kaltinamasis A. K. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis 2019 m. vasario 15 d., apie 11.08 val., UAB ,,T.“ esančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbdamas UAB „T.“ įmonėje techninių apžiūrų kontrolieriumi, neįsitikinęs, jog automobilių judėjimo zonoje nėra klientų bei neįspėjęs jų pasišalinti iš šios zonos dėl galimo transporto priemonės judėjimo, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl neatsargumo užvažiavo ant minėtose patalpose stovėjusio kliento A. V. kairės kojos, tuo padarydamas pastarajam kairės pėdos padikaulių lūžius - išnirimus Lisfranko sąnaryje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad datos nepamena, vasario mėnesį, dirbdamas, atliko automobilio, priklausančio A. K., techninę apžiūrą. Šone buvo tikrinamas V. automobilis Audi, jo apžiūrą atliko R.. Tuo metu jis tikrino automobilio stabdžius, žiūrėjo, žmonių nebuvo, važiavo ant pakėlėjo, jis labai tikslus, reikia užvažiuoti plačiai. Užvažiavus automobiliui, pakėlėjas pasikelia. Prieš važiuodamas, jis įsitikino, kad nėra nei automobilių, nei žmonių. Audi jau buvo pakelta, o jis dar tik važiavo ant pakėlėjo. Žmogus stovėjo pakėlėjo priekinėje dalyje. Prieš važiuojant ant pakėlėjo regėjimo zonoje nieko nebuvo. Automobilis judėjo labai lėtai, stumtelėjo žmogų ir prispaudė jam koją, pavažiavo atgal ir bėgo padėti žmogui. Jam atrodo, kad pirma pribėgo jo dukra, norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau jis pasakė, kad nereikia. Nežino, iš kur atsirado nukentėjusysis. Jei žmogus stovėjo už pakelto automobilio, negalėjo jo matyti. Ties pakeltuvo viduriu pastebėjo, kad kliudė žmogų, jis stovėjo jam iš dešinės pusės ant pakeltuvo. Stabdė, bet pastūmė žmogų bamperiu, žmogus nukrito ir su dešiniu ratu prispaudė jam koją. Jo kojos buvo ant pakėlėjo, kūnas šalia pakelėjo. Žmogus sakė, kad pats kaltas, kad nepamatė linijų. Žmogus atėjo nuo Audi pusės. Savo klientės prašė palaukti kairėje pusėje, saugioje zonoje. Nematė, ką darbuotojas liepė daryti V.. Yra du keltuvai, tarp jų atstumas gal metras. Žmonės vaikšto dešinėje pusėje, kairėje pusėje yra sunkvežimių zona. Jis automobilį pradėjo tikrinti vėliau, matė, kad V. automobilis judėjo, o žmonės, V. ir dukra, stovėjo palei sieną. Jo darbo metu tokio atsitikimo daugiau nėra buvę. Jiems yra vykdomi instruktažai darbe. Laikas nuo laiko atnaujinami lipdukai. Geltonos linijos žymi pakeltuvo zoną. Patalpoje, kur tikrinami automobiliai, yra ženklai, subraižytos judėjimo juostos. Stende yra visos taisyklės. Kol žmogus laukia, gali viską perskaityti. Draudžiama be kontrolieriaus leidimo užvažiuoti ant keltuvo. Yra kelių eismo taisyklių ženklinimas, ištisinės linijos, praktiškai yra vienpusis eismas, patalpose yra filmuojama. Viduje viskas ženklinta geltonos spalvos ištisinėmis linijomis. Draudžiama užvažiuoti ant linijos, draudžiama ant jos ir vaikščioti. Vidaus taisyklės draudžia vaikščioti geltonomis linijomis. Be kontrolieriaus negalima atlikti automobilio patikros. Į patalpas pakviečiama su kontrolieriaus leidimu. Keleivių prašoma išlipti ir palaukti lauke. Vairuotojas laukia laukiamojoje zonoje. Būna, kad smalsus vairuotojas nori pamatyti pakabą iš apačios. Užsidėjęs šalmą, kartu su kontrolieriumi gali pamatyti. Atlikę pirminę apžiūrą, paprašo kliento palaukti saugioje zonoje šalia pakėlėjo. Per vidurį saugioje zonoje pašalinių asmenų paprastai nebūna. Iš dalies dėl įvykio kaltas ir pats nukentėjusysis. V., neapsižiūrėjęs, atsidūrė draudžiamoje vietoje. Atlygino nukentėjusiajam gydymo išlaidas. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko, mano, kad turi žmogui padėti. Su savo atlyginimu nukentėjusiojo prašomą žalą galėtų atlyginti gal per 10 metų, nes jo atlyginimo vidurkis apie 840 eurų. Jis turi vieną nepilnametį vaiką, sugyventinė turi dar vieną vaiką, kurį jis padeda išlaikyti.
Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).
Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15, apie 10-11 val., atvyko su savo dukra A. V. į UAB „T.“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atlikti savo automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą. Automobilį vairavo jo dukra. Jis sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Įvažiavus į UAB „T.“, jie su dukra išlipo lauk iš automobilio. Tada į jų automobilį įlipo kontrolierius atlikti techninę apžiūrą. Dukra nuėjo atsistoti prie sienos. Iš pradžių prie sienos stovėjo ir jis, bet kai pakėlė jo automobilį, kontrolierius tikrindamas priekinio kairio rato šarnyrus pasakė, kad kliba šis šarnyras, ir jis apėjo savo automobilį iš galo ir priėjo pasižiūrėti tą klibantį šarnyrą. Tada ant jo kairės kojos iš už nugaros užvažiavo automobilis „Hyundai“ juodos spalvos, ko pasekoje jis nugriuvo. Jis iškart ranka pradėjo daužyti į automobilį, kuris užvažiavo ant jo kojos, kad kuo greičiau pavažiuotų atgal. Automobilis pavažiavo atgal. Prie jo greitai pribėgo dukra. Jis pats atsikėlė, paspaudė savo koją. Netrukus prie jo priėjo vyriškis, kaip suprato, tai tos įmonės direktorius. Jis jam pasiūlė nueiti atsisėsti. Atsisėdęs, nusiavė batą, nusimovė kojinę, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Direktorius jam pasakė, kad pasiteps vaistais ir turėtų praeiti. Paskui kontrolierius, tikrinęs jo automobilį, jam pasakė įlipti į savo automobilį ir įjungti šviesas, kad jis galėtų jas patikrinti. Patikrinus šviesas, kontrolierius pasakė išvažiuoti lauk, apsisukti ir priekiu įvažiuoti į patalpas, kad galėtų patikrinti automobilio dūmingumą. Atlikus automobilio visą apžiūrą, kontrolierius jam pasakė išvažiuoti lauk iš patalpos ir palaukti, kol atneš dokumentus. Jis išvažiavo iš minėtų patalpų, sulaukė savo dokumentų ir išvažiavo. Dukra ir automobilio „Hyundai“ vairuotoja jam primygtinai liepė važiuoti į ligoninę ir persišviesti koją. Kartu su dukra nuvažiavo į VšĮ Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kur jam nustatė kairės kojos padikaulio lūžį ir čiurnos bei pėdos plyšimus. Tos pačios dienos vakare jam dėl kairės kojos sužalojimų buvo atlikta chirurginė operacija. Kai jis su savo dukra įvažiavo į UAB ,,T.“ patalpas ir išlipo iš automobilio, jų niekas neįspėjo, kad negali vaikščioti po minėtas patalpas ir kad būtinai turi stovėti prie sienos ar kitoje vietoje. Jeigu kontrolieriai būtų jį apie tai įspėję, jis tikrai nebūtų niekur vaikščiojęs. Tai, kad jis užlipo ant geltonos linijos, jis į tai visai neatkreipė dėmesio ir nežinojo, kad ant jos negalima lipti. Civilinį ieškinį dėl šio įvykio pateiks vėliau (1 t., b. l. 14-17).
Iš 2019-03-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 398/2019(03) nustatyta, kad A. V. buvo padaryti šie sužalojimai: kairės pėdos padikaulių lūžiai - išnirimai Lisfranko sąnaryje. Dėl nustatyto pėdos sužalojimo A. V. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, jo sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 129-130).
Liudytoja A. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15, apie 12.00 - 13.00 val., kartu su tėčiu A. V. jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Klaipėdos mieste esantį automobilių techninės apžiūros centrą (duomenys neskelbtini). Ji vairavo automobilį. Kai priėjo jų eilė, ji įvažiavo į minėtos techninės apžiūros centro vidaus patalpas ir sustojo. Tame centre vienu metu gali būti tikrinami 2 automobiliai. Ji į centro vidų įvažiavo į dešinę pusę ir išlipo iš automobilio, taip pat išlipo ir jos tėtis. Tada prie vairo persėdo centro darbuotojas, kuris nusivarė automobilį apžiūrai. Tėčio automobilį pradėjo tikrinti ir neilgai trukus tose pačiose patalpose buvo pradėtas tikrinti ir šalia (apžiūros centro vidaus kairėje pusėje) buvęs kitas automobilis - juodos spalvos džipas, kurio markės nežino ir negali nurodyti, valstybinių numerių taip pat neįsidėmėjo. Kol darbuotojas tikrino tėčio automobilį, ji stovėjo automobilio gale, dešinėje jo pusėje, o jo tėtis priešingoje pusėje ir, jei neklysta, arčiau automobilio priekio. Jo tėtis stovėjo tarp abiejų tuo metu centre tikrinamų automobilių, bet arčiau savojo. Kai buvo patikrinti tėčio automobilio stabdžiai, darbuotojas pavarė automobilį prie sekančio įrenginio ir jį pakėlė. O tuo metu, jeigu neklysta, po stabdžių patikrinimo nuo stabdžių tikrinimo įrenginio į priekį buvo varomas tas džipas. Tada staiga pamatė ant žemės gulintį savo tėtį. Džipas priekiniu, dešiniuoju ratu buvo užvažiavęs jos tėčiui ant kojos ir ją traiškė, tėtis negalėjo ištraukti savo kojos. Ji staigiai puolė prie to automobilio ir centro darbuotojui liepė sustoti. Po to, kai automobilis buvo sustabdytas, ji ir centro darbuotojai padėjo jam atsikelti nuo žemės ir nuvedė atsisėsti. Tėtis pradėjo šlubuoti, koja ėmė tinti, matėsi, kad yra stipriai sužalota. Iškart prie tėčio priėjo techninės apžiūros centro vadovas ir pats ėmė apžiūrinėti jos tėčio koją, dar pasakė, kad greičiausiai lūžių nėra ir nieko baisaus nebus. Po to darbuotojas baigė iki galo apžiūrėti tėčio automobilį ir buvo paruošti dokumentai. Tik išvykus iš centro, ji iškart nuvežė tėtį į Klaipėdos ligoninę, kur tą pačią dieną jam buvo atlikta kojos operacija. Džipo vairuotojas nesignalizavo ar kitaip nenurodė jos tėčiui pasitraukti. Mano, kad džipo vairuotojas tiesiog nepastebėjo jos tėčio. Kažkas iš darbuotojų dar po to incidento, kalbėjo, kad džipo vairuotojas buvo iškišęs savo galvą per atidarytą langą, todėl ir nematė jos tėčio (1 t., b. l. 36-39).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15 ryte, tikslaus laiko neprisimena, viena pati atvyko į UAB „T.“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo automobiliui „Hyundai Santa FE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti techninę apžiūrą. Įvažiavus į UAB „T.“ patalpas, kontrolierius nurodė jai išlipti iš automobilio ir toliau jis pats sėdo už vairo tikrinti automobilį. Ji nuėjo prie kairės pusės sienos ir ten stovėjo, kol buvo apžiūrimas jos automobilis. Kontrolieriui važiuojant jos automobiliu, jis užvažiavo ant vieno vyriškio, kuris stovėjo priešais jos automobilį. Dėl šio įvykio jos automobilis sugadintas nebuvo. Ji niekam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (1 t., b. l. 69-73).
Liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15 dirbo UAB ,,T.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jo darbas yra atlikti transporto priemonėms techninę apžiūrą. Jis nematė, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas. Jis tuo metu buvo toje pačioje patalpoje ir tikrino vienam automobiliui žibintus. Už jo tuo metu buvo kitas automobilis „Hyundai“ visureigis, kuriam jo kolega A. K. atliko techninę apžiūrą. Kai atlieka transporto priemonėms apžiūrą, jis visą dėmesį sutelkia į automobilį ir nestebi kitų, ką jie daro. Jam tikrinant minėto automobilio žibintus jis išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė atbuline eiga važiuojantį minėtą automobilį „Hyundai“ ir nuo žemės atsikeliantį vyriškį. Prie šio vyriškio jau buvo priėjusi, kaip suprato, jo dukra ir jų kolega A. R.. Vyriškiui padėjo nueiti atsisėsti ant kėdės. Jis vyriškio paklausė, ar jam reikalinga greitosios medicinos pagalba, bet jis jos atsisakė, pasakė, kad jam viskas gerai. Nuėjo pakviesti direktorių. Direktorius vyriškiui taip pat pasiūlė iškviesti medicinos pagalbą. Vyriškis kategoriškai atsisakė greitosios, jis nurodė, kad jam yra viskas gerai ir dėl šio įvykio jis yra pats kaltas. Paskui šis vyriškis atsistojo nuo kėdės ir nuėjo prie savo automobilio, nes tuo metu jo automobiliui buvo atliekama techninė apžiūra. O jis grįžo prie savo darbų, t. y. pabaigti automobiliui atlikti techninę apžiūrą. Kiek prisimena, po to minėto vyriškio automobilio techninės apžiūros jam dar kartą buvo pasiūlyta medicinos pagalba, bet jis jos ir vėl atsisakė. Šis vyriškis nurodė, kad pats nuvažiuos į ligoninę. Nori pasakyti, kad kai minėtas vyriškis kėlėsi nuo žemės, jis toje vietoje negalėjo būti, nes ši vieta yra pažymėta geltomis linijomis ir šioje vietoje yra įrengtas patikros keltuvas, ir ant jo būti ar vaikščioti žmonėms draudžiama (1 t., b. l. 57-60).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-02-15 dirbo UAB „T.“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jo darbas yra atlikti automobiliams techninę apžiūrą. Tikslios valandos neprisimena, bet tai galėjo būti apie 10-11 val. į UAB „T.“ vidaus patalpas įvažiavo automobilis „Audi A4“. Vairuotojui ir keleivei buvo pasakyta išlipti iš automobilio ir vairuotojui pakelti variklio gaubtą. Vairuotojui ir keleivei išlipus iš automobilio, jiems buvo pasakyta atsistoti ir stovėti prie sienos, kol bus atlikta automobilio techninė apžiūra. Tada į minėtą automobilį įlipo jis, patikrino automobilio stabdžius, paskui buvo važiuojama ant keltuvo. Pakėlęs automobilį jis jį pradėjo tikrinti. Tikrindamas kairės pusės priekinę pakabą išgirdo vyriško balso šaukimą už nugaros. Atsisukęs pamatė, kad jo tikrinamo automobilio vairuotojas guli nugriuvęs nugara ant žemės ir į jo dešinę koją yra įsirėmęs automobilio „Hyundai“, juodos spalvos, priekinis dešinės pusės ratas. Tuo metu už „Hyundai“ automobilio vairo sėdėjo jo kolega A. K.. Jis greitai pradėjo rodyti A., kad šis pavažiuotų atgal, nes mano, kad jis nematė to asmens, dėl to ir užvažiavo. A. pavažiavo atgal. Jis padėjo šiam vyriškiui atsistoti ir parodė jam, kur jis gali atsisėsti. Vyriausias kontrolierius J. J. nuėjo pakviesti direktoriaus. Atėjęs direktorius kelis kartus vyriškiui pasiūlė iškviesti greitąją, bet vyriškis jos atsisakė. Jis apžiūrėjęs šio vyriškio automobilį „Audi A4“, jį nuleido ir nuvažiavo iki šviesų patikros. Pamatė ateinantį vyriškį ir paprašė jo atsisėsti už vairo, nes jam reikėjo patikrinti šviesas. Po žibintų apžiūros, buvo matuojamas šio automobilio dūmingumas. Apžiūrėjęs visą automobilį, pasakė vyriškiui išvažiuoti iš patalpos ir palaukti išvados dėl automobilio techninės apžiūros. Pačio įvykio jis nematė ir nežino, kaip tas asmuo atsidūrė toje vietoje, kai į jį buvo įvažiuota. Šiam vyriškiui buvo nurodyta stovėti prie sienos. Toje vietoje, kur į šį vyriškį buvo įvažiuota, jis negalėjo stovėti, nes jis buvo peržengęs draudžiamą geltonos spalvos liniją (1 t., b. l. 63-66).
Iš kitų objektų - skaitmeninės laikmenos - apžiūros protokolo nustatyta, kad skaitmeninėje laikmenoje įrašyti du aplankai pavadinimu: „VK1“, „VK6“:
- Aplanke „VK1“ vaizdo medžiaga prasideda nuo 2019-02-15 11.06.00 val. ir trunka iki 2019-02-15 11.10.50 val. Vaizdo kamera yra fiksuota iš viršaus ir nukreipta į UAB „T.“ patalpą, kurioje yra atliekamos transporto priemonių techninės apžiūros. Matomos dvi važiuojamosios juostos, kurios yra apibrėžtos geltonos spalvos juostomis. Vienoje juostoje iš kairės pusės matomi pastatyti du automobiliai, t. y. „Ford“ ir „Hyundai“, ir prie jų kontrolieriai. Kitoje juostoje iš dešinės pusės matomas pastatytas automobilis „Audi“, kuriam kontrolierius atlieka techninę apžiūrą. Automobiliai matomi iš galo. Prie dešinės pusės sienos matomi stovintis vyras su mergina. Tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusysis A. V.. Matoma kaip kontrolierius pavažiuoja su „Audi“ automobiliu į priekį ir A. V., peržengdamas geltonos spalvos juostą, prieina prie automobilio „Audi“ galo kairės pusės ir stovi. Po to A. V. nueina prie „Audi“ automobilio galo dešinės pusės ir stovi. Po to A. V. apeina automobilį „Audi“ iš už galo ir iš automobilio kairės pusės nueina į automobilio priekį. A. V. grįžta prie automobilio „Audi“ galo ir stebi automobilį. Po to A. V., peržengdamas geltonos spalvos juostą, nueina ant važiuojamosios juostos, esančios iš kairės pusės, ir atsistojęs per vidurį tarp dviejų automobilių, kuriems atliekamos techninės apžiūros, stovi atsukęs nugarą. Tada matoma kaip automobilis „Hyundai“, kuriame už vairo sėdi kontrolierius, stovintis A. V. už nugaros, pradeda važiuoti ir užvažiuoja ant A. V., ko pasekoje jis nugriūva ant grindų. Matoma kaip mergina pribėga prie A. V.. Automobilis „Hyundai“ sustoja ir pavažiuoja atgal. Prie A. V. prieina kontrolierius. A. V. atsistoja. Paskui mergina A. V. palydi atsisėsti. Prie A. V. prieina kontrolieriai. Tuo baigiama vaizdo įrašo apžiūra.
- Aplanke pavadinimu „VK6“ vaizdo medžiaga prasideda nuo 2019-02-15 11.06.00 val. ir trunka iki 2019-02-15 11.23.40 val. Vaizdo kamera yra fiksuota iš viršaus ir nukreipta į UAB „T.“ patalpą, kurioje yra atliekamos transporto priemonių techninės apžiūros. Matomos dvi važiuojamosios juostos, kurios yra apibrėžtos geltonos spalvos juostomis. Vienoje juostoje iš kairės pusės matomas pastatytas automobilis „Audi“, kuriam kontrolierius atlieka techninę apžiūrą. Kitoje juostoje iš dešinės pusės matomi pastatyti du automobiliai, t. y. „Ford“ ir „Hyundai“, ir prie jų esantys kontrolieriai. Prie kairės pusės sienos matomas stovintis vyras, kuris tyrimo metu nustatyta yra nukentėjusysis A. V.. Matoma kaip kontrolierius pavažiuoja su „Audi“ automobiliu į priekį ir A. V., peržengdamas geltonos spalvos juostą, prieina prie automobilio „Audi“ galo dešinės pusės ir stovi. Po to A. V. praeina pro automobilio „Audi“ dešinę pusę, atsistoja prie šio automobilio priekio, pažiūri ir nueina už šio automobilio galo. Po to A. V., peržengdamas geltonos spalvos juostą, nueina ant važiuojamosios juostos, esančios iš dešinės pusės, ir atsistojęs per vidurį tarp dviejų automobilių, kuriems atliekamos techninės apžiūros, stovi atsukęs nugara. Tada automobilis „Hyundai“, stovintis A. V. už nugaros, pradeda važiuoti ir užvažiuoja ant A. V., ko pasekoje jis nugriūva ant grindų. Automobilis „Hyundai“ sustoja ir pavažiuoja atgal. Prie A. V. pribėga mergina, kuri padeda jam atsistoti. A. V. truputį paeina, atsiremia į automobilio pakeltuvą ir užsiima už kairės kojos. Prie A. V. stovi vienas kontrolierius ir netrukus prieina kitas kontrolierius, kuris vairavo automobilį „Hyundai“. Paskui mergina A. V. palydi atsisėsti. Prie sėdinčio A. V. prieina kontrolieriai. Prie A. V. prieina vėl kontrolierius su UAB „T.“ vadovu ir jie bendrauja. A. V. atsistoja ir su mergina ir UAB „T.“ vadovu prieina prie automobilio „Audi“, kuriam atliekama techninė apžiūra. Vėliau A. V. išeina iš vaizdo stebėjimo sektoriaus. UAB „T.“ vadovas bendrauja su kontrolieriais. A. V. grįžta į vaizdo stebėjimo sektorių ir atsistoja prie kairėje pusėje esančios sienos. Po to A. V. įlipa į „Audi“ automobilio vairuotojo vietą ir kontrolierius toliau atlieka automobiliui techninę apžiūrą. Prie A. V. vėl prieina UAB „T.“ vadovas ir jie bendrauja. A. V. su „Audi“ automobiliu išvažiuoja iš patalpos. Tuo baigiama vaizdo įrašo apžiūra (1 t., b. l. 89-91).
Iš UAB „T.“ 2019-02-19 pranešimo Nr. 47 nustatyta, kad įmonėje 2017-12-12 įsakymu Nr. 41 yra patvirtinta „Transporto priemonės valdytojo saugos elgesio instrukcija gamybinėse patalpose“, kuri yra iškabinta klientų aptarnavimo kasoje ir gamybinėje patalpoje skelbimų lentose, kur valdytojas gali susipažinti su saugaus elgesio instrukcija. Techninės apžiūros kontrolierius, prieš pradėdamas tikrinti transporto priemonę, informuoja valdytoją apie privalomą saugų jo elgesį ir nurodo, kad jis privalo būti prie savo automobilio, vykdyti techninės apžiūros kontrolieriaus nurodymus bei nevaikščioti po gamybines patalpas (1 t., b. l. 92, 93-95).
Iš mokėjimo nurodymo nustatyta, kad A. K. 2019-12-09 į nukentėjusiojo A. V. sąskaitą pervedė 200,00 Eur žalai atlyginti (2 t., b. l. 186).
BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą veiką – nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo – yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu ir parodymais bei byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. V. sveikatą, t. y. jis 2019 m. vasario 15 d., apie 11.08 val., UAB ,,T.“ esančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., dirbdamas UAB „T.“ įmonėje techninių apžiūrų kontrolieriumi, neįsitikinęs, jog automobilių judėjimo zonoje nėra klientų bei neįspėjęs jų pasišalinti iš šios zonos dėl galimo transporto priemonės judėjimo, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl neatsargumo užvažiavo ant minėtose patalpose stovėjusio kliento A. V. kairės kojos, tuo padarydamas pastarajam kairės pėdos padikaulių lūžius - išnirimus Lisfranko sąnaryje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp A. K. veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors ir nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam A. K. atliekant jo tiesiogines darbines funkcijas jo darbo vietoje, tačiau byloje taip pat yra nustatyta veikos kvalifikavimui itin reikšminga aplinkybė, kad A. K. nukentėjusįjį A. V. sužalojo atlikdamas ne šio asmens transporto priemonės, o kitos transporto priemonės, kuri priklauso A. K., techninę apžiūrą. Dėl to teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nustatytos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai kilo ne tik dėl kaltinamojo neteisėtų neatsargių veiksmų atliekant jam patikėtas darbo funkcijas. Jos kilo ir dėl netinkamos darbo organizavimo tvarkos jo darbo vietoje, kai vienu metu yra atliekamos kelių transporto priemonių techninės apžiūros ir kaltinamojo darbdavys UAB „T.“ nesiėmė pakankamų apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad transporto priemonių techninių apžiūrų vietoje nebūtų pašalinių asmenų. Ši aplinkybė reikšminga ne tik kvalifikuojant nusikalstamą veiką, bet ir sprendžiant civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiajam padarytos žalos klausimą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos neigiamos pasekmės kilo ne dėl to, kad A. K. netinkamai atliko savo darbines pareigas, o dėl to, kad į jo darbo vietą pateko pašalinis asmuo - nukentėjusysis, kurio veiksmų kaltinamasis neturėjo kontroliuoti, nedavė ir neturėjo pareigos duoti nukentėjusiajam kokius nors nurodymus, nes paslaugas nukentėjusiajam tuo metu teikė kitas techninių apžiūrų kontrolierius, liudytojas A. R.. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nebūtų buvęs sužalotas, jeigu UAB ,,T.“ esančiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įvykio metu būtų buvusi atliekama tik vienos transporto priemonės, priklausančios A. K., techninė apžiūra. Dėl to pagal kilusias pasekmes nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl kokių nors teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, kuriuos atliko kaltinamasis, o dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, kai jis pagal įvykio vietoje buvusias sąlygas turėjo ir galėjo numatyti, kad gali atsirasti kilusios pasekmės, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus bei to nenumatė.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo neatsargus netyčinis elgesys, kai jis, neįsitikinęs, jog automobilių judėjimo zonoje nėra klientų bei neįspėjęs jų pasišalinti iš šios zonos dėl galimo transporto priemonės judėjimo, vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užvažiavo ant minėtose patalpose stovėjusio kliento A. V. kairės kojos, ir šie jo veiksmai buvo nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis. Nusikalstama veika padarytas neatsargia kaltės forma (BK 16 straipsnio 3 dalis).
A. K. veika atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kadangi dėl kaltinamojo neatsargių neteisėtų veiksmų kilo nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis A. V..
A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti jį pagal laidavimą kaltinamojo motinai L. K., prašydami atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, jis nuoširdžiai galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra linkęs nusikalsti, yra dirbantis, atsakingas asmuo. Šį savo neatsargiai padarytą nusikaltimą kaltinamasis prašė vertinti kaip atsitiktinį ir nebepasikartosiantį. Jis prašė pagal laidavimą atiduoti jį mamai L. K., kuri verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Prokurorė su šiuo prašymu sutiko, kadangi A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę dėl to pripažino, yra pagrindas manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. O kaltinamojo motina L. K. yra tinkamas asmuo būti A. K. laiduotoja.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Apklausta teismo posėdžio metu L. K. patvirtino, kad sutinka būti A. K. laiduotoja ir užtikrinti, kad jis ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad ji yra A. K. mama, jie gyvena greta. Su sūnumi dažnai bendrauja, mato, kad sūnus dėl įvykio labai išgyvena. Savo sūnų apibūdino kaip labai atsakingą ir rūpestingą, darbštų žmogų. Gali drąsiai laiduoti, kad naujų nusikalstamų veikų jos sūnus nebepadarys. Pažymėjo, kad ir pati nėra buvusi teista ar bausta administracine tvarka, su vyru yra pensininkai, todėl jeigu reikėtų mokėti užstatą, tai galėtų sumokėti 200 Eur, didesnę sumą sumokėti iš gaunamų pajamų būtų sudėtinga.
A. K. yra teisiamas pirmą kartą ir už neatsargaus nusikaltimo padarymą, pripažino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neapdairumo, iš dalies atlygino nukentėjusiajam A. V. padarytą žalą, yra teigiamai charakterizuojamas, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą ir kuriantis šeimyninius santykius asmuo. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs proceso dalyvių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams ir jo baudžiamąją bylą nutraukti. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu ar be jo.
Aukščiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindo teismo išvadai, kad pirmą kartą suklydęs teisiamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netikslinga skirti užstatą, todėl laidavimas nustatomas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis A. V. šioje byloje pareiškė 14 781,48 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad patyrė 4781,48 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 203,67 Eur išlaidos vaistų pirkimui, 435,35 Eur transporto (kuro įsigijimo) išlaidos, kurias jis patyrė dėl būtinybės iš savo gyvenamosios vietos Plungės rajone važinėti į gydymo įstaigas, taip pat atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir sutvarkyti asmeninius buitinius reikalus, nes dėl patirto sužalojimo negalėjo savarankiškai vaikščioti ir naudotis kitomis susisiekimo priemonėmis, dėl sužalojimo ir būtinybės gydytis ir netekto darbingumo jis netekto 1175,70 Eur darbo užmokesčio ir dar neteks 2966,76 Eur pajamų dėl jam nustatyto nedarbingumo iki 2020-02-13. Nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti jam 10 000 Eur neturtinę žalą, susijusią su jo dvasiniu ir fiziniu skausmu, neigiamu poveikiu sveikatai ir išgyvenimais, pabloginusiais jo gyvenimo kokybę, bendravimo galimybes. Nurodo, kad dėl įvykio nukentėjusysis neteko darbo, be to, nebegali padėti sutuoktinei R. V. ūkininkauti. Dėl to teko sumažinti galvijų bandą, nuomojamų žemės sklypų plotus, ūkio darbų apimtis. Dėl netekto darbingumo ir negebėjimo padėti sutuoktinei, nukentėjusysis labai išgyvena, jaučiasi nepilnavertis, geria vaistus nuo depresijos. Jis vis dar tebejaučia kojos skausmus, akivaizdu, kad liekamieji reiškiniai pasireikš ir ateityje. Nurodė, kad draudimo bendrovė ADB Compensa Vienna Insurance Group išmokėjo nukentėjuasiajm 3500 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti ir 297,24 Eur išmoką turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad žala turėtų būti priteisiama subsidiariai iš civilinių atsakovų A. K., UAB „T.“, ADB Compensa Vienna Insurance Group ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvioje (2 t., 39-98, 185).
Teismo posėdžio metu A. V. palaikė savo reikalavimus dėl turitinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl sužalojimo neteko darbo, dabar yra bedarbis. 560-600 eurų uždirbdavo.
Sodra išmokėjo nedarbingumą. Gauna 84 eurus. Gavo 3500 Eur ir 297 Eur iš draudimo ir 200 Eur iš kaltinamojo. Nežino, kodėl jam mokėjo būtent Compensa. Šiuo metu dar negali dirbti. Visuose keturiuose pirštuose yra varžtai, pavasarį reikės operuoti. Mažina ieškinio reikalavimus draudimo bendrovės jam išmokėta suma. Po įvykio lankėsi pas gydytoją, geria vaistus nuo depresijos. Prašo atlyginti likusį neturtinės žalos skirtumą. Ligoninėje jis gulėjo gal 5 dienas, paskui po dviejų mėnesių ištraukė du geležis, reikėjo važiuoti tvarstytis. Lankė reabilitaciją Plungės sveikatos centre. Dvi savaites kasdien iš K. važinėjo į Plungę, paskui į reabilitaciją. Dalies kvitų neišsaugojo, vaistus perka iki šiol. Kaimynas vežiojo jį su jo automobiliu. Už procedūras nereikėjo mokėti. Pats pirko vaistus ir dabar dar vartoja vaistus nuo skausmo, yra iš dalies nedarbingas. Yra tikimybė, kad darbingumas atsistatys. Kai baigėsi nedarbingumas, jam pasakė, kad negali tęsti nedarbingumo pažymėjimo. Darbe direktorė pasakė, kad jis negali likti darbe, jei negali dirbti. Dėl to išėjo iš darbo savo noru. Sutinka su draudimo nurodytomis datomis, bet važiavo ir į perrišimus, kurie dokumentuose nenurodyti. Gali būti, kad po operacijos dar negalės dirbti. Paskaičiavimai dėl negautų pajamų teisingi. Žalą turėtų atlyginti bendrovė „T.“, kaltinamasis sužalojo jį netyčia. Kaltinamajam nereiškia jokių pretenzijų. Gal ir pats yra iš dalies kaltas. Tačiau jo niekas neperspėjo, kad niekur neitų, kol tikrino automobilį. Tada jis būtų niekur nėjęs.
Nukentėjusiojo advokatas G. Lukauskas prašė pareikštą ieškinį tenkinti visiškai, nes jis yra pagrįstas.
Civiliniai atsakovai A. K. ir UAB „T.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti tenkinamas, nes neturinė žala jam jau yra atlyginta. Išmokėtas žalos dydis atitinka pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose nustatomą ir priteisimą žalos dydį. Nepagrįsti ir reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusysis yra iš dalies darbingas, todėl turi galimybę dirbti pagal nustatytus apribojimus, prašo priteisti kuro sąnaudų išlaidas už tas dienas, kai į gydymo įstaigą nevyko, sunaudoto kuro keikiai yra labai dideli palyginus su atstumu, kurį turėjo nuvykti nukentėjusysis. Ieškinyje, prašydamas žalą atlyginti subsidiariai, nukentėjusysis nenurodė kas kieno atžvilgiu yra subsidiarus atsakovas. Taip pat nurodė, kad dėl patirtos žalos kaltas ir pats nukentėjusysis, kuris be perstojo lakstė po techninių apžiūrų centrą, nepaisydamas įspėjimų. Dėl nerūpestingo ir neatsakingo pačio nukentėjusiojo elgesio prašė mažinti nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį, jei teismas pripažintų, kad nukentėjusiajam išmokėtos žalos dydis yra nepakankamas (2 t., b. l. 119-123).
Teismo posėdžio metu civilinis atsakovas A. K. ir UAB „Transkona“ atstovas G. Degimas palaikė atsiliepime į civilinį ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinio netenkinti.
Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdantis veiklą per AAS „Baltic Insurance Company“ filialą pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo civilinį ieškinį atmesti, nes sutartis su UAB „T.“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011.1 pagrindu. Šių taisyklių specialiųjų sąlygų 4 skirsnyje yra išvardinti nedraudžiamieji įvykiai. Šio skirsnio 4.1.23 punktas nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti žalą, susijusią su žala dėl motorinių transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eksploatavimu. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, buvo apdrausta ADB Compensa Vienna Insurance Group transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir apskaičiavo bei išmokėjo nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą (2 t., b. l. 127-156).
Civilinio atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai nagrinėti bylą šio atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta šio civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo atmesti ieškinio reikalavimus šio civilinio atsakovo atžvilgiu ir spręsti jų pagrįstumą UAB „T.“ atžvilgiu. Pažymėjo, kad neginčijo nukentėjusiojo teisės į žalos atlyginimą, tačiau faktinės įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už žalą yra atsakinga UAB „T.“ ar jos atsakomybę apdraudęs draudikas BTA, kadangi transporto priemonė buvo valdoma išimtinai UAB „T.“ techninės būklės vertinimo procesui įgyvendinti. Dėl to Compensa, kaip transporto priemonės Hyundai valdytojo draudikas, negali atsakyti už UAB „T.“ teikiamų paslaugų kokybę ir trūkumus. Compensa tokios rizikos neapdraudė, ji neapima TPVCAPD sutarties dalyko, už tokią riziką draudimo įmoka nebuvo apskaičiuota ir sumokėta. Nors Compensa ir atlygino dalį nukentėjusiojo reikalaujamos žalos sumos, tai negali būti pagrindu reikalauti ir likusios žalos atlyginimo iš šio civilinio atsakovo. Nurodė, kad nukentėjusysis netinkamai apskaičiavo negautas pajamas, pateikė negautų pajamų skaičiavimą ir metodiką, nurodė, kad nukentėjusysis nedarbingumo metu negavo 389,60 Eur pajamų. Negautos pajamos po gydymo pabaigos – dalinio darbingumo lygio nustatymo laikotarpiu (6 mėn.) sudaro 886,50 Eur ir nukentėjusysis iš viso negavo 1276,10 Eur pajamų. Likusi reikalavimo dalis dėl negautų pajamų turi būti atmesta kaip nepagrįsta. Taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis yra tik iš dalies nedarbingas, todėl nustatytomis sąlygomis jis gali dirbti. Žala jam gali būti atlyginama tik toje dalyje, kuria jis yra nedarbingas. Dėl reikalavimo priteisti 435,35 Eur išlaidas kurui įsigyti nurodė, kad negali būti priteisiamos išlaidos kurui, patirtos tenkinant nukentėjusiojo ir jo šeimos buitinius poreikius, o išlaidos ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, turėtų būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo. Pateikė detalų skaičiavimą, pagal kurį apskaičiavo 131,44 Eur sumą pagal faktinį nukentėjusiojo apsilankymų medicinos įstaigoje skaičių ir kilometrų į abi puses skaičių ir šią sumą nukentėjusiajam jau išmokėjo. Dėl reikalavimo priteisti išlaidas medikamentams nurodė, kad yra išmokėjusi 165,80 Eur išmoką nukentėjusiajam šioje dalyje pagal nukentėjusiojo pateiktus kvitus, pagrindžiančius šias išlaidas, pažymėjo, kad buvo kompensuotos išlaidos, susijusios su sužalojimu. Tai, kad nukentėjusysis išsaugojo ne visus kvitus, negali būti laikoma pagrindu priteisti jam didenę sumą. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad nukentėjusysis nepagrįstai nurodo, kad neigiamos pasekmės turi liekamuosius reiškinius ir jie pasireikš ateityje, nes medicininiai dokumentai patvirtina, kad jo gijimas buvo teigiamos dinamikos, be komplikacijų, dėl to nėra pagrindo didinti priteisiamos neturtinės žalos dydį. Įvertinus nukentėjusiojo skausmą, patirtus sunkumus ir nepatogumus, neturtinė žala neturėtų būti didesnė kaip 3500 Eur. Ją civilinis atsakovas jau išmokėjo, o likusioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas (2 t., b. l. 159-168).
Civilinio atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai nagrinėti bylą šio atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta šio civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad civilinis atsakovas ADB Compensa Vienna Insurance Group yra išmokėjusi nukentėjusiajam A. V. dėl 2019-02-15 įvykio 297,24 Eur išmoką turtinei žalai atlyginti ir 3500 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 165-166), kaltinamasis A. K. atlygino nuknetėjusiajam 200,00 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 186). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad šiomis sumomis mažina savo ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti likusias jo ieškinyje nurodytas sumas. Nors ADB Compensa Vienna Insurance Group atsiliepime nurodė, kad ketina įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą dėl šių išmokėtų sumų, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje išmoką nukentėjusiajam išmokėjęs šis civilinis atsakovas iš esmės neginčija nukentėjusiojo reikalavimo teisės į nurodyto dydžio žalos atlyginimą, jis ginčija tik savo, kaip subjekto, turinčio pareigą atlyginti nurodytą žalą, tinkamumą ir nereikalauja iš nukentėjusiojo grąžinti jam jau išmokėtas sumas. Taigi teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam A. V. jau yra atlyginta 3500 Eur neturtinė žala ir 497,24 Eur turtinė žala.
Remiantis CK 6.283 straipsniu, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nustolius ir neturtinę žalą.
Įvertinus nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos dydį (4781,48 Eur Eur), civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamojo jam jau atlygintą sumą (497,24 Eur) ir proceso dalyvių argumentus dėl A. V. netektos darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo bei kuro sąnaudas ir vaistų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, teismas pripažįsta, kad civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ jau yra atlyginęs ieškovui visą rašytiniais įrodymais pagrįstą turtinę žalą, patirtą dėl išlaidų medikamentams ir kurui įsigyti. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad draudimo bendrovė pagrįstai išminusavo iš medikamentams įsigyti patirtų išlaidų tas išlaidas, kurios buvo skirtos medikamentų, nesusijusių su nukentėjusiojo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui, įsigijimu. Nukentėjusiojo nurodyti argumentai, kad jis išsaugojo ne visus kvitus, pagrindžiančius jo patirtas gydymo išlaidas, negali būti vertinami kaip pagrindas priteisti visas jo nurodytas išlaidas, nes teismas neturi jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytų išlaidų dydį. Neišsaugojęs tam tikrų paslaugų ar prekių įsijimą patvirtinančių dokumentų, nukentėjusysis turi pats prisiimti atsakomybę už patirtų išlaidų padengimą ir negali reikalauti jų atlyginimo iš kitų asmenų, pripažintų atsakingais už jam padarytos žalos atlyginimą. Teismas sutinka su civilinių atsakovų išdėstytais argumentais, kad negali būti kompensuojamos visos nukentėjusiojo patirtos kuro išlaidos, nes šiuo atveju turi būti kompensuojamos tik dėl nukentėjusiojo gydymo patirtos kuro sąnaudos, kurios pagal pateiktus kvitus gerokai viršija reikalingas nukentėjusiajam iš savo gyvenamosios vietos nuvykti į gydymo įstaigas, esančias Plungėje ir Klaipėdoje. Išlaidos, patirtos tvarkant buities reikalus, nėra siejamos su nukentėjusiojo gydymu ir jo patirtais sužalojimais, nes tokias išlaidas nukentėjusysis būtų patyręs net ir tuo atveju, jei nebūtų buvęs sužalotas. Be to, nuknetėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį vežiojo kaimynas su nukentėjusiojo transportu, dėl to nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis galėjo patirti papildomų išlaidų, susijusių su transporto paieškomis ar būtinybe keliauti viešuoju transportu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pervedė 200,00 Eur nuknetėjusiajam, nurodydamas, kad siekia kompensuoti nuknetėjusiojo gydymo išlaidas, teismas sprendžia, kad ši suma yra pakankama padengti nukentėjusiojo rašytiniais įrodymais nepagrįstas papildomas išlaidas, patirtas tiek dėl vykimo į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas, tiek įsigijant medikamentus.
Dėl civilinio ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas, iš viso 2966,76 Eur, teismas pažymi, kad nesutinka su ieškinyje pateiktu jų skaičiavimu (2 t., 41 b. l.). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. savo negautas pajamas apskaičiavo pagal 2018 m. spalio, lapkričio gruodžio mėnesį gautą vidutinį darbo užmokestį, atimdamas iš gautos sumos jam paskirtas išmokas. Tačiau toks skaičiavimas neatitinka teisės aktais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, o būtent Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo, patvirtinto LietuvosRespublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 6.1 punkto reikalavimų. Negalima sutikti su nukentėjusiojo atstovo argumentais, kad nukentėjusysis pasirinko tuos mėnesius, kai jis gavo didesnį užmokestį, nes toks pasirinkimas gal ir palankus nukentėjusiajam, tačiau neužtikrina teisingo nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimo. Priteisiant nukentėjusiajam negautas pajamas, turi būti laikomasi nustatytų teisės aktų reikalavimų. Pats nukentėjusysis pripažįsta, kad jo negautos pajamos turi būti skaičiuojamos nustačius jo vidutinį darbo užmokestį. Kaip jau minėta, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį turi būti vadovaujamasi Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo, patvirtinto LietuvosRespublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu. Vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais civilinis atsakovas draudimo bendrovė Compensa apskaičiavo iš viso 1276,10 EUR nukentėjusiojo negautų pajamų. Teismas sutinka su civilinio atsakovo nurodytais argumentais, kad grindžiant negautų pajamų sumos apskaičiavimą, pirma būtina išskirti du laikotarpius - gydymo laikotarpį (nedarbingumą) iki 2019-07-24, kai jis baigiamas, ir dalinio darbingumo lygio nustatymo laikotarpį nuo 2019-08-14 iki 2020-02-13.
Nors civilinis atsakovas nurodė, kad apskaičiuodamas nukentėjusiojo negautas pajamas, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, būtent 8 šių taisyklių punktu, kuris numato, kad mokėtina draudimo išmoka yra apskaičiuojama iš iki eismo įvykio gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas, o šiuo atveju įvykis buvo vertinamas ne kaip eismo įvykis. Tačiau minėto atsakovo pateiktas skaičiavimas yra aktualus ne tik nustatant negautas pajamas įvykus eismo įvykiui, bet yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Todėl teismas neturi pagrindo nesiremti civilinio atsakovo pateiktu nukentėjusiojo negautų pajamų skaičiavimu, kuris yra iš esmės teisingas ir pagrįstas, atspindi realią nukentėjusiojo situaciją. Taigi, remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650, 6.1 punktu, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis Nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 metų vasario mėnesį, todėl nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už tris kalendorinius mėnesius iki mėnesio, kada nukentėjusysis buvo sužalotas (lapkritis, gruodis, sausis). Šiuo laikotarpiu nukentėjusysis gavo 1545,02 Eur pajamų. Šį laikotarpį iki įvykio, sudarė iš viso 61 darbo diena, todėl padalijus gautas pajamas (1545,02) iš darbo dienų skaičiaus (61), gaunamas vidutinis vienos darbo dienos užmokestis - 25,33 EUR. Pastaroji vertė aktuali apskaičiuojant užmokesčio sumą, kurią nukentėjusysis galėjo gauti, jei nebūtų sužalotas. Taigi laikino nedarbingumo trukmė - iš viso 106 darbo dienos, todėl šį skaičių padauginus iš vienos darbo dienos vertės (25,33), gaunama 2684,98 EUR suma, kuri reikštų nukentėjusiojo pajamas, jei įs nebūtų sužalotas. Iš šios sumos turi būti išskaičiuota visa išmokėta ligos pašalpa, kuri sudaro iš viso 2295,38 EUR sumą, taigi iš viso nukentėjusysis dėl sužalojimų nedarbingumo metu negavo 389,60 EUR pajamų.
Negautos pajamos po gydymo pabaigos - dalinio darbingumo lygio nustatymo laikotarpiu (6 mėn.), apskaičiuojamos pagal vidutinį 1 mėnesio uždarbį iki įvykio, kuris yra 515,01 EUR (1545,02 / 3 mėn. = 515,01 EUR). Iš pastarosios reikšmės turi būti atimta 84 EUR nedarbingumo pensija ir gauta suma sumažinta 55 proc. (išsaugotas darbingumo lygis). Taigi gaunama 147,75 EUR mėnesio negautų pajamų suma (515,01 - 55 proc. - 84 EUR), kuri dauginama iš nustatyto dalinio darbingumo laikotarpio (6 mėn.) ir gaunama 886,50 EUR suma. Sudėjus iš viso nukentėjusiojo dėl sužalojimų nedarbingumo metu negautas 389,60 EUR pajamas su dalinio darbingumo laikotarpiu nukentėjusiojo negaunama 886,50 EUR suma, gaunama nukentėjusiojo realiai negautų 1276,10 EUR pajamų suma, kuri ir priteistina nukentėjusiajam.
Nors civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Tačiau CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis neteko ne viso, o 45 procentų darbingumo ir jam laikinai yra nurodytos sąlygos, kuriomis jis gali dirbti. Iš 2019-08-19 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad nukentėjusiajam nerekomenduojama dirbti tik keliant sunkesnius kaip 15 kg krovinius rankomis, fdirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, taip pat darbą aukštyje, jokių kitų ribojimų nenustatyta, darytina išvada, kad nukentėjusysis iš esmės gali užsiimti darbine veikla, kuri atitinka rekomenduojamus apribojimams. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo būklė pamažu gerėja ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neturės galimybių dirbti panašaus pobūdžio ir kvalifikacijos darbą, kokį turėjo iki sužalojimo, darytina išvada, kad priteisti nukentėjusiajam didesnę nei aukščiau aptarta negautų pajamų sumą nėra teisinio pagrindo. Ieškovo reikalavimas priteisti jam 1276,10 Eur negautų pajamų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, likusi ieškinio reikalavimų dalis priteisti jam 2866,36 Eur (4142,46 Eur – 1276,10 Eur) negautų pajamų atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimo priteisti jam neišmokėtą 6500 Eur neturtinę žalą teismas pažymi, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum – visiškas teisių atkūrimas) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Taigi asmens kaltė yra vienas iš kriterijų, nulemiančių priteistinos žalos dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. jo transporto priemonės techninės apžiūros metu atliekant jo transporto priemonės techninę apžiūrą nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų, nes intensyviai judėjo po visą patalpą ir nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sužalotas, įvyko tada, kai jis atsidūrė kitos transporto priemonės tikrinimo vietoje. Toks pačio nukentėjusiojo A. V. elgesys, kai jis atsidūrė kitos transporto priemonės tikrinimo zonoje, kuri yra išskirta, t. y. pažymėta ryškia geltona linija, negali būti vertinamas kaip pakankamai rūpestingas ir atidus. Dėl to darytina išvada, kad pats nukentėjusysis iš dalies prisidėjo prie neigiamų pasekmių kilimo jo sveikatai. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pats nukentėjusysis. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgia nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-372-942/2015). Nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios buvo sužalota jo koja, jis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo ir darbo galimybių sumažėjimą, jam nustatytas laikinas nedarbingumas. Nukentėjusiojo įvardinti vidiniai pasikeitimai, atsiradęs nepasitenkinimas savimi dėl negebėjimo pagelbėti šeimai, depresija, darbo netekimas, negalėjimas gauti papildomų pajamų ir taip sukurti savo šeimai didesnę materialinę gerovę irgi yra susiję su šiuo įvykiu. Teismas įvertinęs, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis A. K. nesiekė, paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys taip pat lėmė neigiamų pasekmių jam atsiradimą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam išmokėta 3500 Eur išmoka yra pakankama jo patirtai neturinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajam išmokėtos 3500 Eur žalos dydis atitinka suformuotą teismų praktiką ir priteisti didesnę neturtinės žalos sumą nėra teisinio pagrindo. Nukentėjusiojo argumentai, kad jis nebegali pagelbėti savo sutuoktinei dirbti ūkio darbus ir dėl to jaučiasi labai blogai, tai didina jo patiriamus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, kaip jau minėta, teismo vertinimu, yra svarbūs, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau nesudaro pagrindo didinti nukentėjusiajam jau išmokėtos išmokos dydį. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nukentėjusiojo nurodyti argumentai dėl galvijų bandos mažinimo, nuomojamų žemės plotų atsisakymo ir pan. nevertinami kaip reikšmingi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes jie gali lemti tam tikrų nuknetėjusiojo turtinių interesų pablogėjimą, pajamų sumažėjimą ir tokiu būdu nukentėjusiajam galėtų būti padaryta turtinė žala, kurios šiais argumentais nagrinėjamu atveju nuknetėjusysis negrindžia ir pajamų sumažėjimo neįrodinėja. Dėl to apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai dėl neatlygintos 6500 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. 1589,17 Eur žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo A. V. gydymo (2 t., b. l. 107-110). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis A. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir jo gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidos (pagal pridėtus gydymo paslaugų išrašus). Šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Nustatyta, kad nukentėjusiusysis A. V. dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigose – VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje bei VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje jam buvo teikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos, atliekami būtini tyrimai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 1589,17 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais).
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis A. K. nukentėjusįjį sužalojo darbo metu, atlikdamas savo darbą. Remiantis CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalimis, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Todėl tiek nukentėjusiajam A. V. dėl negautų pajamų padarytą 1276,10 Eur priteistiną turtinę žalą, tiek PSDF biudžetui padarytą žalą, susijusią su nukentėjusiojo A. V. gydymu, remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi turėtų atlyginti šioje byloje civiliniu atsakovu pripažintas kaltinamojo A. K. darbdavys UAB „T.“. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „T.“ buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutratį Nr. BCAD (duomenys neskelbtini) su AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančia savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvioje (2 t., b. l. 133 -156). Pagal šią sutartį buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą draudėjui vykdant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, techninę ekspertizę, techninės būklės vertinimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. V. buvo padaryta transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu ir dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo kaltu šioje byloje pripažintas UAB „T.“ darbuotojas kaltinamasis A. K., tuo metu atlikęs tiesiogines savo darbo funkcijas, t. y. atlikdamas transporto priemonės privalomą techninę apžiūrą. Todėl remiantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011.1, galiojančių nuo 2018-05-15, kurios yra neatskiriamas draudimo sutarties priedas, 15.15 skirsnio 1.2 ir 1.3 punktais, draudikas yra atsakingas už šiuo atveju nukentėjusiajam bei Valstybinei ligonių kasai prie SAM padarytą žalą ir remiantis CK 6.987 straipsniu privalo ją atlyginti. Atsakovo argumentai, kad vertinamas įvykis yra nedraudžiamasis įvykis, remiantis Taisyklių 4.1.23 punktu atmetami kaip nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta ne transporto priemonės valdytojui ekslpoatuojant transporto priemonę, o atliekant transporto priemonės techinę apžiūrą, kuri patenka į draudimo objektą.
Byloje yra pateiktas kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis A. V. sumokėjo advokatui Gediminui Lukauskui 900,00 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje (atstovavimas teismo posėdžiuose, civilinio ieškinio rengimas, bendravimas su draudimo bendrovėmis sprendžiant žalos nukentėjusiajam atlyginimo kalusimą), ši suma pripažįstama visiškai pagrįsta. Nors BPK 104, 105 straipsniuose nurodyta, kad proceso išlaidomis teismo pripažintos išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo, įvertinus tai, kad esminė nukentėjusiojo atstovo darbo šioje byloje sritis buvo civilinio ieškinio pagrindimas, ir vadovaujantis BPK 113 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93-99 straipsniais, šios išlaidos lygiomis dalimis (po 450,00 Eur) priteisiamos nukentėjusiajam A. V. iš kaltinamojo A. K. ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvioje, apdraudusio kaltinamojo darbdavio UAB „T.“, atsakingo už žalos atlyginimą, civilinę atsakomybę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. K. (A. K.) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui laiduotojai L. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį ir priteisti jam iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančios savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 1276,10 Eur turtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvioje, įmonės kodas 300665654, po 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Patenkinti civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvioje, įmonės kodas 300665654, 1589,17 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 17 centų) Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti A. K., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo medžiaga – palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rima Gudienė