Civilinė byla Nr. e2-806-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00175-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją V. J. su finansiniu reikalavimu į atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Augena“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-485-230/2020),

n u s t a t ė :

1.       Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Augena“ iškelta bankroto byla; 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėjas V. J. 2020 m. kovo 17 d. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į BUAB „Augena“ kreditorių sąrašą su 11 000 Eur reikalavimu.

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo V. J. prašymą įtraukti jį į BUAB „Augena“ kreditorių sąrašą atmetė.

4.       2020 m. balandžio 3 d. pareiškėjas V. J. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją į BUAB „Augena“ kreditorių sąrašą su 11 000 Eur reikalavimu.

5.       Atskirasis skundas Kauno apygardos teismo teisėjos 2020 m. balandžio 6 d. rezoliucija priimtas ir byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė V. J. terminą iki 2020 m. gegužės 7 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti – 1) pateikti teismui pasirašytą atskirąjį skundą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 302 straipsnis, 338 straipsnis) ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 306 straipsnis, 338 straipsnis); arba 2) pateikti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą atskirąjį skundą specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį ir sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už bankroto byloje elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 7 dalis, 302 straipsnis, 306 straipsnis, 338 straipsnis) bei pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino CPK 316 straipsnio 2 dalyje numatytas atsirojo skundo trūkumų nepašalinimo pasekmes.

7.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu gautas Lietuvos apeliaciniam teismui bei kitoms institucijoms adresuotas V. J. laiškas – prašymas, kuriuo pareiškėjas Lietuvos apeliacinio teismo prašo „1) jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CK 1.5 str. nustatytu sąžiningumo, teisingumo, protingumo principu, CPK 17 str., 21 str., 83 str. 1 d. 4 p., 6 p., 7 p., 178 str., 185 str. 263 str. nuostatomis; 2) pripažinti teisinę pareiškėjo V. J. kaip politinio kalinio ir disidento elektroninio parašo galią, vadovautis daugelį kartų teismams ( CPK 179 str. 3 d., LITEKO sistemos bylos) išaiškinta teisine politinio režimo baze ir LR Konstitucija, kuri vienintelė sudaro pagrindą pripažinti teisinę pareiškėjo V. J. kaip politinio kalinio ir disidento elektroninio parašo galią, o ne LAPT ar kitų teismų savivalė ir savivale bei antikonstituciniais R. Š. įsakymais grindžiamos antikonstitucinės „nutartys“ antikonstitucinių R. Š. nusikaltimų pagrindu“.

8.       Pagal pareiškėjo nurodomą CPK 83 straipsnio 1 dalį bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: pagal 4 punktą ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; pagal 6 punktą šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą; pagal 7 punktą šalys – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis. Kaip matyti, šiais atvejais asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami dėl savo statuso ir ypatingo bylos pobūdžio. Tačiau šiuo atveju, priešingai nei mano pareiškėjas, netaikytinas nei vienas iš jo nurodytų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų, kadangi šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „Augena“ bankroto byloje, nepatenkantis nei į vieną iš minėtų bylų, kuriose nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai, ar bylos šalys.

9.       Be to, pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 punktuose nurodytais pagrindais, kuriais remiasi pareiškėjas, žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šios išimtys yra lex specialis (specialioji norma) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu. CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas.

10.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią asmens atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies, nes pateiktas prašymas nėra grindžiamas ir įrodinėjamas sunkia apelianto turtine padėtimi, dėl kurios jis neišgali sumokėti įstatyme numatytos nedidelės sumos žyminio mokesčio.

11.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodyto atskirojo skundo trūkumo – nepateikė teismui duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, todėl nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, šis skundas laikomas nepaduotu, o jo pagrindu pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nebeturi teisinės reikšmės kito Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodyto trūkumo (ne) pašalinimo aplinkybės, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 316 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties laikyti nepaduotu ir pagal šį atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukti.

Teisėjos                                                                         Danutė Gasiūnienė

Danguolė Martinavičienė

Jūratė Varanauskaitė