Civilinė byla Nr. e2S-3593-1187/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07554-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.5.15

(S)

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Smartukas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl piniginio reikalavimo priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Ovirama“ (toliau – skolininkė, apeliantė) kreditorei UAB „Smartukas“ (toliau – kreditorė) 14 092,10 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 20 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 230 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismo 2024 m. lapkričio 20 d. įsakymą panaikino ir patvirtino kreditorės UAB „Smartukas“ ir skolininkės UAB „Ovirama“ 2024 m. gruodžio 9 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis).

3.       Kreditorė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį – dėl skolos ir 0,05 procentų dydžio delspinigių nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi dienos išieškojimo. Nurodė, kad iki 2025 m. sausio 28 d. skolininkė turėjo sumokėti 3 322,10 Eur, tačiau sumokėjo tik 402 Eur. 

4.       Skolininkė atsiliepime į kreditorės prašymą nurodė, kad pagal grafika? įmokos sumokėtos, skolininkės vadovas susisiekė su kreditorės vadovu ir pastarasis patvirtino, jog pretenzijų neturi.

5.       Kreditorė pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skolininkė likusią sumą 2 920,10 Eur sumokėjo po prašymo išduoti vykdomąjį raštą teismui pateikimo, todėl prašo neišduoti vykdomojo rašto.

6.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi tenkino skolininkės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsiėmimo ir kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo paliko nenagrinėtą bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

7.       2025 m. liepos 31 d. kreditorė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį dėl netinkamo ja patvirtintos Taikos sutarties vykdymo – išieškoti kreditorei iš skolininkės 6 600 Eur skolą, 304,69 Eur delspinigius ir po 3,30 Eur delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2025 m. liepos 29 d. iki visiško atsiskaitymo su kreditore dienos.

II.       Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą ir išdavė kreditorei vykdomąjį raštą – išieškoti kreditorei iš skolininkės UAB „Ovirama“ 6 600 Eur skolą, 304,69 Eur delspinigius ir po 3,30 Eur delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2025 m. liepos 29 d. iki visiško atsiskaitymo dienos.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą Taikos sutartį, skolininkė iki 2025 m. liepos 25 d. privalėjo kreditorei sumokėti 9 922,10 Eur (2 222,10 + 1 100 + 1 100 +1 100 +1 100 +1 100 +1 100 +1 100). Kreditorės pateikti įrodymai, kurių skolininkė iki teismo posėdžio momento nepaneigė, patvirtina, jog skolininkė kreditorei yra sumokėjusi 2025 m. sausio 10 d. 402 Eur, 2025 m. vasario 6 d. 2 920,10 Eur, t. y. viso 3 322,10 Eur, tokiu būdu vėluodama sumokėti 6 600 Eur skolą (paskaičiuotos pagal 8 pirmuosius mokėjimus – iki 2025 m. liepos 25 d.), dėl kurios išduotinas vykdomasi raštas.

10.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė: „Jei skolininkė pažeidžia šioje sutartyje 1 straipsnyje nurodytus skolos mokėjimo terminus, ji moka kreditorei jai pareikalavus 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo su kreditore dienos.“. Vadovaujantis šia Taikos sutarties nuostata, skolininkė iki 2025 m. liepos 28 d. privalėjo sumokėti 304,69 Eur delspinigių, be to, privalo mokėti po 3,30 Eur delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2025 m. liepos 29 d. iki visiško atsiskaitymo su kreditore dienos.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

11.       Apeliantė (skolininkė) UAB „Ovirama“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir sprendimo vykdymo klausimą atidėti / išdėstyti, įpareigojant skolininkę įvykdyti įsipareigojimus per ilgesnį laikotarpį (jeigu teismas pripažintų, kad taikos sutarties nevykdymas įvyko); sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą iki šio skundo išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentai:

11.1                      Taikos sutarties nevykdymas sąlygotas objektyvių aplinkybių, kadangi įmonė šiuo metu susiduria su laikinomis finansinėmis problemomis, kurios iš esmės apsunkina bet kokių piniginių įsipareigojimų vykdymą.

11.2                      Teismas formaliai konstatavo taikos sutarties sąlygų nevykdymą, tačiau nevertino galimybės sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į susidariusią ekonominę situaciją, toks sprendimas būtų teisingesnis ir labiau atitiktų abiejų šalių interesus.

11.3                      Teismas konstatavo, kad nutartį įkėlė per EPP sistemą, tačiau skolininkė ja nesinaudoju, o ir pranešimo jokio negavo, kad ten turi pasitikrinti, todėl ir neturėjo galimybės tinkamai parašyti atsiliepimą.

12.       Kreditorė UAB „Smartukas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1                      Kreditorei pateikus įrodymus, kad skolininkė tinkamai neįvykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, teismas pagrįstai bei teisėtai 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą. Priimant šią nutartį teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės bei proceso teisės normas.

12.2                      Nepagrįstai skolininkė teigia, kad teismas savo iniciatyva turėjo spręsti dėl dalies, kurioje neįvykdyta taikos sutartis, vykdymo atidėjimo ir/ar išdėstymo. Jokio tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo nebuvo. Skolininkė buvo tinkamai informuota apie procesą, tačiau neteikė nei prašymo pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, nei įrodymų, kodėl jai reikėtų suteikti papildomas prievolės įvykdymo nuolaidas, skirtingas nuo padarytų pačioje taikos sutartyje skolos sumokėjimą išdėstant atitinkamais terminais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacijos objektas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutartie nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       CPK nustato galimybę šalims bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutarties sudarymas, taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

17.       Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų. Teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024, 18 punktas).

18.       Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 29 punktas).

19.       Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarka reglamentuota CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Pagal šią teisės normą, teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.   

20.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 30 punktas). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016; 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025).

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Taikos sutartimi, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi, šalys susitarė, jog skolininkė sumoka kreditorei 14 092,10 Eur skolą ir 230 Eur bylinėjimosi išlaidas, mokėjimus išskaidant į 12 dalių:

1) 2 222,10 Eur mokėjimas atliekamas iki 2024 m. gruodžio 25 d.;

2) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. sausio 25 d.;

3) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. vasario 25 d.;

4) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. kovo 25 d.;

5) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. balandžio 25 d.;

6) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. gegužės 25 d.;

7) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. birželio 25 d.;

8) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. liepos 25 d.;

9) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. rugpjūčio 25 d.;

10) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. rugsėjo 25 d.;

11) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. spalio 25 d.;

12) 1 100 Eur mokėjimas atliekamas iki 2025 m. lapkričio 25 d. 

22.       Šalys Taikos sutarties 2 punktu taip pat susitarė, kad jei skolininkė pažeidžia šioje sutartyje 1 straipsnyje nurodytus skolos mokėjimo terminus, ji moka kreditorei jai pareikalavus 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo su kreditore dienos. 

23.       Kreditorė 2025 m. liepos 31 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį dėl netinkamo ja patvirtintos Taikos sutarties vykdymo – išieškoti kreditorei iš skolininkės 6 600 Eur skolą, 304,69 Eur delspinigius ir po 3,30 Eur delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2025 m. liepos 29 d. iki visiško atsiskaitymo su kreditore dienos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi kreditorei išdavė vykdomąjį raštą dėl minėtos skolos ir delspinigių iš skolininkės išieškojimo.

24.       Apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantės įmokų nemokėjimas buvo netyčinis, o apeliantė įmokų neatliko dėl objektyvių aplinkybių, nes neturėjo finansinių galimybių. 

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog skolininkė iki 2025 m. liepos 25 d. privalėjo kreditorei sumokėti 9 922,10 Eur (2 222,10 + 1 100 + 1 100 +1 100 +1 100 +1 100 +1  100 +1 100), tačiau skolininkė yra sumokėjusi 2025 m. sausio 10 d. 402 Eur ir 2025 m. vasario 6 d. 2 920,10 Eur, t. y. viso 3 322,10 Eur, tokiu būdu vėluodama sumokėti 6 600 Eur skolą (paskaičiuotos pagal 8 pirmuosius mokėjimus – iki 2025 m. liepos 25 d.).

26.       Šiuo atveju nenustatyta, jog taikos sutarties sąlygos nėra priverstinai vykdytinos, yra neaiškios ar dviprasmiškos. Apeliantė taikos sutarties sąlygų nekvestionuoja, taip pat neginčija ir aplinkybių, jog Taikos sutartis nevykdoma joje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog Taikos sutarties sąlygos nebuvo vykdomos dėl laikinų finansinių sunkumų nevertintina kaip paneigianti kreditorės teisę reikalauti priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo. Apeliantė sudarydama Taikos sutartį turėjo įvertinti jos sąlygas ir galimybes ją vykdyti. Šiame kontekste pritartina kreditorei, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo ir išdėstymo.

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nustačius, jog taikos sutartis yra nevykdoma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas vykdomajam raštui pagal Taikos sutartį išduoti.

28.       Skundžiamos nutarties teisėtumą apeliantė kvestionuoja ir dėl netinkamo informavimo apie kreditorės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartį įkėlė per EPP sistemą, tačiau skolininkė ja nesinaudoju, o ir pranešimo jokio negavo, kad ten turi pasitikrinti, todėl ir neturėjo galimybės tinkamai parašyti atsiliepimą.

29.       Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

30.       Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmė ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 2 d. 14.00 val. Taip pat minima nutartimi nutarė UAB „Ovirama“ išsiųsti šią nutartį ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei išaiškino, kad ji per 7 dienas privalo pateikti atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Aptariama nutartis apeliantei išsiųsta 2025 m. rugpjūčio 21 d. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė šį atskirąjį skundą pateikė teismui išsiųsdama jį iš savo el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad el. paštu, kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė skolininkei procesinius dokumentus, skolininkė naudojasi.

32.       Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantė buvo tinkamai informuotą apie kreditorės prašymą bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. priimtą nutartį. Be to, skolininkė teisę būti išklausyta iš esmės įgyvendino pasinaudodama apeliacijos teise.

Dėl apeliantės atskirajame skunde pareikštų prašymų

33.       Apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir sprendimo vykdymo klausimą atidėti / išdėstyti, įpareigojant skolininkę įvykdyti įsipareigojimus per ilgesnį laikotarpį bei sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą iki šio skundo išnagrinėjimo. 

34.       CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

35.       Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio ar kito procesinio dokumento pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).

37.       Taigi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

38.       Be to, Pagal 337 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi, atskirajame skunde turi būti suformuluojamas prašymas pagal vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytų apeliacinės instancijos teismo teisių (306, 338 straipsniai).

39.       Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinių (ir atskirųjų) skundų nagrinėjimo specifiką, pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde reiškia papildomą reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėjamas skundžiamoje nutartyje. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas Taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymo klausimas, tuo tarpu atskirajame skunde pateiktas naujas reikalavimas – sprendimo vykdymo klausimą atidėti / išdėstyti, įpareigojant skolininkę įvykdyti įsipareigojimus per ilgesnį laikotarpį bei sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą iki šio skundo išnagrinėjimo, nenagrinėtinas apeliacine tvarka.

40.       Pasisakant dėl skolininkės prašymo sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą iki šio skundo išnagrinėjimo, pažymėtina, kad apeliantė iš esmės prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi atskirasis skundas pateiktas pirmosios instancijos teismui, t. y. prašymas pareikštas, kuomet byla dėl ginčo esmės buvo pirmosios instancijos teismo žinioje, šio prašymo nagrinėjimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (147 straipsnio 1-2 dalys). Visgi, pažymėtina, kad skolininkei pateikus atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis neįsiteisėja iki atskirojo skundo išnagrinėjimo dienos – apeliacinės instancijos teismo šios nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos, atitinkamai, byloje negalėjo būti (ir nebuvo) išduodamas vykdomasis raštas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės prašymas dėl vykdomojo rašto neišdavimo, iš esmės nėra aktualus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

41.       Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos  tinkamai taikė ir aiškino vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43.       Kreditorė pateikė pagrindžiančius įrodymus į bylą, kad patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl skolininkės atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos kreditorei iš skolininkės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Atmesti apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“ atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Smartukas“, juridinio asmens kodas 302662048, iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Ovirama“, juridinio asmens kodas 303206510, 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė