VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 10 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

ieškovo R. N. atstovui advokatui Pauliui Miliauskui, atsakovui L. P., atsakovo L. P. atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Užupio apartamentai“ atstovams advokatui Laurynui Lukošiūnui, advokato padėjėjui Vytautui Ruškiui dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą,

nedalyvaujant atsakovės kooperatinės bendrovės „Vilniaus kredito unija“ atstovui,

žodinio proceso tvarka viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams L. P., uždarajai akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“, kooperatinei bendrovei „Vilniaus kredito unija“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. N. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. P. (toliau – Atsakovas 1), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Užupio apartamentai“ (toliau – Atsakovė 2) prašydamas:

1) pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Žemės sklypo pardavimo sutartis), sudarytą tarp L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“;

2) taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant L. P. grąžinti UAB „Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o UAB „Užupio apartamentai“, grąžinti L. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas);

3) priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad:

1.1.                      2014 m. gruodžio 19 d. ieškovas (kreditorius) R. N. ir P. D. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas (kreditorius) perdavė 43 000 Eur paskolos sumą P. D., o šis įsipareigojo grąžinti kreditoriui paskolos sumą per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai kreditorius pareiškia reikalavimą grąžinti paskolos sumą (paskolos sutarties 1.1, 1.2 ir 2.1 punktai).

1.2.                      2015 m. gruodžio mėn. pradinis kreditorius P. D. L. P. (Atsakovui 1) suteikė 43 590 Eur dydžio paskolą. Paskola Atsakovui 1 buvo suteikta trimis bankiniais pavedimais: 2015 m. gruodžio 15 d. 15 000 Eur; 2015 m. gruodžio 16 d. 15 000 Eur; 2015 m. gruodžio 17 d. 13 590 Eur.

1.3.                      Ieškovas R. N. ir P. D., atsižvelgdami į jų sudarytą 43 000 Eur vertės paskolos sutartį bei P. D. suteiktą 43 590 Eur vertės paskolą Atsakovui 1, 2015 m. gruodžio 21 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius P. D. perleido ieškovui visas reikalavimo teises į Atsakovo 1 skolą – 43 590 Eur sumą. Atsakovas 1 nėra grąžinęs: 43 590 Eur skolos ir 8 761,59 Eur palūkanų, iš viso – 52 351,59 Eur.  

1.4.                      Prievolės atsiradimo momentu (2015 m. gruodžio 17 d.) Atsakovas 1 nuosavybės teise valdė Žemės sklypą. Patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovas sužinojo, kad Atsakovas 1 perleido vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą (Žemės sklypą) UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovei 2). Žemės sklypas parduotas už 350 000 Eur. Ieškovas taip pat sužinojo, kad UAB „Užupio apartamentai“ 2023 m. birželio 7 d. sutartinės maksimaliosios hipotekos pagrindu įkeitė Žemės sklypą, užtikrindamas savo prievoles kreditorei Vilniaus kredito unijai pagal 2023 m. birželio 5 d. kredito sutartį.

1.5.                      Ieškovo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana taikymui: 1) ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Atsakovo 1 skolą – 52 351,59 Eur; 2) Žemės sklypas buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos vertė kainą, tą patvirtina UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2022 m. liepos 22 d. parengta žemės sklypo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma greta esančio sklypo rinkos vertė – 531 000 Eur. Taip pat, iš Hipotekos duomenų išrašo matyti, kad 2023 m. balandžio 4 d. Žemės sklypas buvo įvertintas 715 000 Eur suma. Atsakovas 1 neturi turto iš kurio būtų galima tenkinti ieškovo reikalavimą, kadangi Žemės sklypas buvo vienintelis jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, be to, Atsakovas 1 nevykdė savo įsipareigojimų Kredito unijai „Taupa“; 3) Atsakovas 1 neprivalėjo sudaryti Žemės sklypo pardavimo sutarties, kadangi pareigos sudaryti Žemės sklypo pardavimo sutartį nenumatė nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei susiklosčiusios faktinės aplinkybės; 4) Atsakovas 1 yra nesąžiningas, kadangi nuslėpė turintis nuosavybės teisę į Žemės sklypą Jungtinėje Karalystėje vykusioje jo bankroto byloje bei vengia prievolės įvykdymo ieškovui; 5) Atsakovė 2 buvo nesąžininga, kadangi bendrovė įsteigta prieš dvi dienas iki Žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo, tai sudaro pagrindą teigti, jog šis juridinis asmuo buvo įsteigtas išimtinai Žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo tikslu, taip pat Atsakovė 2 apsunkino Žemės sklypą sutartine maksimaliąja hipoteka užtikrindama 530 250 Eur dydžio prievolę, bei į visus galimus hipotekos kreditoriaus nuostolius, netesybas.

1.6.                      Pripažinus Žemės sklypo pardavimo sutartį negaliojančia, siekiant atkurti Atsakovo 1 mokumą, taikytina restitucija: L. P., įpareigotinas grąžinti UAB „Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o UAB „Užupio apartamentai“ įpareigotina grąžinti Atsakovui 1 Žemės sklypą.

2.       L. P. (Atsakovas 1) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      Ieškovas reiškia aiškiai nepagrįstą bei melagingą ieškinį. Viena vertus, ieškinyje nurodomas P. D., kuris 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovui 43 590 Eur dydžio menamą skolinį reikalavimą į Atsakovą 1, tokio reikalavimo niekada neturėjo ir neturi. Antra vertus, reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra negaliojanti ir negali būti laikoma sukėlusia kontrahentams teises ir pareigas, kaip ir negali būti panaudota prieš Atsakovą 1.

2.2.                      Tikrasis ieškiniu suinteresuotas asmuo yra ne ieškovas, o V. D.. Ieškovas yra V. D. surastas asmuo, per kurį reiškiami reikalavimai šioje byloje. 2013 m. pabaigoje į atsakovą kreipėsi V. D. bei pasiteiravo, ar jo nurodytam asmeniui Atsakovas 1 negalėtų paskolinti piniginių lėšų. Kadangi V. D. ir L. P. tuo metu siejo artimi ir draugiški santykiai, Atsakovas 1 su šiuo prašymu sutiko. V. D. suvedė Atsakovą 1 su P. D., kuriam Atsakovas 1 grynaisiais pinigais perdavė (paskolino) 35 000 GBP (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų).

2.3.                      Ieškovas melagingai teigia, kad L. P. buvo skolingas P. D., kadangi situacija yra priešinga. Kartu su ieškiniu ieškovo pateiktas P. D. banko sąskaitos išrašas, kuriame matyti P. D. bankiniai pavedimai, paskirties laukelyje nurodant „Paskola“, iš tikrųjų yra Atsakovo 1 suteiktos paskolos grąžinimas, o ne paskolos suteikimas Atsakovui 1.

2.4.                      Reikalavimo perleidimo sutartis negali būti laikoma galiojančia, kadangi šiuo sandoriu faktiškai buvo perleistas neegzistuojantis skolinis reikalavimas.

2.5.                      Atsakovas 1 pardavęs Žemės sklypą UAB „Užupio apartamentai“ už tai gavo 350 000 Eur. Atsakovas 1 nepasidarė nemokus, be to, gavo labiau likvidų turtą (pinigines lėšas). Nors dalis Žemės sklypo kainos, t. y. 193 300 Eur, buvo tiesiogiai sumokėta kreditorei KU „Taupa“, likę 156 700 Eur sumokėti Atsakovui 1, kurių užtektų patenkinti ieškovo reikalavimui. Ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita niekaip nepatvirtina, kad Žemės sklypas buvo perleistas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, kadangi ataskaitoje įvertintas kitas žemės sklypas.

2.6.                      2019 m. sausio 17 d. tarp Atsakovo 1 ir KU „Taupa” buvo sudaryta paskolos sutartis SLTA-543256, kuria remiantis, KU „Kaupa” atsakovui suteikė paskolą (kreditą). Siekiant užtikrinti šios prievolės įvykdymą, hipotekos sandoriu buvo įkeistas Žemės sklypas. Paskolos sutarties vykdymo laikotarpiu, pablogėjus Atsakovo 1 finansinei padėčiai, bei dėl to negalint tinkamai vykdyti paskolos sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų, Atsakovas 1 turėjo parduoti Žemės sklypą, taigi Atsakovas 1 privalėjo sudaryti Žemės sklypo pardavimo sutartį.

2.7.                      Atsakovas 1 su UAB „Užupio apartamentai“ niekaip nėra susijęs, t. y. niekada nebuvo šios įmonės dalyviu ir (ar) valdymo organu. Taip pat neaišku, kaip 2010 m. Jungtinėje Karalystėje atsakovo, kaip fizinio asmens, vykdytos bankroto procedūros patvirtina nesąžiningumą šioje byloje.

2.8.                      Aplinkybė, kada buvo įsteigta UAB „Užupio apartamentai“, yra nereikšminga ginčo dalykui. Atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ yra teisėtai Lietuvos Respublikoje įsteigtas bei ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo.

2.9.                      Atsakovas šiuo metu neturi pakankamai piniginių lėšų, kad visoje apimtyje galėtų įgyvendinti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovei UAB „Užupio apartamentai“ 350 000 Eur Žemės sklypo kainą, kadangi dalis šios sumos buvo iš karto pervesta KU „Taupa“. Be to, iš ieškovo byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ Žemės sklypą šiai dienai yra suvaržiusi hipoteka, hipotekos kreditoriaus Vilniaus kredito unija naudai. Taigi, restitucijos taikymas papildomai pažeistų ir kitų asmenų teisėtus interesus.

3.       UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovė 2) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo ieškinį atmesti, skirti ieškovui baudą iki penkių tūkstančių eurų, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant Atsakovei 2 ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1.                      Ieškovas reikšdamas actio Pauliana ieškinį ir reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia bei taikyti dvišalę restituciją neturi savarankiško materialinio ir procesinio subjektiškumo tokiam reikalavimui pateikti, nes sutarties sudarymo dieną atsakovo kreditoriumi buvo ne ieškovas, bet pradinis kreditorius P. D., kuris jokių reikalavimų šioje byloje nėra pareiškęs.

3.2.                      Atsakovų sudaryta sutartimi nebuvo pažeistos ieškovo teisės, kadangi sutartyje numatyta Žemės sklypo pardavimo kaina buvo beveik du kartus didesnė nei VĮ Registrų centras 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. trys dienos iki sutarties sudarymo dienos, oficialiai nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, o po sutarties sudarymo dienos iš Atsakovės 2 tiesiogiai į Atsakovo 1 atsiskaitomąją sąskaitą gautos pinigų sumos (156 700 Eur), ieškovui savalaikiai ir teisės aktų nustatyta tvarka bei sąlygomis pareiškus reikalavimą atsakovui dėl skolos ir palūkanų sumokėjimo, būtų pakakę įsiskolinimams padengti.

3.3.                      Ieškovas, sudaręs reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nesiėmė jokių veiksmų paskolos sumai ir jos atžvilgiu priskaičiuotoms palūkanoms iš Atsakovo 1 atgauti, ką patvirtina aplinkybė, jog ieškovas sutinkamai su CK 6.109 straipsnio 1 dalimi net neinformavo Atsakovo 1 apie įvykusią cesiją, bei faktas, jog Ieškovas būdamas atlygintino sandorio (paskolos sutarties) šalimi niekada iki pat 2023 m. rugsėjo mėnesio nepasidomėjo ir nepareikalavo Atsakovo 1 grąžinti paskolą ar sumokėti jam priklausančias palūkanas, ko pasėkoje, sutinkamai su CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatomis, ieškovas dėl savo kaltės, neapdairumo ir nerūpestingumo buvo priverstas sumažinti reikalavimą Atsakovui 1 dėl palūkanų sumokėjimo nuo 13 434,44 Eur iki 8761,59 Eur. Atsakovė 2, neturi patirti neigiamų padarinių dėl to, jog ieškovo elgesys, sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, neatitiko racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio standarto.

3.4.                      Ieškinio reikalavimai, bei ieškinio pateikimo aplinkybės, t. y. ieškinio pateikimas tik tuomet, kai Atsakovė 2 pradėjo aktyviai investuoti į Žemės sklypą ir individuliai, be kaimyninių žemės sklypų savininkų dalyvavimo, rengti (koreguoti) detalųjį Žemės sklypo planą, nutraukdama senąją Žemės sklypo detaliojo plano rengimo (koregavimo) procedūrą, kuri buvo vykdoma visų trijų žemės sklypų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), parodo paslėptą ieškovo siekį pripažinti sutartį negaliojančia, tokiu būdu ieškovui sudarant prielaidas tiesiogiai ar netiesiogiai perimti minėtojo Žemės sklypo valdymą ir kontrolę ir/ar nutraukti Žemės sklypo atžvilgiu Atsakovės 2 individualiai vykdomas Žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras. Remiantis ieškovo į bylą pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Atsakovė 2 daro pagrįstą prielaidą, jog ieškinio iniciavimui ir pareiškimui galėjo turėti įtakos kaimynių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininko interesai ir įtaka ieškovui.

3.5.                      2019 m. sausio 17 d. Atsakovas 1 su KU „Taupa“ buvo sudaręs paskolos sutartį, kurios pagrindu kredito unijos Taupa atžvilgiu 2019 m. sausio 22 d. sutartinės hipotekos sutartimi Nr. 20120190004700 buvo įkeitęs Žemės sklypą paskolos davėjo naudai. Atsakovas 1, gavęs KU „Taupa“ pranešimą dėl paskolos sutarties nutraukimo, siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto Žemės sklypo ir skolos padidėjimo dėl kredito unijos skaičiuotinų netesybų bei palūkanų, privalėjo pats ir nedelsdamas surasti įkeisto Žemės sklypo pirkėją, kuriam nupirkus Žemės sklypą Atsakovas 1 galėtų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi.

3.6.                      Atsakovai negali būti laikomi nesąžiningais, kadangi nėra susiję jokiais tarpusavio ryšiais, o šalių sudaryta sutartis ir joje nurodyta Žemės sklypo pardavimo kaina atitiko tuo metu rinkoje objektyviai egzistavusias panašių žemės sklypų pardavimo kainas. Atsakovės 2 dalyviui M. K. Žemės sklypą pasiūlė įsigyti nekilnojamojo turto brokeris A. J., kuris būtent ir ieškojo Žemės sklypo pirkėjo. Vystyti naujam projektui Žemės sklype, buvo įsteigta UAB „Užupio apartamentai“. Tai yra įprasta praktika nekilnojamojo turto rinkoje, kuomet atskiro nekilnojamojo turto projekto vystymui yra įkuriama nauja bendrovė, kurios vardu vykdomi visi su statinio projektavimu bei statyba susiję sandoriai, tokiu būdu supaprastinant ir paspartinant sandorių sudarymo procedūras, projekto vystymą, administravimą ir realizavimą.

3.7.                      Aplinkybės, jog Atsakovė 2, įsigijusi Žemės sklypą nuosavybės teise, juo naudojosi ir disponavo pagal savo poreikius, t. y. Žemės sklypą naudojo kaip įkaitą Atsakovės 2 veiklai vykdyti būtinoms paskoloms (finansavimui) gauti, taip pat niekaip neparodo ir neatskleidžia Atsakovės 2 nesąžiningumo, priešingai, minėtosios aplinkybės kartu su Atsakovės 2 Žemės sklypo atžvilgiu inicijuotais veiksmais dėl detaliojo plano rengimo (koregavimo), tik patvirtina, kad Atsakovė 2 elgėsi sąžiningai ir sutartį sudarė Atsakovės 2 ūkinei komercinei veiklai – verslui vykdyti.

3.8.                      Ieškiniu ieškovas nepagrįstai prašo taikyti restituciją natūra. Ieškovas neįrodė būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, tad ieškovo reikalavimas taikyti restituciją yra visiškai nepagrįstas.

3.9.                      Ieškovas, sąmoningai ir tyčia teikdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį Atsakovui 1 bei Atsakovei 2 dėl tariamai pažeistų ieškovo, kaip Atsakovo 1 kreditoriaus teisių, prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia, sutarties sudarymo dieną net nebuvęs Atsakovo 1 kreditoriumi ir neturėdamas reikalavimo teisės į Atsakovą 1, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu ir procesinėmis teisėmis. Atsakovė 2 dėl nepagrįsto ieškinio yra ne tik priversta skirti savo laiką ir lėšas atsikirtimams, tačiau ir realiai susidurti su Atsakovei 2 priklausančio Žemės sklypo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu pritaikytais suvaržymais. Todėl ieškovui turi būti skiriama maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 3 d. teisėjos rezoliucija paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas pateikė dubliką, atsakovai – triplikus.

5.       Ieškovas dubliku palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad:

5.1.                      Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 43 590 Eur suma, pradinio kreditoriaus Atsakovui 1 pervesta 2015 m. gruodžio 15 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. pavedimais yra ne paskola, o skolos grąžinimas. Vien deklaratyvūs Atsakovo 1 teiginiai yra nepakankami ieškovo pateiktiems įrodymams paneigti.

5.2.                      Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei actio Pauliana ieškinį, ir prie jų pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį bei siųstus pranešimus, tinkamai informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą. Vadinasi, ieškovas gali panaudoti reikalavimo teisių perleidimo faktą prieš Atsakovą 1.

5.3.                      Tai, kad ieškovas nesiėmė skolos išieškojimo veiksmų 8 metus, nėra pagrindas laikyti, jog ieškovas buvo pasyvus ar pats nelaikė, kad turi reikalavimo teisę į L. P., o tuo labiau, kad ieškovas jį atleido nuo reikalavimo teisės vykdymo.

5.4.                      Vien aplinkybė, jog Žemės sklypo pardavimo sandoris buvo atlygintinis, nereiškia, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Iki sandorio sudarymo ieškovas būtų galėjęs nukreipti savo reikalavimą į Žemės sklypą. Atitinkamai, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas gali nukreipti savo reikalavimą į kitą atsakovo turtą – pinigines lėšas.

5.5.                      Ieškovas įrodė, jog Žemės sklypas buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Tai pagrindžia tiek vertinimo ataskaita, kurioje gretimas žemės sklypas buvo įvertintas 531 000 Eur, tiek vėliau atliktas Žemės sklypo individualus vertinimas, pagal kurį turtas įvertintas net 715 000 Eur. Atsakovų atsiliepimuose pateikti argumentai aptartų išvadų nepaneigia.

5.6.                      Aplinkybė, jog L. P. turėjo vykdytinų įsipareigojimų KU „Taupa“ negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios L. P. privalėjo sudaryti Žemės sklypo pardavimo sutartį.

5.7.                      Atsakovas 1 žinojo ir negalėjo nežinoti, kad jis parduodamas Žemės sklypą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą pažeis kitų savo kreditorių interesus, ir tai yra pagrindas pripažinti Atsakovo 1 nesąžiningumą ne tik preziumuojamu, bet ir įrodytu. Taip pat Atsakovė 2 negalėjo nežinoti, kad ji įsigydama Žemės sklypą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą pažeis kitų atsakovo kreditorių interesus, ir  tai yra pagrindas pripažinti UAB „Užupio apartamentai“ nesąžiningumą įrodytu.

5.8.                      Tai, kad Atsakovas 1 neturi 350 000 Eur, kuriuos jis galėtų grąžinti UAB „Užupio apartamentai“, nepaneigia restitucijos taikymo pagrindo. Atsakovui 1 grąžinus Žemės sklypą, jis galės jį vėl parduoti už realią rinkos kainą (kuri vadovaujantis bylos duomenimis, 2023 m. balandžio mėn. siekė net 715 000 Eur) ir atsiskaityti tiek su ieškovu, tiek su Atsakove 2. Aplinkybė, kad Žemės sklypas yra įkeistas Vilniaus kredito unijai, nėra pagrindas atsisakyti taikyti restituciją, nes pripažinus Žemės sklypo pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taip pat atsiras pagrindas negaliojančiu pripažinti ir įkeitimo sandorį.

5.9.                      Pripažinus sutartį negaliojančia ir taikius restituciją Žemės sklypo 2023 m. birželio 6 d. įkeitimas savaime nepasibaigs – jis turi būti pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu. Ieškovas negali pareikšti reikalavimo dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu nesusipažinęs su šio sandorio turiniu.

5.10.                      Vien ta aplinkybė, kad Atsakovė 2 nesutinka su ieškinio reikalavimais ir kitaip nei ieškovas interpretuoja susiklosčiusias faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas neva piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Priešingu atveju, tai reikštų, kad kiekvienas ieškinio pareiškimas yra neteisėtas.

6.       L. P. (Atsakovas 1) tripliku palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad:

6.1.                      Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas savo poziciją apie tai, kad 2015 m. gruodžio mėn. 15-17 d. P. D. bankiniais pavedimais atsakovui buvo grąžinta paskola, grindžia leistinomis bei teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. paties savo paaiškinimais, o taip pat rašytiniais įrodymais – ieškovo byloje pateiktomis P. D. atliktų bankinių pavedimų kopijomis.

6.2.                      Atsakovas kartu su tripliku teikia papildomus rašytinius įrodymus – savo atsiskaitomųjų banko sąskaitų, atidarytų Jungtinėje Karalystėje, istorinių išrašų kopijas. Teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui nei iki P. D. atliekant 2015 m. gruodžio mėn. 15-17 d. pavedimus, nei po pavedimų atlikimo nebuvo absoliučiai jokio poreikio ir (ar) pagrindo skolintis 43 590 Eur ar bet kokią sumą, kadangi jo tuometinė ir vėlesnė finansinė padėtis buvo gera.

6.3.                      Ieškovas neteikia jokių objektyvių duomenų, kad jis faktiškai reikalavo P. D. mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, bei kad P. D. šį prisiimtą įsipareigojimą vykdė. Skolindamas asmeniui pinigines lėšas, paskolos davėjas, be reikalavimo grąžinti paskolą įprastai siekia ne tik šią paskolą atgauti, tačiau gauti ir atitinkamą finansinę grąžą, įskaitant, tačiau neapsiribojant mokėjimo (pelno) palūkanas. Mažai tikėtina, kad P. D., pats neturėdamas asmeninių lėšų bei jas skolindamasis iš ieškovo, skolintų dideles pinigines sumas Atsakovui 1, nereikalautų nei palūkanų, nei jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių (pvz. atitinkamo turto įkeitimo P. D. naudai). Ieškovo pateikti įrodymai dėl reikalavimo teisės nėra pakankami bei kelia daug prieštarų.

6.4.                      Kadangi reikalavimo perleidimo sutartį dėl fiktyvaus reikalavimo ieškovas tretiesiems asmenims pradėjo viešinti praėjus beveik 1 metams po to, kai Atsakovas 1 sutartimi pardavė Žemės sklypą Atsakovei 2, Sutarties sudarymas niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nes Sutarties sudarymo metu ieškovas elementariai nebuvo įgijęs naujojo kreditoriaus teisių ir pareigų. Ieškovas neįrodė, jog Žemės sklypo pardavimas pažeidė jo interesus.

6.5.                      Atsakovas 1 po sutarties sudarymo gavo 156 700 Eur sumą, kurią atsakovė UAB „Užupio apartamentai“ sumokėjo Atsakovui 1 į jo atsiskaitomąją banko sąskaitą. Atsiskaitymas nebuvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl dubliko teiginiai apie potencialaus išieškojimo apsunkinimą remiantis vien tuo, kad pinigai buvo pervesti į užsienyje Atsakovo 1 atidarytą banko sąskaitą, prieštarauja realiai faktinei situacijai.

6.6.                      Atsakovas 1, parduodamas Žemės sklypą, buvo įtakotas tarp jo ir KU „Taupa“ sudarytos kredito sutarties, kurios netinkamas vykdymas nulėmė tai, kad Atsakovas 1 buvo priverstas parduoti Žemės sklypą, siekiant išvengti priverstinio išieškojimo ir atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi.

6.7.                      Nėra pagrindo spręsti, jog Atsakovas 1 žinojo, kad parduodamas Žemės sklypas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina pažeis kreditorių interesus ir tai nesudaro pagrindo laikyti atsakovus nesąžiningais.

6.8.                      Kadangi ieškovas: (i) yra pareiškęs aiškiai nepagristą ieškinį; (ii) ieškiniu nesiekia savo pažeistų teisių gynybos; (iii) ieškinį grindžia fiktyvia reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria buvo perleistas neegzistuojantis reikalavimas, darytina išvada, kad ieškovas actio Pauliana ieškiniu akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu ir savo procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina 5 000 Eur bauda.

7.       UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovė 2) tripliku palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Triplike papildomai nurodė, kad:

7.1.                      Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose dėstydamas visą eilę aplinkybių, tame tarpe ir susijusių su reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sąmoningai siekia nukrypti nuo reikalavimo perleidimo instituto esmės ir taikytinų taisyklių. Be to, ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog ieškovo Atsakovui 1 adresuoti pranešimai buvo įteikti tik kartu su ieškiniu nagrinėjamoje byloje.

7.2.                      Ieškovas dėl ginčo sumos (43 590 Eur) iš Atsakovo1 priteisimo pagrindu yra užvedęs net dvi civilines bylas ir ketina inicijuoti naujas, kurios, Atsakovės 2 nuomone, kaip ir ši nagrinėjama civilinė byla neturi visiškai nieko bendro su ginčo suma (43 590 Eur) ir ieškovo siekiu ją atgauti.

7.3.                      Nors ieškovas vieną po kitos inicijuoja civilines bylas prieš atsakovus, tačiau nei viename iš pranešimų nenurodo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos numerio, į kurią įmokant pinigus Atsakovas 1 galėtų patenkinti ieškovo reikalavimus. Taip pat ieškovas į bylą nėra pateikęs nei vieno įrodymo, jog nuo tariamai 2015 m. gruodžio 21 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos ieškovas būtų nors kartą kreipęsis į Atsakovą 1 dėl mokėjimo pavedimais suteiktos paskolos pagrindu priskaičiuotų palūkanų sumokėjimo, žinant, jog pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį reikalavimams dėl palūkanų sumokėjimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų terminas.

7.4.                      Ieškinio pateikimo teismui dieną dar nebuvo suėjęs ieškovo CK 6.53 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatytas 7 dienų terminas Atsakovo 1 prievolei pagal mokėjimo pavedimais suteiktą paskolą įvykdyti, todėl atsižvelgiant į CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatas, prašo teismo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškovo ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu atmesti, laikant, jog ieškovo ieškinio teismui pateikimo diena yra 2023 m. spalio 3 d. (t. y. sekanti diena po paskutinės Atsakovo 1 prievolei pagal mokėjimo pavedimais suteiktą paskolą įvykdyti dienos).

7.5.                      Ieškovas nėra savarankiškai veikiantis subjektas, kurio tikslas atgauti paskolos ir palūkanų sumą pagal mokėjimo pavedimus suteiktą paskolos sumą ir šis ieškinys yra tik mėginimas perimti Žemės sklypo valdymo ir disponavimo teises ir/ar atitinkamai daryti reikšmingą poveikį ir spaudimą Atsakovei 2, jos užsakymu Žemės sklypo atžvilgiu vykdomuose detaliojo planavimo sprendinių rengimo ir/ar koregavimo procesuose.

7.6.                      Ieškovo dublike išdėstyti spekuliatyvūs teiginiai dėl tariamai per mažos Žemės sklypo pardavimo kainos niekaip neįrodo ir nepatvirtina aplinkybės, jog sutartimi perleisto Žemės sklypo kaina buvo per maža, neatitinkanti rinkos kainos ir/ar dėl kurios galėjo sumažėti ir/ar sumažėjo reali galimybė Atsakovui 1 atsiskaityti su ieškovu.

7.7.                      Ieškovas interpretuoja pateikiamus hipotekos duomenis tik jam palankia linkme ir sąmoningai nutyli aplinkybę, jog dalis cituojamų hipotekos sandoriuose nurodytų Žemės sklypo vertės duomenų yra nustatyti šalių susitarimu, dalis tokių duomenų nustatyti iš esmės jau kitais kalendoriniais metais, praėjus beveik vieneriems metams nuo sutarties sudarymo dienos, be kita ko, Atsakovei 2 jau esant atlikus Žemės sklypo atžvilgiu esmingus pakeitimus, lemiančius tokio sklypo vertės padidėjimą, t. y. pradėjus Žemės sklypo detaliojo plano procedūras (koregavimą), kurias pilnai realizavus Žemės sklype bus galima ne vienbučio (dvibučio) gyvenamojo namo statyba, bet daugiabučio gyvenamojo namo statyba, kas reikšmingai turi įtakos tokio turto vertei.

7.8.                      Ieškovo cituojama teismų praktika nepaneigia aplinkybės ir fakto, jog Atsakovas 1 turėjo būtinybę sudaryti Sutartį ir atsiskaityti su KU „Taupa“, išvengiant ne tik Atsakovo 1 turtinės būklės pablogėjimo dėl papildomų kredito unijos Atsakovo 1 atžvilgiu priskaičiuotų palūkanų ir netesybų sumokėjimo, tačiau ir priverstinio išieškojimo iš kreditoriui įkeisto Žemės sklypo.

7.9.                      Restitucijos taikymas, taip kaip jį įsivaizduoja ir apibrėžia ieškovas, šioje byloje negalėtų būti realizuotas, kadangi reikalavimo teises į Žemės sklypą, visų pirma, turėtų hipotekos kreditorius kredito unija, kuri, esant sutarčiai pripažintai negaliojančia, neabejotinai nutrauktų su Atsakove 2 sudarytą kredito sutartį ir pradėtų išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (Žemės sklypo), nepaisant to, jog restitucijos pritaikymo atveju formaliai Žemės sklypo savininku jau būtų Atsakovas 1.

8.       Išreikalavus papildomus įrodymus, 2024 m. gruodžio 4 d.  teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas papildomai (be kitų ieškinio reikalavimų) prašo pripažinti ir 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutartį Nr. MK-6176, sudarytą tarp UAB „Užupio apartamentai“ ir KB „Vilniaus kredito unija“ negaliojančia, KB „Vilniaus kredito unija“ įtraukė atsakove (toliau – Atsakovė 3).

Nurodė, kad:

8.1.                      2023 m. rugsėjo 15 d. ieškinio pareiškimo dieną šios hipotekos sutarties neturėjo, todėl su ja susijusio reikalavimo anksčiau reikšti negalėjo. Žemės sklypo pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia ir tuo pagrindu taikytina restitucija, tačiau pripažinus Žemės sklypo pardavimo sutartį negaliojančia ir taikius restituciją – Žemės sklypo 2023 m. birželio 6 d. įkeitimas savaime nepasibaigs. Todėl negaliojančia pripažintina ir 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutartis Nr. MK-6176, kuria UAB „Užupio apartamentai“ įkeitė Žemės sklypą.

8.2.                      Tai, kad egzistuoja pagrindas pripažinti 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutartį Nr. MK-6176 negaliojančia pagrindžia tai, kad UAB „Užupio apartamentai“ buvo nesąžiningi. Atsakovės 2 nesąžiningumą pagrindžia būtent tai, kad: (i) įsigijo Žemės sklypą už ženkliai žemesnę nei rinkos kaina; (ii) buvo įsteigta prieš dvi dienas iki Žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo; (iii) įsigijo Žemės sklypą už 350 000 Eur, o vėliau apsunkino Žemės sklypą sutartine maksimaliąja hipoteka užtikrindama 530 250 Eur.

9.       L. P. (Atsakovas 1) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

9.1.                      Actio Pauliana sąlygos neįrodytos nei pirminiu ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu.

9.2.                      Ieškovas, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, siekdamas neteisėtai išplėsti jo teises, reiškia papildomą reikalavimą dėl hipotekos sutarties panaikinimo. Akivaizdu, jog ieškovas turi lūkestį Žemės sklypo atžvilgiu būtų pritaikyta restitucija ir pradėta priverstinė išieškojimo iš Žemės sklypo procedūra.

9.3.                      Vien tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024, patenkinti ieškovo reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo savaime nereiškia, kad ieškovą ir Atsakovą 1 siejusi prievolė egzistavo Žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo metu.

10.       UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovė 2) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

10.1.                      Neegzistuojant ir nesant įrodytoms visoms actio Pauliana sąlygoms, neegzistuoja pagrindas tenkinti ne tik patikslinto ieškinio reikalavimo dėl Žemės sklypo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia taikant restituciją, tačiau ir išvestinio su tuo susijusio reikalavimo dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia.

10.2.                      Nors ieškovas teigia, jog Žemės sklypo atžvilgiu sudaryti hipotekos sandoriai yra skirti tik Žemės sklypui apsunkinti, tačiau ieškovas nepateikia nei vieno argumento ir įrodymo liudijančio, jog paskolos / kredito sutartys, kurių vykdymui užtikrinti buvo sudarytos Žemės sklypo hipotekos sutartys būtų apsimestinės, fiktyvios ir pan.

10.3.                      Patikslintas ieškinys buvo pareikštas ieškovui tikintis, jog kredito unija nutrauks kredito sutartį su Atsakove 2 ir pradės priverstinio išieškojimo iš kredito unijos naudai įkeisto Žemės sklypo procedūrą, grąžinant Žemės sklypą į civilinę apyvartą – pradedant Žemės sklypo pardavimo iš varžytynių procedūras.

10.4.                      Ieškovo pareikštas fiktyvus ieškinys ir patikslintas ieškinys, kurio patenkinimas jau yra užtikrintas Atsakovės 2 byloje sumokėtu užstatu, yra ne kas kita kaip ieškovo tariamai pažeistų teisių gynimo inscenizacija, ieškovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir siekiant kitų, su skolos atgavimu visiškai nesusijusių tikslų.

11.       KB „Vilniaus kredito unija“ (Atsakovė 3) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

11.1.                      Patikslintas Ieškinys Atsakovei 3 pareikštas tik 2024 m. gruodžio 4 d., kas akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas grubiai praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą ieškinio reikalavimui actio Pauliana pagrindu pareikšti.

11.2.                      Vien tik formalus ieškovo nurodomas teiginys, jog Ieškovas 2023 m. rugsėjo 15 d. (ieškinio pareiškimo dieną) neva neturėjo ginčijamos hipotekos sutarties ir tas kliudė ieškinio reikalavimui dėl ginčijamos hipotekos sutarties pareikšti nesudaro pagrindo atsisakyti ieškovo reikalavimą dėl ginčijamos hipotekos sutarties atmesti CK 6.66 straipsnio 3 dalies pagrindu.

11.3.                      Ieškinio ir Atsakovei 3 pareiškimas dėl ginčijamos hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia jau po to, kai Atsakovė 2 Byloje yra užtikrinusi ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą piniginėmis lėšomis įmokėtomis į teismo depozitinę sąskaitą ir Trakų byloje priimto sprendimo pagrindu antstolei Birutei Čereškienei suradus Atsakovui 1 priklausantį turtą – 2 transporto priemones, liudija ieškovo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą teise bei visai kitų, nei nurodyti ieškinyje, tikslų, susijusių tik su Žemės sklypo kontrolės perėmimu ir siekiu nutraukti Žemės sklypo atžvilgiu vykdomą teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrą įgyvendinimu.

11.4.                      Ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygų, būtinų ginčijamai hipotekos sutarčiai pripažinti negaliojančia. Netgi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas neegzistuoja pagrindai restitucijos taikymui natūra, kadangi ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas jau yra užtikrintas Atsakovės 2 sumokėtu užstatu.

12.       Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytais motyvais.

13.       Teismo posėdžių metu Atsakovas 1 ir jo atstovas, taip pat Atsakovės 2 atstovai prašė ieškinį atmesti paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytais motyvais.

Teismas

konstatuoja:

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos proceso eigos

14.       2014 m. gruodžio 19 d. ieškovas R. N. (kreditorius) ir P. D. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas (kreditorius) grynaisiais pinigais perdavė 43 000 Eur paskolos sumą P. D., o šis įsipareigojo grąžinti kreditoriui paskolos sumą per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai kreditorius pareiškia reikalavimą grąžinti paskolos sumą, taip pat mokėti Paskolos sutartimi sulygtas 3 proc. metines palūkanas (e. t. 1, b. l. 14–15).

15.       2015 m. gruodžio mėn. P. D. paskolino (perskolino) L. P. 43 590 Eur. Paskola buvo suteikta trimis bankiniais pavedimais: i) 2015 m. gruodžio 15 d. 15 000 Eur; ii) 2015 m. gruodžio 16 d. 15 000 Eur; iii) 2015 m. gruodžio 17 d. 13 590 Eur (e. t. 1, b. l. 16).

16.       Atsižvelgiant į ieškovo R. N. ir P. D. sudarytą 43 000 Eur vertės paskolos sutartį bei P. D. kaip pradinio kreditoriaus suteiktą 43 590 Eur vertės paskolą L. P., 2015 m. gruodžio 21 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius P. D. perleido ieškovui R. N. kaip naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises į L. P. skolą – 43 590 Eur, kaip atsiskaitymą pagal 2014 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį (e. t. 1, b. l. 17–18).

17.       2019 m. sausio 17 d. Kredito unija (toliau – KU) „Taupa“ ir L. P. sudarė paskolos sutartį Nr. SLTA-543256. Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu kreditorės KU „Taupa“ naudai L. P. hipotekos sutarties pagrindu įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 30–33).

18.       2019 m. balandžio 16 d. sudaryta Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. A615-28/19, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Business enterprise“ ir L. P. susitarė dėl sklypų (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo, rengimo ir finansavimo (e. t. 2, b. l. 77–79).

19.       2022 m. kovo 24 d. raginimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus Nr. 2-345/22 KU „Taupa“ paragino L. P. padengti 3 766,41 Eur įsiskolinimą (e. t. 2, b. l. 99).

20.       2022 m. kovo 31 d. pakartotiniu raginimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus Nr. 2-369/22 KU „Taupa“ paragino L. P. padengti 3 789,43 Eur įsiskolinimą (e. t. 2, b. l. 94).

21.       2022 m. gegužės 5 d. raginimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus Nr. 2-531/22 KU „Taupa“ trečią kartą paragino L. P. padengti 3 946,56 Eur įsiskolinimą (e. t. 2, b. l. 102).

22.       2022 m. birželio 16 d. pranešimu apie paskolos sutarties nutraukimą Nr. 2-668/22 KU „Taupa“ L. P. informavo, kad pradelstų mokėjimų pagal paskolos sutartį Nr. SLTA-543256 suma sudaro 6 159,13 Eur. Pranešime taip pat nurodyta, kad nesumokėjus įsiskolinimo per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo šešioliktos kalendorinės dienos, skaičiuojant nuo pranešimo išsiuntimo dienos ir Unija reikalaus grąžinti visą paskolą prieš terminą, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas (e. t. 1, b. l. 101).

23.       Ieškovas pateikė į bylą gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą A-22-07-21-MS79, kurios duomenimis 2022 m. liepos 22 d. šio sklypo vertė sudarė 531 000 Eur (e. t. 1, b. l. 47–97).

24.       2022 m. rugpjūčio 17 d. tarp L. P. ir M. K. bei T. N. (Pradinių pirkėjų) buvo sudaryta Preliminarioji sutartis 20220817-01 dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo (e. t. 2, b. l. 29–31).

25.       2022 m. rugsėjo 7 d. gautas KU „Taupa“ sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo bei antrinio įkeitimo (e. t. 2, b. l. 34).

26.       2022 m. rugsėjo 13 d. įsteigta UAB „Užupio apartamentai“ (e. t. 1, b. l. 106).

27.       2022 m. rugsėjo 15 d. sudaryta teisių ir pareigų perleidimo sutartis, kurios pagrindu M. K. ir T. N. perleido visas savo teises ir pareigas pagal Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Užupio apartamentai“ (e. t. 2, b. l. 35–36).

28.       2022 m. rugsėjo 15 d. L. P. (Atsakovas 1) ir UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovė 2) sudarė notarės patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5765 (toliau – Žemės sklypo pardavimo sutartis), kurios pagrindu Atsakovė 2 įsigijo iš Atsakovo 1 nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (e. t. 1, b. l. 35–44).

29.       Žemės sklypo pardavimo sutartimi L. P. pardavė Žemės sklypą UAB „Užupio apartamentai“ už 350 000 Eur.

30.       AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašo duomenimis 2022 m. rugsėjo 15 d. L. P. sąskaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 162,31 Eur (e. t. 6, b. l. 19–20). „Barclays“ banko sąskaitos išrašo duomenimis 2022 m. rugsėjo 1 d. L. P. sąskaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 1 821,07 GBP; santaupos – 510,85 GBP; užsienio valiuta – 5 081,72 Eur. 2022 m. rugsėjo 30 d. L. P. sąskaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 396,05 GBP; santaupos – 510,85 GBP; užsienio valiuta – 54 781,72 Eur (e. t. 6, b. l. 21–29).

31.       2022 m. spalio 7 d. skolininko UAB „Metameda“ ir ko 2022 m. birželio 28 d. sudaryta paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu kreditorės I. P. naudai įkaito davėjas UAB „Užupio apartamentai“ sutartinės maksimaliosios hipotekos sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. MK-6292, įkeitė Žemės sklypą. Nurodyta įkeičiamų daiktų vertė – 250 000 Eur (e. t. 1, b. l. 107–108) (e. t. 5, b. l. 3–8).

32.       2022 m. spalio 26 d. tarp UAB „Užupio apartamentai“ ir J. Š. projektavimo įmonės, kodas 125581742, buvo sudaryta Žemės sklypo detalaus plano projekto rengimo sutartis, kurios pagrindu projektavimo įmonė įsipareigojo UAB „Užupio apartamentai“ parengti Žemės sklypo detalaus plano projektą, nustatyti Žemės sklypo naudojimo būdą G2 (daugiabutė gyvenamoji), užstatymo intensyvumą, užstatymo tankį, statinių aukštį ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus neviršijančius Vilniaus miesto bendro plano sprendinių, atlikti projekto derinimus, gauti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą tvirtinantį Žemės sklypo detalųjį planą.

33.       2023 m. balandžio 4 d. UAB „Newsec Valuations“ turto vertinimo ataskaita Nr. LT-23-03-31-5567 nustatyta Žemės sklypo vertė 2023 m. kovo 31 d. – 715 000 Eur (e. t. 5, b. l. 37–83).

34.       2023 m. birželio 5 d. tarp UAB „Užupio apartamentai“ ir Vilniaus kredito unijos sudaryta kredito sutartis Nr. VER202306-000038, kurios pagrindu Vilniaus kredito unija (Atsakovė 3) suteikė UAB „Užupio apartamentai“ 353 500 Eur kreditą verslui, kurio dalis, sudaranti 330 000 Eur, buvo skirta Atsakovės 2 kreditoriaus UAB „Metameda“ paskolos refinansavimui, o likusi dalis, sudaranti 23 500 Eur, skirta projektavimo bei kitų su leidimu statybai Žemės sklype gavimu susijusių išlaidų dengimui / kompensavimui (e. t. 5, b. l. 18–27).

35.       2023 m. birželio 6 d. skolininko UAB „Užupio apartamentai“ 2023 m. birželio 5 d. Kredito sutartimi Nr. VER202306-000038 prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu kreditorės Vilniaus kredito unija naudai įkaito davėjas UAB „Užupio apartamentai“ sutartinės maksimaliosios hipotekos sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. MK-6176, įkeitė Žemės sklypą (toliau – Ginčijama hipotekos sutartis). Nurodyta įkeičiamų daiktų vertė – 715 000 Eur (e. t. 1, b. l. 45–46) (e. t. 5, b. l. 9–17).

36.       2023 m. birželio 6 d. skolininko UAB „Užupio apartamentai“ 2023 m. birželio 5 d. Kredito sutartimi Nr. VER202306-000038 prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu kreditorės Vilniaus kredito unija naudai įkaito davėjas UAB „Užupio apartamentai“ sutartinės maksimaliosios hipotekos sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. MK-6174, įkeitė įmonę UAB „Užupio apartamentai“ (e. t. 5, b. l. 28–36).

37.       2023 m. rugpjūčio 4–23 d. išduotos teritorijos planavimo sąlygos Žemės sklypo detaliojo plano sprendinių koregavimui inicijavimo sutarties pagrindu (e. t. 2, b. l. 40–70).

38.       2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas (naujasis kreditorius) išsiuntė L. P. pranešimą, kuriuo pareikalavo grąžinti 43 590 Eur skolą bei CK 6.872 straipsnio 1 dalies pagrindu apskaičiuotas palūkanas, kurios ieškovo skaičiavimu sudaro 13 434,44 Eur. Grąžinti skolą ir palūkanas buvo reikalaujama per 7 dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos (e. t. 1, b. l. 19).

39.       2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovas išsiuntė L. P. pakartotinį pranešimą, kuriuo pareikalavo grąžinti 43 590 Eur skolą bei CK 6.872 straipsnio 1 dalies pagrindu apskaičiuotas palūkanas, kurios ieškovo skaičiavimu sudaro 13 434,44 Eur. Grąžinti skolą ir palūkanas buvo reikalaujama per 7 dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos (e. t. 1, b. l. 22).

40.       Sekančią dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 15 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu atsakovui L. P. dėl 43 590 Eur skolos ir 8 761,59 Eur palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo (e. t. 1, b. l. 25–29).

41.       2023 m. rugsėjo 15 d. ieškovas taip pat pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teisme actio Pauliana pagrindu atsakovams L. P. bei UAB „Užupio apartamentai“, kuriuo prašė: i) pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 15 d. Žemės sklypo pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“; ii) taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant L. P. grąžinti UAB „Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o UAB „Užupio apartamentai“, grąžinti L. P. Žemės sklypą; iii) priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

42.       2024 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi byla buvo sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-307-920/2024 dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

43.       2024 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024, kuriuo ieškovo ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo L. P. tenkino, sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 5 d.

44.       2024 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Užupio apartamentai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo) sumokant užstatą tenkintas iš dalies, įpareigojant UAB „Užupio apartamentai“ įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 52 351,59 Eur pinigų sumą (užstatą) ieškovui R. N. galimai palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymui užtikrinti.

45.       Atsakovei 2 įvykdžius aukščiau nurodytą įpareigojimą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre, uždraudžiant UAB „Užupio apartamentai“ perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, panaikintos.

46.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams L. P. ir UAB „Užupio apartamentai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo nagrinėjimas atnaujintas.

47.       2024 m. gruodžio 4 d. teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo papildoma atsakove įtraukta Vilniaus kredito unija (Atsakovė 3) ir be jau pareikštų formuluojamas papildomas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutartį Nr. 6176, sudarytą tarp UAB „Užupio apartamentai“ ir Vilniaus kredito unija.

Dėl sandorių, kurie pažeidžia kreditorių teises (actio Pauliana), nuginčijimo sąlygų

48.       Ieškovas patikslintu ieškiniu actio Pauliana instituto pagrindu ginčija 2022 m. rugsėjo 15 d. L. P. (Atsakovas 1) ir UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovė 2) sudarytą Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat prašo taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant L. P. grąžinti UAB „Užupio apartamentai“ 350 000 Eur, o UAB „Užupio apartamentai“ grąžinti L. P. Žemės sklypą bei pripažinti negaliojančia 2023 m. birželio 6 d. hipotekos sutartį Nr. 6176, sudarytą tarp UAB „Užupio apartamentai“ ir KB „Vilniaus kredito unija“ (Atsakovė 3).

49.       Remiantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). 

50.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023, kt.).

51.       Kadangi actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

52.       Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino sandoriui nuginčyti (ne)praleidimo

53.       CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

54.       Žemės sklypo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. rugsėjo 15 d. ir išviešinta 2022 m. rugsėjo 19 d. Ieškinys teismui pateiktas 2023 m. rugsėjo 15 d. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Tuo tarpu UAB „Užupio apartamentai“ nurodoma aplinkybė, kad pateikiant ieškinį teismui ieškovo prašymu (raginimu) apmokėti skolą bei priskaičiuotas palūkanas nustatytas 7 dienų terminas dar nebuvo suėjęs, todėl ieškinio pateikimo teismui data laikytina 2023 m. spalio 3 d. (t. y. sekanti diena po paskutinės dienos Atsakovo 1 prievolei, kylančiai iš mokėjimo pavedimais suteiktos paskolos, įvykdyti) nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

Dėl ieškovo (kreditoriaus) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

55.       Pirmoji iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Ši sąlyga taikoma, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui.

56.       Atsakovų įsitikinimu, ieškovas neįrodė nė vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų. Taigi byloje ginčas visų pirma kilo dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į L. P. (Atsakovą 1), pradiniam kreditoriui P. D. reikalavimą į Atsakovą 1 perleidus.

57.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog pradinis kreditorius P. D. trimis bankiniais pavedimais: 1) 2015 m. gruodžio 15 d., suma – 15 000 Eur; 2) 2015 m. gruodžio 16 d. – 15 000 Eur; 3) 2015 m. gruodžio 17 d. – 13 590 Eur į L. P. sąskaitą iš viso pervedė 43 590 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola“.  2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pradinis kreditorius P. D. perleido ieškovui R. N. kaip naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises į L. P. 43 590 Eur skolą.

58.       Nors Atsakovas 1 nurodo, kad pradinis kreditorius P. D. ieškovui perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę, t. y. reikalavimo teisę į skolinį reikalavimą, kurio niekada neturėjo, nes L. P. ne pasiskolino, o atvirkščiai – paskolino P. D. 43 590 Eur, o minėti bankiniai pavedimai yra suteiktos paskolos grąžinimas, šie Atsakovo 1 argumentai yra paneigti 2024 m. spalio 2 d. priimtu ir įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024, kuriuo teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad paskola buvo suteikta ir iš L. P. ieškovo R. N. naudai priteisė 43 590 Eur skolos, 8 761,59 Eur palūkanų bei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

59.       Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su Atsakovės 2 (UAB „Užupio apartamentai“) argumentais, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto ieškovas negali panaudoti prieš Atsakovą 1 bei apskritai nagrinėjamu atveju neturi savarankiško materialinio ir procesinio subjektiškumo ieškiniui pareikšti (tą gali padaryti tik pradinis kreditorius P. D.), kadangi Atsakovas 1 nedavė sutikimo dėl kreditorių pasikeitimo ir nebuvo tinkamai apie reikalavimo perleidimo sutartį informuotas.

60.       Pirma, Atsakovo 1 sutikimas dėl kreditorių pasikeitimo nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

61.       Antra, aplinkybė, kad ieškovas apie reikalavimo perleidimo sutartį Atsakovą 1 informavo kartu su pareikštu ieškiniu (dėl skolos ir palūkanų priteisimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose bei actio Pauliana ieškiniu nagrinėjamoje byloje, kurie teismams pateikti tą pačią dieną) nėra pagrindas pritarti Atsakovės 2 argumentams, kad ieškovas negali reikšti ieškinio actio Pauliana pagrindu.

62.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reikalavimo perleidimo (cesijos) būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

63.       Galiausiai teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, jog ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Minėta, kad bankiniai pavedimai, kuriais suteikta paskola atlikti 2015 m. gruodžio 15–17 d., reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2015 m. gruodžio 21 d., tuo tarpu Žemės sklypo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. rugsėjo 15 d. Kadangi prievoliniai teisiniai santykiai kylantys iš mokėjimo pavedimais suteiktos paskolos atsirado dar iki ginčijamos Žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo ir prievolė nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui nėra iki šiol įvykdyta, tokio fakto pakanka išvadai, kad ieškovas R. N. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

64.       Minėta, kad ieškovo reikalavimo teisę į skolininką L. P. be kita ko patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-307-920/2024.

65.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas, daro išvadą, kad pirmoji actio Pauliana pareiškimo sąlyga – ieškovo neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė Atsakovui 1 – įrodyta.

Dėl kreditoriaus teisių (ne)pažeidimo

66.       Antroji actio Pauliana taikymo sąlyga yra kreditoriaus teisių pažeidimas, kadangi įstatymas teisę teisme ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu suteikia tik kreditoriui, kurio teisės skolininko veiksmais buvo pažeistos.

67.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

68.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

69.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis e3K-3-120-611/2021).

70.       Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 51, 52 punktai).

71.       Ieškovas savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą grindžia L. P. (Atsakovo 1) turto vertės (mokumo) sumažėjimu ginčijama 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovei 2) perleidus Žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovai nesutinka, kad ginčijama sutartimi buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, nes pagal šią sutartį už Žemės sklypą su L. P. buvo atsiskaityta, todėl šis, gavęs už perleistą turtą ekvivalentą pinigais, turėjo realią galimybę šią sumą panaudoti tam, kad atsiskaitytų su kreditoriumi.

72.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Atsakovas 1 ginčijamos sutarties pagrindu Atsakovei 2 pardavęs Žemės sklypą gavo 350 000 Eur nekilnojamojo turto kainą. Dalis Žemės sklypo kainos, t. y. 193 300 Eur buvo sumokėta Atsakovo 1 kreditorei KU „Taupa“, likusią kainos dalį – 156 700 Eur UAB „Užupio apartamentai“ sumokėjo tiesiogiai Atsakovui 1.

73.       Teismo vertinimu ieškovas nepateikė teismui argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl ginčijamos Žemės sklypo pardavimo sutarties sudarymo naujojo kreditoriaus (ieškovo) teisės skolininko (Atsakovo 1) veiksmais buvo pažeistos.

74.       Pirma, ginčijama Žemės sklypo pardavimo sutartimi Atsakovas 1 visiškai atsiskaitė su pirmumo teisę į jos reikalavimo patenkinimą iš įkeisto Žemės sklypo turinčia hipotekos kreditore KU „Taupa“. Antra, sudarius ginčijamą sandorį Atsakovas 1 turėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (grąžinti 43 590 Eur vertės paskolą kartu su palūkanomis). Trečia, iki ginčijamo sandorio sudarymo ieškovas nebuvo pareikalavęs Atsakovo 1 įvykdyti prievolę bei grąžinti mokėjimo pavedimais suteiktos paskolos sumą (jos dalį) ir/ar jos pagrindu priskaičiuotas palūkanas. Taigi teigti, kad Atsakovas 1 nevykdė savo skolinių įsipareigojimų ar siekė jų vykdymo išvengti, nėra jokio pagrindo. Ketvirta, ieškovo itin akcentuojamos aplinkybės, susijusios su piniginių lėšų pervedimu Atsakovui 1 ne į Lietuvos, o į Jungtinės Karalystės banke atidarytą sąskaitą ir su tuo siejamos skolos išieškojimo galimybės, savaime nėra priežastis konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.

75.       Ieškovas taip pat teigia, kad sudaręs ginčijamą Žemės sklypo pardavimo sutartį Atsakovas 1 gautų piniginių lėšų neišsaugojo, o už perleistą turtą negavęs šio turto rinkos vertę realiai atitinkančios kainos, iš esmės šios sumos ir gautos kainos skirtumo apimtimi panaikino savo galimybę ateityje atsiskaityti su ieškovu ir tokiu būdu pažeidė savo kreditoriaus (ieškovo) teisę gauti atsiskaitymą pagal jo turimą reikalavimą Atsakovui 1. Teismas su šiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

76.       Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. gruodžio mėn. pradinis kreditorius P. D. paskolino L. P. 43 590 Eur paskolą suteikdamas trimis bankiniais pavedimais (2015 m. gruodžio 15 d. suma 15 000 Eur; 2015 m. gruodžio 16 d. –15 000 Eur; 2015 m. gruodžio 17 d. – 13 590 Eur). Pažymėtina, kad tarp pradinio kreditoriaus P. D. atskiras susitarimas, kuriame būtų aptartas konkretus suteiktos paskolos grąžinimo terminas, palūkanų dydis, jų mokėjimo terminai ir tvarka, taikytinos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės bei kitos įprastos paskolos sutarčiai sąlygos, sudarytas nebuvo. 2015 m. gruodžio 21 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pradinis kreditorius P. D. perleido ieškovui R. N. kaip naujajam kreditoriui reikalavimo teises į L. P. skolą – 43 590 Eur. Ieškovas pareigą informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti savo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo įrodymus įvykdė 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipdamasis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu atsakovui L. P. dėl 43 590 Eur skolos ir 8 761,59 Eur palūkanų bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo ir Vilniaus apygardos teismą dėl Žemės sklypo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo.

77.       Taigi nors kaip nurodyta pirmiau, ieškovas tinkamai informavo L. P. apie reikalavimo teisės perleidimą prie ieškinių pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį bei prašymus (raginimus) apmokėti skolą bei priskaičiuotas palūkanas, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad aplinkybė, jog apie reikalavimo teisės perleidimą L. P. buvo pranešta tik kartu su ieškiniais, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl L. P. pareigos atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi – ieškovu ir atitinkamai vertinant ar ginčijamas sandoris galėjo pažeisti ieškovo teises.

78.       Priešingai nei teigia ieškovas, minėto ginčo dėl skolos priteisimo išsprendimas yra reikšmingas vertinant naujojo kreditoriaus teisių pažeidimo (ne)buvimo sąlygą nagrinėjamoje byloje pagal jo pareikštą actio Pauliana.

79.       CK 6.109 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

80.       Pažymėtina, kad nors ginčijamos Žemės sklypo pardavimo sutarties metu skola iš esmės egzistavo, tačiau skolininkas nežinojo ne tik apie reikalavimo perleidimo faktą, prievolę naujajam kreditoriui, bet ir tikslią jos apimtį (palūkanų dydį), įvykdymo terminą iki tol, kol buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. Atitinkamai 2022 m. rugsėjo 15 d. sudarant ginčijamą Žemės sklypo pardavimo sutartį naujojo kreditoriaus teisės į ateitį negalėjo būti pažeistos. Iki ginčijamo sandorio nesant pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę bei grąžinti mokėjimo pavedimais suteiktos paskolos sumą (jos dalį) ir/ar jos pagrindu priskaičiuotas palūkanas, teismas neturi pagrindo vertinti kaip buvo panaudotos pardavus turtą gautos lėšos, ar buvo pažeistas ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimo patenkinimo eiliškumas, taigi nėra ir pagrindo išvadai, kad Žemės sklypo pardavimas už kainą, kuri ieškovo vertinimu neatitiko realios rinkos vertės nulėmė ieškovo galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko, taigi buvo pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės.

81.       Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai Atsakovui 1 įteikti 2023 m. rugsėjo 25 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo – 2023 m. rugsėjo 28 d., naujajam kreditoriui nėra užkertamas kelias actio Pauliana pagrindu ginčyti vėliau sudarytus vienašalius ar dvišalius sandorius, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (skolininkas nevykdo skolinių įsipareigojimų, siekia išvengti turimo turto masės padidėjimo ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies).

82.       Kartu teismas pažymi, kad actio Pauliana ieškinys savo esme nėra teismo sprendimo kitoje byloje, kuriuo kreditoriui priteista skola, įvykdymo užtikrinimo priemonė, šiuo pagrindu ginčijant iš esmės bet kurį skolininko sudarytą sandorį kreditoriaus pasirinkimu. Taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą tam, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

83.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė esant actio Pauliana taikymui būtinos antrosios sąlygos – kreditoriaus teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą pažeidimą.

Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sutartį

84.       Trečioji actio Pauliana taikymo sąlyga yra ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumas. Ieškovo vertinimu tai, jog L. P. turėjo vykdytinų įsipareigojimų KU „Taupa“ ir kad jai buvo įkeistas Žemės sklypas nagrinėjamu atveju negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios Atsakovas 1 privalėjo sudaryti Žemės sklypo pardavimo sutartį. Teismas šiuos ieškovo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

85.       Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas).

86.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. KU „Taupa“ ir L. P. sudarė paskolos sutartį Nr. SLTA-543256. Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu kreditorės KU „Taupa“ naudai L. P. hipotekos sutarties pagrindu įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. 2022 m. kovo 24 d. raginimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus Nr. 2-345/22 KU „Taupa“ paragino L. P. padengti 3 766,41 Eur įsiskolinimą. 2022 m. kovo 31 d. pakartotiniu raginimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus Nr. 2-369/22 KU „Taupa“ paragino L. P. padengti 3 789,43 Eur įsiskolinimą. 2022 m. gegužės 5 d. raginimu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus Nr. 2-531/22 KU „Taupa“ trečią kartą paragino L. P. padengti 3 946,56 Eur įsiskolinimą.

87.       2022 m. birželio 16 d. pranešimu apie paskolos sutarties nutraukimą Nr. 2-668/22 KU „Taupa“ L. P. informavo, kad pradelstų mokėjimų pagal paskolos sutartį Nr. SLTA-543256 suma sudaro 6 159,13 Eur. Pranešime taip pat nurodyta, kad nesumokėjus įsiskolinimo per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo šešioliktos kalendorinės dienos, skaičiuojant nuo pranešimo išsiuntimo dienos ir Unija reikalaus grąžinti visą paskolą prieš terminą, sumokėti palūkanas, delspinigius (priskaičiuoti delspinigiai per 180 kalendorinių dienų sudarys16 592,39 Eur) ir kitas mokėti priklausančias sumas.

88.       CK 4.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Taigi akivaizdu, kad Atsakovui 1 įkeitus Žemės sklypą KU „Taupa“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslu, KU „Taupa“ kaip privilegijuoto hipotekos kreditoriaus  reikalavimas visa apimtimi iš įkeisto turto turėjo būti tenkinamas pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai. Aplinkybė, kad Atsakovas 1 KU „Taupa“ nutraukus sutartį nelaukė kol bus pradėta priverstinio išieškojimo iš hipotekos kreditoriui įkeisto Žemės sklypo procedūra, o perleidęs hipoteka įkeistą turtą trečiajam asmeniui (Atsakovei 2), už turtą gautais pinigais visų pirma atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi, nesudaro pagrindo išvadai, jog Žemės sklypo pardavimo sandorio Atsakovas 1 sudaryti neprivalėjo.

89.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė esant actio Pauliana taikymui būtinos trečiosios sąlygos – ginčijamo sandorio sudarymo neprivalomumo.

Dėl procesinės bylos baigties

90.       Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

91.       Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, o būtent – kreditoriaus teisių pažeidimo bei sandorio sudarymo neprivalomumo, pripažinti ginčijamo sandorio negaliojančiu CK 6.66 straipsnio nuostatomis pagrindo nėra, todėl kitos actio Pauliana sąlygos nevertintinos.

92.       Nesant įrodytoms visoms actio Pauliana sąlygoms, neegzistuoja pagrindas tenkinti ne tik patikslinto ieškinio reikalavimo dėl Žemės sklypo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia taikant restituciją, tačiau ir išvestinio su tuo susijusio reikalavimo dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu

93.       L. P. (Atsakovas 1) ir UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovė 2) prašo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina tai, kad ieškovas: (i) yra pareiškęs aiškiai nepagristą ieškinį; (ii) ieškiniu nesiekia savo pažeistų teisių gynybos; (iii) neturi savarankiško materialinio ir procesinio subjektiškumo.

94.       Be to, Atsakovės 2 teigimu, baudos skyrimo poreikį ieškovui patvirtina ir šios aplinkybės: i) ieškovas turėjo įsitikinti Atsakovo 1 galimybėmis įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą byloje dėl skolos ir palūkanų priteisimo, neinicijuojant papildomo, šalutinio teismo proceso, t. y. šios nagrinėjamos civilinės bylos, kurios pagrindu esmingai pažeidžiamos visiškai nieko bendro su Atsakovu 1 neturinčio sąžiningo trečiojo asmens, t. y. Atsakovo 2, teisės ir teisėti interesai; ii) nagrinėjama civilinė byla iš esmės yra ne apie ieškovo siekį iš Atsakovo 1 atgauti skolą ir palūkanas, o apie ieškovo (veikiančio trečiojo asmens (asmenų) interesais) siekį nutraukti ginčijamą sutartį ir tokiu būdu sudaryti prielaidas gretimų žemės sklypų savininkui/valdytojui tokį sklypą įgyti ir/ar bent jau padaryti reikšmingą įtaką ir spaudimą Atsakovui 2, jog pastarasis Žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras vykdytų tik minėtųjų sklypų savininko/valdytojo interesais palankia linkme.

95.       CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra numatytos atitinkamos teisinės pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

96.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

97.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).

98.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Taigi asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

99.       Teismo vertinimu, atsakovų nurodomi ieškovo (jo atstovo) veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, kad ieškovo kreipimasis tą pačią dieną į du skirtingus teismus pareiškiant du skirtingus reikalavimus dėl skolos priteisimo ir  dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, restitucijos taikymo, vėliau patikslinant ieškinį ir pareiškiant papildomą reikalavimą dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, kiti ieškovo veiksmai reiškiant įvairius prašymus proceso metu patys savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

100.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas, atsakovai L. P., UAB „Užupio apartamentai“ ir KB Vilniaus kredito unija turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo, o ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

101.       Atsakovas L. P. (Atsakovas 1) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. KB Vilniaus kredito unija (Atsakovė 3) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

102.       UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovė 2) pateikė duomenis, kad patyrė 18 125,80 Eur (10 043 Eur + 8 082,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato bei advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (e. t. 3, b. l. 156–158) (e. t. 5, b. l. 160–167).

103.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

104.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

105.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

106.       Teismo vertinimu UAB „Užupio apartamentai“ (Atsakovės 2) apskaičiuotos sumos už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.3, 8.16, 8.17, 8.19, punktuose nustatytus dydžius.

107.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas).

108.       Advokatų kontoros HubLegal suteiktų paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ bylinėjimosi išlaidos be kita ko patirtos ir už situacijos analizę, komunikaciją su klientu. Taip pat dalis išlaidų nedetalizuotos, abstrakčiai nurodant, kad jos patirtos už teisines paslaugas, nurodant šių paslaugų valandinį įkainį.

109.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

110.       Teismas, įvertinęs šios bylos sudėtingumą, t. y. kad byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, taip pat įvertinęs tai, kad byloje sprendžiami klausimai iš esmės nebuvo nauji, byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovės UAB „Užupio apartamentai“ išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis 14 000 Eur apimtyje, todėl viso atsakovei iš ieškovo priteistina 14 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

111.       Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 265–268 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo R. N. ieškinį atsakovams L. P., uždarajai akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“, kooperatinei bendrovei „Vilniaus kredito unija“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“ juridinio asmens kodas 306146132, iš ieškovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 000,00 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas teismui būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Netenkinti L. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Užupio apartamentai“ prašymo dėl baudos ieškovui R. N. skyrimo.

Įsiteisėjus sprendimui sugrąžinti akcinei bendrovei „Užupio apartamentai“ juridinio asmens kodas 306146132 sumokėtą 52 351,59 Eur pinigų sumą (užstatą) iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšas grąžinant į šalies mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą, pavedant tai atlikti Vilniaus apygardos teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė