Civilinė byla Nr. e2-6550-934/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41818-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4., 2.6.16., 2.6.16.12., 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovo UAB „Hotelston“ vadovui Sauliui Pačekajui, advokatui Ignui Dargužui,

atsakovo UAB „TravelOnline Baltics“ vadovui Pauliui Jasaičiui, advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hotelston“ ieškinį atsakovui UAB „TravelOnline Baltics“ dėl skolos priteisimo ir UAB „TravelOnline Baltics“ priešieškinį UAB „Hotelston“ dėl domenų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

        1. UAB „Hotelston“ (toliau – Ieškovas / Hotelston) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „TravelOnline Baltics“ (toliau – Atsakovas / TOB) 18742,89 Eur skolą, 2551,653 Eur delspinigių, 8 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 25-29). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Ieškovas nuo pat jo įsteigimo 2009 metais vykdo veiklą turizmo srityje. Pagrindinė Ieškovo veikla susijusi su viešbučių rezervavimo paslaugų teikimu verslui, tačiau vien tik tuo neapsiriboja;

1.2. 2012 m. Ieškovo vadovas gavo UAB „Media7“ pasiūlymą įsigyti interneto svetaines bei į jas nukreipiančius domenus su turizmo sektoriuje itin populiariais, dažnai vartojamais ir reikšmingais žodžiais „skrydziai.lt“, „kruizai.lt“, „keliones.lt“ ir „viesbuciai.lt“ (toliau – Domenai). 2012-10-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Ieškovas įsigijo Domenus bei interneto puslapius, į kuriuos nukreipia Domenai, su visu turiniu, socialinių tinklų paskyromis, unikalių (registruotų) vartotojų srautu ir pan.;

        1.3. 2012-10-24 visi 4 Domenai domreg.lt sistemoje buvo įregistruoti (ir iki šiol yra įregistruoti) Ieškovo vardu, taigi, nuo to laiko Ieškovas tapo Domenų turėtoju, kaip jį apibrėžia .lt domeno procedūrinis reglamentas.

        1.4. 2013-02-01 tarp Ieškovo ir Atsakovas buvo sudaryta Domenų nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis);

        1.5. Nuomos sutartimi Ieškovas suteikė Atsakovui teisę laikinai už užmokestį naudotis Domenais, o Atsakovas įsipareigojo už Domenų nuomą mokėti Ieškovui 2000 litų per mėnesį kainą.

Sudarius Nuomos sutartį, Ieškovas Atsakovui kas mėnesį išrašinėjo 2000 litų plius PVM (vėliau 700,88 eurų) sąskaitas už Domenų nuomą, kurias Atsakovas apmokėdavo.

1.6. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio dėl Ieškovo buhalterijos darbuotojų kaitos bei duomenų neperdavimo, sąskaitos už Domenų nuomą kuri laiką nebuvo išrašomos;

1.7. Nuo 2017 m. Ieškovas atnaujino sąskaitų už Domenų nuomą išrašymą, tačiau nei vienos iš nuo 2017-08-23 išrašytų sąskaitų Atsakovas neapmokėjo. Bendra Ieškovo Nuomos sutarties pagrindu išrašytų, bet Atsakovo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų už Domenų nuomą suma sudaro 18 742,89 Eur. Ieškovas teikė Atsakovui pranešimus dėl skolos apmokėjimo, nepaisant to, Atsakovas geranoriškai skolos nesumokėjo. Išrašytų sąskaitų neapmokėjimas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių Ieškovas nutraukė su Atsakovu sudarytą Nuomos sutartį;

1.8. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal Nuomos sutartį vykdė tinkamai, perdavė Domenus Ieškovo naudojimui. Tuo tarpu Atsakovas Nuomos sutarties IV dalies 1 ir 2 punktuose numatytos savo pareigos mokėti nuomos mokestį už Domenų nuomą tinkamai neįvykdė ir iki šiol nėra sumokėjęs Ieškovui 18 742,89 Eur nuomos mokesčio skolos;

1.9. Nuomos sutarties VI dalies 1 punkte nustatyta, kad nuomininkas, pažeidęs sutarties IV dalies nuostatas, privalo mokėti nuomotojui 0,1 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos. Atsakovo mokėtina delspinigių suma sudaro 2 551,63 Eur, kuri priteistina iš atsakovo; 

1.10. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2017 metų antrąjį pusmetį, apskaičiuojant procesines palūkanas taikytina pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, galiojusi 2016-07-01 dieną. Kaip matyti iš Europos centrinio banko oficialiame interneto tinklalapyje skelbiamos informacijos, 2017 metų liepos 1 dieną galiojo 0,00 procentų dydžio palūkanų norma.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (1 t., b. l. 118-124). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovas, kuris įsteigtas 2009-11-25, vykdo viešbučių paieškos ir užsakymo verslą. Nuo įsteigimo iki 2010-01-29 100 % Hotelston akcijų priklausė dabartiniam Hotelston direktoriui Sauliui Pačekajui. Nuo 2010-01-29 75 % akcijų, t. y. kontrolinį Hotelston paketą, valdo A. N., likę 25 % Hotelston akcijų priklauso Sauliui Pačekajui;

2.2. Atsakovas, kuris įsteigtas 2008-12-09, verčiasi kelionių organizavimo ir kelionių pardavimo internetu veikla. Nuo įsteigimo iki 2010-11-18 100 % TOB akcijų priklausė A. N. sutuoktinei Ž. Š.. A. N. sutuoktinė kontrolinį TOB akcijų paketą valdė iki 2016-12-16, kai visos 100 % TOB akcijų buvo perleistos Skrydžiai LT, o 2017-06-21 – AVIAHERO, UAB, priklausančiai Pauliui Jasaičiui. Pažymėtina, kad TOB vadovu nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo Ieškovo akcininkas A. N.;

2.3. TOB, užsiimančio kelionių organizavimo bei kelionių paketų pardavimo veikla, direktorius A. N. 2012-09-26 gavo pasiūlymą įsigyti domenus skrydziai.lt, kruizai.lt, keliones.lt, viesbuciai.lt už 120 000 LTL (34 754,40 Eur). Kadangi tuo metu TOB neturėjo tam pakankamai laisvų lėšų, šiuos domenus nupirko ir 2012 m. spalio 24 d. įregistravo Hotelston;

2.4. Domenų įregistravimo metu tiek TOB, tiek Hotelston kontrolinius paketus turinčiais akcininkais buvo sutuoktiniai A. N. ir Ž. Š., be to, A. N. taip pat ėjo TOB vadovo pareigas, taigi abi bendrovės buvo glaudžiai susijusios ir kontroliuojamos tų pačių asmenų. Įregistruodamas domenus savo vardu, Hotelston iš esmės veikė TOB interesais – iškart po registracijos Domenai buvo perduoti neatlygintinai naudotis TOB, kuris Domenus nukreipė į savo valdomas internetines svetaines, siūlančias įsigyti kelionių paketus. Šią aplinkybę patvirtina ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, kad būtent TOB už 120 000 LTL įsigijo keturis naujus Domenus, Atkreiptinas dėmesys, kad publikacijoje taip informaciją pateikė pats A. N.;

2.5. Atsakovo TOB dabartinis faktinis savininkas P. Jasaitis ir Ieškovo Hotelston akcininkas A. N. ilgą laiką buvo draugai ir verslo partneriai. Jų pažintis prasidėjo dar 2007 m., kuomet P. Jasaitis dirbo keliones organizuojančioje UAB „Tez tour“. P. Jasaičiui 2009 m. įkūrus įmonę UAB „Oviosoft“ (tuometinis bendrovės pavadinimas UAB „Eturas“), joje buvo plėtojama kelionių platforma plečiant kelionių agentūrų, kurios platino Tez tour kelionių paketus, ratą. UAB „Oviosoft“ klientų ratas stipriai plėtėsi, o 2009 m. balandžio 1 d. UAB „Oviosoft“ klientu tapo ir TOB. Bendradarbiavimas tarp UAB „Oviosoft“ ir TOB tęsėsi bei stiprėjo, TOB gaudavo akivaizdžią naudą iš užsakymų UAB „Oviosoft“ platformoje, o A. N. ir P. Jasaitis ir toliau draugavo, jų šeimos kartu leido laiką ir atostogaudavo;

2.6. P. Jasaitis taip pat dalyvavo TOB veikloje ir svarbių sprendimų priėmime dar prieš skrydziai.lt, kruizai.lt, keliones.lt, viesbuciai.lt domenų įsigijimą. Pvz., A. N., gavęs minėtą komercinį pasiūlymą įsigyti domenus, šį pasiūlymą persiuntė ir P. Jasaičiui, aptardavo bendrovių veiklos rezultatus, P. Jasaitis kuravo ir prižiūrėjo su Domenais susijusių paslaugų teikimą ir marketingą;

2.7. 2016-06-29 AVIAHERO, UAB įsigijo 100 % Skrydžiai LT akcijų. 2016-12-16 Skrydžiai LT (jau kontroliuojamas P. Jasaičio) taip pat įsigijo 100 % TOB akcijų (2017-06-21 jos perleistos AVIAHERO, UAB);

2.8. 2017 m. rugpjūčio mėn. tarp Hotelston akcininko A. N. ir TOB naujojo savininko P. Jasaičio kilo asmeninių nesutarimų. Būtent prasidėjus šiems nesutarimams Hotelston 2017-08-24 išrašė ir persiuntė TOB net 13 sąskaitų už domenų nuomą už praėjusių 2 metų laikotarpį. Kadangi nebuvo aišku, kokiu pagrindu šios sąskaitos išrašytos, TOB direktorius (perėmęs TOB valdymą iš A. N. 2015-09-04) paprašė Hotelston pateikti sąskaitų pagrindą;

2.9. Hotelston tik 2017-08-31 persiuntė TOB 2013-02-01 domenų nuomos sutartį, tačiau atsižvelgiant į šio dokumento turinį, esminius elementus ir jų trūkumą, tai, kad po TOB vadovo pasikeitimo naujam TOB vadovui nebuvo atsiųsta ar kitaip perduota jokių sąskaitų už nuomą, Atsakovas yra įsitikinęs, kad toks Ieškovo atsiųstas dokumentas yra neegzistuojantis ir parengtas atbuline data;

2.10. Gavęs minėtas sąskaitas faktūras Atsakovas atliko auditą, kurio metu paaiškėjo, jog buvusio Atsakovo vadovo A. N. vadovavimo metu, nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015-08-19 iš Atsakovo priklausančių sąskaitų į Hotelston banko sąskaitą buvo neteisėtai pervesta iš viso net 15 419,36 EUR dydžio suma. Pavedimai buvo atliekami su kelių mėnesių tarpais, pervedant tai mažesnę, tai didesnę sumą. Jokių pavedimus pagrindžiančių įrodymų, išskyrus Atsakovo rastas Hotelston išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose įvardijama, kad jos išrašomos už Domenų nuomą, Atsakovas neturi ir naujam vadovui ar akcininkams nebuvo perduota. Minėtos sąskaitos faktūros niekaip nepateisina atliktų mokėjimų, nes Domenus Hotelston buvo perdavęs Atsakovui naudotis neatlygintinai. Svarbu ir tai, kad Atsakovui archyve net nepavyko atrasti visų sąskaitų, pagal kurias atlikti neteisėti pavedimai;

2.11. Atsižvelgdamas į audito metu nustatytas aplinkybes, Atsakovas 2017-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškė ieškinį A. N. ir Hotelston dėl TOB padarytos žalos – neteisėtai padarytų pavedimų savo paties bendrovei Hotelston – priteisimo (civilinė byla Nr. 2-2881-600/2018); Be to, Atsakovas, matydamas galimus dokumentų klastojimo požymius, 2017-12-14 kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kurioje 2018-01-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00011-18 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas) ir 301 straipsnio 2 dalį (antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas) Hotelston atžvilgiu. A. N. taip pat ėjo TOB vadovo pareigas, taigi abi bendrovės buvo glaudžiai susijusios ir kontroliuojamos tų pačių asmenų. Įregistruodamas Domenus savo vardu, Hotelston iš esmės veikė TOB interesais – iškart po registracijos domenai buvo perduoti neatlygintinai naudotis TOB, kuris domenus nukreipė į savo valdomas internetines svetaines, siūlančias įsigyti kelionių paketus. Šią aplinkybę patvirtina ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, kad būtent TOB įsigijo keturis naujus Domenus;

2.12. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia tarp Hotelston ir TOB egzistavus nuomos santykius Tariamos domenų nuomos pagrindu. Atsakovas pabrėžia, kad apie tokios sutarties tarp TOB ir Hotelston tariamą egzistavimą TOB vadovas ir akcininkai sužinojo tik 2017 m. Tokia Tariama Domenų nuomos sutartis niekada nebuvo įtraukta į TOB sutarčių registrą, niekada nebuvo perduota ankstesnio TOB vadovo A. N. naujam direktoriui, jos nebuvo tarp TOB dokumentų, todėl, Atsakovo įsitikinimu, ši sutartis yra neegzistuojantis dokumentas;

2.13. Atsakovo įsitikinimu, Domenus TOB naudojo ne Tariamos domenų nuomos sutarties pagrindu, bet tarp TOB ir Hotelston faktiškai susiklosčiusių neatlygintinio naudojimosi Domenais teisinių santykių pagrindu. Atitinkamai Ieškovas ir Atsakovas niekada nei žodžiu, nei raštu nesitarė dėl užmokesčio už Domenus naudojimą ir Atsakovui nekyla ir negali kilti pareiga mokėti Ieškovo nurodomų sumų;

2.14. Ieškiniu prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingi ir aiškiai per dideli. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovas Domenus įsigijo TOB interesais ir juos iškart perdavė naudoti TOB, pats niekada nenaudojo Domenų savo veikloje, dvejus metus jokių sąskaitų iš viso nerašė ir nesiuntė (Atsakovui kyla daug abejonių ir dėl ankstesnių sąskaitų pagrįstumo ir jų siuntimo/gavimo TOB). Toks Ieškovo elgesys patvirtina, kad Ieškovas nepatyrė jokių realių nuostolių ir pats niekada nemanė tokius nuostolius patiriantis;

2.15. Tarp Atsakovo dokumentų ar Atsakovo sutarčių registre nebuvo Tariamos domenų nuomos sutarties, šios sutarties A. N. neperdavė naujam TOB vadovui, apie tokios sutarties egzistavimą nebuvo informuoti ir naujieji TOB akcininkai. Todėl gavęs išrašytas sąskaitas-faktūras, TOB negalėjo suprasti, kokiu pagrindu iš Atsakovo yra reikalaujamos nurodytos sumos ir kodėl tokias sumas TOB turėtų mokėti. Kaip jau minėta, buvo pradėtas vidinis auditas, kurio metu nustatyti ankstesnio vadovo padaryti pažeidimai, buvo inicijuotos civilinės bylos, ikiteisminis tyrimas. Atsakovo įsitikinimu, net jei jo prievolė atlyginti už naudojimąsi Domenais ir būtų egzistavusi, Ieškovo ir jį kontroliuojančių asmenų elgesys nulėmė poreikį Atsakovui atlikti galybę papildomų veiksmų, kad būtų išsiaiškinta reali situacija, tad bet koks tariamas vėlavimas atsiskaityti atsirado būtent dėl Ieškovo ir su juo susijusių asmenų;

2.16. Prašomo dydžio – 0,1 proc. už kiekvieną dieną – delspinigiai neatitinka šalių neatlygintino tarpusavio santykių pobūdžio, pažeidžia Atsakovo interesus, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl negali būti priteisiami iš viso arba turi būti mažinami iki protingo ir sąžiningo delspinigių dydžio;

2.17. Ieškovas taip pat nesąžiningai prašo teismo priteisti delspinigius iki 2018-01-17, bet tuo pačiu prašo priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017-11-21, kai buvo priimtas teismo įsakymas. Pabrėžtina, kad tiek delspinigiai, tiek prašomos priteisti 8 proc. dydžio palūkanos atlieka tą pačią paskirtį – kompensuoja tariamus Ieškovo nuostolius, todėl negali būti priteisiami kartu už tą patį laikotarpį.

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 28-38). Priešieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Domenai TOB buvo Hotelston perduoti naudoti neatlygintinai Hotelston Domenus nupirko veikdamas TOB interesais ir iškart po Domenų registracijos Domenai buvo perduoti neatlygintinai naudotis TOB. Tokiu būdu tarp Hotelston ir TOB susiklostė faktiniai neatlygintinio naudojimosi Domenais, o ne nuomos teisiniai santykiai;

3.2. Domenų įregistravimo metu tiek TOB, tiek Hotelston kontrolinius paketus turinčiais akcininkais buvo sutuoktiniai A. N. ir Ž. Š., be to, A. N. taip pat ėjo TOB vadovo pareigas, taigi abi bendrovės buvo glaudžiai susijusios ir kontroliuojamos tų pačių asmenų. Įregistruodamas Domenus savo vardu, Hotelston iš esmės veikė TOB interesais - iškart po registracijos Domenai buvo perduoti neatlygintinai naudotis TOB, kuris Domenus nukreipė į savo valdomas internetines svetaines, siūlančias įsigyti kelionių paketus. Šią aplinkybę patvirtina ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, kad būtent TOB už 120 000 Lt įsigijo keturis naujus Domenus. Publikacijoje informaciją pateikė pats Hotelston akcininkas A. N.;

3.3. TOB apie Tariamos domenų nuomos sutarties tarp TOB ir Hotelston tariamą egzistavimą sužinojo tik 2017 m. Tariama Domenų nuomos sutartis niekada nebuvo įtraukta į TOB sutarčių registrą, niekada nebuvo perduota ankstesnio TOB vadovo A. N. naujam direktoriui, jos nebuvo tarp TOB dokumentų, todėl, TOB įsitikinimu, ši sutartis yra neegzistuojantis dokumentas;

3.4.  Tariamos domenų nuomos sutarties galimo suklastojimo Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2018-01-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00011-18 Hotelston atžvilgiu;

3.5. Hotelston savo nepagrįstus teiginius apie neva egzistuojančią nuomos sutartį bando grįsti ir iki 2015 m. rudens atliktais TOB lėšų pavedimais į Hotelston sąskaitą, t. y. aplinkybe, kad A. N. (Hotelston akcininkas, turintis 75 % akcijų), būdamas TOB direktoriumi ir naudodamasis šia padėtimi, persivesdavo lėšas iš TOB sąskaitų į sau priklausančios bendrovės Hotelston sąskaitą;

3.6. Po to, kai 2015 m. rudenį A. N. pasitraukė iš TOB direktoriaus pareigų, daugiau jokie mokėjimai nebuvo atliekami ir jokios sąskaitos už tariamą nuomą TOB nebuvo išrašomos iki pat 2017 m., ką patvirtina ir pats Hotelston ieškinyje;

3.7. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2881- 600/2018 pagal TOB ieškinį atsakovams A. N. ir Hotelston dėl 15 419,36 Eur žalos priteisimo, t. y. dėl nepagrįstai atliktų mokėjimų iš TOB sąskaitos į Hotelston sąskaitą, kuriuos patvirtinančius dokumentus Hotelston pateikė su atsiliepimu į ieškinį šioje byloje. Ieškovo įsitikinimu, A. N., veikdamas savo asmeniniais, bet ne TOB interesais ir be jokio pagrindo, atliko mokėjimus į Hotelston, kurio pagrindinis akcininkas buvo ir yra pats A. N., banko sąskaitą. Tokiu būdu A. N. pažeidė fiduciarines pareigas TOB ir veikė neteisėtai (atliko neteisėtus pavedimus), o jo padaryti pažeidimai tiesiogiai nulėmė nuostolių TOB atsiradimą, kuriuos TOB prašo priteisti minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2881- 600/2018;

3.8. Domenus TOB naudojo ne Tariamos domenų nuomos sutarties pagrindu, bet tarp TOB ir Hotelston faktiškai susiklosčiusių neatlygintinio naudojimosi Domenais teisinių santykių pagrindu. Atitinkamai Ieškovas ir Atsakovas niekada nei žodžiu, nei raštu nesitarė dėl užmokesčio už Domenus naudojimą;

3.9. Nuo pat TOB sužinojimo apie Hotelston pateiktą Tariamą domenų nuomos sutartį, TOB laikėsi pozicijos, kad tokios sutarties nesudarinėjo, nes tarp šalių buvo susiklostę ne nuomos, bet panaudos teisiniai santykiai. Kaip numatyta CK 1.86 straipsnio 1 dalyje, tik dėl akių sudarytas sandoris (šiuo atveju Tariama domenų nuomos sutartis) negalioja;

3.10. Hotelston pateikė 2013-02-01 sudarytą Tariamą domenų nuomos sutartį, tačiau dar 2012-10-30 buvo viešai paskelbta, kad Domenus įsigijo TOB. Akivaizdu, jog TOB pradėjo naudotis ankščiau nei nurodyta Tariamos domenų nuomos sutarties sudarymo data. Tariamos domenų nuomos sutarties VI dalies 1 p. numatyta, kad „Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos“ (t. y. vėliau nei Domenai buvo perduoti TOB). Tačiau iki TOB ir Hotelston akcininkų nesutarimų pradžios, Hotelston niekada nereikalavo vykdyti minėtos sutarties. Tokiu būdu Tariamos domenų nuomos sutarties dalyviai Tariamos domenų nuomos sutarties pagrindu realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų. Tikroji sandorio šalių valia buvo suteikti TOB teises neatlygintinai naudotis Domenais. Kadangi viešoje erdvėje buvo deklaruojama, kad Domenų savininkas yra TOB; Tariama domenų nuomos sutartis niekada nebuvo įtraukta į TOB sutarčių registrą; Tariama domenų nuomos sutartis niekada nebuvo perduota ankstesnio TOB vadovo A. N. naujam TOB direktoriui T. R.; nėra pagrindo laikyti, kad Hotelston ir TOB susitarė būtent dėl nuomos teisinių santykių. Priešingai, abiejų šalių veiksmai nuo Hotelston domenų įsigijimo (t. y. 2012-10-24) iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (Hotelston akcininko A. N. ir naujojo TOB savininko P. Jasaičio asmeninių nesutarimų pradžia), patvirtina tarp šalių tikslą leisti TOB naudotis Domenais neatlygintinai;

3.11. Atsakovo įsitikinimu, tariama domenų Nuomos sutartis CK 1.86 straipsnio pagrindu turi būti pripažinta tariamu sandoriu, siekiant pridengti tikrąją šalių valią perleidžiant domenus TOB naudotis neatlygintinai.3.1.

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti. Atsiliepimas ir rašytiniai paaiškinimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 48-57, 160-168):

4.1. Priešieškinyje visiškai nepagrįstai nurodoma, kad „kadangi TOB neturėjo tam pakankamai laisvų lėšų, domenus nupirko ir 2012 m. spalio 24 d. įregistravo Hotelston“. Tokio savo teiginio Atsakovas niekaip neįrodo ir nepagrindžia. Atsakovas 2012 m. buvo pelningai veikianti įmonė ir galėjo, esanti poreikiui, įsigyti Domenus savo vardu, gauti paskolą Domenų įsigijimui ir pan. Šio Atsakovo teiginio taipogi negali patvirtinti jo nurodomas straipsnis dienraštyje „Verslo žinios“, kadangi jame buvo pateikiami ne paties A. N. žodžiai, tačiau žurnalisto po pokalbio telefonu su A. N. apibendrinta informacija, kuri neatspindėjo tikrosios situacijos ir ją iškreipė, kadangi kalba ėjo apie Domenų naudojimą, o ne apie jų įsigijimą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu galės patvirtinti pats A. N., kurio dalyvavimas byloje teismo buvo pripažintas būtinu;

4.2. Prie šio atsiliepimo pridedamas A. N. ir Sauliaus Pačėkajaus susirašinėjimas elektroniniu paštu, aiškiai parodo, kad Domenus nuo pat pradžių buvo siekiama įsigyti Ieškovo vardu ir interesais. Pabrėžtina, kad Ieškovo vadovas Saulius Pačėkajus gautą pasiūlymą dėl Domenų įsigijimo derino su A. N. ne kaip su tuometiniu UAB „TravelOnline Baltics“ vadovu, tačiau kaip su UAB „Hotelston“ 75 procentus akcijų valdančiu akcininku, kadangi pagal Ieškovo įstatų 5.4.20 p., tokios vertės turto įsigijimui buvo reikalingas akcininkų pritarimas. Taip pat iš susirašinėjimo seka kad dar iki Domenų įsigijimo Ieškovas svarstė ateityje juos atlygintinai išnuomoti Atsakovui. Todėl, priešingai, nei teigia Atsakovas, visi faktai parodo, kad Domenus siekė Įsigyti ir įsigijo savo vardu ir interesais būtent Ieškovas;

4.3. 2012-10-22 Ieškovas su UAB „Media7“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuos pagrindu įsigijo Domenus ir interneto puslapius, į kuriuos tokie Domenai nukreipia. Interneto puslapius, į kuriuos nukreipia Domenai, Ieškovas įsigijo su visu turiniu, socialinių tinklų paskyromis, unikalių (registruotų) vartotojų srautu ir pan. Bendra sutarties kaina sudarė 100 000 Lt (28 962 Eur) + PVM;

4.4. 2012-10-24 visi 4 Domenai domreg.lt sistemoje buvo įregistruoti (ir iki šiol yra įregistruoti) Ieškovo vardu, taigi, nuo to laiko Ieškovas tapo Domenų turėtoju;

4.5. Kadangi Ieškovas neturėjo konkrečių su Domenais susijusių artimiausios veiklos planų ir siekė tinkamai pasiruošti kelionių organizavimo paslaugų teikimui, Ieškovas pradėjo derybas su tuometiniu savo verslo partneriu Atsakovu dėl Domenų nuomos;

4.6. Tikėdamasis gauti iš Domenų valdymo bent minimalią komercinę naudą, netrukus po Domenų įsigijimo Ieškovas perdavė juos Atsakovo naudojimui. Atsakovui atlikus interneto svetainių, į kurias nukreipia Domenai, atnaujinimo darbus bei parengus jas veiklos vykdymui, tarp šalių 2013 m. vasario 1 d. buvo sudaryta Domenų nuomos sutartis;

4.7. Nuomos sutarties pagrindu Ieškovas suteikė Atsakovui teisę laikinai už užmokestį naudotis Domenais, o Atsakovas įsipareigojo už Domenų nuomą mokėti Ieškovui 2000 Lt per mėnesį. Nuo pat Nuomos sutarties sudarymo kas mėnesį Ieškovas išrašydavo Atsakovui PVM sąskaitas-faktūras už Domenų nuomą. Šis faktas iš esmės paneigia bet kokias priešieškinyje dėstomas prielaidas, neva, Nuomos sutartis yra tariama ir sudaryta atbuline data. Tuo atveju, jeigu Nuomos sutartis būtų realiai nesudaryta joje nurodytą dieną, negalima būtų paaiškinti fakto, jog nuo pat Nuomos sutarties sudarymo Ieškovas išrašydavo Atsakovui PVM sąskaitas -faktūras Nuomos sutartyje nurodytoms sumoms, siųsdavo jas elektroniniu paštu ne paštu ne tik atsakovo vadovui, bet ir buhalterijai, o Atsakovas tokias sąskaitas gaudavo, laiku ir tinkamai apmokėdavo;

4.8. Kurį laiką Ieškovas neturėjo atskiro apskaitos skyriaus, todėl sąskaitas įmonės vardu, įskaitant ir sąskaitas pagal Nuomos sutartį, išrašinėdavo Ieškovo klientų aptarnavimo/ rezervacijos skyriaus darbuotojai. Nuo 2015 m. rudens pradėjus formuotis Ieškovo apskaitos skyriui, vyko funkcijų perdavimas/delegavimas tarp rezervacijos ir apskaitos skyriaus darbuotojų. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, manytina, dėl Ieškovo rezervacijos skyriaus darbuotojų kaitos bei duomenų neperdavimo iš vieno Ieškovo skyriaus kitam, PVM sąskaitos-faktūros už Domenų nuomą kurį laiką nebuvo išrašomos. Šis faktas savaime niekaip negali paneigti aukščiau nurodytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių, jog Nuomos sutartis nuo pat jos sudarymo buvo realiai vykdomas sandoris. Nuo 2017-08-23 Ieškovas atnaujino sąskaitų už Domenų nuomą išrašymą, tačiau nei vienos iš šių sąskaitų Atsakovas neapmokėjo;

4.9. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis neatitinka nei vienos sandorio pripažinimo tariamu sąlygų, kadangi Nuomos sutartis buvo realiai vykdoma bei Nuomos sutarties šalių tikrieji ketinimai (tikslai, motyvai) atitiko Nuomos sutarties turinį;

4.10. Pasisakydamas dėl realaus Nuomos sutarties vykdymo, ieškovas iš esmės nurodė šiuos argumentus: Nuomos sutarties dalykas, t. y. Domenai, buvo realiai perduoti Atsakovo naudojimui; Aplinkybės, jog Nuomos sutarties galiojimo metu jam buvo suteikta teisė naudotis Domenais, neginčija ir pats Atsakovas. Pažymėjo, kad šalys iš anksto susitarė, kad Nuomos sutartis bus pasirašoma ir nuomos mokestis už Domenus pradėtas skaičiuoti tuomet, kai tinklapiai realiai pradės veiklą, t. y. 2013 metais sausio-vasario mėnesiais; Atsižvelgiant į tuometinius Ieškovo ir Atsakovo įmonių draugiškus verslo santykius, toks sprendimas buvo tam tikra nuolaida Atsakovui. Todėl ta aplinkybė, jog Domenai buvo perduoti Atsakovui porą mėnesių prieš Nuomos sutarties sudarymą, nekeičia šalių susitarimo esmės, kadangi Atsakovas turėjo atlikti Domenuose patalpintų interneto svetainių pertvarkymo ir pritaikymo Atsakovo veiklai darbus; Iš Domenų naudojimo Atsakovo komercinėje veikloje, jis gavo realiais pajamas. Nuomos sutartis buvo realiai vykdomas sandoris: Ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą perduoti Domenus Atsakovo naudojimui, o pastarasis juos naudojo savo komercinėje veikloje. Šalys tinkamai vykdė ir Nuomos sutarties sąlygas, susijusias su Nuomos sutartyje nurodyto mokesčio už Domenų nuomą mokėjimu; Ieškovas nuo Nuomos sutarties sudarymo iki nutraukimo dienos pagal Nuomos sutartį išrašė Atsakovui 39 PVM sąskaitas-faktūras, o Atsakovas didesnę dalį šių PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjo, iš viso sumokėdamas Ieškovui už domenų nuomą 18 922,80 Eur sumą; Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Nuomos sutarties pagrindu išrašytos Ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nebūtų įtrauktos į Atsakovo apskaitą, ar kad tarp šalių iki 2017 m. pabaigos būtų kilęs ginčas dėl šių sąskaitų išrašymo pagrįstumo. Tuo tarpu Ieškovo kartu su šiuo atsiliepimu teikiami įrodymai aiškiai patvirtina, kad Ieškovo išrašytos sąskaitos Atsakovo buvo gautos, priimtos bei apmokėtos. Vien jau ta aplinkybė, kad, PVM sąskaitos-faktūros už Domenų nuomą buvo Ieškovo išrašytos, Atsakovo priimtos ir apmokėtos, abiejų šalių įtrauktos į jų apskaitos duomenis, Ieškovui sumokėjus pajamų mokestį, Atsakovui įtraukus sumokėtą PVM į atskaitą ir pan. rodo, kad Nuomos sutartis buvo realus sandoris, sukėlęs šalims teisines, finansines, mokestines bei kitas pasekmes; Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, esą A. N., būdamas TOB direktoriumi ir naudodamasis savo padėtimi, parsivesdavo lėšas iš TOB sąskaitų į sau priklausančios bendrovės Hotelston sąskaitą. Iš tokio Atsakovo pareiškimo galima suprasti, kad, išskyrus A. N., apie Atsakovo mokėjimus Ieškovui už Domenų nuomą niekam nebuvo žinoma. Toks pareiškimas iš esmės prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams apie tai, kaip buvo vykdomi mokėjimai už Domenų nuomą: PVM sąskaitas-faktūras už Domenų nuomą išrašydavo Ieškovo rezervacijos skyriaus darbuotoja R. M. ir tiesiogiai siųsdavo jas ne tik A. N., bet ir Atsakovo buhalterijos skyriaus darbuotojai I. L. (arba tik jai), kuri organizuodavo sąskaitų apmokėjimą. Taigi, PVM sąskaitos-faktūros buvo ne tik išrašomos, bet ir realiai siunčiamos Atsakovo buhalterijos darbuotojams, tuo tarpu pats A. N. PVM sąskaitų-faktūrų išrašyme ir apmokėjime net nedalyvavo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad PVM sąskaitos-faktūros už Domenų nuomą buvo išrašomos ir 2015-09-18, t. y. tuomet, kai A. N. jau nėjo Atsakovo direktoriaus pareigų (jis buvo atšauktas iš šių pareigų 2015-09-03); Nuomos sutartis buvo pasirašytą 2013-02-01, jos sudarymo metu Atsakovo vadovo pareigas ėjęs A. N. neturėjo pareigos registruoti šios sutarties Atsakovo sutarčių registravimo žurnale, kadangi tuo metu jis paprasčiausiai nebuvo vedamas. Dėl šios priežasties šis Atsakovo argumentas yra teisiškai nereikšmingas ir atmestinas;

4.11. Pasisakydamas dėl šalių tikrųjų ketinimų, ieškovas iš esmės nurodė šiuos argumentus: Atsakovas nepagrindė ir neįrodė, jog tikrieji Nuomos sutartį sudariusių šalių ketinimai, motyvai ir valia skirtųsi nuo išorinės jų valios išraiškos, nurodytos Nuomos sutartyje; aplinkybės, jog iki aukščiau nurodytų įvykių 4,5 metų Atsakovas naudojosi Domenais, mokėjo mokesti už Domenų nuomą ir nekvestionavo Domenų nuomos teisinio santykio tarp šalių fakto, o galiausiai ir pasiūlė modifikuoti ir tęsti nuomos teisinius santykius, aiškiai parodo, jog Atsakovo minimi Nuomos sutarties kvestionavimo pagrindai yra sukurti dirbtinai, siekiant apginti dabartinio Atsakovo akcininko ir su juo susijusių įmonių interesus bei pateisinti jų atliktus neteisėtus veiksmus; šioje byloje Atsakovas neginčija fakto, kad Domenai buvo perduoti Atsakovo naudojimui (jau vien dėl šios priežasties negalima teigti, jog Nuomos sutartimi nebuvo siekiama realių teisinių padarinių); Nuo pat Nuomos sutarties sudarymo Atsakovas naudojosi Domenais atlygintinai: Ieškovas išrašinėjo ir siuntė Atsakovui sąskaitas už Domenų nuomą, o Atsakovas šias sąskaitas tinkamai apmokėdavo. Jau vien šių aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad šalių santykiai dėl Domenų naudojimo nebuvo ir negalėjo būti neatlygintina panauda; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2881-600/2018 konstatavo, kad: „UAB „TravelOnline Baltics“, neginčydama domenų gavimo ir jų naudojimo jos verslo srityje, fakto, savo teiginio, jog domenai jai buvo perduoti naudotis neatlygintinai, taip pat neįrodė, t. y. neįrodė teiginio buvus susitarimui tarp UAB „TravelOnline Baltics“ ir UAB “Hotelston“ dėl domenų panaudos; Jokių naujų ?rodymų, pagrindžiančių ne nuomos, bet panaudos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą Atsakovas j šią bylą kartu su priešieškiniu nepateikė; Atsakovas taip pat neįrodė ir nepagrindė savo teiginio, kad, neva, Ieškovas įgijo Domenus, tikslu neatlygintinai, neribotam laikui perduoti juos Atsakovo naudojimui. Vien tas faktas kad Domenų pirkimo sutarties sudarymo metu Ieškovas ir Atsakovas buvo susijusios įmonės neleidžia daryti išvados, kad Ieškovas galėtų investuoti pakankamai ženklią 120 000 Lt sumą į turtą (Domenus) su tikslu neatlygintinai perduoti juos Atsakovui; byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog Nuomos sutarties šalių valia skirtųsi nuo Nuomos sutarties turinio ir/ar, kad Nuomos sutartimi nebuvo siekiama sukurti realias teisines pasekmes, o aplinkybė, kad Atsakovas pradėjo kvestionuoti Nuomos sutarties tikrumą praėjus 4,5 metų nuo jos sudarymo, esant realių jos vykdymo įrodymų, parodo, kad Nuomos sutarties kvestionavimas yra dirbtinis ir sąlygotas Atsakovo akcininko ir kitų jo vadovaujamų įmonių interesų protegavimu.

5. Liudytojas A. N. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog nuo 2010 m. ieškovo akcininkas, priklauso 75 proc. akcijų. Taip pat buvo atsakovo vadovu iki 2015-09-03, netiesiogiai valdė akcijas per sutuoktinę, kuri turėjo 66,6 proc. akcijų. Su ieškovo vadovu yra verslo partneriai, su atsakovo vadovu yra konfliktiniai santykiai. Kuomet buvo atsakovo vadovu buvo gautas viešas pasiūlymas įsigyti domenus, kuris buvo patrauklus. Gavus laišką jį persiuntė P. Jasaičiui bei S. Pačakajui ir klausė, ar domina domenų įsigijimas. Iš atsakovo pritarimo nesulaukė, tačiau atsakovo vadovo akcininko pritarimo nesulaukė, tačiau sulaukė pritarimą įsigyti iš ieškovo vadovo S. Pačakajo ir akcininko. S. Pačakajas sutiko investuoti savo pinigus į domenus, kaip akcininkas, todėl svarbu buvo, jog už juos būtų gauta finansinė nauda. Su P. Jasaičiu buvo kalbėta, kad bus nuomojami domenai ir ieškovo įmonės turės gauti komercinę naudą. Buvo komercinis ir investicinis tikslas įsigyti domeną. Nuomos sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, jais apsikeičiant. Iš pradžių buvo susitarta, jog iki kol pradės veikti internetinis puslapis, bus sukurtas dizainas, atlikti programavimo darbai, t. y. pradės veikti realūs komerciniai sandoriai, nereikalauti nuomos mokesčio. Domenai buvo paruošti maždaug po 3 mėnesių. Visi Domenai atsakovo buvo naudojami ir įmonė gaudavo komercinę naudą. Įmonės veikloje buvo naudojami antspaudai, bet ne visada. Nebuvo sutarčių registrų bei nebuvo tvarkos kaip registruojami dokumentai. Nuo 2015 m. faktinis disponavimas anspaudu perėjo vadovui T. R. ir liudytojas juo nesinaudojo, formalaus perdavimo nebuvo. Anspaudai palikti darbuotojui, kuris buvo įgijęs pasitikėjimą, buvo dirbęs įmonėje. Paėmė vieną Nuomos sutarties egzempliorių, tam, kad jį užantspauduotų, tačiau ar uždėjo anspaudą, nepamena. Kodėl apie 1,5 metų nebuvo išrašomos sąskaitos galėtų paaiškinti ieškovo vadovas S. Pačekajus, kadangi liudytojas kaip akcininkas to nekontroliavo, nurodymo sustabdyti sąskaitų-faktūrų išrašymą nebuvo. Vienas Nuomos sutarties originalas buvo Hotelstone, kadangi 2017 m. rudenį ją bei kitas sutartis vežė į notarų biurą, tačiau šiai dienai eilę sutarčių vežtų notarui neturi (2 t., b. l. 132-133).

6. Ieškovas, jo atstovai teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, nesutiko, jog nagrinėjamoje byloje būtų taikoma mediacija. Ieškovo vadovas papildomai iš esmės paaiškino, jog 2012 m. buvo išplatintas pranešimas UAB „Medija7“ apie parduodamus domenus, tuomet svarstė domenų įsigijimo galimybes, manė, jog bus gera investicija. Tuomet tarėsi su A. N., atsakovo vadovu, dėl jų įsigijimo, bendradarbiavimo. A. N. gavo atsakovo akcininkų pritarimą, bei esant ieškovo akcininkų sutarimui, nutarė, jog įsigytus domenus išnuomos atsakovui, pasirašė sutartį ir pardėjo veiklą, jokių kitų susitarimų nebuvo. Atsakovo buhalteriai buvo žinomas susitarimas, apmokėdavo sąskaitas. Ieškovo buhalterija nebuvo stiprioji pusė, juo labiau, kad buvo draugiškas bendradarbiavimas, nesureikšmindavo, jog apmokėjimas kartais vėluodavo, ar nebuvo išrašytos sąskaitos, tačiau jos buvo apmokamos. Dėl įmonės vidaus struktūrinių pertvarkymu kurį laiką nebuvo išrašomos sąskaitos, o vėliau jos vėl buvo išrašomos. Savalaikio sąskaitų išrašinėjimo nesukontroliavo, todėl jis kaltas kaip įmonės vadovas. Pirmas sąskaitas už domenų nuomą išrašė jis pats. Nuomos sutarties originalo neturi, tačiau yra notaro patvirtintą nuorašą. Nuomos sutartis pasirašyta dviem egzemplioriais. A. N. turėjo atnešti anspauduotą versiją, tačiau ar atnešė, ar ne, nepamena, tačiau tai nėra sąlyga, kad nuomos sutartis būtų galiojanti, todėl tam neskyrė dėmesio. Teiginys, jog domenai turėjo būti perduoti nealygintinai, absurdiškas. Jeigu taip būtų, tai jis, kaip ieškovo akcininkas, prieštarauti tokiam sandoriui, nes tai prieštarautų ekonominei logikai, buvo susitarimas dėl domenų nuomos. Apie tai, kad būtų kalbėta leisti domenais naudotis neatlygintai, atsakovui nebuvo žinoma (2 t., b. l. 132-133; 169-170).

7. Atsakovas, jo atstovai teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Paulius Jasaitis papildomai iš esmės paaiškino, jog yra atsakovo vadovas, sudarant Nuomos sutartį atsakovas buvo atsakovo akcininkas. Tuo metu atsakovas neturėjo reikiamos pinigų sumos, tuomet pasisiūlė domenus įsigyti ieškovas. Buvo žinoma, kad S. Pačekajus buvo labiau statytinis, o ne vykdomasis direktorius, IT specialistas, sprendimų nepriiminėjo. Nuomos sutartį pasirašė du ieškovo akcininkai. Atsakovo įsitikinimu Nuomos sutartis sudaryta atbuline data, nes apie ją atsakovas nežinojo. UAB „SkrydžiaiLT“ įsigyjant atsakovo akcijas apie Nuomos sutartį nebuvo žinoma, sužinojo tik 2017 m. pabaigoje, kuomet kilo konfliktas. Atsakovas per perduotus domenus vykdė veiklą. 2016 m. dalyvavo derantis, kuomet atsakovas perleido akcijas UAB „SkrydžiaiLT“, tuo metu konflikto nebuvo, pasitikėjo, ar buvo atliktas teisinis auditas paaiškinti negali. Pasisakydamas dėl apmokėjimo už domenų nuomą paaiškino, jog paprašė, jog apmokėtų ir apmokėdavo. Ieškovas turėjo pinigų, tam, kad galėtų įsigyti domenus, jie priklauso ieškovui. Domenai kainavo 120 000 Lt. Įsigijus domenus buvo nuspręsta, kad jais naudosis atsakovas. Buvo susitarta, jog bus atsikaityta dalimis, tačiau šios informacijos nesekė, siekė jog domenai būtų perduoti atsakovo nuosavybėn, o atsakovas grąžintų 120 000 Lt ieškovui, tačiau tai nebuvo padaryta. Domėjosi ne kartą, kada bus domenai perleisti atsakovui. A. N. nebuvo minėjas, kad už domenus mokama. Apie duomenų nuomą turėjo būti pranešta, tačiau akcininkams to nebuvo pranešta. 2016 m. įsigyjant atsakovo akcijas žinojo, kad domenai dar priklauso ieškovui. Siūlė ieškovui sumokėti, tačiau buvo žadama, jog sutvarkys ateityje (2 t., b. l. 132-133; 169-170).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

II. Ginčo esmė

8. Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos priteisimo už domenų nuomą bei Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog Nuomos sutarties pagrindu atsakovas nevykdė pareigos mokėti nuomos mokesčio, o priešieškinys nepagrįstas, kadangi atsakovas neįrodė nei vienos sandorio pripažinimo tariamu sąlygos, kadangi Nuomos sutartis buvo realiai vykdoma bei Nuomos sutarties šalių tikrieji ketinimai (tikslai, motyvai) atitiko Nuomos sutarties turinį. Atsakovas įrodinėjo, jog buvo sudarytas tariamas sandoris, tikrieji ketinimai buvo suteikti domenus naudotis neatlygintinai.

9. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, šalys atstovaujamos advokatų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino šalių procesinę naštą įrodinėti, ne kartą atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas, kad šalys pateiktų papildomus įrodymus bei ginčą spręstų taikiai (1 t., b. l. 190; 2 t., b. l. 44-46, 132-133).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ginčija Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti skolą už domenų nuomą, pirmiausia pasisakytina dėl priešieškinio reikalavimų.

Dėl priešieškinio reikalavimo Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2012-10-22 Ieškovas su UAB „Media7“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuos pagrindu įsigijo Domenus už 100 000 Lt (28 962 Eur) + PVM (1 t., b. l. 85-88). 2013-02-01 tarp šalių buvo sudaryta Nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui teisę laikinai už užmokestį naudotis Domenais, o Atsakovas įsipareigojo už Domenų nuomą mokėti Ieškovui 2000 Lt per mėnesį (1 t., b. l. 81-84). Sudarius Nuomos sutartį, Ieškovas Atsakovui išrašinėjo 2000 Lt plius PVM (700,88 Eur) sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta, jog jos išrašytos už domenų keliones.lt, skrydziai.lt, viesbuciai.lt ir kruizai.lt nuomą (1 t., b. l. 41-80). Atsakovas dalį siųstu PVM sąskaitų-faktūrų nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. apmokėjo, nuo 2015 m. rugsėjo mėn. sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos, nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. pradėtos išrašinėti sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 51-53, 74-86). Bendra ieškovo Nuomos sutarties pagrindu išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų suma sudaro 18742,89 Eur (1 t., b. l. 34).

13. Atsakovas, ginčydamas Nuomos sutartį, iš esmės įrodinėjo, jog ieškovas nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. nereikalavo apmokėjimo už naudojimąsi domenais; Nuomos sutartyje nėra įmonės spaudo; tikroji ieškovo valia buvo perleisti domenus neatlygintinai naudotis atsakovui; tiek ieškovo, tiek atsakovo akcininkai buvo susiję asmenys, kas lėmė motyvą perleisti domenus naudotis neatlygintinai, A. N., būdamas ieškovo akcininkų ir atsakovo vadovu, sudarė tariamą nuomos sutartį, siekdamas asmeninių interesų.

14. Teismo vertinimu atsakovo nurodytos aplinkybės dėl tariamo sandorio nesudaro pagrindo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia dėl šių argumentų:

14.1. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 ir joje nurodytą teismo praktiką).

        14.2. Byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta Nuomos sutartis, kurios nuorašas patvirtintas notaro. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti sudarytos Nuomos sutarties tikrumu. Nuomos sutarties pagrindu buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, kurios buvo apmokėtos. Sąskaitose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog jos išrašytos už domenų keliones.lt, skrydziai.lt, viesbuciai.lt ir kruizai.lt nuomą (žr., 12 punktą). Be to, ieškovas pateikė MS Word doc formato failo sukūrimo ir paskutinio koregavimo duomenis (2 t., b. l. 91-92), kuri papildomai įrodo Nuomos sutarties sudarymo datą bei paneigią atsakovo samprotavimus apie tai, kad Nuomos sutartis galėjo būti sudaryta atgaline data. Tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, jog domenai buvo perduoti Atsakovui, atsakovas jais naudojosi (žr., 6-7 punktai), be to, aplinkybę, jog domenai buvo perduoti, patvirtina ir Nuomos sutarties III dalies 1 punktas. Byloje taip pat nustatyta, jog PVM sąskaitas-faktūras už Domenų nuomą išrašydavo Ieškovo Rezervacijos skyriaus darbuotoja R. M. ir tiesiogiai siųsdavo jas ne tik A. N., bet ir Atsakovo darbuotojai (2 t., b. l. 87-89). Ieškovo į bylą pateikti įrodymai (2 t., b. l. 111-113), taip pat patvirtina, kad PVM sąskaitos-faktūros už Domenų nuomą buvo išrašomos ir 2015-09-18, t. y. tuomet, kai A. N. jau nėjo Atsakovo direktoriaus pareigų (jis buvo atšauktas iš šių pareigų 2015-09-03) (1 t., b. l. 143-147). Byloje taip pat nustatyta, jog iš Domenų naudojimo Atsakovas gavo realias pajamas iš paslaugų pardavimo per domenuose keliones.lt ir viesbuciai.lt esančias interneto svetaines, kurios sudarė 33 869,43 Eur (33542,99 +326,44)(2 t., b. l. 90). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog šalys susitarė dėl esminių Nuomos sutarties sąlygų (domenų perdavimo ir nuomos mokesčio mokėjimo) ir realiai ją vykdė, t. y. perdavė domenus, atsakovas juos naudojo savo komercinėje veikloje ir iki 2015 m. rugsėjo mėn. vykdė mokėjimus už domenų nuomą. Taigi, tarp šalių buvo sudaryta reali domenų nuomos sutartis, sukelianti šalims joje numatytas teises ir pareigas bei atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.477, 6.483, 6.487 straipsniai);

        14.3. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. nebuvo išrašomos sąskaitos už domenų nuomą bei tai, kad A. N. buvo ieškovo akcininkas ir atsakovo vadovas, savaime neįrodo, jog šalys turėjo tikslą perduoti domenus neatlygintinai, kadangi jos nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o tik paties atsakovo subjektyviu situacijos vertinimu bei samprotavimais, kuriais remiantis teismas negali daryti patikimų išvadų bei nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių Nuomos sutarties sudarymo bei jos vykdymo faktą. Be to, aiškinimas, jog ieškovas įsigijęs domenus už 28 962 Eur, juos perduotų naudotis kitam juridiniam asmeniui neatlygintinai, prieštarautų verslo logikai bei ieškovo veiklos tikslui – pelno siekimui (UAB „Hotelstone“ įstatų 2.1. punktas; 2 t., b. l. 62). Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovo vadovo duoti paaiškinimai prieštarauja priešieškinyje dėstomai pozicijai. Viena vertus, priešieškinyje atsakovas nurodė, jog nuo domenų įsigijimo (2012-10-24) iki 2017 m. rugpjūčio mėn., šalys turėjo tikslą domenais leisti naudotis neatlygintinai. Kita vertus, Paulius Jasaitis, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog jis ketino atsiskaityti su ieškovu dalimis ir/ar sumokėti pinigų sumą už kurią domenai buvo įsigyti (žr., 7 punktą). Toks atsakovo vadovo nurodomų aplinkybių bei paaiškinimų nenuoseklumas papildomai įrodo, jog vien paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų, įvertinus ir tai, kad atsakovo vadovas turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat sutiktina su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, jog Nuomos sutarties sudarymo metu Atsakovo akcininku buvo ne pats A. N., tačiau jo sutuoktinė, todėl A. N., valdančiam 75 proc. Ieškovo akcijų, būtų nenaudinga priimti Ieškovo interesų neatitinkančius sprendimus dėl neatlygintinio didelės vertės turto perdavimo Atsakovui, kurio 66,6 procentų akcijų priklausė A. N. sutuoktinei (1 t., b. l. 138-140), o tai netiesiogiai paneigia atsakovo samprotavimus dėl domenų perdavimo naudotis neatlygintinai. Taigi, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų, jog tarp Ieškovo ir Atsakovo egzistuotų susitarimas dėl Domenų perdavimo Atsakovui panaudos teise, ar būtų kitoks susitarimas, kuris sudarytų pagrindą naudotis domenais neatlygintinai; 

14.4. Atsakovo nurodomi argumentai, jog apie Nuomos sutarties sudarymą iki 2017 m. nebuvo žinoma 2015-2018 Atsakovo vadovo pareigas ėjusiam T. R. ir šiuo metu direktoriaus pareigas einančiam Pauliui Jasaičiui, Nuomos sutartis nebuvo registruota Atsakovo sutarčių žurnale, nesuteikia pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia bei vertinti, jog šalys buvo susitarusios dėl domenų suteikimo naudotis neatlygintinai. Vidinis Atsakovo turimų dokumentų tvarkymas ir informacijos perdavimas tarp Atsakovo valdymo organų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nagrinėjamu atveju nepaneigia realios domenų nuomos fakto (žr., 14.2. punktą). Kita vertus, byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog T. R. atsakovo vadovu buvo paskirtas 2015-09-04 (1 t., b. l. 143-147), o pavedimas už domenų nuomą atliktas 2015-09-18 (2 t., b. l. 84). Šio aplinkybės įrodo, jog atsakovo vadovui turėjo būti žinoma apie mokėjimus už domenų nuomą, tačiau įrodymų, jog būtų reiškiamos pretenzijos dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir/ar prašoma nutraukti Nuomos sutartį, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad 2016-12-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Atsakovo akcijos buvo parduotos P. Jasaičio valdomai UAB „Skrydžiai LT“ (1 t., b. l. 108-110; 2 t., b. l. 103-107), tačiau sutartyje nebuvo išvardintas Atsakovo įmonės turtas, jokie kiti sutartiniai įsipareigojimai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog sudarant aptariamą sandorį nuo ieškovo būtų nuslėpta domenų nuomos sutartis;

14.5. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog Nuomos sutartis nepatvirtinta įmonės spaudu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia, kadangi joje nebuvo nurodyta, jog įmonės spaudas yra būtinas (CK 1.73 straipsnio 3 dalis).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo Nuomos sutartį vertinti kaip tariamą sandorį ir tuo pagrindu pripažinti ją negaliojančia. Todėl priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.  

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už domenų nuomą

16. Byloje nustatyta, jog 2013-02-01 tarp šalių buvo sudaryta Nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui teisę laikinai už užmokestį naudotis Domenais, o Atsakovas įsipareigojo už Domenų nuomą mokėti Ieškovui 700,88 Eur plius PVM per mėnesį (1 t., b. l. 81-84). Ieškovas 2017-10-23 raštu informavo atsakovą, jog nuo rašto išsiuntimo dienos nutraukia Nuomos sutartį, kadangi atsakovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti už domenų nuomą (1 t., b. l. 35). Ieškovas pateikė skolos apskaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta, jog įsiskolinimo suma sudaro 18742,89 Eur (1 t., b. l. 34). Taip pat nustatyta, jog PVM sąskaitos faktūros išrašytos atsakovui apmokėti skolą už 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170003), už 2016 m. sausio ir vasario mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170004), už 2016 m. kovo ir balandžio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170005), už 2016 m. gegužės ir birželio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170006), už 2016 m. liepos ir rugpjūčio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170007), už 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170008), už 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170009), už 2017 m. sausio ir vasario mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170010), už 2017 m. kovo ir balandžio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170011), už 2017 m. gegužės ir birželio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170012), už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170013), už 2017 m. rugsėjo mėn. (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170014), už 2017 m. spalio mėn. (01-23 d.) (PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170015) (1 t., b. l. 67-80). Atsakovas iš esmės neginčijo prašomos priteisti skolos dydžio, jos paskaičiavimo pagrįstumo.

17. CK 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Iš sutarties kylančios šalių prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė domenų nuomos teisiniai santykiai. Nuomos sutartimi ieškovas suteikė atsakovui teisę laikinai už užmokestį naudotis Domenais, o Atsakovas įsipareigojo už Domenų nuomą mokėti Ieškovui 700,88 Eur plius PVM per mėnesį (Nuomos sutarties IV dalies 1 ir 2 punktai). Byloje nustatyta, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 18 742,89 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

        Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas Nr. 3K-P-537/2011).

21. Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-367/2006, 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės, jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta. Tačiau pažymėtina, kad, esant sąlygai, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami iki prievolės įvykdymo, spręstinas netesybų ir procesinių palūkanų, kurių paskirtis, minėta, taip pat yra kompensuojamoji, įskaitymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė iš atsakovės priteisti 2 551,63 Eur delspinigių. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog padarė rašymo apsirikimą, ieškinio reikalavime nurodęs žodį „skolos“, nors turėjo būti žodis „delspinigių“. Pagal Nuomos sutartį, visi mokėjimai turėjo būti atliekami per 7 dienas nuo nuomotojo sąskaitos išrašymo dienos (Nuomos sutarties IV dalies 2 punktas), o nuomininkas, nevykdantis sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluojantis sumokėti už domenų nuomą, turi mokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumokėti sumos (Nuomos sutarties VI dalies 1 punktas). Taigi, Sutartyje sulygtas tik delspinigių skaičiavimo pradžios taškas, nenurodant, kad šalys delspinigius skaičiuos iki visiško prievolės įvykdymo.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė prašomą priteisti delspinigių 1408,32 Eur sumą nuo sąskaitų išrašymo dienos, neįskaitant 7 dienų laikotarpio per kurį turėjo būti įvykdytas mokėjimas, iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (1 t., b. l. 5). Skolininkui pareiškus prieštaravus, ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti didesnę delspinigių sumą – 2551,63 Eur, apskaičiuotą nuo sąskaitų išrašymo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2018-01-17 (1 t., b. l. 34).

24. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai delspinigių skaičiavimo pabaigą sieja su ieškinio pateikimu, kadangi civilinė bylą iškelta teismui 2017-11-21 priėmus teismo įsakymą, kurio priėmimo data laikoma civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 432 straipsnis, 435 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, delspinigių skaičiavimo pabaiga turėtų būti siejama su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo data, o ne su ieškinio pateikimo data. Kita vertus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką (žr., 18 punktą), sutiktina, kad tenkinus prašymą priteisti delspinigius iki ieškinio pateikimo dienos (2018-01-17), toks delspinigių priteisimas, kuomet ieškovas pareiškė prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-11-20), reikštų atsakovui dvigubos atsakomybės taikymą bei nepagrįstą ieškovo praturtėjimą.

25. Atsakovas taip pat prašė sumažinti prašomą priteisti 0,1 proc. delspinigių dydį.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

27. Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

28. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; ir kt.).

29. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė sumažinti 0,1 proc. delspinigių dydį, motyvuodamas tuo, kad jis neprotingai didelis, nesąžiningas, ieškovas nepatyrė jokių nuostolių. Be to, atsakovas nežinojo apie nuomos sutarties egzistavimą, negalėjo suprasti už ką reikalaujama sumokėti nuomos mokestį, nebuvo sudaryto sutarčių registro, vėlavimas atsirado dėl ieškovo ir su juo susijusių asmenų, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, net jei Atsakovo prievolė atlyginti už naudojimąsi Domenais ir būtų egzistavusi, Ieškovo ir jį kontroliuojančių asmenų elgesys nulėmė poreikį Atsakovui atlikti galybę papildomų veiksmų, kad būtų išsiaiškinta reali situacija, tad bet koks tariamas vėlavimas atsiskaityti atsirado būtent dėl Ieškovo ir su juo susijusių asmenų.

        32. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, atsakovui ginčijant prašomą priteisti 0,1 proc. delspinigių dydį, ieškovui tenka procesinė našta įrodinėti tikėtinus nuostolius, tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Tačiau ieškovas iš esmės neįrodinėjo minėtų aplinkybių, o apsiribojo Nuomos sutarties pacitavimu. Todėl įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovui įsigijus domenus jie buvo perduoti atsakovui, nenaudojo savo veikloje, beveik du metus nesiuntė sąskaitų už duomenų nuomą, bei ieškovui neįrodžius tikėtinų nuostolių, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti delspinigių dydis neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų, todėl mažintinas iki 0,02 proc. delspinigių dydžio. Mažindamas delspinigių dydį teismas įvertino ir tai, kad pakankamai ilgas nesavalaikis sąskaitų išrašymas, kuomet pasikeitė atsakovo vadovas, galėjo sąlygoti tai, kad atsakovui reikėjo papildomai laiko išsiaiškinti Nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, t. y., nesavalaikį atsiskaitymą iš dalies sąlygojo ne tik atsakovo, bet ir ieškovo delsimas išrašyti sąskaitas už domenų nuomą.

        33. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju delspinigių skaičiavimo pabaiga turėtų būti siejama su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo data, o ne su ieškinio pateikimo data. Todėl delspinigių dydis apskaičiuotinas pagal ieškovo pateiktą delspinigių apskaičiavimo lentelę, atsižvelgiant į joje nurodytą pradelstų dienų skaičių (1 t., b. l. 5), tačiau taikant ne 0,1 proc., o 0,02 proc. delspinigių dydį, t. y. neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170015 pagrindu priskaičiuotina 1,87 Eur suma (18x0,02 proc.x520,01), PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170014 – 2,94 Eur (21x0,02 proc.x700,88), PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170013 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76), PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170012 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76), PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170011 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170010 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170009 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170008 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170007 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170006 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170005 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170004 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP1700003 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170002 – 11,07 Eur (79x0,02 proc.x700,88); PVM sąskaitos-faktūros Nr. PP170001 – 22,15 Eur (79x0,02 proc.x1401,76). Viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 281,68 Eur delspinigių. Likusioje dalyje prašymas dėl delspinigių priteisimo netenkintinas.

        Dėl procesinių palūkanų priteisimo

34. Ieškovė taip pat prašė priteisti 8,00 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2017 metų antrąjį pusmetį, apskaičiuojant procesines palūkanas taikytina pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, galiojusi 2016-07-01 dieną, kuri pagal Europos centrinio banko oficialiame interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją, sudarė 0,00 procentų dydžio palūkanų norma. 

35. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

36. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus bei atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl iš atsakovo priteistinos 8,00 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 19024,57 Eur (18742,89 + 281,68) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-11-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurkv. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

40. Ieškinio reikalavimų suma 21294,52 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 19024,57 Eur (89 proc.), atmestų – 2269,95 Eur (11 proc.).

41. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė patyrė 4921,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 157-159) bei sumokėjo 517,00 Eur (404+113) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 3, 39). Ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 3500,00 Eur. Viena vertus, ieškovo atstovas advokatas Ignas Dargužas buvo tinkamai pasirengęs bylos nagrinėjimui, t. y. pateikė išsamų atsiliepimą į priešieškinį, teikė išsamius rašytinius paaiškinimus, savalaikiai teikė į bylą papildomus įrodymus, procesinius dokumentus, išsamiai išdėstė argumentus tiek pasisakant iš esmės, tiek ir baigiamosiose kalbose. Kita vertus, nors faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu ginčas ir sudėtingas, tačiau ieškovo atstovas neanalizavo naujų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, pateiktų procesinių dokumentų parengimui nereikėjo skirti ypatingai daug laiko, todėl prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki protingos 3 500,00 Eur dydžio sumos. Taigi, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 3575,13 Eur (89 proc.), kuri priteistina ieškovui iš atsakovo. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovo išlaidavimas, tenkantis jam pačiam.

42. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovas patyrė 1021,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 182-189). Įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų  turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog atsakovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Atsakovui iš ieškovo, proporcinga atmestų reikalavimų daliai, priteistina 112,34 Eur atstovavimo išlaidų.

43. Atmetus priešieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio rengimu, nepriteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).

44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 4,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalims tenkančios mokėti dalys, proporcingos patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl prašymo perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui

45. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, atsakovas pateikė prašymą perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui, kadangi atsakovui iškelta bankroto bylą.

46. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus apygardos teismo 2018-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4420-345/2018, iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjo 2018-10-01, kuomet teismas jau buvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog bylos perdavimas Vilniaus apygardos teismui neatitiktų proceso ekonomiškumo bei operatyvumo reikalavimų (CPK 7 straipsnis) bei CPK 34 straipsnio 1 dalies bei 163 straipsnio 5 punkto nuostatų. Aiškinant CPK 34 straipsnio 1 dalį bei 163 straipsnio 5 punktą, teismų praktikoje pažymima, jog byla, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai, net ir paaiškėjus aplinkybei apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą, kuomet tai paaiškėja jau po nutarties skirti nagrinėti bylą teismo priėmimo, toliau nagrinėtina teisme, kuriame ji yra pradėta (Vilniaus apygardos teismo 2013-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1507-657/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

        n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Travelonline Baltics“, juridinio asmens kodas 302267581, 18742,89 Eur skolą, 261,68 Eur delspinigių, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (19024,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3575,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „Hotelston“, juridinio asmens kodas 302460527, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Hotelston“, juridinio asmens kodas 302460527, atsakovo UAB „Travelonline Baltics“, juridinio asmens kodas 302267581, naudai 112,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinti prašymo dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui.

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Žilvinas Terebeiza