Baudžiamoji byla Nr. 1-119-1140/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30931-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,
sekretoriaujant Ilonai Gedminei,
dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,
kaltinamajam S. J., jo gynėjui advokatui A. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), gyvenantis M. V. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio 1 dalį, 20 MGL (753,20 Eur) bauda, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir likusi sumokėti baudos dalis – 18 MGL (677,88 Eur); paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto (automobilio) konfiskavimas; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-07 nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 50 parų areštu, subendrintus pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalis su Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 50 parų arešto bausme ir 18 MGL (677,88 Eur) bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos
(850 Eur) konfiskavimas; 2020-11-03 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę, baudos nesumokėjęs; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-22 nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 64-1 straipsniu, subendrinta sumažinta 4 mėnesiams laisvės atėmimo bausme; paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesių ir 677,88 Eur bauda; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, 6 dalimi, S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės naudai automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą –
790 Eur; bausmę atlikęs, 677,88 Eur baudą sumokėjęs 2022-08-27, 2022-07-14 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
S. J. 2024-08-10, apie 21.07 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Alcotest ARRF-0084 (patikros sertifikato Nr. 2068502) jam buvo nustatytas 3,01 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 2811 straipsnio
1 dalyje.
Be to, S. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-06-22 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022-07-13, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2022-07-13), 2022-07-22 būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini)skyriaus 2022-07-19 sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2024-08-10, apie 21.07 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 243 straipsnyje.
Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad tiksliai dienos nepasakys, bet galėjo būti, jog viskas vyko 2024-08-10 po 21 valandos vakaro, kai parduotuvėje alkoholio nebepardavinėjo. Draugas paprašė pas jį kieme laikyti automobilį, nes pas save neturėjo vietos kur laikyti, buvo palikti rakteliai. Kadangi iš parduotuvės jau nebegalėjo nusipirkti alkoholio, nuvažiavo į „tašką“. Nuvažiavo gal 2-3 kilometrus. Ten niekas jam nepardavė, nusprendė važiuoti atgal, tiesiai namo. Parvažiavo namo į kiemą, nelabai suprasdamas, dužo galinis automobilio stiklas ir vairuotojo šoninis stiklas, ir tada buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai išdaužė langą, kodėl, nežino. Nelabai suprato, kad būtų išlipę ir stabdytų, tikrai ne. Matė švyturėlius, bet negalvojo, kad jį stabdo, galvojo, kad į iškvietimą važiuoja. Važiavo tiesiai į kiemą. Jam buvo patikrintas neblaivumas, susipažino su byla, buvo nustatytos
3 promilės, tuo momentu jautėsi normaliai. Sutinka su alkoholio matavimo parodymais. Jis nevairuoja išgėręs. Draugas savo automobilį jo kieme laikė pusę metų, ar netgi daugiau, tuo laikotarpiu nesinaudojo. Buvo palikęs raktelius, jeigu kam maišytų, kad galėtų patraukti. Daugiau niekas nelaiko automobilio kieme, tik nuomininkai, kurie nuomojasi. Čia buvo vienintelis toks atvejis. Buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą, vairavimą išgėrus. Tuo kartu vairavo tėvo draugės automobilį. Buvo prašę paremontuoti automobilį ir tada vairavo neblaivus. Pripažįsta tą, kad turi priklausomybę, nori gydytis ir bendrauja su priklausomybių specialiste ir pripažįsta, kad reikia dirbti su profesionaliais žmonėmis, reikia pagalbos. Tikrai nori išsigydyti ir niekada daugiau gyvenime tokio dalyko nebekartoti. Kai bendrauja su priklausomybių specialiste, gauna gerų patarimų: nesilankyti kur išgėrinėjama ir atsisakyti žmonių, kurie vartoja alkoholį. Šiuo metu bendrauja su specialiste. Teisės vairuoti neturėjo. Buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonėmis, jų vykdymo tvarka, žinojo, kad neturi teisės vairuoti. Nebenori daryti tų klaidų. Gyvena vienas. Kenčia ir pensininkai tėvai. Ir tėvu reikia pasirūpinti, jam (duomenys neskelbtini) metai, yra po operacijos. Aplanko, malkomis pasirūpina ir anglių prineša. Tėvas taip pat teisių neturi, o parduotuvė toli, reikia pasirūpinti ir maistu. Sesuo nesirūpina, nes gyvena (duomenys neskelbtini) su šeima. Brolių ir sesių daugiau neturi. Teisės vairuoti neturi jau senokai, tiksliai negali pasakyti. Daug metų turi problemų su stuburu, yra dvi išvaržos, negali dirbti valdiškame darbe, servize arba fabrike. Po daug valandų, pradeda skaudėti nugarą, nusprendė atsidaryti individualią veiklą ir, kiek leidžia, sveikata dirba. Neįgalumas nėra nustatytas, bet buvo iš anksčiau kreiptasi į gydymo įstaigą, buvo daromas magnetinis rezonansas, pats prašė operacijos, bet gydytojai sakė, dar ne laikas. Įpareigojimo nevartoti alkoholio laikytis sekėsi gerai. Išlaikytinių neturi, dukra ir sūnus suaugę, gyvena savo gyvenimus. Su drauge, su kuria vartojo alkoholį, daugiau nebendrauja. Suprato per ką visos bėdos. Vykdė pareigą nevartoti alkoholio. Pats jaučia, kad gali padaryti tą poveikį žmonės, kurie išgeria. Minčių nebūdavo išgerti, nes žinodavo, kad moterys iš probacijos bet kada gali atvažiuoti patikrinti blaivumą. Po 22.00 valandos visada būdavo namuose, žinojo, kad policijos pareigūnai gali atvažiuoti patikrinti, visada visko laikėsi. Niekada nėra pažeidęs įpareigojimų. Žalą draugui dėl išdaužto lango, atlygino.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes S. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad nuo 2023-08-15 yra automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, įsigijo šį automobilį iš asmens, kurio dabar jau neprisimena. Dėl automobilio įsigijimo pildė pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo automobiliu naudojasi jis, tačiau turi ir kitą automobilį. Kadangi turi du automobilius, automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuo įsigijimo dienos laiko savo draugo S. J. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis nuomojasi, tačiau jokių draugo kontaktinių ir asmens duomenų nežino bei pateikti prie savo apklausos negali. Su S. J. yra draugai nuo senų laikų, susipažino, kai nuomojosi bendrą namą. Automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau metus laiko yra pastatęs draugo kieme todėl, nes turi kitą automobilį, kurį laiko savo kieme, o jame mažai vietos, ant gatvės laikyti automobilio Audi A6 jis nenorėjo. Būtent dėl to ir paprašė savo draugo S. J., kad leistų jo namo kieme pastatyti ir laikyti šį automobilį. Palikdamas savo automobilį draugo namo kieme, jis paliko pas jį kartu ir automobilio užvedimo raktelį su tikslu, kad jo niekur nepamestų, nes atsarginį automobilio raktą jau yra pametęs. Automobilio raktai būdavo palikti pas jį namuose, todėl kai jam prireikdavo jų, jis žinojo, kur jie padėti, nueidavo ir pasiimdavo. Palikdamas automobilį Audi A6 draugo namo kieme, jis neturėjo net tokios minties, kad jis gali paimti jo automobilio raktelį ir sėsti už vairo, kadangi jis žino, jog jam yra atimta teisė vairuoti. Jis jam buvo kažkada pasakęs, kad daugiau gyvenime nebevažiuos ir gana jam tų problemų. Taip pat jis jau ilgą laiką nevartojo alkoholio, todėl tikrai nesitikėjo, jog gali sėsti už vairo ir dar išgėręs, jis pasitikėjo juo. Apie 2024-08-10 įvykį, kuomet jis sėdo už jo automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo išgėręs, jis sužinojo iš draugo
S. J., kai jis jam paskambino ir apie tai pranešė. Jis jam paskambino po kelių dienų po įvykio. Tai sužinojęs, jis juo nusivylė ir tikrai neapsidžiaugė, tačiau šį automobilį jis planuoja ateityje parduoti, todėl dėl automobilio labai nepergyvena. Bet tikrai žino, kad automobilio jau niekam nebepaliks. Kad įvykio metu buvo išdaužti jo automobilio langų stiklai, jis žino, jam apie tai pasakė pats draugas S. J.. Taip pat nurodė, jog jis nelipo iš automobilio, dėl ko buvo išdaužti automobilio langai. Dėl automobilio išdaužtų langų jie su draugu S. J. jau susitarė, jis jam pažadėjo atlyginti padarytą žalą, todėl dėl išdaužtų automobilio langų neturi niekam pretenzijų, kadangi automobilį su užvedimo rakteliais draugo kieme paliko pats. Taip pat draugas S. nurodė, kad sumokės už automobilio stovėjimą saugomoje aikštelėje, jei toks mokestis bus. Šiuo metu automobilis jam yra reikalingas, kadangi nori jį sutvarkyti ir kuo greičiau parduoti, todėl prašo jį jam grąžinti (1 t., b. l. 43-46).
Iš 2024-08-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. J. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2024-08-10, apie 21.07 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdė įtarimą sukėlusį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (3,01 prom.) S. J. ir stabdomas nestojo bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. S. J. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 5-8).
Iš 2024-08-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašyta įvykio vieta –
(duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos apimtas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 9-11, 12-18).
Iš 2024-08-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto tarnybinio pranešimo dėl nepaklusimo sustabdyti transporto priemonę bei neblaivaus vairuotojo ROIK: (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. J. vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 3,01 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 24-26).
Iš 2024-08-10 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. J. 2024-08-10
21.14 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 3,01 promilių neblaivumas, 21.31 val. antruoju tikrinimu nustatytas 3,17 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 19-20).
Iš 2024-08-12 VšĮ Emprekis pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės automobilio Audi A6 kaina Lietuvoje su PVM yra 1 110 eurų (1 t., b. l. 37).
Iš 2024-09-03 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-08-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d., požymiai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Šiaulių apygardos teismo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-06-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, jis 2024-08-10, apie 21.07 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavybės teise D. G. priklausančią kelių transporto priemonę, t. y. automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 243 straipsnyje (1 t., b. l. 79-81).
Iš 2024-09-02 Lietuvos Probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini)skyriaus atsakymo matyti, kad gautas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių skyriaus raštas su pateikta informacija apie S. J., taip pat pridėti S. J. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planai - planas Nr. (duomenys neskelbtini)ir planas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-78).
Iš 2024-09-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų atsakymo matyti, kad gautas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų atsakymas su pateikta S. J. Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-22 nuosprendžio, 2022-07-13 patvarkymo kopijomis (b. l. 84-98).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. S. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024-08-10, apie
21.07 val., ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 3,01 promilių neblaivumas). Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 3,01 prom. neblaivumas, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Taip pat išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-06-22 nuosprendis (kuris įsiteisėjo 2022-07-13), kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei kaltinamojo prisipažinimas neginčijamai patvirtina ir tai, jog S. J., būdamas 2022-07-22 pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini)skyriaus pareigūnų su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2022-07-13), vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, nes piktybiškai nevykdė šios priemonės, ją ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas bausmes kaltinamajam S. J., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. J. yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 113-120), turintis galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 107-112). Jo atžvilgiu taikytos baudos, arešto bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas reikiamo poveikio kaltinamajam nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam S. J. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina arešto bausmė, kadangi kitos bausmės rūšies skyrimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui. Bausmių trukmės nustatomos, vadovaujantis BK
61 straipsnio nuostatomis, įvertinus nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnis ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas S. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-08-10 21.14 val. iki 2024-08-11 11.01 val. (b. l. 29-36), 1 para, laikant, jog jis yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.
Kaltinamasis S. J. ir jo gynėjas advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė rasti galimybę atidėti bausmės vykdymą, nurodė, kad S. J. turi priklausomybę alkoholiui, nuoširdžiai nori susitvarkyti savo gyvenimą, pradėti gydytis, artimiausiu metu užsiregistruos į priklausomybių ligų centrą gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, šiuo metu yra dirbantis, dirba automobilių servise auto šaltkalviu ir už tai gauna atlyginimą.
BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas. Tačiau, kaip jau minėta, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, pastaroji sąlyga nenustatyta. Nepaisant to, kad S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. S. J. iki šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 3 kartus, iš jų tris kartus už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, du kartus už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Kaip minėta, jo atžvilgiu taikytos baudos, arešto bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas reikiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, jis ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti analogiškas nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių (baudos, arešto, terminuoto laisvės atėmimo, šios bausmės vykdymą atidedant) išvadų nepadarė, polinkis nusikalsti neišnyko. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad asmuo kritiškai vertina savo elgesį ir byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad S. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad jeigu asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis teismo gali būti pripažintas recidyvistu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu S. J. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas, nebuvo išnykęs. Taigi naujo nusikaltimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį padarymo metu (2024-08-10) nebuvo pasibaigęs BK 97 straipsnyje numatytas teistumo terminas, todėl yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį S. J. recidyvistu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.
Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).
S. J. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai
3,01 prom. etilo alkoholio koncentracija, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ši teisė jam buvo atimta. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, taip pat transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 6 metams, terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atlikus laisvės atėmimo bausmę arba jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos (BK 68 straipsnio 4 dalis).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.
Kaltinamasis S. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra D. G. (1 t., b. l. 38), o ne kaltinamasis S. J., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 1 110 eurų (1 t., b. l. 37). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš S. J. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 110 Eur (su PVM) (BK 72 str. 5 d.).
Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.
Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 147-154), kaltinamajam paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu gražintas savininkui D. G., paliktinas teisėto savininko neribotai nuosavybei;
- DVD laikmena su pareigūnų tarnybinio automobilio ir kūno kamerų vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio
2 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
S. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti bausmę – areštą 20 (dvidešimties) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis,
65 straipsniu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę S. J. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. J. skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. J. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti S. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ir laikyti jį atlikus
1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti S. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis,
68, 72 straipsnio 5 dalimi, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
– uždraudimą naudotis specialiąja teise (vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešeriems) metams, termino pradžią skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, t. y. atlikus laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos;
– turto konfiskavimą, konfiskuojant iš S. J. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 110 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dešimties eurų).
Kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, gražintą savininkui D. G., palikti teisėto savininko neribotai nuosavybei;
- DVD laikmeną palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėja Gintarė Bunikienė