Civilinė byla Nr. e2A-532-513/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02171-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SVV Būstas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SVV Būstas“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės tarybai (Neringos savivaldybės administracijai) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,SVV Būstas“ ieškiniu prašė teismo panaikinti atsakovės Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T1-170 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2020 metams lengvatos suteikimo UAB „SVV Būstas“ ir įpareigoti Neringos savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu Neringos savivaldybės tarybos prašė suteikti 40 proc. žemės nuomos mokesčio lengvatą nuomojamam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Neringos savivaldybės tarybos Jungtinio biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto ir Kontrolės komiteto 2021 m. spalio 21 d. posėdyje nutarta nepritarti sprendimo projektui ,,Dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos 2020 m. suteikimo UAB ,,SVV Būstas“, o Neringos savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir turizmo komiteto 2020 m. spalio 22 d. posėdyje sprendimo projektui pritarta ir nutarta jį teikti svarstyti Tarybai. Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-170 valstybinės žemės nuomos mokesčio 2020 metams lengvata ieškovei UAB ,,SVV Būstas“ nesuteikta (balsuota 1 ,,už“, 11 ,,prieš“, 1 ,,susilaikė“). Žemės nuomos mokesčio deklaracijos duomenimis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovei apskaičiuotas 166,40 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis.

4.       Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 31 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-183 ieškovei UAB ,,SVV Būstas“ buvo suteikta nekilnojamojo turto mokesčio 2019 metams lengvata 40 proc. (2 283,60 Eur) ir 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T1-184 ieškovei buvo suteikta valstybinės žemės nuomos mokesčio 2019 metams lengvata 40 proc. (66,56 Eur).

5.       Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija dėl sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punktas numato, jog konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Pagal nutarimo 1.8 punktą, savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.

6.       Teismas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. T1-97 patvirtintas Mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašas (toliau ir – Aprašas) (aktuali teisės akto redakcija nuo 2020 m. spalio 8 d.), pagal kurio 3 punktą gali būti teikiamos valstybinės žemės nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos. Juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą), gali būti suteikiamos paskutinio mokestinio laikotarpio (pagal mokesčio deklaracijos duomenis) mokesčių lengvatos 40 procentų, jeigu objekte teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos ir asmuo vykdo veiklą ištisus metus (Aprašo 6.2 punktas). Remiantis Aprašo 18 punktu, Savivaldybės administracijos Biudžeto skyrius, vadovaudamasis 17 punkte nurodytų komitetų posėdžių protokoliniais išrašais, parengia Tarybos sprendimo projektą dėl mokesčio lengvatos teikimo / neteikimo ir pateikia jį svarstyti Tarybai. Teismas nustatė, kad ši Aprašo nuostata nebuvo pažeista.

7.       Teismas pažymėjo, kad sprendimų dėl mokesčių lengvatos priėmimo tvarka Apraše nereglamentuota. Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės tarybą sudaro 15 tarybos narių, 2020 m. spalio 29 d. posėdyje dalyvavo 14 tarybos narių, sprendimas dėl mokesčių lengvatos nesuteikimo ieškovei priimtas tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų dauguma. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Išanalizavęs Tarybos posėdžio vaizdo įrašą teismas nurodė, kad ieškovės pateikto prašymo svarstymas sukėlė diskusiją, tarybos nariams kilo klausimų dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto paskirties (pateikti duomenys, jog patalpos yra viešbučių paskirties), taip pat dėl ieškovės buveinės adreso, pastebėta, jog gali susiklostyti situacija, kad bendrovė veiklą vykdo, pajamas ir lengvatas gauna Neringos savivaldybėje, o mokesčius moka kitoje savivaldybėje, t. y. atsakovei kilo abejonių dėl ieškovės pateikto prašymo pagrįstumo, todėl jis nebuvo patenkintas. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo vertinamos aplinkybės ar pateikti duomenys, turintys įtakos sprendimo priėmimui, taip pat teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų teisės aktui panaikinti.

8.       Ieškovei argumentuojant teisėtų lūkesčių pažeidimu, teismas nurodė, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, tačiau pažymėjo, jog tiek Apraše, tiek aukštesnės galios teisės aktuose yra įtvirtina savivaldybės tarybos teisė, bet ne pareiga teikti atitinkamo mokesčio lengvatas fiziniams ar juridiniams asmenims, atitinkantiems tam tikrus kriterijus (CPK 185 straipsnis). Teismas vertino, jog nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, kuris turi būti ginamas. Teismas pažymėjo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina valstybinės žemės sklypų naudotojams, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, už naudojimąsi žeme mokėti žemės nuomos mokestį, todėl ieškovei, kaip valstybinio žemės sklypo naudotojai, kyla pareiga nuomos mokestį mokėti ir byloje nėra duomenų, kad nuomos mokesčio dydis ieškovei apskaičiuotas netinkamai. Taip pat teismas pažymėjo, kad vienkartinis lengvatos suteikimas nesuponuoja išvados, jog ieškovė galėjo ir turėjo pagrindo tikėtis, kad lengvata jai bus teikiama kasmet pateikus prašymą.

9.       Nenustatęs pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu bei jį panaikinti teismas konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje remtis ieškovės nurodyta administracinių teismų praktika, kadangi administracinių teismų išnagrinėtų bylų bei šios bylos aplinkybės skiriasi.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB ,,SVV Būstas“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti.

11.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

12.       Teigia, kad Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos ir nė viena iš savivaldybėms numatytų funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas; savivaldybės tarybos, veikla priskiriama viešosios teisės reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra imperatyvios, todėl galimas tik toks veikimas, kuris nurodytas teisės aktuose.

13.       Argumentuoja, kad prašymą dėl lengvatos suteikimo pateikė laiku, atitinka Aprašo 6.2.1 – 6.2.2 punktuose nurodytus kriterijus, t. y. nuosavybės teise valdo objektą, visus metus teikia turizmo ir kurortines paslaugas objekte, kartu su prašymu pateikė reikalingus priedus: 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą iš Sodros, pažymą iš VMI, Juridinių asmenų registro išrašą, žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą suteikti lengvatą, neįsigilino į situaciją, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė atitiko visus atsakovės Apraše keliamus reikalavimus, taip pat į tai, kad vadovaudamasi analogišku Aprašu ir jo analogiškomis nuostatomis Taryba 2019 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. T1-184 dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo UAB „SVV Būstas“.

14.       Teigia, jog atsakovei deleguota teisė suteikti valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatą, tačiau viešojo administravimo subjektui realizuojant teisę, šios teisės diskretiškumas negali remtis vien pačia teise kaip tokia, nevertinant kitų, aktualių tam tikrai situacijai išspręsti, faktinių ir juridinių aplinkybių. Aprašo 7.1 – 7.3 punktuose įtvirtinta, kada lengvata nėra suteikiama. Kadangi ieškovė atitiko visus kriterijus, leidžiančius gauti lengvatą, atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesivadovauti savo pačios priimtu Aprašu ir nesuteikti lengvatos. Atsakovė, nesivadovaudama Aprašu, o tik prielaidomis dėl ieškovės veiklos, pažeidė Apraše numatytą tvarką ir priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą, iš jo turinio neaišku, kokios faktinės aplinkybės lėmė būtent tokį atsakovės sprendimą.

15.       Įstatymo viršenybės principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus vykdyti įstatymais jiems priskirtą veiklą tik taip, kaip numato teisės aktai. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo subjektas saistomas pareigos motyvuoti sprendimą, o ginčo atveju atsakovė šios pareigos nevykdė, priėmė nepagrįstą (faktais ir teisės normomis) ir nemotyvuotą Tarybos sprendimą.

16.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog Tarybos nariams kilo abejonių dėl ieškovės veiklos, nekilnojamojo turto paskirties, buveinės adreso ir pan., neįvertino, jog šios abejonės yra visiškai nepagrįstos. Pažymi, kad Juridinių asmenų registro duomenys, kuriuos pateikė kartu su prašymu, patvirtina, jog ieškovės buveinės adresas yra Neringos savivaldybėje, o kilusios abejonės neparemtos jokia patikima informacija, Tarybos nariai buvo suklaidinti, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo vertinamos aplinkybės ar pateikti duomenys, turintys įtakos sprendimo priėmimui, yra nepagrįsta.

17.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, būdama stipresniąja santykių šalimi, kuriai yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo bei žinojimo reikalavimai, turėjo tinkamai motyvuoti sprendimą ir informuoti ieškovę, kokiu pagrindu jai nebuvo pritaikyta žemės nuomos mokesčio lengvata. Be to, atsakovė neužtikrino lygių galimybių visiems potencialiems ir Aprašo kriterijus atitinkantiems juridiniams asmens gauti Apraše nurodytą žemės nuomos mokesčio lengvatą, akivaizdu, jog tokiais veiksmais Atsakovė apribojo konkurenciją tarp juridinių asmenų, o tai užkirto kelią ieškovei pasinaudoti jai suteikta lengvata, kadangi, priešingai nei kitiems identiškus kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims, lengvata nebuvo pritaikyta. Nurodytos aplinkybės suponuoja ne tik grubų ieškovės interesų pažeidimą, bet ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio bei Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų pažeidimą.

18.       Atsakovė Neringos savivaldybės taryba atsiliepimu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą.

19.       Nesutinka su ieškovės pozicija, neva teisės aktai įpareigoja atsakovę priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio suteikimo ieškovei 2020 metams. Priešingai – teisės aktai tik įtvirtina galimybę tam tikrais atvejais suteikti mokesčių lengvatas, tačiau savivaldybė turi teisę pati priimti sprendimą dėl mokesčių lengvatos (ne)suteikimo jos prašančiam asmeniui. Nė vienas teisės aktas nenustato atvejų, kai savivaldybės taryba privalėtų suteikti mokesčių lengvatą.

20.       Nurodo, kad Aprašo 6.2 punktas nustato, kad juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą), gali būti suteikiamos paskutinio mokestinio laikotarpio (pagal mokesčio deklaracijos duomenis) mokesčių lengvatos: 40 procentų, jeigu asmuo atitinka šiuos kriterijus: 6.2.1. objekte teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos; 6.2.2. asmuo vykdo veiklą ištisus metus. Aprašo 10 punkte numatyti priedai, kuriuos turi pateikti juridiniai asmenys, prašantys suteikti mokesčių lengvatas.

21.       Pažymi, jog ieškovė neįrodinėja aplinkybės, kad atitinka kriterijus, numatytus Aprašo 6.2 punkte, t. y. kad objekte (duomenys neskelbtini), teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos ir kad vykdo veiklą ištisus metus. Pažymi, kad Aprašo 10.1 punktas reikalauja visų asmenų, teikiančių prašymus dėl mokesčių lengvatos, pateikti motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodomi duomenys apie juridinį asmenį, jo vykdomą veiklą, kokius Aprašo 6 punkte išvardytus kriterijus atitinka asmuo bei mokesčio, kurio lengvatos prašoma suteikti, rūšis ir suma. Savo prašyme ieškovė tik deklaratyviai pareiškė, kad visus metus teikia turizmo ir kurortines paslaugas Neringoje, tačiau nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji iš viso Neringoje vykdo turizmo / kurortinę veiklą, nepateikė duomenų, kad ši veikla nėra sezoninė.

22.       Pažymi, kad nei ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai, nei pažymos iš Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Juridinių asmenų registro, nei žemės nuomos mokesčio deklaracija neįrodo aplinkybės, kad ieškovė teikia kurorto / turizmo paslaugas Neringoje ir tai daro ištisus metus. Netgi priešingai – ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinė bendrovės veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu, nuomos, bei kita įstatuose nustatyta veikla. Duomenų, kad ieškovė užsiimtų turizmo / kurortine veikla Neringoje, nėra. Taip pat 2020 m. spalio 29 d. Tarybos posėdyje buvo diskutuojama dėl faktinės ieškovės buveinės vietos. Nors oficiali ieškovės buveinės vieta yra Neringoje, tačiau reali ieškovės buveinė nuo jos įsteigimo buvo Vilniuje, tai nurodyta ir pateiktuose ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Būtent ši aplinkybė lėmė, kad kilo diskusija apie tai, jog ieškovė veiklos Neringos savivaldybės teritorijoje nevykdo. Pažymi, kad teismo siunčiamų procesinių dokumentų buveinės adresu Neringoje ieškovė taip pat neatsiėmė.

23.       Dėl apeliantės argumentų, kad priimtas sprendimas nemotyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu, pažymi, kad sprendimu ieškovei nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės, kurių taikymą būtų reikėję motyvuoti, sprendimas priimtas kolegialiai savivaldybės tarybos posėdyje teisės aktų nustatyta tvarka, pačiame sprendime yra išsamiai ir aiškiai nurodyti jo teisiniai pagrindai. Sutinka su ieškovės teiginiu, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o administracinėje procedūroje turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, nešališkumo ir objektyvumo. Vis dėl to, priešingai nei siekia įrodyti ieškovė, valdžios įstaigos nėra įpareigotos besąlygiškai tenkinti visų joms pateiktų prašymų. Šiuo atveju atsakovė įgyvendino jai įstatymo suteiktą teisę spręsti, suteikti ar nesuteikti ieškovei privilegiją – mokesčių lengvatą. Be to, nė vienas teisės aktas nekuria asmenims pagrįstų vilčių ir lūkesčių dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo – valstybinės žemės nuomininkas privalo suvokti pareigą mokėti nuomos mokestį ir tai, kad savivaldybės taryba negali teikti mokesčio lengvatos visiems to paprašiusiems.

24.       Argumentuoja, kad įvertinus ginčo sumą (66,56 Eur) ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje (75 Eur žyminis mokestis, 850 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos), neaišku, kokiais ekonominiais sumetimais ieškovė inicijavo šią bylą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos vien pirmojoje instancijoje 14 kartų viršija ieškinio sumą. Mano, kad toks ieškovės elgesys labiau laikytinas piktnaudžiavimu teise. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

26.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

27.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė panaikinti sprendimą, kuriuo jai nesuteikta valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

28.       Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu Neringos savivaldybės tarybos prašė suteikti jai 40 proc. žemės nuomos mokesčio lengvatą nuomojamam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-170 valstybinės žemės nuomos mokesčio 2020 metams lengvata ieškovei UAB ,,SVV Būstas“ nesuteikta.

29.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad išnuomotos valstybinės žemės naudotojas turi mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau apeliantė argumentuoja, kad jai nepagrįstai 2020 metams nebuvo suteikta valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, nes ji prašymą pateikė laiku ir atitinka Neringos savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, kuriems esant lengvata suteikiama, o ginčijamas Tarybos sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybės, neaišku, kuo remdamasi atsakovė jį priėmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, su apeliantės argumentais nesutinka.

30.       Pažymėtina, jog apeliantė argumentuodama prašomo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimo neteisėtumu dėsto nebegaliojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio nuostatas, tačiau tiek administracinių, tiek ir bendrosios kompetencijos teismų praktika aiškinant šį straipsnį yra aktuali ir nagrinėjamu klausimu ir iš esmės nepakitusi. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje buvo įtvirtinti reikalavimai individualaus administracinio akto turiniui ir formai, šiuo metu galiojančioje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje tokios sąvokos nebeliko, tačiau 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinio sprendimo sąvoka iš esmės atitinka individualaus administracinio akto sąvoką. Nurodytoje teisės normoje apibrėžta, jog administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Taigi, pagrįsti apeliantės argumentai, kad institucijos, taip pat ir savivaldybės tarybos, priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, t. y. jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šis reikalavimas siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Taigi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, administracinio sprendimo turiniui, ir kuriomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, būtų žinomi jo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. 

31.       Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties aptartų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio administracinio sprendimo adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas administracinio sprendimo adresato (nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias tokį sprendimą.

32.       Iš skundžiamo Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T1-170 matyti, jog jį priimant vadovautasi Vietos savivaldos 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu kuriame be kita ko įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 7 d.) 1.8 punktu, kuriame buvo numatyta, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, Neringos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. T1-97 patvirtinto Nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 3.1 punktu, kuriame nurodyta, jog Taryba gali teikti valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatas (sumažinti mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti, atleisti nuo delspinigių mokėjimo); 4 punktu, kuriame numatyta, kad prašymus dėl mokesčių lengvatų suteikimo gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą, kuriems pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokestį, bei nuomojantys valstybinę žemę; 6.2 punktu, kuriame numatyta, kad gali būti suteikiama 40 procentų mokesčio lengvata, jeigu asmuo atitinka šiuos kriterijus: 6.2.1. objekte teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos; 6.2.2. asmuo vykdo veiklą ištisus metus. Sprendimo preambulėje taip pat nurodyta, kad Taryba atsižvelgė į Neringos savivaldybės tarybos Jungtinio biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto ir Kontrolės komiteto 2021 m. spalio 21 d. posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, jog nutarta nepritarti sprendimo projektui ,,Dėl žemės nuomos mokesčio lengvatos 2020 m. suteikimo UAB ,,SVV Būstas“, ir į Neringos savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir turizmo komiteto 2020 m. spalio 22 d. posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, jog sprendimo projektui pritarta ir nutarta jį teikti svarstyti Tarybai.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniu sprendimu laikytinas ne tik pats ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir atitinkamo tarybos sprendimo aiškinamasis raštas, Komitetų posėdžių protokolai, Tarybos posėdžio protokolo išrašas ir garso įrašas, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio akto turinys gali būti išdėstytas nebūtinai viename dokumente. Nagrinėjamu atveju turi būti sistemiškai vertinamas priimtų aktų (nebūtinai administracinių sprendimų) turinys. Teisėjų kolegija pažymi, jog pati apeliantė jau ieškinyje nurodė, kad jai buvo žinomos 2020 m. spalio 29 d. vykusio Tarybos posėdžio metu kilusios diskusijos dėl lengvatos suteikimo, posėdis buvo tiesiogiai transliuojamas „Youtube“ platformoje. Nors, ieškovės teigimu, tarybos nariai balsavo prieš sprendimą suteikti valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatą nenurodydami jokių konkrečių argumentų, tačiau, pati paneigdama savo argumentus, ieškinyje taip pat nurodė, kad Tarybos posėdžio metu buvo diskutuojama apie ieškovei priklausančio objekto paskirtį, išsiaiškinta, kad tai viešbučių paskirtis, tačiau pažymėta, kad pastato paskirtis neturi jokios reikšmės priimant sprendimą dėl mokesčių lengvatos suteikimo pagal Aprašą; taip pat iškeltas klausimas, ar ieškovė yra registruota ir veiklą vykdo būtent Neringos savivaldybės teritorijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pačios ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas yra be motyvų ir ieškovei nesuprantamas, nepaisant juridinės technikos trūkumų jį priimant. Ieškovei nebuvo kliūčių realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Taigi nagrinėjamu atveju šiuo požiūriu skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarybos posėdžio garso įrašas gali būti prilyginamas jo protokolui ir yra neatsiejama 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalis, kuriame iš esmės ir pateikiamas pagrindimas, dėl ko atsisakyta suteikti ieškovei valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatą už 2020 metus. Pažymėtina, jog sprendimas priimtas absoliučia Tarybos narių balsų dauguma, tik vienas posėdyje dalyvavęs Tarybos narys balsavo už lengvatos suteikimą ir vienas susilaikė, visi kiti balsavo prieš.

34.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nors Vietos savivaldos įstatymas ir minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 suteikia išimtinę kompetenciją ir teisę savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos savivaldybės biudžeto sąskaita suteikimo, tačiau pati savivaldybės taryba, nustačiusi lengvatų suteikimo taisykles, negali jomis nesivadovauti, t. y. savivaldybės tarybos teisė spręsti dėl lengvatos suteikimo ar nesuteikimo konkrečiam asmeniui nėra absoliuti, ji ribojama pačios tarybos patvirtintomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju aktualios Neringos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. T1-97 patvirtinto Nuomos mokesčio lengvatų teikimo tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Aprašas) nuostatos. Minėta, kad pagal Aprašo 4 punktą prašymus dėl mokesčių lengvatų suteikimo gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą, kuriems pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokestį, bei nuomojantys valstybinę žemę; pagal 6.2 punktą gali būti suteikiama 40 procentų mokesčio lengvata, jeigu asmuo atitinka šiuos kriterijus: 6.2.1. objekte teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos; 6.2.2. asmuo vykdo veiklą ištisus metus. Pagal Aprašo 10 punktą juridiniai asmenys, prašantys suteikti mokesčių lengvatas, turi pateikti: motyvuotą prašymą, kuriame nurodomi duomenys apie juridinį asmenį, jo vykdomą veiklą, kokius Tvarkos aprašo 6 punkte išvardintus kriterijus atitinka asmuo bei mokesčio, kurio lengvatos prašoma suteikti, rūšis ir suma. Prašymas turi būti suderintas su Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriumi, kad pastatai (statiniai), kuriems prašoma suteikti mokesčio lengvatą, nėra įtraukti į netvarkomo arba apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą (Aprašo 10.1 punktas); juridinių asmenų registro išrašo tinkamai patvirtintą kopiją (Aprašo 10.2 punktas); atitinkamų mokesčių, kurių lengvatų prašoma suteikti, deklaracijų tinkamai patvirtintas kopijas (Aprašo 10.3 punktas); pažymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie atsiskaitymą su valstybės ir Savivaldybės biudžetais bei fondais (pažymos turi būti išduotos ne anksčiau kaip likus 30 dienų iki prašymo pateikimo datos) (Aprašo 10.4 punktas); juridinio asmens metinės finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas (paskutinių finansinių metų metinį balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, aiškinamąjį raštą) (Aprašo 10.5 punktas).

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateikto 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymo dėl lengvatos suteikimo turinį, pažymi, jog ieškovė tik formaliai deklaravo, kad atitinka Aprašo 6.2.1 ir 6.2.2 punktų kriterijus, tačiau prašymo nemotyvavo, kaip nurodyta Aprašo 10.1 punkte, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų suderintas su Miesto tvarkymo ir statybos skyriumi. Priešingai, ieškovė teigia, kad jai nuosavybės teise priklausančio pastato paskirtis – viešbučių – savaime reiškia, kad šiame objekte yra vykdoma apgyvendinimo paslaugų veikla. Teisėjų kolegija pažymi, jog esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių paskirtis, bet faktinės situacijos vertinimas. Pastato paskirties įregistravimas viešame registre savaime nereiškia, kad būtent tokia veikla yra vykdoma pastate ar kad faktiškai veikla tame pastate iš viso vykdoma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovė nei ginčijamą sprendimą dėl lengvatos suteikimo priėmusiai tarybai, nei bylą nagrinėjusiam teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad sklype esančiame statinyje būtų vykdoma viešbučio veikla, teikiamos turizmo ir kurortinės paslaugos (Aprašo 6.2.1 punktas), nei kad veikla būtų vykdoma visus metus (Aprašus 6.2.2 punktas). Šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Taigi, pagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė prašymo suteikti lengvatą nemotyvavo, kaip reikalaujama pagal Aprašo 10.1 punktą, o Aprašo 10.2–10.5 punktuose nurodyti dokumentai taip pat niekaip nepagrindžia ieškovės vykdomos veiklos pobūdžio ir tęstinumo visus metus būtent Neringos savivaldybėje ir būtent tame objekte, kuriam priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio lengvatos ieškovė siekia, ypač kai iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės veikla neapsiriboja Neringos savivaldybės teritorija. Taigi, nepagrįsti apeliantės argumentai apie jos teisėtus lūkesčius, nes nepateikus motyvuoto prašymo ir nepagrindus atitikimo Aprašo 6.2.1 ir 6.2.2 punktuose įtvirtintiems kriterijams apeliantei negalėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai, jog jai bus pritaikyta valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, kurie turėtų būti ginami. Taip pat aplinkybė, kad 2019 metais ieškovei suteikta lengvata, savaime nereiškia, kad lengvata būtinai turi būti suteikta ir vėlesniais metais. Šioje byloje nėra revizuojamas 2019 metų Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo ieškovei suteikta valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, todėl šie argumentai neturi teisinės reikšmės.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog ji yra silpnesnioji teisinio santykio šalis. Priešingai, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepaisant to, kad savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, tačiau, vykdydama valstybinės žemės, kuri yra savivaldybės teritorijoje, nuomos funkcijas, ji veikia kaip lygiateisis civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį. Tačiau pažymėtina ir tai, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo ar nuomos santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-313/2020). Be to, valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas bei visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus. Taigi, nors valstybės turto valdytojas veikia kaip bet kuris kitas sutartinių santykių subjektas, jo elgesys šiuo atveju yra ribojamas viešosios teisės normų, o savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo arba atleidimo nuo jo, turi įvertinti ir tai, kad lengvatos suteikimas neabejotinai turi įtakos savivaldybės biudžetui ir savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimo užtikrinimui. Taigi, savivaldybės taryba, kilus pagrįstų abejonių ieškovės atitikimu Aprašo 6.2.1 ir 6.2.2 punktų reikalavimams ir ieškovei šių abejonių nepašalinus, nepateikus pagal Aprašo 10.1 punktą reikalaujamo motyvuoto prašymo, pagrįstai priėmė sprendimą netaikyti jai valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos. Konstatuotina, kad Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjos teiginiams, kad jis yra be motyvų, nėra teisinio pagrindo.

37.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisinius santykius, išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Nenustatęs pagrindo panaikinti atsakovės Neringos savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T1-170 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2020 metams lengvatos suteikimo UAB „SVV Būstas“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Neringos savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos suteikimo ieškovei.

38.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

39.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

40.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

42.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

43.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokatės teisines paslaugas rengiant atsilepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 383,17 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos pagrįstos, protingo dydžio, patirtos realiai, neviršija rekomenduojamų dydžių todėl atsakovei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos, priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės Neringos savivaldybės tarybos, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų 383,17 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 17 centų) atlyginimą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SVV būstas“.

Teisėjai                                                                                                               Irma Čuchraj

 Erika Misiūnienė

 Almantas Padvelskis