Administracinė byla Nr. ATP-221/2011

Teisminio proceso Nr. 4-03-3-00579-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 42.12.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. birželio 27 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. O. (E. O. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo E. O. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 513 str. 9 d., ir nubaustas 5000 Lt bauda,

n u s t a t ė :

E. O. nubaustas už tai, kad jis 2011-02-01 patikrinimo metu bendro naudojimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalino ir užteršė aplinką ~503 m statybinėmis atliekomis, taip pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d., 2003-12-30 aplinkos ministro įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 48 ir 51 punktų bei Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 513 str. 9 d.

Apeliaciniu skundu patrauktas administracinėn atsakomybėn E. O. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas, palikdamas galioti skundžiamą nutarimą, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Apelianto teigimu, atlikdamas patalpų remontą, statybines atliekas jis tik laikinai laikė statybinių atliekų susidarymo vietoje, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad tokiu būdu buvo šalinamos statybines atliekos. Kadangi 2011 m. vasario 1 d. atlikto patikrinimo metu patalpų remontas dar nebuvo baigtas, natūralu, kad jis dar nebuvo spėjęs išgabenti remonto metu susidariusių statybinių atliekų ir jas išgabeno iškart pabaigus remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtina mišrių statybinių atliekų priėmimo aktai (2 priedas), kuriuose pažymima, kad 2011 m. balandžio 9 d. statybinės atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad statybines atliekas jis išgabeno dar prieš sužinant apie priimtą skundžiamą nutarimą, kuris jam buvo įteiktas tik 2011 m. balandžio 20 d.

Nurodo, kad nepažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkto reikalavimų, kadangi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais perdavė statybines atliekas atliekų tvarkytojui. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 35 d. reglamentuoja laikiną atliekų laikymą, t.y. nepavojingųjų atliekų laikymą ne ilgiau kaip vienerius metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Šiuo atveju atliekos buvo laikomos jų susidarymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Statybinės atliekos susidarė poros mėnesių laikotarpiu ir faktiškai buvo išvežtos ir perduotos atliekų tvarkytojui 2011 m. balandžio 9 d., t.y. statybinės atliekos buvo laikomos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, susidariusias statybines atliekas jis perdavė atliekų tvarkytojui Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka ir nepraleidęs šiame įstatyme nustatyto 1 (vienerių) metų termino.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 51 punktą. Atliekų tvarkymo taisyklių 51 punkte numato, jog atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir 1.1.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių atliekų tvarkymo reikalavimais arba savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais. Pažymi, kad šis taisyklių punktas visų pirma nustato reikalavimus ne atliekų turėtojui (apeliantui), bet atliekų tvarkytojui, kuris privalo jam perduotas atliekas sutvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas atliekų tvarkytoją apibrėžia kaip įmonę, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Pabrėžtina, kad atliekų tvarkymo veikla yra licencijuojama, o atliekų tvarkytojas gali būti tik juridinis asmuo. Šiuo atveju jis, E. O. , yra atliekų turėtojas, kuris turi pareigą perduoti susidariusias atliekas atliekų tvarkytojui. Kadangi jis tinkamai įvykdė pareigą perduoti susidariusias statybines atliekas atliekų tvarkytojui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis butų pažeidęs minėto Atliekų tvarkymo taisyklių punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Atliekų tvarkymo taisyklių 51 punkto pažeidimą, kadangi subjektas, kurio pareigas nustato minėtas taisyklių punktas, yra atliekų tvarkytojas, o ne atliekų turėtojas, t.y. E. O. .

Skunde taip pat nurodoma, kad  pirmosios instancijos teismas nevertino jo, E. O. , tyčios kaip vienos iš būtinų sąlygų administracinės teisės pažeidimui konstatuoti. Teismas netyrė ir nenustatė aplinkybių, kokiu tikslu aptvertoje teritorijoje buvo laikomos statybinės atliekos ir, ar jis ketino šias statybines atliekas surinkti ir perduoti atliekų tvarkytojui. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų ketinęs statybines atliekas šalinti vidiniame kieme arba jas panaudoti kitu neleistinu būdu. Priešingai, iš jo paaiškinimų matyti, kad statybinės atliekos yra tik laikinai laikomos aptvertoje teritorijoje, ir tik kol bus pabaigtas patalpų remontas. Be to, jis rūšiavo remonto metu susidariusias statybines atliekas prieš perduodant jas atliekų tvarkytojui, t.y. atskyrė medieną nuo likusių statybinių atliekų ir tokiu būdu sumažino susidariusių statybinių atliekų kiekį. Iš su skundu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad visos statybinės atliekos šiuo metu yra surinktos ir išgabentos, o teritorija, kurioje jos buvo laikinai laikomos, sutvarkyta (1 priedas). Todėl nėra pagrindo išvadai daryti, kad jis būtų užteršęs aplinką.

Tuo pačiu pažymi, kad remonto metu susidarė tik nepavojingos atliekos, kurias Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas leidžia laikinai laikyti iki jų surinkimo. Susidariusias mišrias statybines atliekas buvo galima nesudėtingai surinkti ir perduoti atliekų tvarkytojui, todėl pats atliekų laikinas laikymas jokios žalos aplinkai nepadarė. Be to, susidariusios statybinės atliekos buvo laikinai laikomos aptvertoje teritorijoje, todėl negalėjo pasklisti po visą vidinį kiemą ir tokiu būdu užteršti aplinkos. Kadangi dėl siauro įvažiavimo į pastato vidinį kiemą, jis objektyviai negalėjo pastatyti statybinėms atliekoms laikyti skirto konteinerio, todėl susidariusias statybines atliekas jis laikė aptvertoje teritorijoje. Iš su skundų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad statybinės atliekos surinktos ir išvežtos, todėl nėra pagrindo manyti, kad aplinkai būtų buvus padaryta kokia nors žala.

Atmetus jo prašymą nutraukti administracinio pažeidimo bylos teiseną, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK  301 str. ir neskirti jam administracinės nuobaudos. Nurodo, kad aplinkai jokia žala nebuvo padaryta, be to, pažeidimo padarymo aplinkybės savaime švelnina jo padėtį. Pažymi, kad atliekoms skirto konteinerio nebuvo galimybės pastatyti dėl per siauro įvažiavimo į vidinį kiemą, taigi ši aplinkybė nepriklausė nuo jo, E. O. , valios. Be to, statybinės atliekos buvo laikomos aptvertoje teritorijoje, o pasibaigus remonto darbams buvo surinktos ir perduotos atliekų tvarkytojui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. E. O. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

E. O. atsakomybėn patrauktas už ATPK 513 str. 9 d. numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už tai, kad bendro naudojimo teritorijoje – vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalino ir užteršė aplinką ~503 m statybinėmis atliekomis.

Nors apeliantas neigia savo kaltę, aiškindamas, kad atlikdamas buto remontą, tik laikinai laikė statybines atliekas namo kieme ir aptvertoje teritorijoje, o pabaigus remontą jas atidavė atliekų tvarkytojui, kuris jas išvežė, tokie E. O. teiginiai patvirtina, kad jis pažeidė atliekų laikymą ir šalinimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus.

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad E. O. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Iš administracinėje byloje esančio 2011-02-11 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-58 matyti, kad patikrinimo tikslas – neplaninis specifinis skundo tyrimas, atliekamas pagal telefonu gautą pranešimą dėl statybinių atliekų teršimo ir šalinimo atliekomis teritorijoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo namo. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemo teritorija (bendro naudojimo) užteršta statybinėmis atliekomis. Tai, kad šias atliekas šalino ir aplinką užteršė E. O. , patikrinimą atlikęs pareigūnas daro išvadą remdamasis liudininkų raštiškais paaiškinimais.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, E. O. savaip interpretuoja atliekų tvarkymą reglamentuojančias įstatymų nuostatas. Todėl sprendžiant E. O. kaltės klausimą, reikia atskleisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą ATPK 513 str. 9 d., Atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse ir Aplinkos apsaugos įstatyme.

ATPK 513 str. 9 d. numato atsakomybę už didesnio negu penki kubiniai metrai atliekų kiekio šalinimą ir (ar) naudojimą pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Šio straipsnio dispozicija yra materiali, t.y. ji reikalauja dėl neteisėto asmens elgesio atsiradusių pasekmių – aplinkos užteršimo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato asmenims pareigą saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Atliekų tvarkymo  įstatymo 2 str. 16 p. nurodyta, kad  atliekų turėtoju laikomas asmuo, dėl kurio veiklos atsiranda atliekos arba kuris turi tokių atliekų.

Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punktas įpareigoja atliekų turėtoją Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti atliekas patiems arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos, jų papildomai neapdorojus, gali būti naudojamos žemės ūkyje, gyvūnams šerti, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai saugiu būdu. Analogiška pareiga atliekų turėtojui numatyta ir Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d.

Atliekų tvarkymo  įstatymo 4 str. 2 d. nustato atliekų turėtojui pareigą rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Tuo tarpu 2 str. 14 p. nustato, kad atliekų susidarymo vieta yra įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veikslo susidaro atliekų.

Taigi, iš šių nuostatų seka, kad E. O. , būdamas atliekų turėtoju, nes statybinės atliekos susidarė dėl jo bute atliekamo remonto, atliekas sutvarkyti turėjo pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Pažymėtina, kad, priešingai nei kad teigia apeliantas, atliekų susidarymo vieta yra jo butas, o ne bendro naudojimo teritorija – namo kiemas. Todėl akivaizdu, kad statybinės atliekos buvo perkeltos iš jų susidarymo vietos. Toks statybinių atliekų perkėlimas iš jų susidarymo vietos į bendro naudojimo teritoriją laikomas atliekų šalinimu. Taigi, apelianto argumentai dėl laikino atliekų laikymo vidiniame namo kieme ir jų vėlesnio perdavimo atliekų tvarkytojui (atliekas tvarkančiai įmonei), šiuo atveju nėra reikšmingi E. O. veikos kvalifikavimui, atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakomybei pagal ATPK 513 str. 9 d. už netinkamą atliekų tvarkymą kilti nebūtina asmens tyčia. Šis administracinis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčiniais, tiek neatsargiais veiksmais.

Tuo pačiu pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 35 p. nustatyta, jog nepavojingos atliekos šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo  gali būti laikomos ne ilgiau kaip 1 metus. Iš byloje esančių liudytojų B. P. , M. J. ir V. B. paaiškinimų matyti, kad remontas atliekamas jau ilgą laiką - apie 1,5 metus, iš antrame aukšte remontuojamo buto lango visos statybinės šiukšlės pilamos į vidinį kiemą (b.l. 7, 8, 9). Tokie liudytojų paaiškinimai atitinka patikrinimo metu fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes (b.l. 5, 6).

Nors apeliantas teigia, kad per saugojimo laikotarpį nebuvo kilę jokie padariniai, t.y. aplinka neužteršta, tokie jo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 14 p. numatyta, kad teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų ar jų junginių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas. Šiuo atveju pats procesas – atliekų šalinimas tam neskirtoje vietoje laikytinas aplinkos teršimu, nepasaint to, kad šiuo atveju po ilgo laikotarpio šios atliekos buvo pašalintos ir iš vidinio kiemo teritorijos.

Aukščiau išdėstytų bylos duomenų visuma visiškai patvirtina, jog E. O. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 48 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. ir Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. reikalavimus, nes šiuo atveju net ir laikinas atliekų laikymas bendro naudojimo teritorijoje – vidiniame namo kieme vertintinas kaip aplinkos teršimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. O. , prašydamas neskirti jam nuobaudos iš esmės prašo teismo taikyti ATPK 301 str., kuris įtvirtina mažesnės negu įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 301 str. taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5?1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta išskirtinių E. O. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurios leistų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti mažesnę negu įstatyme numatyta administracinę nuobaudą ar nuobaudos visai neskirti. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo, padaryto teisės pažeidimo pašalinimas nėra išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo, remiantis ATPK 31 str. 1 d. 1 p. yra tik administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią buvo atsižvelgta skiriant E. O. administracinę nuobaudą – straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio 5000 Lt baudą. Todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų skirti mažesnę negu įstatyme numatyta administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,             

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. O. (E. O. ) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                        Viktoras Dovidaitis