Civilinė byla Nr. e2S-1066-653/2017

                     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39185-2016-4

                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.;

3.1.10.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per  ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“  dėl nuostolių atlyginimo,

                                                                                                                                                                                          nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė Sprendimą už akių, kurio pagrindu ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per  ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“  dėl nuostolių atlyginimo patenkino visiškai ir priteisė ieškovo naudai  1 045,10 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir  24 Eur žyminio mokesčio. 
2. Atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ 2017-02-28 teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad UAB „Skolos LT“, pavedimo būdu tikrinanti atsakovo gaunamus procesinius dokumentus, negavo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dėl www.eteismas.lt sistemos sutrikimų. Pažymėjo, kad teismo elektroninių paslaugų sistemos sutrikimai buvo tęstiniai, todėl atsakovas nepamatė priimto sprendimo už akių, o teismas priimto sprendimo už akių atsakovui nesiuntė registruotu ar paprastu paštu. Atsakovas papildomai nurodė, kad teismas nagrinėjamoje byloje neįtraukė atsakovo draudimo bendrovės, kas sudaro absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino ir atsisakė priimti atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“ apeliacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-46091-872/2016.
4. Teismas pažymėjo, kad byla buvo paskirta nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau prie atsiliepimo į ieškinį nebuvo pridėjęs jokių įrodymų, todėl ieškovui nepateikus dubliko, buvo priimtas sprendimas už akių. Kadangi ieškovas nepateikė prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o atsakovas nepateikė apeliacinio skundo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. spendimas už akių įsiteisėjo 2017 m. sausio 31 d.
5. Šioje byloje atsakovas savo atsiliepimą į ieškinį pateikė naudodamasis elektroninėmis ryšių priemonėmis,  o teismas sprendimą už akių atsakovui išsiuntė per teismo elektroninių paslaugų portalą 2017 m. sausio 2 d., vadovaudamasis CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovo nurodytu laikotarpiu (nuo 2016-12-17 iki 2017-02-15) pasitaikydavo teismų informacinės sistemos „Liteko“ tam tikrų funkcijų sutrikimų, tačiau šie sutrikimai nebuvo nenutrūkstantys. Be to, sutrikimų dėl procesinių dokumentų siuntimo ir gavimo minėtu laikotarpiu teismų elektroninių paslaugų portale nebuvo užfiksuota.
7. Atsakovas, būdamas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir žinodamas apie jam pateiktą ieškinį, turi pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, elgtis rūpestingai ir atidžiai (CPK 42 str. 5 d.). Taip pat  atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo draudimo bendrovę, todėl teismas neturėjo pagrindo įtraukti atsakovo draudimo bendrovę į bylą kaip byloje dalyvaujantį asmenį (CPK 37 str., 47 str.), todėl aplinkybė, jog draudimo bendrovė nebuvo įtraukta į bylą nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Apeliantas atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį.
9. Atskirajame skunde nurodoma, jog tiek  sprendimo priėmimo tiek jo įsiteisėjimo metu buvo fiksuoti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paslaugų sutrikimai, nurodyti internetiniame puslapyje https://e.teismas.lt/lt/public/news/, dėl kurių atsakovas nepamatė jo atžvilgiu priimto sprendimo už akių. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą; teismas formaliai pasisakė, jog dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, neįvertindamas viešai skelbiamos informacijos apie sistemos  sutrikimus, kad atsakovas dėl techninių kliūčių, t. y. portalo e.teismas.lt veiklos sutrikimų, negalėjo pamatyti priimto sprendimo už akių.
10. Teismas, žinodamas apie teismų informacinės sistemos sutrikimus, turėjo užtikrinti teisingą teismo procesą, sudaryti bylos šalims galimybę susipažinti su priimtais teismo procesiniais dokumentai, t.y. tiek ieškovui paštu išsiųsti informaciją apie dubliko pateikimą, tiek ir atsakovui informaciją, apie priimtą teismo sprendimą už akių.
11. Esant minėtoms aplinkybėms, negalima teigti, jog atsakovas nesirūpino ir nesidomėjo byla, be to, atsakovas įvykdė pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį.
12. Pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį sudaro ir ta aplinkybė, jog teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendime nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų – teismas neveikė maksimaliai rūpestingai ir teisingai dėl ko nebuvo užtikrintas atsakovo draudiko  įtraukimas į bylą, kai atsakovo civilinė atsakomybė žalos kilimo metu buvo apdrausta trečiojo asmens „Gjensidige“ bendrovėje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

13. Atskirasis skundas tenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė                  (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
15. Byloje kilo ginčas dėl pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą.
16. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam, teisingumo principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje, nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys, ar jis įgys teisę į kasaciją. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatymo nustatyta tvarka, svarbu nustatyti, ar apeliacinio skundo padavimo procedūros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nesudaryti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimą peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007, 2007-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007, 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007, ir kt.).
17. Civilinio proceso įstatymuose nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai tam, kad bylinėjimosi procesas truktų apibrėžtą laiką. Šia priemone siekiama įgyvendinti CPK 7 str. įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, reiškiantį siekį, kad bylos būtų išnagrinėtos ir jose priimti teismo sprendimai įvykdyti per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 307 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta šio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Įstatyme neįvardijama, kurios priežastys laikytinos svarbiomis, šis klausimas paliekamas spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimą, ši galimybė įgyvendinama per įstatymo nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002; 2001-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001; kt.). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė ar galėjo sukliudyti dalyvaujančiam byloje asmeniui įgyvendinti savo procesines teises. Vertinant, ar terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, atsižvelgiama į aplinkybę, ar teismas tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus ir ar teismo veiksmai nebuvo kliūtimi dalyvaujančiam byloje asmeniui įgyvendinant jo procesines teises.
18. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“ apeliacinis skundas dėl 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių ir prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2017-02-28,                t. y. atsakovas apeliacinį skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, konstatavo, kad nors atsakovo nurodytu laikotarpiu pasitaikydavo teismų informacinės sistemos LITEKO tam tikrų funkcijų sutrikimų, tačiau šie sutrikimai nebuvo nenutrūkstantys, o sutrikimų dėl procesinių dokumentų siuntimo ir gavimo minėtu laikotarpiu teismų elektroninių paslaugų portale nebuvo užfiksuota. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo viešai skelbiamos informacijos apie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paslaugų sistemos veiklos sutrikimus (https://e.teismas.lt/lt/public/news) (2016-12-20, 2017-01-19, 2017-01-24, 2017-01-30, 2017-02-01, 2017-02-23 pranešimai) laikotarpiu nuo 2016-12-30 sprendimo už akių priėmimo iki 2017-02-15 buvo fiksuoti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paslaugų sutrikimai. Iš šių pranešimų matyti, jog sutrikimai buvo sistemingi, todėl galėjo turėti įtakos apelianto galimybėms laiku sužinoti apie priimtą sprendimą už akių ir pasinaudoti teise į apeliaciją.
20. Taip pat sutiktina ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas informacijos apie LITEKO sistemos sutrikimus ir siekdamas užtikrinti teisingą teismo procesą, tai pat turėjo pareigą sudaryti bylos šalims galimybę tinkamai susipažinti su priimtais teismo procesiniais dokumentais, pvz., išsiųsdamas juos šalims paštu, nepaisant to, kad sprendimo už akių išsiuntimas per teismo elektroninių paslaugų portalą yra laikytinas tinkamu procesinio dokumento įteikimu.
21. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir kad termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė atsakovo netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė atsakovui laiku įgyvendinti savo procesines teises, darytina išvada, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti, atnaujinimo, ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama, o atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį.

Atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pateikti.

Atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“ apeliacinio skundo dėl 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Jelena Šiškina