
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, išnagrinėjusi prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 2015-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimu; bausmę atlikęs 2015-10-09,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d.
n u s t a t ė:
V. B. sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą – 2016-05-08 apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu du kartus kumščiu sydavė savo sutuoktinei R. B. į nosies sritį, tokiais veiksmais sukėlė sutuoktinei R. B. fizinį skausmą, šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d..
V. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma.
Apklaustas kaltinamasis V. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona R. B. ir dviem vaikais. Su žmona susituokęs 10 metų, kartu augina vaikus. Paskutiniu metu su žmona retai kildavo tik žodiniai konfliktai. 2016-05-08, apie 13.00 vai., jis, būdamas visiškai blaivus, atvažiavo namo su žmona ir vaikais. Jo podukros D. J. draugas pastatė automobilį jų namo kieme ten, kur jis visada palieka savo automobilį. Kadangi jis tai pamatė, išlipo iš savo automobilio ir D. J. draugui pasakė, kad jis savo automobilį pastatytų už jų kiemo ribų. D. J. draugas pradėjo vadinti V. B. necenzūriniais žodžiais, V. B. irgi atsakė jam tuo pačiu. Jų konfliktą pastebėjo D. J., ji išbėgo iš namų agresyviai nusiteikusi. D. J. puolė V. B. stumdyti, užsimojo jam trenkti, tačiau jai to padaryti nepavyko, kadangi jis pasitraukė į šoną. Jo žmona buvo lauke ir ji stovėdama šalia matė konfliktą. Tuomet ji nusprendė užstoti savo dukrą D. J.. Jie lauke visi konfliktavo žodžiu, vėliau visi nuėjo į namo vidų. Namo kambaryje, V. B., būdamas labai susijaudinęs, žodinio konflikto metu du kartus kumščiu trenkė savo sutuoktinei R. B. į nosies sritį, tačiau tai padarė norėdamas ją nuraminti. Dėl tokių veiksmų labai gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai. Jų vaikai konflikto nematė. Kai jis su žmona konfliktavo kambaryje, atbėgo D. J. ir norėjo įsikišti į konfliktą, tačiau V. B. rankomis ją nestipriai suėmė už rūbų ir papurtė, kad ji nusiramintų, tačiau jai jokio fizinio skausmo nesukėlė (b.l. 42).
Apklausta nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji su savo sutuoktiniu V. B. susituokusi apie 10 metų. Jie turi du bendrus vaikus - V. B., gim. (duomenys neskelbtini)., J. P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Visi gyvena jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Dar su jais gyvena jos dukra D. J., gim. (duomenys neskelbtini). ir jos vaikas D. J., gim. (duomenys neskelbtini). 2016-05-08 ji kartu su vyru Valdemar ir dviem jų vaikais iš Gariūnų grįžo namo apie 13.00 vai. adresu (duomenys neskelbtini). Prie jų namo stovėjo dukros sugyventinio A. B. automobilis, tai jos vyrui nepatiko, nes į tą vietą jis stato savo automobilį. Tada tarp A. B. ir jos vyro įvyko žodinis konfliktas, dėl tos automobilio vietos. V. B. pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius A. B. atžvilgiu, liepė jam išeiti iš namų. A. B. su juo šnekėjo ramiai, nes nenorėjo stipriau provokuoti konflikto. Viskas vyko prie namo kieme. Tada R. B. užėjo į namus ir vyrui V. B. pasakė, kad jis nekeltų skandalo, kad jis nėra šitų namų šeimininkas. Po šių R. B. žodžių, būnant jiems kambaryje, V. B. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė R. B. į nosį. Ji tada vyrui pasakė, kad jis jos nemuš ir tada antrą kartą vyras V. B. vėl kumščiu trenkė R. B. į veidą, vėl į nosį. Abu kartus ji juto stiprų fizinį skausmą. Ant veido jokių sužalojimų nebuvo. Po to į kambarį atbėgo jos dukra D. J. ir bandė ją ginti. Paėmęs už dukros D. J. drabužių ją purtė, smūgių nesudavė, nes dukra pabėgo. Tada konfliktas aprimo, nes dukra pasakė, kad iškvietė policiją. Kaip vyras jai sudavė smūgius, jų nepilnamečiai vaikai nematė. Į medicinos ekspertus nesikreips, nes matomų sužalojimų nepatyrė.(b.l. 15-16).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos 2 skyriaus tyrėjos L. Belovaitės apžiūros protokole užfiksuotoje specialisto išvadoje nurodoma, kad atlikus R. B. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės tyrimą, nustatyta, kad 2016-05-08 R. B. buvo nustatyta galvos sumušimo diagnozė, tačiau objektyvių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl sumušimo diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (b. l. 24-25).
Apklausta liudytoja D. J. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), mamai R. B. priklausančiame name. Be D. J. name dar gyvena mamos vyras V. B., jų du vaikai V. ir J. P. B. ir taip pat D. J. vaikas D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pas D. J. dažnai atvažiuoja jos vaiko tėvas A. B., tačiau kartu su jais negyvena. 2016-05-08, apie 13.00 vai, ji maudė savo vaiką D. namuose, kai lauke išgirdo didelius šauksmus. Tai išgirdusi, ji išbėgo į lauką ir pamatė, kad V. B. konfliktuoja su jos vaiko tėvu A. B.. V. B. nepatiko tai, kad A. B. pastatė į jo vietą automobilį, liepė patraukti, po to vartojo įvairius necenzūrinius žodžius A. B. atžvilgiu, liepė jam išeiti iš šitų namų. D. J. sakė V. B., kad čia ne jo namai, kad neaiškintų jam. Tada V. B. nuėjo į namus, nes žodinis konfliktas tarp A. B. ir V. B. vyko lauke. Nurimus konfliktui, D. J. nuėjo į savo kambarį, po to neužilgo išgirdo rėkiančią mamą ir nubėgo pas mamą į kambarį. Tuomet V. B. D. J. dvejomis rankomis paėmė už rūbų ir stipriai purtė. Fizinio skausmo ji nejuto. Kaip V. B. trenkė jos mamai, D. J. nematė. Po to ji pasakė, kad iškvietė policiją ir V. B. nurimo. D. J. jokių smūgių V. B. nesudavė. V. B. yra labai agresyvus, neprognozuojamas žmogus, serga psichine liga, gali padaryti bet ką (b.l. 19-20).
Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0116000244144, ROIK 0116000245554 matyti, kad 2016-05-08 13.06 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose (duomenys neskelbtini) triukšmauja patėvis, puola mušti pranešėjos vyrą, motiną, pačią pranešėją, namuose yra trys mažamečiai; RVUL slaugytoja pranešė, kad GMP pristatė iš (duomenys neskelbtini), R. B. dėl galvos sumušimo, paaiškino, kad sumušė vyras (b. l. 8,9).
Atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b.l. 11-12)
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos 2 skyriaus tyrėjos L. Belovaitės pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016-05-08 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), V. B. žodinio konflikto metu du kartus kumščiu trenkė savo sutuoktinei R. B. į nosies sritį, šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (b. l. 3).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-08-08 apie 13.05 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyras trenkė žmonai su ranka į veidą, grasino sumušti, užpuolė jos žentą A. B., dukrą, išgasdino vaikus. Atvykus į įvykio vietą nustatta, kad policiją kvietė R. B. dėl smurtaujančio vyro V. B.. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. B. grįžęs pradėjo konfliktuoti su žmona R. B., trenkė jai į veidą, grasino sumušti. Policijos pareigūnas pastebėjo patinimą kaktos pusėje ant R. B. veido. (b.l. 6-7)
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-05-31 V. B. pareiškė civilinį ieškinį 24,38 eurų sumai dėl PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiosios R. B. gydymo (b.l. 28-29). Ikiteisminio tyrimo metu V. B. atlygino padarytą žalą, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto civilinio ieškinio (b.l. 36).
Pagal LR BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis ir kaltinimo pagrįstumą, pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2d..
V. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė esmines jos padarymo aplinkybes. Be paties V. B. parodymų, jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiosios R. B., liudytojos D. J. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos registruojamų įvykių pažymoje užfiksuoti duomenys, specialisto išvada. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa ir vieni kitus patvirtina, todėl byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis V. B. 2016-05-08 apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu du kartus kumščiu sudavė savo sutuoktinei R. B. į nosies sritį, tokiais veiksmais sukėlė sutuoktinei R. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d..
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. B. sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio tvarka ir pasekmės jam išaiškintos (b. l. 65-66).
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę V. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, prieš šeimos narį – sutuoktinę. Kaltinamasis praeityje yra teistas (b. l. 53, 68), administracine tvarka baustas (b. l. 52), SODROS išrašo duomenimis, nuo 2016-07-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 54), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2013-02-03 iki 2013-02-22 (b. l. 56), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas (b. l. 58), Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, kad nėra duomenų, kad V. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam praeityje buvo diagnozuotas panikos sutrikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, kofeiną), kas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 52).
Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
BK 641 str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, daro išvadą, kad V. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-05-08 14.12 val. iki 2016-05-09 14.13 val. (b. l. 37, 45), įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. B. 2016-05-09 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22 vai. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, paskirti LR BK 72 (2) str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, paskirti LR BK 72 (2) str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-08 14.12 val. iki 2016-05-09 14.13 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laisvės apribojimo bausmę sumažinant dviem dienomis.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti V. B., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Miglė Suchankienė