(S)                                                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-15/2010

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                              

                                                            35.6.1; 41

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai” ieškinį atsakovams bankrutuojančiai AB „Alytaus tekstilė“, UAB „Marijampolės gelžbetonis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – AB Turto bankas, AB SEB bankas, AB bankas „Snoras“, UAB „Dzūkijos vandenys“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                            I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ yra atsakovo (skolininko) – bankrutuojančios AB „Alytaus tekstilė“ – kreditorius. Prieš iškeliant skolininkui bankroto bylą (2007 m. rugpjūčio 23 d.), skolininkas 2007 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ elektros energijos tiekimo įrenginius už 147 500 Lt. Ieškovas teigia, kad: 1) šis sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises; 2) skolininkas šio sandorio sudaryti neprivalėjo; 3) sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ieškovas prašo pripažinti 2007 m. birželio 26 d. sudarytą atsakovų AB „Alytaus tekstilė“ ir UAB „Marijampolės gelžbetonis“ Elektros energijos tiekimo įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01-10-16 negaliojančia ir taikyti restituciją natūra.

 

                      II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją natūra. Teismas nurodė, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovo (skolininko) BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorius, turintis neabejotiną ir galiojančią 7 485 587,52 Lt skolos reikalavimo teisę. Teismas sprendė, kad skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, pablogino savo turtinę padėtį ir sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais, taip pažeidė ieškovo ir kitų kreditorių teises, be to, sandoris prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo skolininko įmonė buvo pripažinta nemokia ir jai iškelta bankroto byla. Skolininkas, pardavęs ginčo turtą, atsiskaitinėjo su dalimi kreditorių, taip suteikė vieniems kreditoriams pirmenybės teisę prieš kitus. Ginčo turtas parduotas pagal preliminarų rinkos vertės nustatymą, t. y. nesiaiškinus jo tikrosios rinkos vertės. Skolininkas nebandė gauti už parduodamą turtą kiek įmanoma didesnės kainos, nes apie jo pardavimą nepaskelbė viešai, o jį pardavė už nepagrįstai mažą kainą įmonės akcininkui, t. y. už 7,5 kartus mažesnę kainą, nei jo rinkos vertė. Tai patvirtina UAB „Kovertas“ atliktos ekspertizės aktas. Teismas kritiškai vertino ekspertizės akto išvadą, kad atsižvelgiant į 2007 m. įmonės sunaudotos elektros energijos apimtis ginčo energijos tiekimo įrenginių pardavimas jos nekilnojamojo turto komplekso rinkos vertei įtakos neturėjo, nes ekspertas nepateikė vienareikšmiško atsakymo į užduotus klausimus. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Sandoris sudarytas nesant ekonominio ūkinio pagrindimo. Po jo sudarymo gerokai sumažėjo skolininko likvidumas, o ateityje žymiai pabrangs elektros energijos tarifai ir sąnaudos. Ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Sandorio sudarymo metu skolininko įmonės gamybinė veikla buvo nutraukta, ji praktiškai buvo bankroto būklės. Akivaizdu, kad, ginčo sandoriu sumažinus įmonės turtą, buvo padidintas įmonės nemokumas. Be to, skolininkas iki ginčo turto pardavimo turėjo gauti kito kreditoriaus – AB SEB banko – sutikimą pagal paskolos sutartį, tačiau to nepadarė. Atsakovas (pirkėjas) UAB „Marijampolės gelžbetonis“ taip pat buvo nesąžiningas. Jis žinojo ar turėjo žinoti apie įmonės blogą finansinę padėtį, nes abiejų įmonių valdymo organų nariai yra tie patys asmenys (UAB „Marijampolės gelžbetonis“ generalinis direktorius R. Ž. 2007 m. buvo ir AB „Alytaus tekstilė“ valdybos narys), UAB „Marijampolės gelžbetonis“ buvo vienas iš didžiausių AB „Alytaus tekstilė“ akcininkų, taigi turėjo žinoti apie įmonės blogą finansinę padėtį. Be to, apie įmonės įsiskolinimus bei kritinę finansinę padėtį buvo pranešta spaudoje, televizijoje, iš viešo registro duomenų buvo matyti, kad skolininko turtas areštuotas. Taigi yra nustatytos ir įrodytos visos sąlygos, reikalingos ginčo sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ apeliacinį skundą, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad ginčo sandoris pablogino skolininko turtinę padėtį, nes turtas buvo parduotas pusvelčiui, taip sumažinus viso nekilnojamojo turto komplekso vertę. Nekilnojamojo turtinio vieneto skaidymas į atskiras dalis reiškia savarankiško turtinio vieneto suformavimą, bet ne jo pagausėjimą. Nekilnojamojo turto su infrastruktūra pardavimas yra pelningesnis, negu jo pardavimas be infrastruktūros, nes pirkėjui nereikia papildomai įsigyti elektros energijos įrenginių, pirkti montavimo paslaugų, ardyti sienų  elektros laidams nuvesti, kasti žemę kabeliui nutiesti ir pan. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad UAB „Kovertas“ ekspertizės akto išvados dėl parduoto turto vertės yra netikslios. Tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai (įmonės balansas, įmonės komisijos 2007 m. birželio 19 d. aktas). Nors UAB „Kovertas“ ekspertizės aktas yra be atsakingų asmenų parašų ir antspaudų, tačiau šio rašytinio įrodymo įrodomosios galios skolininkas neginčijo, be to, nėra  pagrindo abejoti jame pateiktų duomenų tikrumu. Nors išsamus turto vertės nustatymas būtų kainavęs brangiau, tačiau turint tokį įvertinimą turto kaina būtų buvusi kur kas didesnė už UAB „Ober-Haus“ nustatytą preliminarią kainą. Po bankroto bylos iškėlimo vertinama, ar įmonei užteks turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimas skolininkui per se paneigia tokią galimybę. Taigi ginčo sandoris padarė skolininkui daugiau turtinės žalos negu finansinės naudos, dėl to nukentėjo jo kreditoriai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad skolininkas turėjo užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą dar vienuolikai įmonių. Be to, jis nėra būtinų paslaugų tiekėjas, taigi neturi iš įstatymo kylančios pareigos rūpintis elektros energijos tiekimo užtikrinimu kitiems ūkio subjektams. Ginčo sandoriu atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ taip pat neprisiėmė įsipareigojimo leisti vienuolikai įmonių per jo įsigytus elektros įrenginius gauti elektros energiją. Taigi skolininko altruistiniai ketinimai, sudarant ginčo sandorį, užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą kitoms įmonėms nėra pakankama priežastis, pateisinanti jo kreditorių teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su teismo išvada, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ vadovas R. Ž. buvo ir skolininko įmonės valdybos narys. Jis dalyvavo AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 14 d. įvykusiame valdybos posėdyje, kuriame buvo konstatuota, kad įmonės finansinė būklė yra bloga. Šiame posėdyje nebuvo sprendžiama, kokiems tikslams bus panaudotos už ginčo turtą pardavimą gautos lėšos. Duomenų, kur jos realiai buvo panaudotos, byloje nėra. Iš to darytina išvada, kad įmonės valdyba in corpore jau 2007 m. birželio 14 d. posėdyje turėjo spręsti kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą, o ne spręsti dėl įmonės turto dalies pardavimo. Kartu tai reiškia, kad įmonės valdybos nutarimo dalis dėl ginčo turto pardavimo pažeidė de facto bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl negali būti traktuojama kaip teisinis pagrindas ginčo sandoriui sudaryti. Kadangi skolininkas iš pradžių pardavė ginčo objektą ir tik po to inicijavo bankroto bylą, tai jis laikytinas nesąžininga sutarties šalimi likusių kreditorių, įskaitant ieškovą, atžvilgiu. Analogiška išvada darytina ir apie turto pirkėją – atsakovą UAB „Marijampolės gelžbetonis“.

 

                   

                   III. Kasacinio skundo  ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66, 6.67, 6.145, 1.2, 1.5 straipsnius, pažeidė CPK 185, 197, 202, 331 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose. Kasatorius teigia, kad byloje buvo nustatytos tik dvi būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, t. y. kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui ir kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; tuo tarpu dėl kitų būtinų sąlygų egzistavimo teismų išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ginčijamo sandorio įtakos skolininko mokumui ir kreditorių teisių pažeidimo

Nepagrįsta teismų išvada, kad ginčo sandoriu skolininkas pablogino savo turtinę padėtį ir taip pažeidė kreditorių teises. Reikšdamas actio Pauliana ieškinį ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ dėl ginčijamo sandorio sudarymo tapo nemokus, t. y. ieškovas, kaip kreditorius, būtent dėl šio sandorio sudarymo prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo finansinį reikalavimą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčo turtas buvo parduotas už nepriklausomo eksperto nustatytą jo vidutinę rinkos kainą, už parduotą turtą gautas ekvivalentas pinigais. Rinkos kaina sudarytas sandoris negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis kreditorių teises. Ginčo sandoris nesukūrė ir nesustiprino skolininko nemokumo ir jo turtinė padėtis de facto nepasikeitė, atitinkamai nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Nepagrįsta teismų išvada, kad ginčo turtas buvo parduotas pusvelčiui. Turto vertinimą atlikusios UAB „Ober-Haus“ nustatyta, kad jo vidutinė rinkos kaina 147 300 Lt, turtas parduotas už 147 500 Lt, jo likutinė balansinė vertė buvo 62 252,11 Lt. Taigi ginčo turtas parduotas už vidutinę rinkos kainą, be to, brangiau, negu jo likutinė vertė. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, pardavus dalį turto, gerokai sumažėjo viso skolininko nekilnojamojo turto rinkos vertė. Ginčo turtas (elektros įrenginiai) egzistavo kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl atitinkamai buvo nustatyta ir jų kaina. Akivaizdu, kad, padalijus nekilnojamąjį daiktą ir suformavus du atskirus objektus, jų abiejų vertė atskirai paėmus bus mažesnė. Be to, nekilnojamojo daikto skaidymas nelaikytinas neteisėtu veiksmu ir nedraudžiamas pagal CK 6.66 straipsnį. Spręsdami klausimą dėl ginčo turto vertės, teismai nesirėmė UAB „Ober-Haus“ preliminaria išvada dėl jo vidutinės rinkos kainos, tačiau nepagrįstai rėmėsi UAB „Kovertas“ ekspertizės aktu dėl turto vertės. Šis aktas nepasirašytas atsakingų asmenų ir neturi antspaudų, taigi toks įrodymas laikytinas turinčių ne išorės, bet turinio trūkumų, todėl CPK 202 straipsnis šiuo atveju netaikytinas. Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ atliktas preliminarus turto vertės nustatymo aktas turi tokią pat teisinę galią, kaip ir bet koks kitas rašytinis įrodymas. Kad ginčo sandoris buvo finansiškai naudingas skolininkui ir nepablogino jo mokumo, rodo tai, jog po turto pardavimo gerokai sumažėjo elektros įrenginių priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismas tik išvardijo ginčo sandorio neigiamus padarinius, tačiau jų išvardijimas, nenurodant ekonominės vertės, neleidžia daryti išvados, kad sandorio neigiami padariniai atsveria teigiamus. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad ir po sandorio sudarymo skolininkas turėjo pakankamai kito turto, kad galėtų atsiskaitytų su ieškovu (bendra skolininko turto vertė buvo 70 000 000 Lt, o ieškovo finansinis reikalavimas skolininkui – 7 000 000 Lt). Šios aplinkybės teismai netyrė ir neįvertino, taip pažeidė CK 6.66 straipsnį, CPK 185, 331 straipsnius.

2. Dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo

Teismai pripažino faktą, kad iki ginčo sandorio sudarymo ieškovas nuolat grasino nutraukti elektros energijos tiekimą skolininkui dėl susidariusios skolos, taip pat dar ir vienuolikai kitų įmonių. Kad elektros energijos tiekimas nebūtų nutrauktas, skolininkas ir nusprendė parduoti ginčo turtą ir taip gauti lėšų. Tai rodo, kad buvo būtina sudaryti ginčo sutartį, nes skolininkas ir kitos įmonės liktų be elektros energijos, negalėtų vykdyti ūkinės veiklos, taip būtų pažeistas ir viešasis interesas. Skolininko bendrovės vadovas buvo įpareigotas parduoti ginčo turtą už ne mažesnę, negu jo vidutinė rinkos vertė, kainą, ir tai buvo įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skolininko altruistiniai ketinimai, sudarant elektros energijos tiekimo įrenginių pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vienuolikai įmonių, nėra pakankama priežastis, pateisinanti skolininko kreditorių teisių pažeidimą, dėl ko reikėtų ginčo sandorį palikti galioti. Iš tokios teismo motyvacijos matyti akivaizdus CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų netinkamas taikymas. Vieną iš actio Pauliana tenkinimo sąlygų – būtinumo sudaryti sandorį nebuvimą – teismas interpretavo kaip galinčią pateisinti (nepateisinti) kreditorių teisių pažeidimą. Toks CK 6.66 straipsnio sąlygų taikymo interpretavimas yra klaidingas, nes jame nustatytos sąlygos yra ne alternatyvios, o privalomosios. Tai reiškia, kad teismas gali tenkinti actio Pauliana tik tuo atveju, kai yra nustatytos visos šiame straipsnyje išvardytos sąlygos. Vienos iš sąlygų buvimas (kreditorių teisių pažeidimas) negali pateisinti kitos sąlygos (šiuo atveju - būtinumo sudaryti sandorį) nebuvimo. Teismai netyrė sąlygos dėl būtinumo sudaryti ginčo sandorį, kuriai esant actio Pauliana ieškinys yra negalimas.

3. Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.  Atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ nesąžiningumą teismai pagrindė tuo, kad jis nuosavybės teise valdo 19,41 proc. skolininko akcijų, o jo generalinis direktorius 2007 m. buvo skolininko įmonės valdybos narys. Teismai nepagrįstai nesiaiškino aplinkybės, į ką šio asmens nesąžiningumas turi būti nukreiptas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui priklauso dalis skolininko įmonės akcijų ir jo vadovas yra skolininko įmones valdybos narys, nėra ir negali per se (nenustačius jokių papildomų aplinkybių) patvirtinti jo nesąžiningumą. Nurodytos aplinkybės nepatenka į CK 6.67 straipsnio prezumpcijų sąrašą. Turto įgijėjas, įsigijęs jį rinkos kainą, neturėjo ir negalėjo numanyti, kad taip bus pažeistos skolininko kreditorių teisės. Taigi atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ sąžiningumo prezumpcija byloje nepaneigta.

4. Dėl restitucijos natūra taikymo

Teismai taikė restituciją natūra, t. y. įpareigojo pirkėją grąžinti nekilnojamąjį daiktą pardavėjui, o šį – sumokėtus pinigus pirkėjui. Teismai neįvertino aplinkybės, kad skolininkui  iškelta bankroto byla, jis neturi lėšų, todėl restitucija natūra de facto negalima. Restitucijos negalimumą patvirtina ir tai, kad skolininko disponavimas turtu ir atsiskaitymas su kreditoriais vyksta išimtinai pagal Įmonių bankroto įstatymo normas. Palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, kasatorius taps bankrutuojančios įmonės kreditoriumi ir privalės dalyvauti bankroto procedūroje kaip trečiosios eilės kreditorius (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 4 dalis). Be to, skundžiama teismo nutartimi de facto sudarytos sąlygos skolininkui nepagrįstai praturtėti kasatoriaus sąskaita, nes, skolininkui neturint lėšų, už grąžintą nekilnojamąjį daiktą kasatorius neatgaus sumokėtų pagal sandorį pinigų.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai nustatė ir taikė actio Pauliana sąlygas, pagrįstai pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu ir taikė restituciją. actio Pauliana sąlygų egzistavimas, turto vertės nustatymas, įmonės finansinės padėties įvertinimas, asmens sąžiningumas yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas. Skolininko kreditorių teisės buvo pažeistos dėl to, kad sandorio sudarymo metu skolininkas, jau būdamas nemokus, nuostolingai pardavė turtą ir taip sumažino viso nekilnojamojo turto komplekso vertę, todėl buvo sumažintos skolininko atsiskaitymo su kreditoriais galimybės. Teismai, išsamiai išanalizavę visas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sandoriu buvo sumažinta skolininko turto vertė, padidintas jo nemokumas, todėl buvo pažeistos kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio prasme privalėjimas sudaryti sandorį yra sutarčių laisvės išimtis ir gali atsirasti iš įstatymų, teismų sprendimų ar susitarimų nustatytais atvejais. Neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kito susitarimo pagrįstos teisinės prievolės. Aplinkybių, susijusių su teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį buvimu, teismai byloje nenustatė, todėl pagrįstai pripažino, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teismai pagrįstai nustatė, kad kasatorius, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas, nes žinojo arba turėjo žinoti apie itin sudėtingą skolininko finansinę padėtį, taip pat kad turtą įsigyja už nepagrįstai mažą kainą. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme kasatorius nekėlė restitucijos natūra negalimumo klausimo, todėl tai nenagrinėtina kasaciniame procese. Nesąžiningai sudarydamas sandorį kasatorius pats prisiėmė riziką, kad šis gali būti pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, kuri, skolininkui iškėlus bankroto bylą, realiai gali būti neįvykdyta.  Šiuo atveju restitucijos natūra netaikymas nepagrįstai pažeistų skolininko sąžiningų kreditorių teises.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog turtas parduotas už gerokai mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainą, todėl skolininkas pablogino savo turtinę padėtį ir sumažino galimybę atsiskaityti si kreditoriais. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta, kad turto rinkos kaina nustatoma turto vertinimo ataskaitoje. Tik šis dokumentas turi juridinę galią. Įstatyme nenustatyta preliminaraus turto vertinimo teisinio statuso ir tokio vertinimo galios, todėl akivaizdu, kad, sudarant ginčo sandorį, parduodamo turto vertė nebuvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Šiuo atveju nei įstatymas ar kiti aktai, nei susitarimai ar sutartys nenustatė skolininkui pareigos sudaryti ginčo sandorį. Teismai pagrįstai nustatė, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo arba turėjo žinoti apie skolininko įmonės blogą turtinę padėtį, be to, sandoris buvo sudarytas tarpusavyje susijusių asmenų. Pažymėtina, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, pakanka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko įmonės nemokumą.

Trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

 

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dar viena nurodytoje teismų praktikoje išskiriama ir restitucijos taikymo ypatumus nusakanti actio Pauliana sąlyga -  kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, nes skolininko bankroto atveju restitucija taikoma visa apimtimi, sugrąžinant visą pagal nuginčytą sandorį perduotą turtą į bankrutuojančios įmonės turto masę. Kadangi kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su antrąja, ketvirtąja bei šeštąja sąlygomis, tai teisėjų kolegija pasisako tik dėl jų.

 

Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises

 

            Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Šių atvejų sąrašas nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti ir kitais būdais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. Jumber Tsetskhladze ir UAB „Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo atsakovo BAB „Alytaus tekstilė“ skola ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvo 7 485 587,52 Lt, o pati bendrovė – nemoki. 2007 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ pardavė atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ elektros energijos tiekimo įrenginius už 147 500 Lt, kai tuo tarpu byloje atliktos ekspertizės išvada nustatyta šių įrenginių rinkos vertė – 1 106 750 Lt. Minėta, sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu jais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė ir šio turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“  reikalavimas būtų patenkintas iš likusio BAB „Alytaus tekstilė“ turto, todėl teismų nustatytas elektros energijos tiekimo įrenginių pardavimas atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog ieškovo teisių pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad, ginčijama sutartimi pardavus įrenginius, kuriais elektra buvo tiekiama į visą atsakovui BAB „Alytaus tekstilė“ nuosavybės teise priklausiusį statinių kompleksą, gerokai sumažėjo šio turto likvidumas. Teisėjų kolegija sutinka ir su tokia teismų išvada. UAB „Marijampolės gelžbetonis“ nėra elektros energijos tiekimo įmonė, todėl jos nesaisto iš įstatymo kylanti pareiga sudaryti energijos tiekimo sutartį (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Parduotais kasatoriui įrenginiais elektros energija tiekiama visam BAB „Alytaus tekstilė“ nekilnojamojo turto kompleksui, todėl ginčijama sutartimi perleidus įrenginius atsakovui UAB „Marijampolės gelžbetonis“ susidarė netoleruotina situacija, kai ši įmonė, turėdama galimybę kontroliuoti elektros energijos tiekimą, galėjo daryti įtaką nekilnojamojo turto pardavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektros energijos tiekimo įrenginių kaip specifinį statusą turinčio objekto perleidimas ne elektros energijos tiekėjui, atskirtai nuo paties turtinio komplekso, kuriam įrenginiais tiekiama elektra, suponuoja išvadą, kad kreditorių, kurių reikalavimai tenkinami iš šio turtinio komplekso ar atskirų jo vienetų vertės, teisės ir buvo pažeistos. Ši kreditorių teisių pažeidimo prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad byloje atliktos ekspertizės išvada, kuria nustatyta 1 106 750 Lt ginčo įrenginių rinkos kaina, yra be atsakingų asmenų parašų ir (ar) antspaudų. Turto ekspertizės aktas (Vertinimo ataskaita Nr. TEA-08-09-132) 12 lape yra pasirašytas Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartimi paskirto eksperto Kosto Jurkevičiaus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ekspertizės išvada neatitinka CPK  216 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

 

Dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo

 

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ turėjo teisinę pareigą sudaryti ginčijamą sutartį. Būtinumas sudaryti ginčijamą sutartį kasaciniame skunde aiškinamas tuo, kad elektros energijos tiekimo įrenginių pardavimu buvo siekiama užtikrinti elektros tiekimą BAB „Alytaus tekstilė“ bei vienuolikai kitų įmonių. Taigi, kasatoriaus teigimu, egzistavo faktinės aplinkybės, kurioms susiklosčius BAB „Alytaus tekstilė“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skolininkas BAB „Alytaus tekstilė“ privalėjo sudaryti ginčijimą sandorį. Pažymėtina, kad UAB „Marijampolės gelžbetonis“ nėra nei elektros energijos gamintojas, nei tiekėjas, o vien tik elektros energijos tiekimo įrenginių kaip kilnojamųjų daiktų įgijimas ipso facto nereiškia galimybės tiekti elektros energiją įgijimo. Dėl nurodytų priežasčių  teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamos sutarties skolininkas sudaryti neprivalėjo.

 

Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo

 

Kai actio Pauliana pagrindu ginčijamas atlygintinis sandoris, be kitų sąlygų, turi būti nustatytas ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Trečiasis asmuo yra nesąžiningas, jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, iki sutarties sudarymo turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. Pukelio individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2007 metais atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ vadovas R. Ž. kartu buvo ir vienas iš AB „Alytaus tekstilė“ valdybos narių. R. Ž. dalyvavo AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 14 d. įvykusiame valdybos posėdyje, kuriame konstatuota, kad AB „Alytaus tekstilė“ būklė bloga, dirba nuostolinga, neturi galimybių įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad jau tuo metu valdyba turėjo spręsti kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą, užuot sprendusi įmonės turto dalies pardavimo klausimą. Byloje nustatyta, kad ginčijamu sandoriu turtas parduotas už 7,5 karto mažesnę, nei rinkos vertė, kainą, be to, elektros energijos tiekimo įrenginių kaip specifinio objekto pardavimas sumažino BAB „Alytaus tekstilė“ turto likvidumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog, sudarydamas ginčijamą sandorį, R. Ž. atstovaujamas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia pardavėjo kreditorių teises, t. y. objektyviai trečiasis asmuo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą su trečiojo asmens nesąžiningumu susijusią actio Pauliana sąlygą.

 

            Dėl restitucijos taikymo

 

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija. CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti restitucijos ypatumai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Be šių specialiųjų taisyklių, restitucijai taikomos ir bendrosios normos (CK 6.145-6.153 straipsniai). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Kasatoriaus argumentas, kad jis taps bankrutuojančios įmonės kreditoriumi ir dalyvaudamas bankroto procedūroje kaip trečiosios eilės kreditorius (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 4 dalis), tikėtina, sumokėtos kainos neatgaus, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos. Byloje nustatyta, kad sudarydamas ginčijamą sandorį kasatorius turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Būdamas nesąžiningas kreditorius turėjo numatyti sudaromo sandorio nuginčijimo padarinius ir prisiėmė jų atsiradimo riziką. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl restitucijos taikymo kasatoriaus padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o BAB „Alytaus tekstilė“ atitinkamai pagerėtų.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų.

 

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų bei restitucijos nagrinėjamoje byloje, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ prašo priteisti iš kasatoriaus jo patirtas bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas (už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą). Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančio dokumento, tai jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ procesinės padėties

 

            CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Toks asmuo turi atitinkamas procesines teises ir pareigas, priklausomai nuo to, kurios šalies pusėje jis dalyvauja. Kauno apygardos teismas ieškovo prašymu 2007 m. spalio 3 d. protokoline nutartimi įtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“. Teisėjų kolegija pažymi, kad uždarosios akcinės bendrovės filialas nėra juridinis asmuo (CK 2.53 straipsnio 2 dalis), jis neturi materialinio teisinio subjektiškumo ir todėl negali būti byloje trečiuoju asmeniu. Nagrinėjamoje byloje negalima daryti išvados, kad filialo įtraukimas trečiuoju asmeniu yra formali klaida. Byloje nėra duomenų, kad filialo steigėjas UAB „Litesko“ byloje būtų dalyvavęs ar pavedęs tai savo filialui „Alytaus energija“, t. y. nenustatyta, kad byloje būtų dalyvavęs pats juridinis asmuo. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė įtraukti asmenį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, suponuoja ir teismo teisę pašalinti jį iš byloje dalyvaujančių asmenų. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“, įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, šalintinas iš byloje dalyvaujančių asmenų. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nurodytas CPK 47 straipsnio pažeidimas nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui naikinti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pašalinti iš byloje dalyvaujančių asmenų UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“.

Priteisti iš atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ (įmonės kodas 151194729) 138,90 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.   

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

           

 

Teisėjai                                                                                                 Egidijus Baranauskas

 

 

                                                                                                                        Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                                         Juozas Šerkšnas