikinti TVVPĮ nustatytų vertintojų pareigų vykdyti TVVPĮ reikalavimus, atsižvelgdami į TVVPĮ 21 straipsnio 2, 3, 6 dalyse pateiktus reikalavimus to, kas turi būti atitinkamai turto arba verslo vertinimo sutartyje ir techninėje užduotyje, atsižvelgdami į tai, kad vertinimą ribojančios sąlygos, kurioms priskirtinas nurodymas taikyti konkretų vertinimo metodą (vertinimo užsakovo nurodymas verslą vertinti tik vienu konkrečiu vertinimo metodu), nepanaikino vertintojo pareigos pagrįsti kitų metodų taikymą ar netaikymą ir į tai, kad pareiškėjui kaip savo srities profesionalui tai turėjo būti žinoma, atsakovas manė, kad Sprendime pateiktas pagrindimas dėl konstatuoto TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimo yra pakankamas.
12. Tarnyba paaiškino, kad vertinimą ribojančios sąlygos, kurioms priskirtinas nurodymas taikyti konkretų vertinimo metodą (vertinimo užsakovo nurodymas verslą vertinti tik vienu konkrečiu vertinimo metodu), nepanaikino vertintojo pareigos pagrįsti kitų metodų taikymą ar netaikymą ir tai pareiškėjui, kaip savo srities profesionalui, turėjo būti žinoma.
13. Tarnyba nurodė, kad pažeidimų konstatavimas, vadovaujantis TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalimi, patenka tiek į Garbės teismo, tiek į Tarnybos kompetenciją, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog Garbės teismas (kaip nurodė pareiškėjas ir Tarnyba) peržengė savo kompetencijos ribas ir tai niekaip negalėjo būti prilyginama ginčo dėl nustatytos vertės nagrinėjimui. Pareiškėjui teikiant paaiškinimus ir jais nepaneigus Tarnybos Patikrinimo aktu nustatytų pažeidimų, buvo konstatuoti TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Metodikos 85 ir 113 punkto, Metodikos 107.1 papunkčio ir Etikos kodekso 2.4.2 papunkčio pažeidimai, kurie yra pagrįsti Sprendime, todėl, atsakovo nuomone, teigti, jog nebuvo jokių argumentų ir motyvų, nėra pagrindo. Jeigu yra nustatytas ne vienas pažeidimas, nuobauda skiriama ne konkrečiai už kažkurį vieną iš nustatytų pažeidimų, o už nustatytų pažeidimų visumą.
14. Tarnyba pabrėžė, jog pagal Nuostatų 7 punktą ji parengia teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo, o šis kartu su kita posėdžio medžiaga pateikiamas Garbės teismo nariam nė vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki parengiamojo posėdžio ir ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki nagrinėjimo posėdžio datos. Tarnybos Teikime buvo nurodytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kurias vertino Garbės teismas ir būtent dėl sunkinančių aplinkybių savo sprendime konstatavo, kad kitaip nei nurodė Tarnyba, pareiškėjas savo 2021 m. balandžio 13 d. raštu Tarnybos neklaidino. Be to Teikimu pareiškėjui buvo siūloma skirti TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą nuobaudą – papeikimą, tačiau Garbės teismui įvertinus pareiškėjo paaiškinimus ir Garbės teismo narių nuomones buvo pasiūlyta balsuoti dėl švelnesnės nei Tarnybos siūlomos drausminės nuobaudos, t. y. TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos nuobaudos – pastabos.
15. Tarnybos nuomone, šiuo atveju, nenukrypstant nuo TVVPĮ 29 straipsnio 9 dalies ir Nuostatų 31 punkto reikalavimų, Vertinimo įmonei ir pareiškėjui 2021 m. birželio 18 d. buvo pateikta Sprendimo išrašo kopija, kuri patvirtinta Tarnybos vyriausiosios specialistės R. Š., o pagal Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V1-396 būtent vyriausioji specialistė R. Š. yra įgaliota tvirtinti Tarnybos sudarytų ar jos gautų dokumentų kopijų, nuorašų ir išrašų tikrumą.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą patenkino, panaikino Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokole Nr. GTI-8(21)-P priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta draudiminė nuobauda – pastaba. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 2 080 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas ir sumokėtą žyminį mokestį.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 5 d. parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 71,05 proc. akcijų paketo vertinimo ataskaitą Nr. MVP19-09-02/2 (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Tarnyba 2021 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos ir paaiškinimų dėl Vertinimo ataskaitos pateikimo. Pareiškėjas kaip Vertinimo įmonės direktorius 2021 m. kovo 22 d. raštu pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Vertinimo ataskaitos. Tarnyba 2021 m. balandžio 1 d. Vertinimo įmonei ir pareiškėjui pateikė Vertinimo ataskaitos patikrinimo akto projektą prašydama iki 2021 m. balandžio 13 d. pateikti turimus papildomus paaiškinimus, dokumentų dėl patikrinimo akte užfiksuotų galimų pažeidimų. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 13 d. raštu pateikė paaiškinimus ir dokumentus. 2021 m. balandžio 21 d. buvo užregistruotas Vertinimo ataskaitos patikrinimo aktas Nr. GT7-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris buvo pateiktas pareiškėjui.
18. 2021 m. balandžio 29 d. teikimu Nr. GT1-3 (toliau – ir Teikimas) Tarnyba kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Garbės teismas 2021 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą iškelti pareiškėjui drausmės bylą (2021 m. gegužės 20 d. Garbės teismo protokolas Nr. GT1-5(21)-P). Tarnyba 2021 m. gegužės 18 d. informavo pareiškėją apie iškeltą drausmės bylą ir apie tos drausmės bylos nagrinėjimą.
19. Į nagrinėjamą bylą pareiktas Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokolas Nr. GT1-5(19)-P, kuriame nutarta vadovaujantis TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėjas parengė turto vertinimo ataskaitą nesilaikydamas nurodytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, metodikos ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso reikalavimų. Už tai, kad pareiškėjui būtų skirta drausminė nuobauda pastaba, balsavo visi Garbės teismo nariai.
20. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2017 m. birželio 28 d.), Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 bei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr.1K-192 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 5 d.).
21. Teismas nustatė, kad Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokolu nustatyta, jog 2021 m. birželio 11 d. posėdyje Garbės teismas priėmė Sprendimą dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui, posėdžio protokole fiksuotos aplinkybės dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo.
22. Teismas sprendė, kad iš skundžiamo sprendimo užfiksuoto Protokole matyti, jog Garbės teismas protokole išdėstytame sprendime tik nurodė, jog sutinkama su pareiškėjo argumentais, jog jis neklaidino Tarybos, įvardijo, kokias TVVPĮ įstatymo ir Metodikos nuostatas pareiškėjas pažeidė, tačiau nenurodė nustatytų pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjo padarytus pažeidimus, motyvų, kodėl pareiškėjo veiksmai ar neveikimas laikomi pažeidimu. Protokole nurodoma išvada, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyta pagrindimo aplinkybė dėl vieno vertinimo metodo taikymų ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra nepagrįsta, tačiau atsakovui nenurodžius aplinkybių ir nepateikus jų savarankiško teisinio vertinimo nėra aišku kaip prie šios išvados buvo prieita. Teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš Protokole užfiksuotų pareiškėjo paaiškinimų „jis pakomentavo, kodėl vertindamas netaikė lyginamojo metodo, paaiškino, kad jis nustatė ne rinkos vertę, o vertę pajamų metodu ir kuo ši vertė skiriasi nuo rinkos vertės“, tačiau sprendime nėra pasisakyta, kaip priimant sprendimą šie pareiškėjo paaiškinimai buvo įvertinti.
23. Teismas, įvertinęs Garbės teismo sprendimo turinį, pažymėjo, kad jame nėra pateikti individualūs jo priėmimo motyvai, įvertinus pareiškėjo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus ir Garbės narių užduotus klausimus. Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į Protokole išdėstyto sprendimo turinį, galima daryti išvadą, kad Garbės teismas sprendime nepateikė savarankiško aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimai padarytais pažeidimais, vertinimo, neišaiškino ir nepagrindė, kodėl Vertinimo ataskaitoje pateiktas pagrindimas dėl vieno vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra netinkamas ir nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pakanka duomenų konstatuoti, jog Garbės teismo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui.
24. Be to, iš teismui pateiktos bylos medžiagos buvo matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą patikrinimą, jam buvo pateiktas Patikrinimo akto projektas, į kurį jis teikė paaiškinimus. Šie paaiškinimai buvo nurodyti Teikime, kurio pagrindu pareiškėjui buvo iškelta drausmės byla. Nuostatų 14 punktas numato, kad Garbės teismui iškėlus vertintojui drausmės bylą, Garbės teismo sekretorius apie tai informuoja Priežiūros įstaigą, kuri likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki nagrinėjimo posėdžio dienos išsiunčia raštą, kuriuo vertintojas informuojamas apie jam iškeltą drausmės bylą, drausmės bylos iškėlimo pagrindą (nurodoma patikrinimo akto data ir numeris). Drausmės byla pareiškėjui buvo iškelta Teikime nurodant, jog pareiškėjo parengta Vertinimo ataskaita neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 85 punkto, 17.1 papunkčio ir 113 punkto nuostatų. Tačiau Garbės teismo posėdyje, Garbės teismo pirmininkė išsakė savo nuomonę, jog vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, todėl vertintojas pažeidė ir TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja vertintoją vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu ir šio kodekso 2.4.2 papunktį, įpareigojantį vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais. Teismas pažymėjo, jog ši nuomonė buvo išsakyta nuo posėdžio atsijungus pareiškėjui, apie šių teisės aktų pažeidimus nebuvo nurodyta nei Patikrinimo akte, nei Teikime iškelti pareiškėjui drausmės bylą, nei rašte, kuriuo jis informuojamas apie bylos iškėlimą. Garbės teismo posėdyje pareiškėjui nebuvo užduota klausimų prašant paaiškinimų dėl rengiant Vertinimo ataskaitą naudotų teisės aktų galiojimo (negaliojimo). Sprendime nebuvo nurodoma ir aiškiai pagrindžiama kaip pasireiškė pareiškėjo kompetencijos trūkumas, taip pat kokius netinkamus, negaliojančius teisės aktus atlikdamas vertinimą naudojo pareiškėjas. Teismo vertinimu, šių teisės normų pažeidimų nenurodžius Teikime, posėdyje neuždavus papildomų klausimų ir neįvardijus šių normų, pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog buvo siurprizas Sprendime padaryta išvada apie TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso 2.4.2 punkto pažeidimus, dėl kurių nebuvo suteikta galimybė papildomai pateikti paaiškinimų. Atitinkamai pareiškėjo paaiškinimai dėl šių teisės aktų nuostatų laikymosi ir buvo pateikti tik teismui, o Garbės teismo Sprendime nebuvo įvertinti, nors nuobauda paskirta ir už šių teisės aktų nesilaikymą.
25. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba atsiliepime iš esmės pateikė kitokio pobūdžio argumentus, nei nurodyta Garbės teismo Protokole priimtame sprendime, atsiliepime plačiau aptarti pareiškėjo galimai padaryti pažeidimai surašant Vertinimo ataskaitą bei pažeistų teisės aktų nuostatos. Teismas įvertino, kad minėti Tarnybos atsiliepimo argumentai negalėjo sudaryti pagrindo plečiamai aiškinti Garbės teismo narių Protokole fiksuotus argumentus dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo.
26. Šiuo atveju teisėjų kolegija negalėjo nesutikti su pareiškėju, jog protokole surašomas Garbės teismo sprendimas privalo atitikti visus jam nustatytus reikalavimus, toks protokolas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį, jame turi būti išsamiai nurodyti priimto sprendimo motyvai, įvertintos faktinės pažeidimo aplinkybės bei tinkamai kvalifikuoti atlikti pažeidimai. Nagrinėjamoje byloje Garbės teismo sprendimas neatitiko jam nustatytų reikalavimų. Nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio nuobaudos paskyrimo pagrindimo, taip pat sprendimo priėmimo metu nurodžius naujus Teikime ir posėdžio metu nenurodytus pažeidimus dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų, šie sprendimo trūkumai teismo laikyti esminiais. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Garbės teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 91 str. 2 d.).
27. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriame prašė atlyginti išlaidas patirtas už advokato teisinę pagalbą ir sumokėtą žyminį mokestį. Prašyme nurodė, kad už pareiškėją išlaidas pagal sąskaitą apmokėjo pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. už skundo surašymą ir atstovavimą teisme apmokėta pagal 2021 m. gruodžio 6 d. sąskaitą. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokatės A. P., kuriai už suteiktas paslaugos buvo sumokėta pagal jos pateiktą sąskaitą būtent už atstovavimą ir dokumentų surašymą, teismas sprendė, kad šiuo atveju buvo pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas ir pareiškėjui iš Tarnybos priteista 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio, iš viso 2 080 Eur.
III.
28. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
29.1. Tarnyba pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Garbės teismo Sprendimo teisėtumą nenustatė, kad esamu atveju, drausmės byla buvo nagrinėjama dėl kitos nei byloje esančios Vertinimo ataskaitos. Pažymi ir tai, jog Vertinimo ataskaitos, kurią, priimdamas sprendimą, vertino Garbės teismas, 17-ame lape pagrindžiant vertinimo metodų taikymą arba netaikymą pareiškėjo buvo pateikta tik tokia informacija – „Remiantis vertinimo sutartimi, reikia nustatyti Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę pajamų metodu, todėl skaičiavimams taikomas pajamų metodas, o kiti metodai nėra taikomi“. Šiuo atveju, Garbės teismo Sprendime, prie konstatuoto Metodikos 85 punkto pažeidimo, yra išaiškinta ir pagrįsta, kodėl Vertinimo ataskaitoje pateiktas pagrindimas dėl vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra netinkamas ir nepagrįstas, nurodant, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyta verslo vertinimo metodo pagrindimo aplinkybė nepagrindžia galimybės vertinant verslą taikyti tik vieną vertinimo metodą, todėl Tarnyba laiko, kad esant tokiam Garbės teismo konstatavimui, atitinkamai buvo pateiktas ir savarankiškas aplinkybių, susijusių su pareiškėjo padarytais pažeidimais vertinimas. Tokios pozicijos Tarnyba laikosi ir dėl kitų pareiškėjo atžvilgiu konstatuotų pažeidimų. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Garbės teismas savo Sprendime nepateikė savarankiško aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimai padarytais pažeidimais, vertinimo, neišaiškino ir nepagrindė, kodėl Vertinimo ataskaitoje pateiktas pagrindimas dėl vieno vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra netinkamas ir nepagrįstas.
29.2. Garbės teismo Sprendimo priėmimo pagrindą nulemia balsavimo rezultatai. Esamu atveju, Garbės teismui konstatavus pažeidimus, tame tarpe ir Metodikos 85 punkto pažeidimą, kuris konstatuotas, dėl to, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyta verslo vertinimo metodo pagrindimo aplinkybė nepagrindžia galimybės vertinant verslą taikyti tik vieną vertinimo metodą, kadangi šiame Metodikos punkte įtvirtintas reikalavimas verslo vertinimą atlikti mažiausiai dviem metodais, o tik vieno vertinimo metodo taikymas turi būti pagrįstas Vertinimo ataskaitoje ir vienbalsiai nubalsavus, kad pareiškėjui būtų skirta drausminė nuobauda pastaba, Sprendime yra aiškiai išreikšta kaip pirmosios instancijos teismo minimi pareiškėjo paaiškinimai buvo įvertinti, o tai, kad Sprendime pareiškėjo paaiškinimai, nėra įvertinti tokiu būdu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Tarnybos įsitikinimu, savaime nėra Sprendimo trūkumas. Atsižvelgdami į tai, laiko, kad teismo padarytos išvados neva Sprendime nėra pasisakyta, kaip priimant sprendimą pareiškėjo paaiškinimai, jog „jis pakomentavo, kodėl vertindamas netaikė lyginamojo metodo, paaiškino, kad jis nustatė ne rinkos vertę, o vertę pajamų metodu ir kuo ši vertė skiriasi nuo rinkos vertės“, buvo įvertinti, yra nepagrįstos.
29.3. Tarnyba, neišplėsdama Garbės teismo Sprendimo turinio paaiškina, jog TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 2.4.2 pažeidimai yra konstatuoti dėl pareiškėjo veiksmų atliekant vertinimą ir surašant Vertinimo ataskaitą. Tas akivaizdu ir iš Garbės teismo pirmininkės pateiktų argumentų, kuriais ji nurodo, jog vertinimo paslauga yra reglamentuota, todėl ją teikiantis vertintojas privalo laikytis visų vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (vertintojas, remdamasis TVS, EVS standartų nuostatomis savo profesiniu sprendimu, turi parinkti tinkamiausią vertinimo metodą), vertinimo ataskaita turi teisinę galią, todėl jos nuomone, vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, dėl ko pareiškėjas pažeidė ir TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja pareiškėją vadovautis Etikos kodeksu bei Etikos kodekso 2.4.2 papunktį, įpareigojantį vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta ir kitų pažeidimų, bei į konstatuotų pažeidimų esmę, Tarnyba mano, jog laikyti, kad minėti pažeidimai yra siurpriziniai nėra pagrindo, nes jie akivaizdžiai yra tik anksčiau konstatuoto pažeidimo pasekmė. Atsakovas nurodo, kad nepriklausomai nuo Tarnybos išvados dėl vertintojų veiksmų, Garbės teismas gali savarankiškai konstatuoti pažeidimus vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo metu ir vadovaujantis Nuostatais Garbės teismui savarankiškai inkriminuojant pažeidimus nėra būtina privalomai užduoti pareiškėjui klausimus ir prašyti duoti paaiškinimus dėl jam inkriminuojamų pažeidimų. Papildomai pažymi ir tai, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, juos teikė, Garbės teismo buvo išklausytas, galėjo teikti savo argumentus dėl Tarnybos Patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo iškelta drausmės byla, o tai, kad Garbės teismas savo ruožtu nustatė papildomus pažeidimus (TVVPĮ 15 str. 4 d. 1 p. ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso 2.4.2 p.), apie kuriuos Pareiškėjas sužinojo gavęs Garbės teismo Sprendimą, atsižvelgiant į Sprendime nurodytą konstatuotų pažeidimų esmę, savaime nėra sprendimo trūkumas.
30. Pareiškėjas M. K. atsiliepime į atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš Tarnybos 1 452 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
31. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad:
31.1. Skundžiamas teismui buvo Garbės teismo Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, o ne aplinkybė, kad neva galėjo Garbės teismas įvertinti ne tą Vertinimo ataskaitą. Tiesiog buvo atkreiptas skunde dėmesys į tai, jog iš protokole surašyto sprendimo turinio net neįmanoma identifikuoti apie kokią vertinamą ataskaitą yra pasisakoma, protokolo turinys neaiškus, jame nėra sprendimui keliamų dalių. Esminis skundo argumentas buvo tas, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų bendro pobūdžio taisyklių, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui.
31.2. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Tarnyba „neišplėsdama Skundžiamo Garbės teismo sprendimo turinio“ paaiškina apie Garbės teismo konstatuotus neva padarytus pažeidimus, tačiau akivaizdu, jog yra visiškai priešingai, nes Garbės teismo sprendime nėra net užsiminta apie Vertinimo ataskaitos 17-ame lape vertintojo pateiktą motyvą dėl pasirinkto pajamų metodo, kuris tampa apeliacinio skundo argumentu. Garbės teismas konkrečiu atveju iš viso nevertino vertintojo pateiktų nei rašytinių įrodymų, nei žodinių paaiškinimų ir nepasisakė tinkamai ar netinkamai bei kodėl netinkamai vertintojas ataskaitoje pagrindė aplinkybę dėl pasirinkto vieno metodo taikymo. Nagrinėjamos bylos atveju, Tarnyba tiek pirmosios instancijos teisme, teikdama atsiliepimą, tiek apeliacinėje instancijoje, teikdama apeliacinį skundą, teismui teikia akivaizdžiai kitokius argumentus dėl priimto sprendimo, siekdama jį išsamiau aptarti bei detalizuoti, lyginant su Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. Protokolu. Apeliaciniame skunde iš esmės siekiama detalizuoti pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus surašant Ataskaitą bei aptarti galimai pažeistų teisės aktų nuostatas, visiškai nepagrįstai teigiant, kad tai ir buvo Garbės teismo Sprendimo motyvai ir argumentai.
31.3. Priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, Nuostatuose gana aiškiai ir detaliai reglamentuota ne tik Garbės teismo posėdžio eiga, bet ir reikalavimai, keliami Garbės teismo nariams priimant sprendimą vertintoje drausmės byloje bei priimamo sprendimo turiniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 išsamiai išdėstyta, kokia turi būti Garbės teismo sprendimo forma (įžanginė dalis, aprašomoji dalis, motyvuojamoji dalis ir rezoliucinė dalis), kas turi būti nurodoma atskirose Garbės teismo sprendimo dalyse, o Tarnybos nei atsiliepimo, nei apeliacinio skundo argumentai negali sudaryti pagrindo plečiamai aiškinti Garbės teismo narių Protokole fiksuotus argumentus dėl nuobaudos skyrimo bei nepagrįstai ginčyti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
31.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad Protokole iš esmės buvo perrašytas Teikimo turinys. Taigi nagrinėjamu atveju Garbės teismo Sprendimas paskelbtas iš esmės jame nenurodžius paties Garbės teismo ištirtų ir nustatytų pareiškėjo padarytų pažeidimų, aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjo padarytus pažeidimus, motyvų, dėl kokių priežasčių pareiškėjo veiksmai ar neveikimas laikomi (nelaikomi) pažeidimu, kaip nurodyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, teisės aktų ir jų nuostatų, kurie pažeisti (nepažeisti), kokia naujausia informacija, galiojančiais teisės aktais privalėjo, bet nesinaudojo vertintojas. Šiuo atveju priimtame sprendime skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą nepateiktas savarankiškas aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimai padarytais pažeidimais, vertinimas.
31.5. Atsakovo argumentai yra prieštaraujantys net elementariai logikai ir net sunkiai suvokiami, kaip pavyzdžiui, kaip galima teikti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl papildomų tik Garbės teismo sprendime nurodytų pažeidimų, kurie nebuvo nurodyti Tarnybos Patikrinimo akte, apie juos nebuvo užsiminta Garbės teismo posėdyje. Garbės teismo pirmininkės nuomonė buvo išsakyta nuo posėdžio atsijungus pareiškėjui, apie pirmininkės nurodytų teisės aktų pažeidimus nėra nurodyta nei Patikrinimo akte, nei Teikime iškelti pareiškėjui drausmės bylą, nei rašte, kuriuo jis informuojamas apie bylos iškėlimą, Garbės teismo posėdyje pareiškėjui nebuvo užduota klausimų prašant paaiškinimų dėl rengiant Vertinimo ataskaitą naudotų teisės aktų galiojimo (negaliojimo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, jog Garbės teismo sprendime padaryta išvada dėl TVVPĮ 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir Turto arba verslo vertintoju profesinės etikos kodekso 2.4.2 punkto pažeidimų buvo siurprizas.
31.6. Nei Sprendime, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei dabar pateiktame apeliaciniame skunde taip ir nėra nurodoma ir aiškiai pagrindžiama kaip pasireiškė pareiškėjo kompetencijos trūkumas bei kokius netinkamus, negaliojančius teisės aktus atlikdamas vertinimą naudojo pareiškėjas. Skundžiamame Garbės teismo sprendime nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio nuobaudos paskyrimo pagrindimo, taip pat sprendimo priėmimo metu nurodžius naujus Teikime ir posėdžio metu nenurodytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai vertino, kad šie sprendimo trūkumai laikytini esminiais, nes skundžiamas Garbės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamų reikalavimų individualaus administracinio akto turiniui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-5(19)-P pareiškėjui M. K. paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokole Nr. GTI-8(21)-P priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
34. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas tvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad Garbės teismas savo Sprendime nepateikė savarankiško aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimai padarytais pažeidimais, vertinimo, neišaiškino ir nepagrindė, kodėl Vertinimo ataskaitoje pateiktas pagrindimas dėl vieno vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra netinkamas ir nepagrįstas.
35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patikrinamas priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
37. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos nuostatų bei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų atitinkamos normos.
38. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-490 redakcija) nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 7 dalį Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Tarnybos nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 14 d.) 9.3.1. papunktyje nustatyta, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams; o pagal 9.3.2. papunktį – atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus.
39. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 20 punkte nurodyta, kad vertintojas, kurio drausmės byla nagrinėjama, turi šias teises: vienas arba kartu su atstovu dalyvauti nagrinėjimo posėdyje, kuriame nagrinėjama jo drausmės byla, ir teikti paaiškinimus (20.1.); pateikti motyvuotą prašymą dėl Garbės teismo narių ar Garbės teismo sekretoriaus nušalinimo (20.2.). Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad posėdžio eiga fiksuojama darant garso įrašą ir surašant protokolą, kuriame nurodoma: posėdžio data ir vieta, posėdžio vykdymo būdas (24.1.); posėdžiui pirmininkavusio, posėdyje dalyvavusių ir balsavusių Garbės teismo narių, Garbės teismo sekretoriaus vardai ir pavardės (24.2.); kitų nagrinėjimo posėdyje dalyvavusių, raštu paaiškinimus ar kitą medžiagą pateikusių asmenų vardai, pavardės, pareigos ar atstovaujamų institucijų ar įstaigų pavadinimai (24.3.); duomenys apie nagrinėtą vertintojo drausmės bylą (vertintojo vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, nustatyto pažeidimo esmė) (24.4.); nagrinėjimo posėdyje dalyvavusio vertintojo, kuriam iškelta drausmės byla, kitų posėdyje dalyvavusių asmenų, Garbės teismo narių pasisakymų ir paaiškinimų esmė (trumpas turinys) (24.5.); Garbės teismo priimtas (-i) sprendimas (-ai) ir sprendimo vertintojo drausmės byloje argumentai (24.6.); balsavimo rezultatai (24.7.).
40. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad Garbės teismo sprendimai priimami posėdyje. Sprendimą vertintojo drausmės byloje Garbės teismas priima nagrinėjimo posėdyje arba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po nagrinėjimo posėdžio vykstančiame posėdyje, kuriame priimamas sprendimas vertintojo drausmės byloje (tais atvejais, kai sprendimo vertintojo drausmės byloje priėmimas buvo atidėtas). Garbės teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu įvardijus sprendimo argumentus už jį balsuoja dauguma Garbės teismo narių. Visi balsuojantys Garbės teismo nariai turi po vieną balsą. Garbės teismo narys negali balsuoti už kitą Garbės teismo narį. Balsuojama „už“ arba „prieš“, susilaikiusiųjų negali būti (27 p.). Garbės teismui priimant sprendimą vertintojo drausmės byloje, Garbės teismo pirmininkas, pasitaręs su kitais Garbės teismo nariais, įvardija konkretų sprendimą (kai siūloma skirti drausminę nuobaudą, įvardija konkrečią drausminę nuobaudą iš nurodytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme) ir kviečia Garbės teismo narius balsuoti dėl vieno iš šių sprendimų: nutraukti vertintojo drausmės bylą; skirti vertintojui drausminę nuobaudą (29 p.). Parenkant drausminę nuobaudą, turi būti įvertintas vertintojo padaryto pažeidimo pobūdis, reikšmingumas, pakartojamumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, Teikime nurodytas siūlymas dėl drausminės nuobaudos ir galiojančios vertintojui paskirtos drausminės nuobaudos (30 p.).
41. Taigi Nuostatuose gana aiškiai ir detaliai reglamentuota ne tik Garbės teismo posėdžio eiga, bet ir reikalavimai, keliami Garbės teismo nariams priimant sprendimą vertintoje drausmės byloje bei priimamo sprendimo turiniui. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių bei ginčui aktualių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino Garbės teismo priimto sprendimo turinį ir pagrįstai pripažino, jog priimtame sprendime skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą nėra pateiktas savarankiškas aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimai padarytais pažeidimais, vertinimas.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priežastis pareiškėjui iškelti drausmės bylą buvo Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. Teikimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo parengta Vertinimo ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 85 punkto, 17.1 papunkčio ir 113 punkto nuostatų (Vertinimo ataskaitoje nurodyta pagrindimo aplinkybė dėl vieno vertinimo metodo taikymo ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra nepagrįsta; nurodyta verslo vertinimo metodo pagrindimo aplinkybė nepagrindžia verslo vertinimui taikyti tik vieną vertinimo metodą; nepateiktos lyginamojo metodo netaikymo pagrindimo aplinkybės ir turto požiūrio metodų derinio netaikymo pagrindimo aplinkybės). Taip pat nurodyta, jog nustatytų pažeidimų pagrindimas pateiktas 2021 m. balandžio 21 d. Patikrinimo akte.
43. Iš byloje esančio Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokolo Nr. GT1-5(19)-P išrašo matyti, kad Garbės teismo nariai aptarė pareiškėjo paaiškinimus ir atsakymus į Garbės teismo narių klausimus ir sutiko su pareiškėju, kad jis 2021 m. balandžio 13 d. raštu neklaidino Tarnybos. Garbės teismo pirmininkė išsakė nuomonę, kad vertinimo paslauga yra reglamentuota, todėl ją teikiantis vertintojas privalo laikytis visų vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, todėl vertintojas pažeidė ir Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja vertintoją vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu ir šio kodekso 2.4.2 papunktį, įpareigojantį vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais. Protokole nurodoma, jog Garbės teismo nariai konstatavo, jog pareiškėjas Vertinimo ataskaitą parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir 15 straipsnio 4 dalies 1 punkto, Metodikos 85 ir 113 punkto, Metodikos 107.1 papunkčio ir Etikos kodekso 2.4.2 papunkčio reikalavimų. Protokole nurodyta, kad visi posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai balsavo už nuobaudos (pastabos) pareiškėjui skyrimą. Protokole nurodoma išvada, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyta pagrindimo aplinkybė dėl vieno vertinimo metodo taikymų ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra nepagrįsta. Taigi, įvertinus Protokolo turinį, matyti, kad Garbės teismas protokole išdėstytame sprendime tik nurodė, jog sutinkama su pareiškėjo argumentais, jog jis neklaidino Tarybos, įvardijo, kokias Įstatymo ir Metodikos nuostatas pareiškėjas pažeidė, tačiau nenurodė nustatytų pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjo padarytus pažeidimus, motyvų, kodėl pareiškėjo veiksmai ar neveikimas laikomi pažeidimu.
44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad protokoliniame sprendime Garbės teismas nepateikė individualių jo priėmimo motyvų, įvertinęs pareiškėjo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus ir Garbės narių užduotus klausimus. Protokole nurodoma išvada, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyta pagrindimo aplinkybė dėl vieno vertinimo metodo taikymų ir kitų vertinimo metodų netaikymo yra nepagrįsta, tačiau atsakovui nenurodžius aplinkybių ir nepateikus jų savarankiško teisinio vertinimo nėra aišku kaip prie šios išvados buvo prieita. Be to, Sprendime nėra pasisakyta, kaip jį priimant pareiškėjo pateikti paaiškinimai buvo įvertinti. Taigi, Sprendime nepateikus savarankiško aplinkybių faktinio ir teisinio vertinimo, neindividualizavus skiriamos drausminės nuobaudos pobūdžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas pripažinti, kad toks Garbės teismo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su tokia teismo išvada argumentus, akcentuotina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), sprendimo motyvus grindė pareiškėjo nurodytais argumentais, juos pripažindamas pagrįstais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl ginčo esmės.
45. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir tai, kad nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio nuobaudos paskyrimo pagrindimo, taip pat Sprendimo priėmimo metu nurodžius naujus Teikime ir posėdžio metu nenurodytus pažeidimus dėl kurių pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų, šie Sprendimo trūkumai laikyti esminiais. Kaip jau minėta, Garbės teismo posėdyje, Garbės teismo pirmininkė savo nuomonę, jog vertinimas buvo atliktas neprofesionaliai, todėl vertintojas pažeidė ir Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja vertintoją vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu ir šio kodekso 2.4.2 papunktį, įpareigojantį vertinti vadovaujantis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais, išsakė nuo posėdžio atsijungus pareiškėjui, nesuteikiant jam galimybės pateikti paaiškinimus. Kadangi apie šių teisės aktų pažeidimus nebuvo nurodyta nei Patikrinimo akte, nei Teikime iškelti pareiškėjui drausmės bylą, nei rašte, kuriuo jis informuojamas apie bylos iškėlimą, pareiškėjas paaiškinimus dėl šių teisės aktų nuostatų laikymosi pateikė tik teismui, o Garbės teismo Sprendime jie nebuvo įvertinti, nors nuobauda paskirta ir už šių teisės aktų nesilaikymą.
46. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti Garbės teismo 2021 m. birželio 18 d. posėdžio protokole Nr. GTI-8(21)-P priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
47. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
49. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir teismui teikia 2022 m. balandžio 19 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AP-2022/04/48 – 1 452 Eur dydžio sumai ir jos apmokėjimo faktą patvirtinantį 2022 m. balandžio 19 d. mokėjimo pavedimą. Iš sąskaitos turinio matyti, kad pareiškėjo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pareiškėją M. K. pagal sąskaitą apmokėjo už pareiškėjui advokato suteiktas paslaugas šioje administracinėje byloje, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
50. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (pvz., 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokatės A. P., kuriai buvo sumokėta pagal jos pateiktą sąskaitą būtent už procesinio dokumento surašymą, šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo, šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
51. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
52. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
53. Pareiškėjas prašo priteisti 1 452 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.
54. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga suteikta ir apmokėta 2022 m. II ketvirtyje (2022 m. balandžio 19 d.), užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 679,3 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2 183,09 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 452 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė