MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
PAPILDOMAS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 10 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
civilinėje byloje Nr. e2-458-169/2017 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui N. J., išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį bei civilinę bylą nutraukė.
2017 m. kovo 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priimti papildomą sprendimą dėl išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, priteisimo iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Taip pat prašė atnaujinti terminą šio prašymo pateikimui. Nurodė, kad tarnyba apie priimtą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį sužinojo tik 2017 m. vasario 13 d., gavusi iš advokatės prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl mano, kad įstatymo nustatytą terminą praleido dėl pateisinamos priežasties.
Prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas, priimtinas papildomas sprendimas.
Papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus. Teismo papildomas spendimas gali būti priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Tokį CPK normų aiškinimą ir taikymą pripažįsta ir teisės doktrina. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. e2-458-169/2017 yra priimta 2017 m. sausio 20 d., taigi iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo terminas baigėsi 2017 m. vasario 10 d. Šis terminas taikomas tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-4252-21409 ieškovei S. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-458-169/2017, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. 2017 m. sausio 18 d. minėtoje civilinėje byloje buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė 162,12 Eur, priteisimo į valstybės biudžetą. Apie tai, kad 2017 m. sausio 20 d. nutartimi nebuvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas tarnybai tapo žinoma tik 2017 m. vasario 13 d., gavus advokatės Ritos Lankutienės prašymą apmokėti už suteiktą teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo buvo pateikusi į bylą 2017 m. sausio 18 d., t. y. dar prieš priimant galutinį teismo sprendimą (nutartį), ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas minėta nutartimi nebuvo išspręstas, tarnybai apie tai tapo žinoma tik 2017 m. vasario 13 d., dėl to ji objektyviai negalėjo per įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, terminas, pateikti prašymą papildomam sprendimui priimti, atnaujintinas.
Iš civilinėje byloje Nr. e2-458-169/2017 esančių duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo. Nors šalys taikos sutartimi susitarė, kad viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nereiškia, abi šalys savo bylinėjimosi išlaidas prisiima sau, o pašto išlaidas atlygina atsakovas, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė, todėl valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, priteistinos iš atsakovo N. J.. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas N. J. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, jog išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 162,12 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovės ieškinio neginčijo, sutiko su ieškovės reikalavimais ir sudarė taikos sutartį, nevilkino teismo proceso, pati civilinė byla nėra sudėtinga ir ieškinio bei taikos sutarties surašymui advokatui jokių specialių žinių nereikėjo, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą mažintinos ir iš atsakovo valstybei priteistina 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99 ir 277 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
Priimti papildomą sprendimą.
Priteisti iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
Išaiškinti N. J., jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką „Swedbank“ AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šis papildomas teismo sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį papildomą sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Violeta Erlickienė