Civilinė byla Nr. 2A-1125/2013

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės        17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-222-258/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Doleta“ dėl nuostolių išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kleta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus Doleta“, prašydamas priteisti iš atsakovo 715 123,35 Lt nuostolių atlyginimo,              6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. balandžio 9 d. tarp UAB „Kleta“ ir atsakovo UAB „Vilniaus Doleta“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. TT-233, pagal kurią atsakovas Rangos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo pagaminti medžio/aliuminio langus ir atlikti jų montavimo darbus bei suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti medžio/aliuminio/stiklo erkerį gyvenamosios paskirties pastate su negyvenamosios paskirties patalpomis, esančiame  (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 606 000,00 Lt. 2008 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 3 „dėl papildomų darbų pagal 2008-04-09 Rangos sutartį Nr. TT-233“, kuriuo ieškovo užsakymu už 100 000,00 Lt sumą atsakovas įsipareigojo papildomai pagaminti, sumontuoti 22 vnt. medinių langų, kaustytų aliuminiu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Susitarimą Nr. 4 „dėl papildomų darbų pagal 2008-04-09 Rangos sutartį Nr. TT-233“, kuriuo susitarė, kad atsakovas už 3709,00 Lt sumą papildomai pagamins paminėtame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 medinį langą, kaustytą aliuminiu. Pagal minėtą Rangos sutartį bei jos papildomus susitarimus numatyti darbai buvo atlikti 2008 m. rugsėjo, spalio bei 2009 m. vasario mėnesiais (PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus lt. b.l. 29-37). Ieškovas nurodė, kad atėjus šaltajam periodui, pradėjo ryškėti atsakovo atliktų darbų defektai. Ieškovas nustatė, kad kai kurie atsakovo pagaminti ir sumontuoti langai bei durys yra nesandarūs, praleidžia vėją. 2009 m. lapkričio 5 d. raštu informavo apie tai atsakovą ir paprašė pašalinti defektus. Nors 2009 m. lapkričio 10 d. langų apžiūrėti buvo atvykęs atsakovo atstovas, tačiau jis atvyko nepasiruošęs, todėl nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. lapkričio 11 raštu ieškovas į atsakovą kreipėsi pakartotinai. Be to, ieškovas nustatė, kad taip pat blogai yra pritvirtinta stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija, kuri pučiant vėjui stipriai vibruoja bei neatlieka savo funkcijos, todėl tuo pačiu raštu ieškovas paprašė pašalinti taip pat ir šiuos trūkumus. Nors atsakovas 2009 m. lapkričio 23 d. raštu pažadėjo nurodytus trūkumus pašalinti laikotarpiu nuo 2009 metų lapkričio 30 d. iki gruodžio 4 d., tačiau defektai nebuvo pašalinti. Dėl to ieškovas į atsakovą kreipėsi pakartotinai su 2009 m. gruodžio 21 d. raštu. Atsakydamas 2009 m. gruodžio 21 raštu, atsakovas pranešė, kad defektų likvidavimo darbus nukelia dar vėlesniam terminui - lietaus nuvedimo nuo stiklinio erkerio problemas pažadėjo pašalinti tik 2009 m. gruodžio 21 d., o stumdomų durų defektus sutvarkyti 2010 m. sausio 4 - 22 dienomis.

Dėl atsakovo delsimo pašalinti durų sandarumo problemas, ieškovas patyrė nuostolių už šildymą. Nenaudojamo pastato šildymui už 2009 m. gruodžio mėn. išleido net 4566,00 Lt, kai tuo tarpu ieškovo turimais duomenimis kitų analogiškų patalpų šildymas paprastai per mėnesį kainuoja 500,00 Lt, todėl atsakovo paprašė šias išlaidas atlyginti (2010-01-07 raštas). Atsakovas šias išlaidas atlyginti atsisakė (2010-01-13 raštas).

2010 m. sausio 8 d. ieškovo užsakymu buvo atlikta gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato su laikino apgyvendinimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini) lango ir durų termovizinė diagnostika, kurios metu buvo nustatyta, kad atsakovo langai yra netinkamai sureguliuoti, nesandarūs, o kai kurie stiklo paketai yra su defektais, dėl ko nesulaiko patalpose šilumos. 2010 m. sausio 11 d. raštu apie tai buvo pranešta atsakovui. Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad neva visos problemos yra pašalintos, ištaisyti savo darbų trūkumus atsisakė (2010-01-13 raštas). 2010 m. sausio 29 d. raštu ieškovas informavo atsakovą, kad tarp stumdomų durų-vitrinų pablogėjus oro sąlygoms buvo pripustyta sniego. Ieškovas priminė apie tai, kad iki šiol nėra sutvarkytas stumdomų durų vitrinų sandarumas, durų į terasą sandarumas, rūsio durų sandarumas, stiklinio stogo stiklo paketų šiluminė izoliacija bei nepašalintas latako nuo stiklinio stogo virš terasos durų vibravimas. Atsakovas žadėjo defektus sutvarkyti (2010-01-13 raštas), tačiau 2010 m. vasario 1 ir 2 dienomis atsakovo atstovų vykdyti remonto darbai buvo neefektyvūs. 2010 m. vasario 3 d. pro vitrinų-durų tarpus į patalpas ir vėl buvo pripustyta sniego. Dėl to buvo pažeista pastato vidaus apdaila. Ieškovas 2010 m. vasario 3 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2010 m. vasario 20 raštu pranešė, kad defektų šalinimo darbus ruošiasi atlikti tik 2010 m. gegužės mėn., ir pasiūlė kreiptis dėl žalos atlyginimo į jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką.

2010 m. vasario 11 d. ieškovo užsakymu buvo atliktas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sumontuotų langų stiklo paketų argono dujų koncentracijos kiekio neintervenciniu būdu ir selektyvinės dangos patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad argono dujų kiekis kai kuriuose stiklo paketuose neatitinka reikalaujamų standartų. Apie patikrinimo metu gautus rezultatus buvo informuotas atsakovas, jam buvo nusiųstos patikrinimo metu UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ gautos išvados. Atsakovas su išvadomis sutiko ir 2010 m. gegužės 19 d. raštu pranešė ieškovui, kad planuoja pakeisti visus stiklo paketus, kurie neatitinka standartų. Nepaisant to, stiklo paketai pakeisti nebuvo.

2010 m. balandžio 30 d. ieškovas kreipėsi į draudiką AB „Lietuvos draudimas“ prašydamas atlyginti atsakovo jam padarytus nuostolius, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo nurodytus įvykius pripažino nedraudžiamaisiais ir nuostolius atlyginti atsisakė. Apie tai ieškovas 2010 m. liepos 9 d. informavo atsakovą ir paprašė, kad patirtus nuostolius atlygintų atsakovas. Atsakovas nuostolius atlyginti atsisakė.

Ieškovo nuomone, pagal Rangos sutartį atsakovo pagaminti ir sumontuoti langai bei durys yra netinkamos kokybės. Atsakovas, gamindamas ir montuodamas langus bei duris, neįgyvendino statybos techninio reglamento reikalavimų, jo sumontuoti langai praleidžia vėją, yra nesandarūs. Termovizinės diagnostikos metu buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo su negyvenamosiomis patalpomis maitinimo paskirčiai durys yra netinkamai sureguliuotos ir net keliose vietose praleidžia iš lauko šaltį, kai kurių langų stiklų paketai yra su defektais ir ne visuose taškuose vienodai sulaiko šilumos prasiskverbimą į išorę, langų konstrukcijos yra nepakankamai sureguliuotos ir nesandarios, kai kuriuose atsakovo įrengtų langų stiklo paketuose esantis argono dujų kiekis sudaro tik 16% , prie pagrindinio įėjimo durų pirmame aukšte esančių dviejų šoninių langų paketuose esantis dujų kiekis sudaro vos 12 %, prie balkono durų antrame aukšte esančių dviejų šoninių vitrinų langų stiklo paketuose esantis dujų kiekis sudaro tik 21 %, virš antro aukšto balkono esančių trijų langų stiklo paketų dujų kiekis sudaro taip pat tik 20 % ir neatitinka Lietuvos standartizacijos departamento patvirtinto 1279-3 standarto reikalavimų.

Ieškovo teigimu, atsakovas nekokybiškai pagamino ir sumontavo ne tik langus ar duris, bet ir stiklinį erkerį. Atsakovo įrengta stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija yra blogai pritvirtinta ir pučiant vėjui stipriai vibruoja bei neatlieka savo funkcijos.

Pažymėjo, kad nors ieškovas pasirašė atliktų darbų, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas, priimdamas darbus, pripažino, jog pagaminti langai, durys ir stiklinis erkeris bei atlikti jų montavimo darbai yra tinkamos kokybės. Langų, durų bei stiklinio erkerio defektai išryškėjo tik vėliau, t. y. atėjus šaltajam periodui ir pradėjus naudotis pastatu, gaminių bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo metu jų paprasčiausiai nebuvo įmanoma pastebėti. Tokie defektai, kaip nepakankama argono dujų koncentracija, langų paketuose paprastos apžiūros metu yra nepastebima, tam nustatyti yra reikalingas specialus tyrimas.

Nepaisant to, kad langai, durys ir erkeris pastate buvo pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai, ieškovas darbų trūkumus nustatė per Rangos sutartyje numatytą 5 metų garantinį terminą, atsakovas nustatytų defektų savo valia nepašalino, nors juos pripažino. Ieškovo nuomone, jis turi teisę reikalauti atlyginti 715 123,35Lt nuostolių, remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi bei 6.665 straipsnio 3 dalimi, kuriuos sudaro: ieškovo sumokėta atsakovui 709 709 Lt suma, už pastatų termovizinius tyrimus UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškovo sumokėti 1028,50 Lt, už stiklo paketuose esančio argono dujų kiekio nustatymą neintervenciniu būdu ieškovo sumokėti 2522,85 Lt, faktinių aplinkybių, kad per nesandarius langus į pastato vidų yra pripustytas sniegas, konstatavimui ieškovo antstoliui sumokėti 363,00 Lt. Kadangi per atsakovo pagamintus nesandarius langus į ieškovui priklausančio pastato vidų pateko sniego, buvo apgadinas parketas. Už parketo remontą ieškovas UAB „Aklota“ sumokėjo 1500,00 Lt. Ieškovas nuostolius patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdydamas rangos darbus atsakovas veikė kaip verslininkas, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, atsakovui už Rangos sutarties pažeidimą bei nuostolių ieškovui padarymą atsakomybė kyla be kaltės. Pažymėjo, kad atsakovas ne viename savo rašte pripažino, jog langai, durys ir erkeris yra su ieškovo nurodytais defektais, siuntė savo darbuotojus kelissyk šiuos defektus šalinti, liepė ieškovui kreiptis į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją. Taigi, atsakovas savo kaltės dėl ieškovui padarytų nuostolių neneigia ir pripažįsta savo civilinę atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir ieškovui UAB „Kleta“ iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos nusprendė grąžinti 12 100 Lt, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

Teismas nustatė, kad atlikti pagal sutartį darbai ieškovui buvo priduoti 2008m. rugsėjo-spalio mėn., 2009 m. vasario mėn. ir sprendė, jog langų montavimo, (ne)sureguliavimo, sandarumo faktas turi būti tikrinamas tokių darbų priėmimo metu. Taip pat teismas nustatė, kad dėl langų ir durų defektų 2009 m. lapkričio 5 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija. Kadangi ieškinys teismui buvo pateiktas 2010 m. lapkričio 22 d., teismas padarė išvadą, kad ieškiniui dėl šios dalies yra taikytina ieškinio senatis. Teismas taip pat pažymėjo, kad langų ir durų sandarumas, kiek tai priklauso nuo jų eksploatavimo, naudojimo, priežiūros, nuo juos naudojančių asmenų veiksmų, negali būti laikomas kokybės trūkumu, todėl to nelaikė garantinio laikotarpio defektu. Ieškovo reikalavimą dėl išlaidų, skirtų antstolės paslaugų bei UAB „Aklota“ atliktų parketo remonto darbų apmokėjimui, teismas atmetė.

Teismas taip pat pažymėjęs, kad priimant atsakovo atliktus darbus, pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, buvo konstatuota, kad pastato statybos darbai, tame tarpe ir atsakovo rangos darbai, yra atlikti tinkamai, padarė išvadą, jog atsakovas tinkamai atliko rangos sutartyje numatytus darbus, juos perdavė ieškovui, ieškovas darbų priėmimo metu pastebimų trūkumų ar defektų nenustatė, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą (CK 6.662 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, kad stiklinis erkeris buvo mechaniškai pažeistas dėl ant pastato konstrukcijų susikaupusio per didelio sniego ir ledo svorio, taip pat jo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad konstrukcijos tvirtinimas yra garantinio laikotarpio darbų trūkumas, už kurį atsakovas turi prisiimti atsakomybę. Nustatė, kad rangos sutartyje šalys nenumatė ieškovo teisės pačiam pašalinti defektus ir reikalauti iš atsakovo atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas šalino stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos blogą pritvirtinimą, šio defekto nebegali pašalinti ir pats atsakovas, nes atliktų darbų rezultato ieškovas nebeturi, jis yra parduotas. Todėl teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti, jog erkerio pagaminimas ir sumontavimas yra netinkamos kokybės.

Teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atlikto atsakovo sumontuotų langų stiklo paketų argono dujų koncentracijos kiekio neintervenciniu būdu ir selektyvinės dangos patikrinimo metu konstatavo, kad 9 stiklo paketai yra nepakankamai užpildyti argono dujomis, o sutartimi atsakovas įsipareigojo stiklo paketus pagaminti su argono dujomis, bet nebuvo susitarta dėl argono dujų koncentracijos pakete, padarė išvadą, jog stiklo paketų kokybė yra šilumos laidumo koeficientas neturi būti mažesnis nei 1,6. Kadangi                   UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadose nebuvo nurodyta, jog dėl nustatytos nepakankamos 9 stiklo paketuose argono dujų koncentracijos nebuvo išlaikytas stiklo paketų šilumos pralaidumas, atsparumas vėjo apkrovai kitiems nustatytiems reikalavimams, teismas ieškovo reikalavimą dėl šios dalies pripažino nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kleta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Doleta“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, todėl nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Pirma, langų, durų bei stiklinio erkerio defektai išryškėjo ne darbų perdavimo metu, o daug vėliau, t.y. 2009 m. atėjus šaltajam periodui. Antra, teismas neatsižvelgė į faktą, kad ieškinio senaties termino eiga dėl atsakovo veiksmų (jis pripažino trūkumus ir žadėjo juos pašalinti) buvo nutrūkusi (CK 1.130 str. 3 d.). Ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo, kai atsakovas 2010 m. liepos 12 d. raštu informavo apie savo galutinį sprendimą atsisakyti atlyginti ieškovo dėl to patirtus nuostolius.
2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas bei pastato pripažinimas tinkamu naudoti savaime įrodo, jog darbai pagal statybos rangos sutartį buvo atlikti tinkamai. Atliktų darbų defektų priėmimo-perdavimo metu bei pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu nebuvo įmanoma pastebėti. Be to, teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-469/2010, 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-505/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-469/2010) ir CK 6.662 straipsnio 4 daliai bei pačių šalių susitarimui dėl garantinio termino.
3. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad langai yra netinkamos kokybės ir neatitinka statybos rangos sutartyje aptartų reikalavimų. Tuo tarpu teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis sprendė, kad atsakovo sumontuoti langai ir durys yra tinkamos kokybės.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad langų ir durų sandarumas, kiek tai priklauso ir nuo jų eksploatavimo, naudojimo, priežiūros, nuo juos naudojančių asmenų veiksmų, negali būti laikomas kokybės trūkumas. Pirma, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis padarė tokią išvadą, taip pat neįvardijo, kurie konkrečiai defektai yra atsiradę dėl ieškovo kaltės, o kurie dėl atsakovo, ir koks yra konkrečiai dėl atsakovo netinkamų darbų atsiradusių defektų mastas. Antra, tai, kad patiems atsakovo darbuotojams kelis kartus nepavyko pašalinti langų ir durų sandarumo defektų, sudaro pagrindą teigti, kad jie atsirado ne dėl eksploatavimo, o dėl nekokybiškos gamybos.
5. Teismas nedetalizavo, kodėl langų bei durų defektams netaikytinas garantinis terminas. Ieškovo įsitikinimu, tokiems trūkumams privalo būti taikoma garantija ne tik atsižvelgiant į rangos sutarties 8.1.1. punktą, CK 6.664 straipsnio 1 ir 3 dalis, bet ir į tai, kad atsakovas pripažino, jog langų bei durų sandarumo defektai yra garantiniai. Be to, atsakovas visada pripažino savo pareigą neatlygintinai atlikti paties pagamintų ir sumontuotų langų bei durų garantinį aptarnavimą. 
6. Teismas, darydamas išvadas dėl stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos kokybės, buvo nenuoseklus. Teismas iš esmės konstatavo ne tik tai, kad stiklinis erkeris yra su defektais, bet ir tai, kad šiuos defektus turi pareigą pašalinti atsakovas. Tuo tarpu jau kitoje sprendimo vietoje teismas daro priešingą išvadą - kad stiklinio erkerio pagaminimas ir sumontavimas yra tinkamos kokybės.
7. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad stiklinis erkeris yra pagamintas ir sumontuotas tinkamai, padarė, remdamasis šiais argumentais: 1) kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas šalino stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos blogą pritvirtinimą; 2) šio defekto nebegali pašalinti ir pats atsakovas, nes atliktų darbų rezultato ieškovas nebeturi. Tačiau, ieškovo vertinimu, tokia išvada yra nelogiška, nes minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad stiklinis erkeris yra pagamintas ir sumontuotas tinkamai.
8. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija yra netinkamos kokybės. Nors atsakovas byloje laikėsi nuomonės, kad stiklinis erkeris buvo pažeistas dėl susikaupusio per didelio sniego ir ledo svorio bei dėl to laiko atsakingu ieškovą, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovo pateiktos apsnigto stiklinio erkerio nuotraukos yra darytos 2010 m. vasario 22 d., t. y. gerokai vėliau, nei ieškovas nustatė stiklinio erkerio defektus ir pranešė atsakovui apie jų atsiradimą. Be to, pats atsakovas neneigė, kad stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos defektai atsirado dėl jo kaltės.
9. Atsakovas stiklinį erkerį turėjo pagaminti ir sumontuoti laikydamasis įstatymuose numatytų privalomų reikalavimų bei užtikrinti, kad erkerio konstrukcija turėtų įprastai tokioms konstrukcijoms būdingas savybes, kad ją būtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį ir ji nekeltų pavojaus žmonių saugumui. Jeigu stiklinio erkerio defektai atsirado erkeriui neatlaikius sniego apkrovos, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas šių privalomų reikalavimų nesilaikė.
10. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nagrinėjo aplinkybes, ar turėjo teisę ieškovas šalinti savo jėgomis stiklinio erkerio trūkumus ir ar juos šalino, ar juos vis dar gali pašalinti atsakovas. Šių aplinkybių nagrinėjimas yra nesusijęs su ieškinio dalyku, kadangi ieškiniu ieškovas prašo atsakovo ne atlyginti darbų šalinimo išlaidas ir ne pašalinti langų defektus, o taikyti atsakovui civilinę atsakomybę bei atlyginti patirtus nuostolius.
11. Užsakovo teises netinkamos kokybės darbų atveju reglamentuoja ne tik CK 6.664 straipsnis, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, bet ir CK 6.665 straipsnis. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys statybos rangos sutartyje nebuvo susitarusios dėl argono dujų koncentracijos lygio stiklo paketuose. Statybos rangos sutartyje šalys buvo aiškiai apsibrėžusios kokybės reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atsakovo pagal sutartį pagaminta produkcija bei atlikti darbai. Stiklo paketų kokybė visiškai neatitiko gamintojo nurodomos specifikacijos, įprastai tokios produkcijos kokybės, bei statybos rangos sutarties reikalavimų.
13. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pagal rangos sutartį stiklo paketo šilumos laidumo koeficientas neturi būti mažesnis nei 1,6, neteisingai suprato STR 2.05.01:2005 reikalavimus. Atvirkščiai, šilumos laidumo koeficientas pagal STR reikalavimus negali būti didesnis nei 1,6, kadangi mažesnis koeficientas kaip tik indikuoja geresnes stiklo paketo šilumos savybes. Daugelio didžiųjų langų gamintojų internetinėse svetainėse nurodoma, kad argono dujų kiekis stiklo paketuose tiesiogiai daro įtaką langų šiluminėms savybėms.
14. Jeigu ir būtų nustatyta, jog toks argono dujų kiekis, koks buvo nustatytas                  UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadose, tenkina STR 2.05.01:2005 reikalavimus, tai nebūtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nepažeidė statybos rangos sutarties. Ieškovas iš atsakovo buvo užsakęs langus su atitinkamų parametrų, tokių kaip tam tikras atstumas tarp stiklų (18 mm) bei tarpo tarp jų užpildymas 90% argono dujomis, stiklo paketais, tikėdamasis, kad langai turės geresnes, nei STR 2.05.01:2005 numatytos minimalios, šilumos izoliavimo savybes, todėl pirmosios instancijos teismas šilumos laidumo koeficiento dydį nepagrįstai susiejo su STR 2.05.01:2005 numatytu minimaliu dydžiu. Pažymi, kad tokie langai yra kur kas brangesni. Todėl ieškovas atsakovui sumokėjo didesnę kainą, tikėdamasis optimizuoti šilumos kaštus patalpose.
15. Ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, nepaisant to, kad pastatas jau yra parduotas. Ieškovas reikalauja atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš statybos rangos sutarties, t. y. iš sutartinių teisinių santykių. Kadangi sutartiniai teisiniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą, ir nuostolius sumokėdamas už nekokybiškus langus patyrė ieškovas, todėl jis turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų patirtus nuostolius.
16. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų, susijusių su atsakovo pagamintų bei sumontuotų durų, langų bei stiklinio erkerio kokybe, tyrimą bei vertinimą, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko padarė klaidingą išvadą ir priėmė nepagrįstą sprendimą: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti klausimus, kurių išsprendimas reikalavo statybinių žinių. Anot apelianto, defektinis aktas pageidaujamo rezultato nedavė – ieškovo nurodyti defektai, jų priežastys, poveikis pagamintos produkcijos naudojimui taip ir liko neįvertinti specialisto. Tačiau teismas atsisakė skirti teisminę ekspertizę ir atsakovo sumontuotų langų, durų, stiklinio erkerio bei atliktų darbų kokybę, defektų galimas atsiradimo priežastis ėmėsi vertinti savarankiškai, nors ir neturi atitinkamų specialių žinių, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. 2) teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. 3) teismas neįvertino, kad atsakovas žadėjo pašalinti defektus geranoriškai. Dėl to teismas neįvertino, kad ieškinio senatis buvo nutraukta skolininko veiksmais. 4) Remdamasis UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadomis, ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovo sumontuotų langų bei durų paviršiaus temperatūra nesiekia net 6,48o C, t. y. net mažiausios pagal STR 2.05.20:2006 leidžiamos temperatūros, todėl neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad stiklo paketas atitinka šilumos pralaidumo, atsparumo vėjo apkrovai ir kitus nustatytus reikalavimus.
17. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
18. Teismo padarytos išvados nuosekliai neišplaukia iš teismo argumentų, ištirtų bei vertintų įrodymų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus Doleta“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškinio senatį pirmosios instancijos teismas taikė pagrįstai. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Ieškovas apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo nuo 2009 m. lapkričio 11 d. Be to, niekada atsakovas nepripažino defektų, o patvirtino, kad tinkamai sureguliuos langus ir duris.
2. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2010 m. sausio 8 d. atlikta termovizinė diagnostika, antstolės A. R. Ž. 2010 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkami įrodymai patvirtinti, jog atsakovas sumontavo nekokybiškas duris ir langus. Be to, ieškovas nesugebėjo identifikuoti, kurie konkretūs atsakovo sumontuoti langai ir durys neatitinka kokybės reikalavimų.
3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad langų ar durų galimas nesandarumas arba dėl netinkamos eksploatacijos sumažėjęs sandarumas nėra rangos darbų defektas, o lango (durų) eksploatacijos pasekmė.
4. Doc. Dr. L. V. neturi langų diagnostikos specialisto atestato, todėl jo surašytas defektinis aktas neturi jokios įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje.
5. Dėl sugadintos erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos kaltas ne atsakovas, o pats ieškovas, neužtikrinęs operatyvaus ir tinkamo sniego ir ledo pašalinimo nuo pastato konstrukcijų. Nesutinka su ieškovu, kad stiklinis erkeris turėjo būti suprojektuotas taip, kad jis atlaikytų sniego svorį ir jo nevalant. Be to, ieškovas neįrodė, kad stiklinis erkeris „vibruoja“.
6. Stiklo gaminių užpildymas argonu nėra privalomas pagal stiklo gaminių paketų gamybą apibrėžiančius standartus. Anot atsakovo, stiklo paketo užpildymas inertinėmis dujomis neturi įtakos stiklo paketo esminėms kokybinėms charakteristikoms ir to ieškovas nepaneigė rašytiniais įrodymais.
7. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ patikrinimo išvados negali būti laikomas tinkamu įrodymu, įrodančiu, jog atsakovo sumontuoti langai ir durys yra nekokybiški, nes nėra, aišku kokio pastato ir kokie langai durys buvo tikrinami.
8. Tarp ieškovo pateiktų stiklo paketų gamintojo UAB „Sabonio klubas ir partneriai: internetinėje svetainėje nurodytų stiklo paketų modelių nėra ne vieno iš atsakovo sumontuotų stiklo paketų modelio.
9. Nėra atskiro reglamento ar standarto, kuris nustatytų, kad konkretus stiklo paketo modelis būtinai turi būti užpildytas argono dujomis.
10. Ieškovai argumentai apie tai, kad jis dėl atsakovo sumontuotų nekokybiškų langų patyrė daugiau šildymo išlaidų, yra nepagrįsti.
11. Nepagrįsti ieškovo argumentai ir dėl tariamo neteisėto atsisakymo skirti ekspertizę. Atsakovo nuomone, ekspertizės skyrimas buvo netikslingas, nes reikšmingos aplinkybės atskleistos kituose tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir įrodymuose.
12. Ieškovas priėmė atsakovo atliktus darbus ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbo nekokybiškumo, o tai suponuoja, kad ieškovas pats savo veiksmais pripažino, jog atsakovas darbus atliko tinkamai.
13. Ieškovas neįrodė savo patirtos žalos dydžio. Galiojančio sandorio pagrindu atsakovui sumokėta rangos darbų kaina negali būti laikoma žala. Be to, jei ir pasitvirtintų, kad atsakovo darbai atlikti nekokybiškai, pagal sutartį ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo pašalinti darbų trūkumus arba reikalauti teismo sumažinti darbų kainą.
14. Priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
15. Ieškovas neužsakė iš atsakovo langų ir durų aptarnavimo paslaugų, todėl po ilgos eksploatacijos nesureguliavus langų, jų kokybės ir sandarumo tyrimas ekspertizės metu būtų neobjektyvus.
16. Teismo išvados nuosekliai padarytos ne vien atsakovo paaiškinimų ir argumentų pagrindu, bet ir įvertinus byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovo argumentus, parodymus ir kitus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus.
17. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Ieškovo pateiktas kitoks, nei teismo, įrodymų interpretavimas savaime nereiškia skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Be to, tai, kad teismas sprendime neaptarė kiekvieno į bylą pateikto įrodymo esmės bei neišdėstė argumentų dėl kiekvieno byloje esančio individualaus įrodymo vertinimo, nereiškia, kad buvo pažeistas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimas naikintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

              Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas UAB „Vilniaus Doleta“ tinkamai atliko rangos darbus pagal 2008 m. balandžio 9 d. rangos sutartį Nr. TT-233, 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 26 d. susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo (13-28 b. l., 1 t.), ar ieškovas UAB „Kleta“ turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo 715 123,35 Lt nuostolių atlyginimo dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal minėtus sandorius.

              Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. balandžio 9 tarp UAB „Kleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. TT-233 (13-23 b. l., 1 t.), kuria atsakovas rangos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo pagaminti medžio/aliuminio langus ir atlikti jų montavimo darbus bei suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti medžio/aliuminio/stiklo erkerį ir jį nešančią medinę konstrukciją gyvenamosios paskirties name su negyvenamosios paskirties patalpomis, esančiame (duomenys neskelbtini) (1.2.1-1.2.2 bei 3.1 p.). Ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 606 000,00 Lt (2.1 p.). 2008 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr. 3 „dėl papildomų darbų pagal 2008-04-09 Rangos sutartį Nr. TT-233“ (26 b. l., 1 t.), kuriuo ieškovo užsakymu už 100 000,00 Lt sumą atsakovas įsipareigojo papildomai pagaminti ir sumontuoti 22 vnt. medinių langų, kaustytų aliuminiu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 26 ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. 4 „dėl papildomų darbų pagal 2008-04-09 Rangos sutartį Nr. TT-233“ (27-28 b. l., 1 t.), kuriuo susitarė, kad atsakovas už 3709,00 Lt sumą papildomai pagamins ir sumontuos paminėtame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 medinį langą, kaustytą aliuminiu. Pagal minėtą Rangos sutartį bei jos papildomus susitarimus numatyti darbai buvo atlikti 2008 m. rugsėjo, spalio bei 2009 m. vasario mėnesiais (29-37 b. l., 1 t.).

              Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad pagal rangos sutartį pagaminti ir sumontuoti langai bei durys yra netinkamos kokybės, nes neatitiko sutarties 7.1 ir 7.2 punkte numatytų reikalavimų. Anot jo, sumontuotos durys ir langai yra nesandarūs, be to, atsakovo įrengtų langų stiklo paketuose esanti argono dujų koncentracija neatitinka standartinių reikalavimų. Taip pat, ieškovo teigimu, buvo nekokybiškai pagamintas ir sumontuotas stiklinis erkeris, nes įrengta stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija yra blogai pritvirtinta ir pučiant vėjui stipriai vibruoja bei neatlieka savo funkcijos.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovas byloje prašė teismo taikyti CK 6.667 straipsnyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą (8 b. l., 2 t.).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal sutartį atlikti darbai ieškovui buvo priduoti 2008 m. rugsėjo – spalio mėn., 2009 m. vasario mėn., todėl langų montavimo, (ne)sureguliavimo, sandarumo faktas turi būti tikrinamas tokių darbų priėmimo metu. Atsižvelgęs į tai, kad dėl langų ir durų defektų atsakovui pretenzija buvo pateikta 2009 m. lapkričio 5 d., o ieškinys paduotas 2010 m. lapkričio 22 d., pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nusprendė taikyti ieškinio senatį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sprendimo motyvacija dėl ieškinio senaties taikymo yra dviprasmiška - liko neaišku, nuo kurio momento teismas pradėjo skaičiuoti ieškinio senatį, ar nuo darbų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo, ar nuo pretenzijos pateikimo. Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo atsakovo sumontuotai stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijai teismas apskritai nepasisakė. 

Rangos sutarties Nr. TT-233 8 punktu subrangovas produkcijai ir atliktiems darbams suteikė garantijas: medžio – aliuminio ir aliuminio konstrukcijoms, produkcijai, darbams – 5 metus; dažams – dažų gamintojams suteikiamą garantiją – 5 metus; stiklo paketams ir jų šiluminei varžai – 5 metus (16 b. l., 1 t.).

Pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ši nuostata nustato sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir leidžia nustatyti išimtis. CK 6.667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada prasideda ieškinio senaties termino eiga toms rangos sutartims, kai darbų rezultatas priimamas dalimis ir nėra garantijos. Esant garantiniam terminui, taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis, kuri numato ieškinio senaties termino eigos pradžią, esant garantiniam terminui, nes per jį leidžiama pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų. Pagal pastarąją normą ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004).

Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimą, garantijos terminai yra taikomi nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos ir per garantijos laiką galima pareikšti pretenziją (CK 6.698 str. 2 d., 6.697 str. 5 d.), o po pretenzijos pareiškimo pradedamas skaičiuoti CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmą kartą dėl atsakovo sumontuotų langų nesandarumo ieškovas į atsakovą pasikreipė 2009 m. lapkričio 5 d. (38 b. l., 1 t.). Dėl stiklino erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos ir medinių langų defektų pretenzijas ieškovas atsakovui pareiškė       2009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. KL/2009-194 (39 b. l., 1 t.). 2009 m. lapkričio 23 d. raštu atsakovas ieškovą informavo, kad pagal gautą raštą Nr. KL/2009-194 2009 m. lapkričio 11 d. parašytus darbus planuojama atlikti 2009 m. lapkričio 30 – gruodžio 4 dienomis (40 b. l., 1 t.). 2009 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. KL/2009-239 ieškovas vėl informavo atsakovą apie tai, kad iki šio laiko pro stumdomus langus pučia vėjas ir nesutvarkyta lietaus nuvedimo sistema nuo stiklinio erkerio (41 b. l., 1 t.). Atsakovas 2009 m. gruodžio 21 d. raštu nurodė, kad pagal gautą ieškovo raštą Nr. KL/2009-239 2009 m. gruodžio 21 d., surašytus defektus pasistengs išspręsti tokia tvarka: lietaus nuvedimą nuo stiklinio erkerio išspręs šių metų gruodžio 23 d.; stumdomų durų problemą laikinai išspręs, o po 2010 metų sausio mėnesio 4 dienos – sausio 22 dienos išspręs galutinai, kai tik atvažiuos (bus atvežtos) specialiai ieškovui užsakytos medžiagos (42 b. l., 1 t.). 2010 m. sausio 7 d. ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui dėl nuostolių atlyginimo (43 b. l., 1 t.), tačiau atsakovas 2010 m. sausio 13 d. atsakymu atsisakė atlyginti nuostolius ir nurodė, kad jo gaminiai yra tinkamai sumontuoti ir atitinka jiems keliamus reikalavimus (44 b. l., 1 t.). Tačiau vėlesniais raštais atsakovas vėl pripažino savo produkcijos trūkumus (71, 73-74, 113 b. l., 1 t.).

Įvertinusi minėtus duomenis apie šalių susirašinėjimą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto teiginius, kad atsakovas iš pradžių pripažino savo produkcijos ir atliktų darbų defektus (trūkumus) ir juos žadėjo pašalinti, todėl šiuo atveju turi būti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iki 2010 m. gegužės 19 d. įskaitytinai (113 b. l., 1 t.) atsakovas neneigė, jog jo atlikti darbai buvo su trūkumais ir jis ėmėsi veiksmų juos pašalinti. 2010 m. liepos 12 d. raštu atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovui nuostolius, tuo pagrindu, kad, atsakovo teigimu, ieškovo įmonė neatsiskaitė su atsakovu už atliktus papildomus darbus     (duomenys neskelbtini) (119 b. l., 1 t.). Taigi, atsakovas atsisakė kompensuoti dėl nekokybiškų darbų ieškovo patirtus nuostolius ne dėl to, kad būtų neigęs savo produkcijos ir atliktų darbų netinkamumą, o visai dėl kitos priežasties.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas susirašinėjimo su ieškovu metu iš esmės pripažino savo prievolę pašalinti savo darbų trūkumus, sprendžia, jog tuo laikotarpiu ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 str. 2 d.). Kadangi ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl nekokybiškų darbų, atlyginimo šioje byloje pareikštas 2010 m. lapkričio mėnesį, o atsakovas savo prievolę iš esmės pripažino iki 2010 m. vidurio, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju buvo praleidęs ieškinio senaties terminą.

Dėl šių priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje  byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dalyje dėl langų ir durų defektų turi būti taikoma ieškinio senatis.  

Dėl atsakovo darbų

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas darbų priėmimo metu pastebimų trūkumų ar defektų nenustatė, todėl pripažino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą (CK 6.662 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau, negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui, taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-235/2005).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo atliktų darbų defektai pradėjo ryškėti, prasidėjus šaltajam periodui. Taigi, anot ieškovo, darbų priėmimo – perdavimo metu defektų nebuvo įmanoma nustatyti. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir nenustatinėjo, ar ieškovo nurodyti darbų (produkcijos) defektai galėjo būti pastebėti darbų priėmimo – perdavimo metu.  

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2008 m. balandžio 9 d. rangos sutarties Nr. TT-233 7.1 dalyje šalys susitarė, kad produkcija ir atlikti darbai atitinka šios sutarties keliamus reikalavimus, jei produkcijos ir atliktų darbų kokybė atitinka gaminio dokumentacijoje nurodytus reikalavimus, šios sutarties prieduose keliamus reikalavimus ir, kurie yra raštu patvirtinti abiejų šalių atstovų. Taip pat sutartyje užsakovas patvirtino, kad subrangovas supažindino su STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės durys“ reikalavimais ir sutinka su gaminių technine specifikacija; gaminių techninė specifikacija laikoma patvirtinta, kai yra pasirašyta užsakovo ir subrangovo (7.2 p.). Taigi, iš šios sutarties sąlygos galima spręsti, jog atsakovo produkcija ir darbai privalėjo atitikti gaminio dokumentacijoje, sutarties prieduose, STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės durys“ numatytus reikalavimus ir gaminių techninę specifikaciją, kuri yra pasirašyta užsakovo ir subrangovo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog erkerio pagaminimas ir sumontavimas yra netinkamos kokybės. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į šias aplinkybes: 1) atsakovo teiginius, kad stiklinis erkeris buvo mechaniškai pažeistas dėl per didelio susikaupusio ant pastato konstrukcijų sniego ir ledo svorio, ir atsakovo pateiktas fotonuotraukas, kuriose 2010 m. vasario 22 d. buvo užfiksuotas didžiulis sniego ir ledo svoris;   2) konstrukcijos tvirtinimas yra garantinio laikotarpio trūkumas, už kurį atsakovas turi prisiimti atsakomybę; 3) rangos sutarties 9 straipsnio 9.6 punkte numatytus konkrečius užsakovo teisių gynimo būdus; 4) byloje nėra įrodymų, jog ieškovas šalino stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos blogą pritvirtinimą, o atsakovas taip pat nebegali pašalinto šio defekto, nes atliktų darbų rezultato ieškovas nebeturi, jis yra parduotas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadą, jog erkerio pagaminimas ir sumontavimas buvo tinkamos kokybės. Visų pirma, teismo išvada yra prieštaringa: vienu metu teismas teigia, kad nėra pagrindo spręsti, jog erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija buvo netinkamos kokybės, kad atsakovas privalo prisiimti atsakomybę dėl konstrukcijos tvirtinimo trūkumų ir kad atsakovas nebegali pašalinti trūkumų. Taigi, teismas iš esmės pripažindamas produkcijos trūkumus, tuo pačiu padarė išvadą, jog erkerio pagaminimas ir sumontavimas buvo tinkamos kokybės. Antra, teismas apskritai nevertino, ar stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija atitiko sutartyje numatytus reikalavimus priėmimo – perdavimo metu ir kokį svorį turėjo atlaikyti konstrukcija.  Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovas sniegą nufotografavo 2010 m. vasario       22 d., o ieškovas defektus jau buvo pastebėjęs 2009 m. lapkričio mėnesį (39 b. l., 1 t.), nors tai turi esminės reikšmės vertinant, ar erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos defektai atsirado dėl netinkamo jo eksploatavimo, ar dėl blogos montavimo ar pagaminimo kokybės.

Vertindamas ieškovo teiginius dėl atsakovo sumontuotų langų stiklo paketų blogos kokybės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys sutartimi nebuvo susitarusios dėl argono dujų koncentracijos pakete ir padarė išvadą, kad stiklo paketų kokybė yra šilumos laidumo koeficientas. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadose nėra nurodyta, jog dėl nustatytos nepakankamos argono dujų koncentracijos 9 stiklo paketuose nebuvo išlaikyti stiklo paketų šilumos pralaidumo, atsparumo vėjo apkrovai, kitiems nustatytiems reikalavimai, todėl teismas šioje dalyje ieškovo reikalavimą pripažino nepagrįstu.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas 2010 m. gegužės 19 d. raštu (113 b. l., 1 t.) buvo įsipareigojęs ieškovui pakeisti stiklo paketus, kuriuos jis pats iš esmės laikė neatitinkančiais LST keliamų reikalavimų.

STR 2.05.20:2006  „Langai ir išorinės įėjimo durys“ V dalies „Reikalavimai projektinėms langų ir išorinių durų savybėms“ 9 punkte nustatyta, kad pastato langai ir išorinės durys turi būti suprojektuotos taip, kad juos naudojant ir prižiūrint, visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Be to, tos pačios dalies 10 punkte yra nustatyta, kad projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje citavo minėtus reikalavimus, tačiau įvertino langų kokybę tik jų užpildymo argono dujomis aspektu ir neįvertino, ar jie atitinka STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės durys“ išvardintus reikalavimus. Taip pat atsakovo produkcija nebuvo įvertinta pagal gaminių techninę specifikaciją, nenustatyta, kokia argono dujų koncentracija turėjo būti atsakovo sumontuotuose stiklo paketuose. 

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2010 m. sausio 8 d. ieškovo užsakymu buvo atliktas gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato su laikino apgyvendinimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), lango konstrukcijų termovizinis tyrimas. Tyrimo metu nustatytas temperatūrų sumažėjimas ant vidinių lango konstrukcijų paviršių, temperatūrų svyravimai, tai yra šilumos prasiskverbimas į išorę, nustatytas netinkamai sureguliuotų langų faktas, lango konstrukcijos nesandarumai (67 b. l., 1 t.). 2012 m. kovo 22 d. defektiniame akte buvo nustatyta, kad yra pernelyg mažas stumdomų durų vitrinų sandarumas, durų į terasą sandarumas, rūsio durų sandarumas (akto 4 išvada, 103 b. l., 2 t.), tačiau pirmosios instancijos teismas apie durų ir langų nesandarumą nieko nepasisakė, o pasisakė tik apie įrengtų langų stiklo paketų kokybę argono dujų koncentracijos aspektu, nors atsakovo nekokybišką darbą ir produkciją ieškovas įrodinėjo ir tuo, kad langai ir durys buvo sumontuotos nesandariai.

2012 m. kovo 22 d. defektiniame akte, be kitko, užfiksuota, kad apžiūros metu nebuvo įmanoma atlikti sumontuotų langų termovizinių tyrimų (šiluminio spinduliavimo fiksavimo per atstumą) dėl pernelyg šiltos oro temperatūros. Tačiau, įvertinus tai, kad 2010 m. sausio 8 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktos termovizinės diagnostikos metu buvo užfiksuoti netinkamai sureguliuoto lango nesandarumai, pro kuriuos šiluma prasiskverbia į išorę, nurodyta, kad yra tikslinga atlikti papildomus termovizinius tyrimus, esant tinkamoms oro sąlygoms. Taip pat akte nurodyta, kad yra tikslinga atlikti visų pastato, esančio (duomenys neskelbtini). langų tyrimą dėl argono koncentracijos kiekio. Defektiniame akte užfiksuota ir tai, kad stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos ir latako nuo stiklinio stogo virš terasos durų fizinių defektų nėra įmanoma užfiksuoti, nes defektinio akto surašymo metu oro sąlygos neleidžia nustatyti, ar vyksta stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos ir latako nuo stiklinio stogo virš terasos durų vibracija, pučiant stipriam vėjui. Dėl šių priežasčių akte pripažinta, jog yra tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę sumontuotos produkcijos visiems fiziniams defektams nustatyti bei išsamiai aprašyti. (103 b. l., 2 t.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių nuomonę dėl ekspertizės skyrimo,    2012 m. vasario 29 d. nutartimi pripažino, kad teisingam bylos išnagrinėjimui yra ne tik  būtina patikrinti ieškovo nurodytus defektus, bet ir nustatyti jų priežastį, poveikį pagamintos produkcijos naudojimui, todėl sprendė, jog nustatant defektus, privalo dalyvauti šalių pasirinktas nepriklausomas ekspertas ar ekspertų grupė (94-97 b. l., 2 t.). Defektinio akto turinys patvirtina, jog objekto apžiūros metu pageidaujamas rezultatas nebuvo pasiektas – ieškovo nurodyti defektai, jų priežastys, poveikis pagamintos produkcijos naudojimui taip ir liko neįvertinti specialisto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime neargumentavo, kodėl nepasiekus teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartyje nurodytų tikslų, nebuvo tikslinga skirti ekspertizę, nors, akivaizdu, jog byloje sprendžiami klausimai reikalauja specialių žinių.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, ar atsakovo sumontuota produkcija atitiko sutartyje numatytus reikalavimus,  neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėtas ginčas. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, teismas privalėjo pirmiausia nustatyti, ar priėmimo – perdavimo metu ieškovo nurodyti trūkumai galėjo būti pastebėti, jei ne, išsiaiškinti, ar defektai neatsirado dėl netinkamo jų eksploatavimo, ar atsakovo sumontuota produkcija atitiko visus rangos sutartyje numatytus reikalavimus, taip pat nustatyti trūkumų pobūdį. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), atkreipiant pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje tikslinga apsvarstyti ekspertizės atsakovo defektų pobūdžiui nustatyti paskyrimo klausimą.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius ieškovas grindė CK 6.256 straipsnio, reglamentuojančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus,        2 dalimi ir 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalimi. Nuostoliais ieškovas laikė: 1) atsakovui pagal rangos sutartį sumokėtą sumą (709 709,00 Lt); 2) sumokėtą sumą už atliktus tyrimus (3551,35 Lt); 3) sumokėtą sumą už antstolio aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (363 Lt); 4) sumokėtą sumą už parketo remontą (1500 Lt).

Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuoja CK 6.665 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą arba 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog užsakovo teisė reikalauti grąžinti visą rangovui sumokėtą atlyginimą nėra draudžiama (CK 1.138 str.). Be to, kasacinio teismo vertinimu, ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio Lt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013)

Todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos atveju taip pat turi būti įvertinta galimybė taikyti 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nors ši ieškovo teisių gynybos priemonė ir nebuvo numatyta pačioje sutartyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tinkamam teisės normų taikymui būtinų faktinių bylos aplinkybių ir neatsakė į visus bylos išsprendimui reikšmingus klausimus, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes nurodyti pažeidimai gali būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

            Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai                                                                                                                                Danutė Milašienė

Gintaras Pečiulis

Donatas Šernas