KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 21 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,
sekretoriaujant Audronei Palaimienei,
dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,
nedalyvaujant antstoliui N. A., nuteistajai Ž. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio N. A. teikimą dėl Ž. B. teismo nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gautas antstolio N. A. teikimas, kuriuo prašoma, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. B. paskirtą 2 000 Eur baudą, pakeisti kita bausme.
Antstolis teikime nurodė, jog jam buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. e1-3294-737/2020, dėl baudos bausmės išieškojimo iš Ž. B. išieškotojos valstybės naudai. Antstolis taip pat nurodė, kad Ž. B. savo noru skolos nesumokėjo. Pažymėjo, kad skolininkė nedirba, piniginių lėšų ir turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą nerasta. Be to, pas antstolį skolininkės vardu vykdoma ir daugiau išieškojimų.
Anstolis N. A. ir nuteistoji Ž. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Nuteistosios Ž. B. buvimo vietos teismui nepavyko nustatyti. Gautas policijos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Ž. B. šiuo adresu negyvena apie metus laiko, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Antstolio ir nuteistosios nedalyvavimas teismo posėdyje klausimo sprendimo nesustabdo (BPK 362 straispnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms teikimas nagrinėtinas Ž. B. ir antstoliui N. A. nedalyvaujant.
Prokurorė prašo teikimą gražinti antstoliui.
Antstolio teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.
BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
Nustatyta, kad nuteistoji per teismo nustatytą laiką geranoriškai baudos nesumokėjo, pajamų ir turto, į kuriuos gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, nuteistoji neturi, antstoliui priverstinai išieškoti baudos taip pat nepavyko, nuteistoji pas antstolį atvykusi nebuvo, bylos eiga nesidomi, nebendradarbiauja, teismas vertina, jog nuteistosios veiksmuose vis tik yra vengimo sumokėti skirtą baudą požymiai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, jog nuteistoji Ž. B., nors ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu negyvena apie metus laiko. Šiuo adresu gyvena nuteistosios sesuo V. N., kuri apie savo sesers buvimo vietą nežino, nutartis atvesdinti nuteistąją neįvykdyta (b. l. 159).
Spręstina, kad baudos keitimas, šiuo atveju nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog neįmanomas įvykdyti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu, būtina įvertinti ar toks pakeitimas yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius negalėjimo ar vengimo mokėti požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Pastebėtina ir tai, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, keičiant baudos bausmę. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį ar nuteistojo buvimo vietą, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkrečios nuteistosios galimybės sumokėti baudą.
Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teisė kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
Pažymėtina, kad vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, nustatytas BK 65 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvigubo bausmių keitimo draudimas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Atsižvelgus į tai, kad baudos pakeitimas, šiuo atveju laisvės apribojimu, nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog objektyviai neįmanomas įvykdyti, antstolio teikimas netenkinamas ir priverstinio vykdymo veiksmai tęstini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Antstolio N. A. prašymo dėl nesumokėtos baudos pakeitimo kita bausme nuteistajai Ž. B. netenkinti.
Grąžinti vykdomuosius dokumentus antstoliui priverstiniam bausmės vykdymui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.
Nutarties nuorašą siųsti prokurorui, antstoliui.
Teisėja (parašas) Lina Šafronienė