Civilinė byla Nr. 2-1418/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 99.1.2; 99.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 11
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino
Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 210 m. gegužės 27 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo
prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir šios žyminio
mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu
atsakovui K. Š. dėl skolos priteisimo. Ieškinio suma – 1
456 205 Lt. Ieškovas sumokėjo 1000 Lt dydžio mokėtino žyminio mokesčio dalį ir
prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi atidėjo
ieškovui A. S. 3000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki
sprendimo priėmimo, o nuo likusios 14 562,05 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo
jį atleido.
Ieškovas A. S. 2010 m. gegužės 13 d. pateikė
teismui patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo
negaliojančiais. Ieškinio suma – 2 216 406,67 Lt. Prašė atleisti jį nuo
likusios 7601,95 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymą grindė bloga
turtine padėtimi. Nurodė, kad visos jo turėtos pajamos buvo paskolintos
atsakovui, kad neturi darbo, yra išsituokęs, turi du vaikus, kuriuos privalo
išlaikyti, jo turtas yra įkeistas ir nėra likvidus.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi priėmė
ieškovo A. S. 2010 m. gegužės 13 d. patikslintą ieškinį dėl
dalies reiškiamų reikalavimų, o kitoje dalyje – ieškinį atsisakė priimti; atsisakė
tenkinti ieškovo A. S. prašymą taikyti laikinąsias
apsaugos priemones; nutarė atidėti A. S. 7601,95 Lt dydžio
žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.
Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl jo atleidimo nuo 7601,95 Lt žyminio
mokesčio už patikslintą ieškinį sumokėjimo, nustatė, kad jis yra grindžiamas rašytiniais
įrodymais, patvirtinančiais gaunamų pajamų dydį, kurias šiuo metu sudaro tik
invalidumo/netekto darbingumo bei našlių ir našlaičių pensija (1146,12 Lt),
visos jo turėtos pajamos yra paskolintos atsakovui, jis neturi darbo, yra
išsituokęs, turi du vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, jo turtas įkeistas ir
nėra likvidus. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, jog ieškovo materialinė
padėtis šiuo metu yra gana komplikuota, tačiau yra duomenų, rodančių tokios jo
padėties pasikeitimo teigiama linkme tendencijas, t.y. tuo atveju, jeigu
ieškinys būtų patenkintas. Teismas sprendė nesant pagrindo visiškai atleisti
ieškovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir nurodė, kad klausimas
dėl valstybei mokėtino žyminio mokesčio bus išspręstas priimant galutinį
procesinį sprendimą. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti įrodymai apie
šiuo metu susiklosčiusią jo sunkią finansinę padėti sudaro teismui prielaidas
likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (7601,95 Lt) sumokėjimą atidėti
iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (CPK 84 str.).
Ieškovas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį dalyje, kuria nutarta atidėti jam 7601,95
Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo pirmosios
instancijos teisme priėmimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti A. S. nuo likusios 7601,95 Lt dalies žyminio mokesčio
sumokėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas
nepagrįstai atidėjo žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nes teismui buvo
pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
2. Teismas
netinkamas įvertino ieškovo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kadangi
atsakovo pajamos yra minimalios. Teismas, padarydamas išvadą, jog jo turtinė
padėtis gali pasikeisti ieškinio tenkinimo atveju, ir atidėdamas žyminio
mokesčio sumokėjimą iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, neatsižvelgė,
jog iki šio momento ieškovas dar neturės teismo sprendimu priteistos sumos.
3. Skundžiama
nutartis pažeidžia ieškovo teises, nes jam buvo užkirsta galimybė toliau bylinėtis.
Atsakovas K. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti
kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti
nepakeistą. Ieškovo pateikti įrodymai apie jo mėnesines pajamas, daugiau kaip 1,7
karto viršijančias minimalų mėnesinį darbo užmokestį, nesudaro pakankamo
pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negalėtų
sumokėti viso ar bent dalies šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu
atveju yra kilęs ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimas,
o taip pat žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas tuo atveju,
kai asmuo prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutarties skundžiamoje dalyje netenkino
ieškovo A. S. prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies
mokėjimo ir, įvertinęs jo turtinę padėtį bei galimą jos pagerėjimą, nusprendė atidėti
7601,95 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo pirmosios
instancijos teisme priėmimo.
Konstitucijos
30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar
laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali
būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė
kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra
privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas,
nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis
į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų:
įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems
palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti
kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą
valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį;
skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
Skirtinga
dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti
konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio
mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK
83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje
yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo
žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę
padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti
(Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010
ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens
turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti
žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį
laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje
Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).
Asmuo
turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo,
prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų
prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę
dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis
procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio
byloje prašymo išsprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos
teismas, gavęs ieškovo A. S. prašymą atleisti jį nuo
dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė šį jo prašymą, tačiau išsprendė žyminio
mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, pripažintina proceso dispozityvumo
principo pažeidimu (CPK 13 str.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
gegužės 27 d. nutartis toje dalyje, kuria buvo nuspręsta atidėti žyminio
mokesčio dalies sumokėjimą, naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės
normas, t.y. išsprendus procesinį klausimą, kuris neturėjo būti sprendžiamas
nesant ieškovo prašymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Be to, pirmosios
instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimą, nepagrįstai
ieškovo turtinės padėties pagerėjimą siejo su tikimybės, jog teismas, patenkinęs
ieškinio reikalavimus, priteis jo prašomą pinigų sumą, egzistavimu. Pažymėtina,
jog ieškinio tenkinimo atveju pareiga sumokėti žyminį mokestį į valstybės biudžetą,
kurio mokėjimas buvo atidėtas, tektų atsakovui (CPK 93 str.). Todėl ieškovo
turtinės padėties pagerėjimas tokiu atveju negalėtų turėti reikšmės jo atidėtos
prievolės sumokėti į valstybės biudžetą žyminį mokestį įvykdymui. Kadangi,
esant atidėtam žyminio mokesčio mokėjimui, būtent ieškinio reikalavimų
atmetimas sąlygotų ieškovo pareigos sumokėti žyminį mokestį atsiradimą, pirmosios
instancijos teismo argumentai, sprendžiant žyminio mokesčio dalies mokėjimo
atidėjimo klausimą, ieškovo turtinės padėties pagerėjimą susiejant su bylos
baigtimi, yra nepagrįsti ir nesudarė teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio
mokėjimą.
Nors
Vilniaus apygardos teismas skundžiamos 2010 m. gegužės 27 d. nutarties rezoliucinėje
dalyje nenurodė apie ieškovo A. S. prašymo iš dalies atleisti
jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo išsprendimo rezultatą, tačiau iš skundžiamos
nutarties motyvų matyti, jog šis prašymas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai,
jog apeliantas nesutinka su tokiu šio klausimo išsprendimu ir savo skundo
pagrindu nurodo argumentus, susijusius su netinkamu jo turtinės padėties įvertinimu,
teisėjų kolegija pasisako ir vertina atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies
mokėjimo klausimo išsprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kiekvienu
konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo
žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs
įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise
valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes,
atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti
įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies
nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine
padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens
padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro,
bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „ Regitra“ pažymos, turto ir pajamų
deklaracijos, kiti dokumentai.
Iš
ieškovo byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas yra bedarbis, o jo gaunamas
pajamas sudaro našlių arba našlaičių pensija ir invalidumo/netekto darbingumo pensija,
kurių dydis vidutiniškai sudaro apie 1173 Lt per mėnesį (b.l. 142, 148-149).
Ieškovas yra išsiskyręs ir turi prievolę kas mėnesį teikti išlaikymą savo dviem
nepilnamečiams vaikams (b.l. 144-147). Nors, kaip matyti iš ieškovo argumentų, jis
šiuo metu gauna mažas pajamas, tačiau jo ieškinio reikalavimai yra kilę iš paskolos
santykių, t.y. turtinių santykių, kurių pagrindu jis paskolino atsakovui K. Š. 582 635,05 Lt dydžio paskolos sumą, perduodamas ją
grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimais. Ta aplinkybė, jog ieškovas praeityje
disponavo labai didelėmis pinigų sumomis, nepašalina teismui kilusių abejonių,
jog ieškovas ir šiuo metu gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų
sumomis, dėl ko byloje pateikti įrodymai gali neatspindėti tikrosios jo
turtinės padėties. Tai iš dalies patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO
duomenys, iš kurių matyti, jog Lietuvos Respublikos teismuose buvo iškelta ir
išnagrinėta keletas civilinių bylų pagal ieškovo A. S. reikalavimus
dėl skolų, atsiradusių paskolų sutarčių pagrindu, priteisimo, kuriuose priimtų
įsiteisėjusių sprendimų pagrindu ieškovo naudai buvo priteistos tam tikros
pinigų sumos.
Iš
byloje ieškovo A. S. pateiktų įrodymų matyti, kad jo vardu
VĮ „Regitra“ nėra registruotų transporto priemonių (b.l 150). Tačiau jam nuosavybės
teise priklauso įkeistas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)
(b.l. 151-152). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006 m.
vasario 8 d. išrašo matyti, jog ieškovui priklausančio gyvenamojo namo vidutinė
rinkos vertė 2003 m. gegužės 26 d. duomenimis buvo 236 584 Lt. Byloje nėra
duomenų, kokio dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas šis
gyvenamasis namas. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu
patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog ieškovui
nuosavybės teise be gyvenamojo namo taip pat priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos
taip pat matyti, jog ieškovas, būdamas sunkios finansinės padėties, nesikreipė
dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o atstovavimo sutartį
sudarė ir ieškinyje nurodė, jog bylą ves per atstovą – advokatą L. Mažoną.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai ir teismo
nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis sudaro pagrindą
atleisti jį nuo 7601,95 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Esant
minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties
negaliojimo pagrindų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria
teismas atsisakė atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį
sumokėjimo, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame
skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330
str., 338 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria A. S. atidėtas 7601,95 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas
iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.
Atmesti
ieškovo A. S. prašymą dėl jo atleidimo nuo 7601,95 Lt dalies
žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigoti ieškovą A. S. iki
2010 m. gruodžio 15 d. sumokėti į valstybės biudžetą 7601,95 Lt dydžio žyminio
mokesčio dalį bei pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius
įrodymus.
Teisėjai Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas
Kazys Kailiūnas