Administracinė byla Nr. eI2-2176-621/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02836-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.  

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

  rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. D. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (skundžiamą sprendimą priėmusi institucija – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – ir Komisija); trečiasis suinteresuotas asmuo – 5-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. P. D. 2020 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino ir teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. P. D. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) ir įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą, t. y. panaikinti skundžiamus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos:

a.       Šiaulių mieto savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. paskelbto pranešimo „(duomenys neskelbtini) nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ dalį „Nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus; planuojama kviesti padaryti ir kitų bendrijų narius“;

b.       Šiaulių mieto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1079 „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo Šiaulių miesto teritorijoje“ dalį „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo“;

c.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 23 d. elektroninio laiško dalį „Valstybinės žemės sklypų metaliniams garažams laikyti nenumatyta; 2021 metais bus skelbiama, kokius metalinių garažų bendrijų garažus ir kokiais terminais bus reikalaujama nukelti iki 2021-12-31; 2020-09-25 pristatytas reikalavimas nukelti metalinius garažus“;

d.       Šiaulių mieto savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbto pranešimo „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“ dalį „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo; bus pradėtos garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo procedūros“;

e.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) „Dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalį „Toks žemės sklypas nėra skirtas garažams laikyti; teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės metalinių garažų bendrijoms ar jų nariams reikalauti, kad institucija toliau leistų laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės; jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės“;

f.       Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1206 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalį „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo; šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi; laikini metaliniai garažai, neatitinka rekreacinės teritorijos naudojimo būdo“.

        Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 2 straipsnyje nurodyta, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Šiaulių apygardos skyrius. Jokių išlygų, kai Lietuvos administracinių ginčų komisija atsisako priimti skundą nagrinėti, įstatymas nenumato. Iš Komisijos sprendimo nėra aišku, kas vertinant pareiškėjo skundo turinį lėmė sprendimą, kad skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijai. Pareiškėjas mano, kad sprendime dėstomą pareiškėjo skundo turinio vertinimą, jis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų: (6) (neegzistuoja) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas; 7) (skunde nepateiktos) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai). Tačiau, tokiu atveju pagal IAGNTĮ 10 straipsnio 3 dalį LAGK narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Net jei laikyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. spalio 23 d. elektroninis laiškas ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. raštas jokių teisinių pasekmių nesukelia, tačiau jeigu skundo tenkinimo atveju teismas juos panaikintų, įpareigotų savivaldybę, tarnybą nepriimti jokių individualių administracinių aktų dėl garažų pašalinimo, asmens teisių ir pareigų apimtis pasikeistų iš esmės – neliktų prievolės garažą pašalinti iš bendrijos sklypo. Komisijos atsisakymas priimti skundą nagrinėti nenurodant motyvų yra neteisėtas ir Komisija turėtų pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėjo, kad Komisijos sprendime labai jau akivaizdžiai palaikomos institucijų (NŽT ir Savivaldybės) pozicijos ir menkinami, iškraipomi ir (ar) ignoruojami pareiškėjo argumentai bei jo skunde pateiktos faktinės aplinkybės. Tokia Komisijos pozicija nesiderina su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, kad viešojo administravimo subjektas priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties; priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų; administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs bei pagal analogiją ABTĮ 6 straipsnio nuostata, kad teisingumą administracinėse bylose teismai vykdo vadovaudamiesi visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Prašo patikslintą skundą tenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimu nesutinka ir mano, kad Komisija 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020 pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjo skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti komisijos sprendimo. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 3 d. skunde, teiktame Komisijai nebuvo suformavęs konkrečių reikalavimų, nebuvo nurodęs, kokios Nacionalinės žemės tarnybos administracinių aktų (raštų) dalys pareiškėjo teises pažeidžia, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti pareiškėjo skundo ir jo nagrinėti. Pareiškėjo atžvilgiu Nacionalinė žemės tarnyba nėra priėmusi jokių administracinių aktų, kurie sukeltų teisines pasekmes (įpareigotų atlikti veiksmus ir įpareigotų susilaikyti nuo jų), todėl atsakymai pareiškėjui raštu, kuriuose yra tik pateikta informacija ir/ar nuomonė, apskritai negali būti naikinama, nes pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo instituciją su tikslu gauti informaciją ir sužinoti nuomonę. Pareiškėjas Komisijai teiktame skunde reiškė prevencinio pobūdžio reikalavimus, kurie nesudarė pagrindo vertinti, kad jo teisės pažeistos. Pareiškėjas pateikė savo nuomonę apie iš institucijų gautus atsakymus, nuomonę apie galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomą ir naudojimą, rekreacinių teritorijų savivaldybių teritorijoje naudojimą ir aprašė (kėlė) prevencinio pobūdžio klausimą „kas būtų, jei Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengtų ir įteiktų 5-ajai metalinių garažų eksploatavimo bendrijai reikalavimą, įpareigojantį nusikelti metalinius garažus“, pateikė savo nuomonę, kad savivaldybė ar Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų teisinio pagrindo priimti sprendimo nukelti metalinius garažus. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Savivaldybė nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą, nes Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, išsamiai pasisakė ir argumentuotai įvertino pareikštų reikalavimų turinį, bei teisiškai kvalifikuotų išvadų pagrindu atsisakė priimti skundą nagrinėti. Pareiškėjas Komisijai pateiktu skundu reiškė prevencinio pobūdžio reikalavimus, kurie negalėjo Komisijos būti vertinami kaip sukeliantys pareiškėjui tam tikras teises ir pareigas ir pažeidžiantys jo teises. Komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai ir kartu reikalavimai akivaizdžiai nėra susiję nei su pareiškėjo teisėmis, nei su jo, kaip garažų bendrijos nario, įstatymų saugomais interesais viešojo administravimo srityje, nes Savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos raštai pareiškėjui yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. realiai nedaro jokios įtakos jo teisėms ir interesams, atsakymuose (raštuose) pareiškėjui nurodyti duomenys yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, juose neformuluojamos jokio privalomo elgesio taisyklės pareiškėjui, nenustatyti apribojimai, nenumatytos jam privalomos vykdyti pareigos ir nesuteiktos teisės, netaikytos poveikio priemonės. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų apie jau priimtą tokį viešojo administravimo subjekto sprendimą ir atitinkamai skunde nesuformulavo reikalavimo dėl jo. Pažymėjo, kad savivaldybė, kaip institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus bei atitinkamai turinti kompetenciją reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas, 2020 m. spalio 1 d. raštais Nr. S-3787, S-3798, S-3799 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ reikalavimus iki 2021 m. sausio 1 d. nusikelti garažus ir įrenginius bei sutvarkyti naudojamą teritoriją pateikė 1-osios, 3-iosios ir 4-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijų nariams. 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nariams, tame tarpe ir pareiškėjui, tokio rašytinio reikalavimo savivaldybė nėra pateikusi, todėl akivaizdu, kad savivaldybė nėra priėmusi jokio individualaus administracinio akto nei trečiojo asmens, nei pareiškėjo atžvilgiu, taigi tiek Komisijoje pareiškėjo keltas ginčas, tiek ir dabar teisme pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs ne su siekiu apginti savo pažeistas teises (nes tos teisės nėra niekaip pažeistos), o, kaip ir pažymėjo Komisija ginčijamame sprendime, su interesu pakeisti (paveikti) viešojo administravimo subjektų nuomonę, poziciją dėl ateityje galimai priimamų sprendimų, susijusių su patikėtos valstybinės žemės sklypų valdymu, naudojimu ir disponavimu. Kaip matyti iš pareiškėjo pridėtų dokumentų turinio, tokio reikalavimo nėra pateikusi ir Nacionalinė žemės tarnyba, ši institucija pareiškėjo atžvilgiu taip pat nėra priėmusi jokių administracinių aktų, kurie sukeltų jam teisines pasekmes (įpareigotų pareiškėją atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų). Nacionalinės žemės tarnybos teikti atsakymai pareiškėjui yra informacinio- aiškinamojo pobūdžio, o tokie atsakymai, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus  2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 21R3-86(AG3-80/25-2020) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo (Nuostatų 1 p.).

Komisijos kompetencija nustatyta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kokių ginčų Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia, t. y. 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.        

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinių ginčų komisija laikoma specifinio statuso subjektu – išankstine ne teismo tvarka administracinius ginčus nagrinėjančia, kvaziteismine institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008, 2011 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-168/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal LVAT praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). LVAT ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Iš 2021 m. vasario 19 d. patikslinto skundo turinio bei prie jo pridedamų dokumentų (pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundo teikto Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, nesutikdamas su įvairiais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštais, pranešimais, elektroniniais laiškais, Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje esančiais pranešimais. Pareiškėjas 2021 m. vasario 19 d. patikslintame skunde dėsto motyvus ir argumentus dėl įvairių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus priimtų raštų, el. laiškų, pranešimų interneto svetainėje ir pan.

Nustatyta, kad Šiaulių mieto savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. spalio 5 d. buvo paskelbtas pranešimas „(duomenys neskelbtini) nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus“ ir pareiškėjas nesutinka su interneto svetainės pranešimo dalimi, kurioje nurodyta, kad „Nuo valstybinės žemės planuojama šalinti čia įsikūrusius metalinių garažų kompleksus; planuojama kviesti padaryti ir kitų bendrijų narius“. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. spalio 23 d. elektroninio laišku informavo A. P. D., kad „Valstybinės žemės sklypų metaliniams garažams laikyti nenumatyta; 2021 metais bus skelbiama, kokius metalinių garažų bendrijų garažus ir kokiais terminais bus reikalaujama nukelti iki 2021-12-31; 2020-09-25 pristatytas reikalavimas nukelti metalinius garažus“. Šiaulių mieto savivaldybės interneto svetainėje 2020 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbtas pranešimas „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo turi būti vykdomas“ ir pareiškėjas nesutinka su interneto parnešimo dalimi, kurioje nurodyta, kad „Reikalavimas dėl valstybinės žemės atlaisvinimo; bus pradėtos garažų nukėlimo ir teritorijos sutvarkymo procedūros“.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su Šiaulių mieto savivaldybės administracijos    2020 m. spalio 20 d. rašto Nr. 1079 „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo Šiaulių miesto teritorijoje“ dalimi „Dėl metalinių garažų galimo pašalinimo“ kurioje be kita ko nurodoma, kad dėl metinių garažų šiuo metu nenumatyta koreguoti programų ar planų; valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą, nutraukimą, vykdymo priežiūrą atlieka ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. 31SD-7092-(14.31.137 E.) „Dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos garažų“ dalimi, kurioje nurodyta, kad „Toks žemės sklypas nėra skirtas garažams laikyti; teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės metalinių garažų bendrijoms ar jų nariams reikalauti, kad institucija toliau leistų laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės; jei metalinį garažą laikote valstybinės žemės sklype, prašome nusikelti šį metalinį garažą nuo valstybinės žemės“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 1206 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ dalimi, kurioje nurodyta, kad „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo; šiuo metu žemės reforma jau yra pasibaigusi; laikini metaliniai garažai, neatitinka rekreacinės teritorijos naudojimo būdo“.

Iš pateikto patikslinto skundo ir byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas į atsakovus kreipėsi dėl numatomų priemonių Šiaulių mieste pašalinti metalinius garažus, prašydamas atsakyti į įvairius klausimus: 1) kokiu tikslu tai daroma ir kokios priemonės tam tikslui numatytos, kokie priemonių įgyvendinimo terminai, kokiose miesto vietose jas numatoma įgyvendinti, kaip šiame procese dalyvaus savivaldybės administracija, ar šiais klausimais bus konsultuojamasi su visuomene; 2) ar bus koreguojama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-07-09 sprendimu Nr. T-207 patvirtinta Šiaulių miesto „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ integruotų teritorijų vystymo programa“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T-l patvirtintas Šiaulių miesto bendrasis planas bei 2015-08-27 sprendimu Nr. T-215 patvirtintas Zoknių gyvenamojo rajono detalusis planas; 3) į kokią miesto dalį (paskirtį, numatytą miesto planavimo dokumentuose) bus perkeltas sklypas (duomenys neskelbtini), jei 5-osios bendrijos garažai būtų pašalinti ir kt. Taip pat Pareiškėjas siūlė Savivaldybės administracijai bei NŽT atšaukti paskelbtą informaciją dėl    5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos narių garažų šalinimo iki 2021-12-31 ir prie šio klausimo grįžti, kai bus parengti atitinkami strateginio ir teritorijų planavimo dokumentai ir paaiškės neabejotinai pagrįstas būtinumas atlaisvinti bendrijos sklypą (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog atsakovai, atsakydami į pareiškėjui rūpimus klausimus, raštais ir elektroninėmis priemonėmis informavo, jog (duomenys neskelbtini) nuo valstybinės žemės planuojama šalinti įsikūrusius metalinių garažų kompleksus tam, kad atitinkama žemės dalis galėtų būti naudojama pagal paskirtį, kuri yra numatyta miesto planavimo dokumentuose. Taip pat informavo pareiškėją, jog jokio konkretaus sprendimo dėl 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nėra priimta.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus daro išvadą, kad aukščiau nurodyti Šiaulių miesto savivaldybės ir Tarnybos raštai, el. laiškai, pranešimai interneto svetainėje nesukelia jokių realių materialinių teisinių pasekmių. Išvardytuose raštuose pateikiama valstybės ir savivaldybės įstaigų pozicija bei planai dėl valstybinės žemės naudojimo metaliniams garažams eksploatuoti, tačiau juose nėra suformuluoti imperatyvūs nurodymai nukleti ginčo žemės sklype esančius metalinius garažus.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimta jokių konkrečių sprendimų, kurie sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, pagrįstai šioje byloje skundžiamu sprendimu atsisakė priimti skundą, kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Kadangi pagrindinis pareiškėjo reikalavimas atmestinas, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. skundą, t. y. panaikinti skundžiamus atsakovų individualius administracinius aktus (raštus, pranešimus), kurių nuostatos skundžiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. P. D. patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                        Laisvutė Kartanaitė                                        

Žanas Kubeckas

Virginijus Stankevičius