Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [II-1607-426-2010].doc
Bylos nr.: II-1607-426/2010
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-115/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01276-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 21.00 val., Molėtų rajone, kelio Joniškis-Dubingiai-Dirmeitai-Paberžė 5-ame kilometre, vairavo automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai nedegė joks priekinis kairės pusės žibintas. Tokiais veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 246.5 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir tai, kad buvo nustatyta J. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas J. S. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 130 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta. Nurodė, jog pagal KET 246.5 punktą transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pažeidimas buvo padarytas tamsiuoju paros metu. Taip pat pažymėjo, kad Institucijos pareigūnas duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sakė žinąs, kad lemputė nedega, tačiau teigė, jog nėra kur jos nusipirkti, su padarytu pažeidimu sutiko. Pabrėžė, kad policijos pareigūno parodymai yra nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų, jog jis pažinotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl nėra pagrindo netikėti Institucijos pareigūno parodymais. Tuo tarpu J. S. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo būti atsakingesnis ir laiku pastebėti, kad jo vairuojamame automobilyje nedega kairės pusės priekinis žibintas. Juolab, kad pažeidimą jis padarė tamsiuoju paros metu. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog J. S. veika kvalifikuota tinkamai ir nuobaudų skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagrįstai skirta didesnė bauda nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis, kadangi buvo nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to, J. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis finansiškai negali susimokėti tokio dydžio baudos.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog pažeidimo padarymo metu buvo vėlus vakaras ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visą laiką važiavo įjungęs tolimąsias šviesas, o gyvenvietė buvo apšviesta, todėl taip pat nesimatė, kad nedega priekinis kairysis žibintas. Pabrėžia, jog pasibaigus gyvenvietei bei įvažiavus į žvyruotą kelią vėl įjungė tolimąsias šviesas ir tik pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį perjungė artimąsias šviesas. Teigia, kad įvykio metu nedegė tik gabaritinės ir trumposios šviesos, tačiau pajudinus lemputę vėl pradėjo degti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

II.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju J. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių KET draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 150 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. S. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio metu galiojusių KET 246.5 punktas įtvirtino, jog transporto priemone važiuoti draudžiama, jeigu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko, tolimųjų šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija fakto, jog jam inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas tamsiuoju paros metu ir įvykio metu nedegė priekinis kairysis žibintas. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad jis to nepastebėjo. Tačiau pabrėžtina, jog duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnas D. K., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 10), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad sustabdžius J. S. vairuojamą automobilį ir jam pasakius, jog nedega nei artimųjų, nei tolimųjų šviesų priekinis kairysis žibintas, nei gabaritinės šviesos, asmuo teigė tai žinąs, tačiau neturįs kur nusipirkti lemputės (b. l. 12). Be to, Institucijos pareigūnas pažymėjo, kad automobilio ekrane rodė, jog nedega žibintas, o avarinė šviesos signalizacija nebuvo įjungta. Pabrėžtina, kad policijos pareigūno parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantą, nėra. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad jis nepastebėjo, jog nedega priekinis kairysis žibintas, atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Papildomai pasisakydama dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai paskirta didesnė bauda nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmeniui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga ir neatitiktų ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai              Stasys Gagys

 

              Romanas Klišauskas

 

              Ričardas Piličiauskas