Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-202-366/2011
Proceso Nr. 4-22-3-00659-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nutartimi M. J. 2011-06-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 100 Lt bauda panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla M. J. atžvilgiu nutraukta.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir palikti galioti 2011-06-22 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimą.
Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis naikintina. Byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, kad eismo įvykio metu sankryža nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kelio ženklinimu, kurie būtų nustatę važiavimo pirmumą per minėtą sankryžą, dėl to sankryža eismo įvykio metu buvo lygiareikšmių kelių sankryža. Pareigūnų fakto konstatavimą, kad sankryža eismo įvykio metu nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais teismas įvertino kritiškai, realias važiavimo sąlygas minėtoje sankryžoje vertino pagal kaimo bendruomenės įsitikinimą ir VĮ „Kauno regiono keliai“ gautą pažymą. Apie tai, kad sankryža nebuvo pažymėta abu kelių eismo įvykio dalyviai prieštaravimų nereiškė. Nurodo, kad fakto konstatavimas negali būti vertinamas kritiškai ir ignoruojamas.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-07-28 nutartimi nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą M. J. atžvilgiu, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad teismas pagrindo, konstatuoti, jog M. J., vairuodamas motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prieš autoįvykį važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, t.y. pagrindine gatve ir negali būti laikomas kaltu, nes ne jis pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neturėjo. Nors teismas šią savo išvadą grindė byloje esančiais Valstybinės įmonės „Kauno regiono keliai“ pateiktais duomenimis, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje stovi kelio ženklai Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (b.l. 26), tačiau iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos nematyti, kad tokie ženklai buvo eismo įvykio metu minėtoje sankryžoje (b.l. 4).
Tačiau pagal surinktą administracinės bylos medžiagą daryti išvadą, kad būtent M. J. kaltas dėl įvykusios avarijos ir skirti jam nuobaudą taip pat nėra pakankamo pagrindo.
ATPK 9 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimus) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešėją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Tai reiškia, kad negali būti bausmės be kaltės. Administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d. padaromas dėl neatsargumo. ATPK 11 str. nurodyta, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.
M. J. nubaustas už tai, kad įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių nereguliuojama sankryžą nepraleido transporto priemonės iš dešinės pusės ir su ja susidūrė. Formaliai toks nutarimas yra pagrįstas, tačiau skiriant baudą nebuvo gilintasi į subjektyvinę pusę, nesiaiškinta ar dėl šio autoįvykio yra M. J. kaltė (ar jo elgesį galima vertinti kaip neatsargų). Sprendžiant atsakomybės klausimą pasitenkinta tuo, kad betarpiškai prieš sankryža, kurioje įvyko avarija nei vienoje iš gatvių nėra kelio ženklų Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ ar Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“, padaryta išvada, kad tai lygiareikšmių kelių sankryža ir todėl M. J. privalėjo praleisti automobilį įvažiuojantį į sankryžą jam iš dešinės pusės. Tačiau iš jau cituoto ATPK 11 str. pateikto neatsargumo apibrėžimo akivaizdu, kad atsakomybė gali kilti tik tuo atveju jei asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Šiuo atveju būtina išsiaiškinti ar M. J. artėdamas prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos žinojo ir suprato ar bent jau turėjo suprasti, kad artėja prie lygiareikšmių gatvių susikirtimo.
Kaip matyti eismo įvykis įvyko gyvenvietėje. Paprastai miestuose, miesteliuose bei gyvenvietėse gatvėje, kuri yra pagrindinė kitų kelių atžvilgiu, prie kiekvienos sankryžos nestatomi ženklai Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Apsiribojama tuo, kad šalutiniuose keliuose prieš susikirtimą su pagrindiniu keliu pastatomas ženklas Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“. Tokiu būdu gatves neperkraunamos kelio ženklais, mažiau blaškomas dėmesys. Tuo pačiu eismo dalyviams, važiuojantiems pagrindine gatve, leidžiama aiškiai suprasti, kad kol nėra atitinkamų pagrindinio kelio pabaigą ar kryptį nurodančių ženklų, jų gatvė yra pagrindinė ir jie turi pirmumo teisę. Kaip jau minėta, tiriant šį eismo įvykį, apsiribota tik tuo, kad konstatuota, jog ( duomenys neskelbtini) gatvėje prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve nebuvo ženklo Nr. 201. Tačiau nėra aiškintasi ar tokio ženklo nėra (duomenys neskelbtini) gatvėje įvažiuojant į gyvenvietę ar kitoje tolimesnėje nuo įvykio vietos vietoje.
Kita vertus KET numato, kad prieš lygiareikšmių kelių susikirtimą statomas kelio ženklas Nr. 107 „Lygiareikšmių kelių sankirta“. Toks ženklas gyvenvietėse turi būti pastatytas 50 – 100 m. atstumu nuo pavojingo ruožo pradžios. Byloje nėra duomenų, kad toks kelio ženklas buvo prieš sankryžą, kurioje įvyko avarija.
KET II – ame skyriuje yra nurodyta, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų (kiemų, aikštelių ir t.t.). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gt. iš kurios išvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) yra šalia pastato, kuris savo forma primena parduotuvę ar kitą visuomeninės paskirties pastatą. Ties pačia sankryža pastatytas masyvus akmuo, kuris užstoja (duomenys neskelbtini) gatvę. Todėl kyla pagrįstas klausimas ar eismo dalyvis, važiuojantis (duomenys neskelbtini). gt,. galėjo suprasti, kad tai yra sankryža. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes kyla abejonių ar aplinka nebuvo klaidinanti, verčianti galvoti, jog (duomenys neskelbtini) gatvė iš tikrųjų nėra gatvė, o tik išvažiavimas iš šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esančios teritorijos.
Neištyrus visų šių aplinkybių negalima nuspręsti dėl M. J. kaltės, o neišsprendus jo kaltės klausimo negali būti paskirta nuobauda. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai pašalinti minėtus neaiškumus byloje.
Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 3 p. , teismas
n u t a r i a:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyriui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Sigitas Bagdonavičius