(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, JSC „Latvijas tilti“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vykdant supaprastinto atviro konkurso „Tilto per Jiesią valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus 18,86 km rekonstravimas“ (toliau – Konkursas) procedūras priimtus sprendimus, kuriais nuspręsta netenkinti AB „Kauno tiltai“ pretenzijos reikalavimų bei nuspręsta JSC „Latvijas tilti“ kvalifikaciją pripažinti tinkama ir šio tiekėjo pasiūlymą įtraukti į preliminarią pasiūlymų eilę; 2) pripažinti, kad JSC „Latvijas tilti“ neatitinka Konkurso pirkimo dokumentuose įtvirtintų minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę Konkurse.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomo Konkurso procedūras bei uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su šiame viešėjame pirkime pripažintu laimėtoju JSC „Latvijas tilti“, o esant sutarčiai sudarytai, sustabdyti jos vykdymą. Nurodė, kad dėl padarytų VPĮ įtvirtintų imperatyvių teisės normų pažeidimų Konkurso laimėtoju bus pripažinta kita įmonė, su kuria atsakovas, baigęs pretenzijų nagrinėjimo procedūras, turės teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeistas teisės principas ex iniuria non orbitur ius, o ieškovo teisė į teisminę gynybą taptų niekine. Sudarius ir pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisingumo įvykdymas šioje byloje pasidarys sudėtingesnis arba neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo AB „Kauno tiltai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie realiai kylančią grėsmę sprendimo įvykdymui, taip pat įrodymų, pagrindžiančių, jog sustabdžius procedūras bus išvengta nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo, bei bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Pasak teismo, konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Atsižvelgdamas į tai, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, galimai būtų sutrikdytas saugus eismas tilto per Jiesią valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus 18,86 km ir būtų pažeistas viešasis interesas, teismas sprendė, kad eismo dalyvių saugumo ir jų sveikatos užtikrinimas valstybinės reikšmės keliuose laikytini prioritetu prieš ieškovo interesus, net ir tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys ir būtų patenkintas. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas AB „Kauno tiltai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir pritaikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priešingai, nei nurodė teismas, viešasis interesas yra pažeidžiamas nesustabdžius Konkurso, kadangi ieškinio patenkinimo atveju turės būti nutraukta jau pasirašyta ir vykdoma sutartis su nekvalifikuotu bei Konkurso sąlygų reikalavimų neatitinkančiu rangovu. Dėl to kyla grėsmė sėkmingam sutarties įvykdymui ir racionaliam valstybės lėšų panaudojimui.

2. Skundžiamoje nutartyje neargumentuota, kodėl sustabdžius pirkimo procedūras būtų sutrikdytas saugus eismas, nebūtų užtikrintas visuomenės saugumas. Tiltas per Jiesią šiuo metu yra intensyviai eksploatuojamas be jokių apribojimų. Atsižvelgiant į visus Konkurso sąlygų reikalavimus, perkamų darbų apimtis bei tilto technines charakteristikas, akivaizdu, jog tiltas, įskaitant ir jo atramas, yra pakankamai geros būklės ir nereikalauja ypatingos darbų atlikimo skubos. Konkurso sąlygose numatytas pakankamai ilgas darbų atlikimo terminas, o viešųjų pirkimų nagrinėjimo terminai yra trumpi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės įtakos darbų atlikimo vėlavimui. Šis projektas nėra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nekyla grėsmė dėl galimo finansavimo praradimo.

Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad šiuo atveju pirkimo objektas yra blogos būklės tilto per Jiesią valstybinės reikšmės krašto kelyje rekonstravimo darbai, todėl atsakovo vykdomas viešasis pirkimas glaudžiai susijęs su didelės visuomenės dalies perbūviu, kokybiška susisiekimo galimybe, eismo saugumu. Teismų praktikoje eismo dalyvių saugumo ir sveikatos užtikrinimas valstybinės reikšmės automobilių keliuose laikytini prioritetu prieš apelianto ginamą viešąjį interesą, kuriuo siekiama užtikrinti racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą. Minėtą tiltą būtina rekonstruoti kuo skubiau, nes pagal VšĮ kelių ir transporto tyrimų instituto duomenis, tilto būklė bloga, o pagal Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos LAKIS duomenis, šiame kelio ruože vyksta intensyvus eismas ir šio tilto apkrova yra didelė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (CPK 4237 str. 1 d.).

Viešasis interesas vykdant viešuosius pirkimus apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi. Viešojo intereso apsauga taikant laikinąsias apsaugos priemones turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba pritaikytas panaikinti viešojo intereso dėl pirkimo objekto ir jo teikiamos naudos apsaugos tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu.

Nagrinėjamu atveju būtent ir kilo ginčas dėl to, kuriam iš nurodytų viešojo intereso aspektų turėtų būti suteikta pirmenybė šioje byloje. Apelianto teigimu, laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant užtikrinti racionalų valstybės lėšų panaudojimą ir sąžiningą Konkurso dalyvių varžymąsi, o atsakovas mano, kad prioritetas turėtų būti teikiamas eismo dalyvių saugumo ir sveikatos užtikrinimui valstybinės reikšmės automobilių kelyje, tęsiant pirkimų procedūrą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai laikėsi tos pozicijos, kad prioritetas turėtų būti teikiamas eismo dalyvių saugumo ir jų sveikatos užtikrinimui valstybinės reikšmės keliuose. Atskirajame skunde pripažįstama, kad tiltas per Jiesią, kurio rekonstravimui paskelbtas Konkursas, yra intensyviai eksploatuojamas. Apelianto nurodytas aplinkybes, kad eismas per minėtą tiltą nėra apribotas, tilto būklė yra pakankamai gera ir nereikalauja ypatingos darbų atlikimo skubos, paneigia tiek atsakovo byloje pateikti duomenys apie faktinę šio tilto būklę, tiek pats faktas, kad Konkursas dėl tilto rekonstravimo darbų paskelbtas nelaukiant, kol tilto būklė bus tokia bloga, kad reikėtų apriboti eismą per šį tiltą. Nagrinėjamu atveju neigiamos ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės, t. y. egzistuojanti grėsmė, jog sustabdžius pirkimo procedūras, galimai būtų sutrikdytas saugus eismas per minėtą tiltą, viršija tokių priemonių teikiamą naudą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti (CPK 4237 str. 1 d.).

Be to, apeliantas kylančią grėsmę būsimo jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovas turės nutraukti jau pasirašytą ir vykdomą sutartį su Konkursą laimėjusiu rangovu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie bendro pobūdžio teiginiai neįrodo teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.