Civilinė byla Nr. 2A-81-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00240-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.5.20.2; 3.5.20.7  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms antstolei B. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) Vytauto Didžiojo kredito unija, V. S. ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ priešieškinį atsakovams V. S. ir V. S. dėl iškeldinimo iš nekilnojamojo turto.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) antstolės B. Č. 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių aktą Nr. S-21-129-8837 ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui nuosavybės teises į turtą: žemės sklypą, 22 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); darbų paskirstymo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų rezervuarą, unikalus          Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);, bei 6 vietų 196 vienetus (toliau – ir vnt.) narvų; 6 vietų 292 vnt. narvų (toliau – ir ginčo turtas), įpareigojant antstolę grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Juodoji audinė“ sumokėtą 150 246 Eur turto kainą.

2.       Ieškovas nurodė, kad antstolė B. Č. paskelbė bei nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 13 d. vykdė ieškovo ginčo turto priverstinį pardavimą iš varžytynių Nr. 202091, siekiant išieškoti skolą kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) (toliau – ir KB) Vytauto Didžiojo kredito unija. Ginčo turtas varžytynėse Nr. 202091 buvo parduotas atsakovei UAB „Juodoji audinė“ už 150 246 Eur sumą. Ieškovo pozicija – varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 yra niekinis, nes ginčo turto vertė nustatyta netinkamai bei ginčo turtas parduotas už per mažą kainą, t. y. į turto vertinimo ekspertizės aktą nebuvo įtraukta dalis iš ginčijamų varžytynių parduoto turto: apdirbimo cechas, darbų paskirstymo punktas ir nuotekų rezervuaras. Nepriklausomo turto vertintojo J. P. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) 2021 m. vasario 5 d. turto vertinimo ataskaita pagrindžia įrodo realią parduoto ginčo turto rinkos vertę   (322 400 Eur).

3.       Atsakovė antstolė B. Č. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo turtas varžytynėse Nr. 202091 parduotas pirkėjai UAB „Juodoji audinė“ už 150 246 Eur kainą, nustatytą nekilnojamojo turto vertintojos (ekspertės) UAB „Verslavita“ (ekspertizės aktai, numeriai: EKN-20-013 ir EKN-20-035). Ieškovas nereiškė prieštaravimų dėl turto rinkos kainos ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo / paskyrimo. Ekspertizės aktai ir turto arešto aktai galioja. UAB „Verslavita“ pateiktame 2020 m. liepos 22 d. ekspertizės akto Nr. EKN-20-035 pastabose nurodyta, jog dalies turto rinkos vertė nustatyta ekspertizės akte  Nr. EKN-20-013. J. P. IĮ vertinimo ataskaitą ieškovas pateikė teismui po 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 surašymo ir lėšų, gautų už parduotą turtą, paskirstymo ir pervedimo išieškotojai KB Vytauto Didžiojo kredito unija.

4.       Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas buvo supažindintas su ekspertizės aktais, numeriai: EKN-20-013 ir EKN-20-035. Jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti UAB „Verslavita“ kvalifikacija ar pateiktomis išvadomis, byloje nėra. Antstolė sudarė visas sąlygas tinkamam ieškovo teisių (ir dėl turto vertės nustatymo) įgyvendinimui, tačiau ieškovas šiomis teisėmis nesinaudojo. Su ieškiniu pateikta J. P. IĮ vertinimo ataskaita parengta pasibaigus varžytynėms ir paskelbus varžytynių laimėtoją (ir ji nėra retrospektyvinė). Jokie kiti turto vertės tariamą netinkamumą pagrindžiantys įrodymai vykdymo veiksmų atlikimo metu teikiami nebuvo. Varžytynėse dalyvavo ir keldami kainą varžėsi trys pirkėjai. Pradinė viso parduodamo turto kaina varžytynėse buvo 122 240 Eur, o varžytynes laimėjo pirkėjas (atsakovė), pasiūlęs didžiausią kainą – 150 246 Eur.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, KB Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad areštuoto ginčo turto rinkos vertė (kaina) buvo nustatyta turto vertintojos UAB „Verslavita“ dvejose turto vertės ekspertizėse, numeriai: EKN-20-035 bei EKN-20-013, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos atlikti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau daugiau nei penkis mėnesius nebuvo atliekami jokie turto realizavimo veiksmai, nes buvo laukiama ieškovo veiksmų (turto įvertinimo), kurių jis nesiėmė. Ieškovas neskundė antstolės 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymo paskelbti turto varžytynes. Ginčo turtas parduotas pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

6.       Ieškovė UAB „Juodoji audinė“ priešieškinyje prašė: 1) ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš UAB „Juodoji audinė“ priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); darbų paskirstymo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);  audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);  audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 196 vnt. 6 vietų narvų audinėms su laikikliais; 292 vnt. 6 vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta – iškeldinti atsakovus V. S. ir V. S. bei visus minėtame turte esančius kilnojamuosius daiktus bei gyvūnus; 2) įpareigoti V. S. ir V. S. per teismo nurodytą terminą nurodyti teismui visus asmenis (ir jų kontaktinius duomenis), kuriems nuosavybės, valdymo ir / ar naudojimo teise priklausančių daiktų ir (ar) gyvūnų yra atsakovei priklausančiame turte – žemės sklype, apdirbimo ceche, darbų paskirstymo punkte, nuotekų rezervuare, audinių laikymo stoginėse, 196 vnt. 6 vietų narvų audinėms su laikikliais, 292 vnt. 6 vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškinyje paaiškino, kad UAB „Juodoji audinė“ sumokėjo varžytynių kainą ir jai buvo išduotas 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837. UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nustatė V. S. ir V. S. ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 31 d. atlaisvinti ginčo turtą nuo savo ir (ar) trečiųjų asmenų turto ir nutraukti bet kokią jų ir (ar) trečiųjų asmenų vykdomą veiklą UAB „Juodoji audinė“ priklausančiame ginčo turte. Tačiau atsakovai iki šiol neišsikėlė iš UAB „Juodoji audinė“ nuosavybės teise priklausančio turto bei vykdomos ginčo turte veiklos nenutraukė. Atsakovai neįleidžia ieškovės į jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

8.       Atsakovai V. S. ir V. S. atsiliepime prašė priešieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovų iškeldinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai bus išnagrinėtas ieškovo V. S. ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto. Teismui tenkinus ieškinį ir varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, UAB „Juodoji audinė“ netektų nuosavybės teisės į ginčo turtą, iš kurio prašo iškeldinti atsakovus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovo V. S. ieškinį atmetė. Atsakovės restruktūrizuojamos UAB (toliau – ir RUAB) „Juodoji audinė“ ieškinį tenkino visiškai – ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš RUAB „Juodoji audinė“ priklausančio turto iškeldino atsakovus V. S. ir V. S. su jiems priklausančiais visais minėtame turte esančiais kilnojamaisiais daiktais, įskaitant, bet neapsiribojant gyvenamuoju vagonėliu, sandėliu, arteziniu gręžiniu, angaru (palapine). 

10.       Teismas nustatė, kad užtikrinant 2013 m. spalio 21 d. paskolos sutarties Nr. 13-00155 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – ir paskolos sutartis) įvykdymą 2013 m. lapkričio 8 d. sutartine hipoteka (maksimalioji hipoteka) skolininkai V. S. ir V. S. įkeitė kreditorei KB Kaišiadorių kredito unija 22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); įkeičiamo daikto vertė 88 000 Lt nustatyta 2013 m. spalio 21 d. šalių susitarimu. Pagal sutartinės hipotekos Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktį sukurta hipoteka apima visus esamus ir būsimus įkeičiamo daikto antraeilius daiktus, taip pat įkeičiamo daikto pagerinimus, įskaitant kai dėl tokių pagerinimų padidėja įkeičiamo daikto plotas ir / ar jo kiti matmenys.

11.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)                   4.171 straipsnio 3 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Skolininkai V. S. ir V. S., užtikrindami įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, įvykdymą, 2017 m. birželio 21 d. sutartiniu (maksimaliu, jungtiniu) įkeitimu įkeitė KB Kaišiadorių kredito unija: 196 vnt. narvų audinėms, biologinio turto kompleksą, kurį sudaro visos motininėje bandoje Nr. 230617900553 esančios audinės, neįskaitant esamo ir būsimo prieaugio, tačiau ne mažiau kaip 1 000 vnt. audinių ir šio įkeičiamo objekto vertė (120 000 Eur) nustatyta šalių susitarimu.

12.       Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje         Nr. 2SP-14505-840/2021 konstatuota, kad antstolės B. Č. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko, taip pat vykdomosios bylos   Nr. 0129/20/00437, Nr. 0129/20/00439, kuriuose išieškotoja (hipotekos kreditorė) KB Vytauto Didžiojo kredito unija. 

13.       Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės 2020 m. liepos 14 d. išrašo duomenimis, V. S. priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini): 22 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-darbų paskirstymo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė, unikalus  Nr. (duomenys neskelbtini). Hipoteka žemės sklypui įregistruota 2013 m. lapkričio 11 d., hipotekos įrašas kitiems inžineriniams statiniams – audinių laikymo stoginėms – galioja nuo 2016 m. lapkričio 29 d.

14.       Antstolės 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas Nr. S-19-129-12362 vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/00469 dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatymo skyrimo įteiktas asmeniškai ieškovui 2019 m. rugsėjo 13 d. 

15.       UAB „Verslavita“ atliko ginčo turto vertinimą ir pateikė ekspertizės aktą Nr. EKN-20-013, kuriame įvertinti ant ieškovui priklausančio 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo esantys statiniai: pastatas-apdirbimo cechas 1I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-darbų paskirstymo punktas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 2020 m. vasario 5 d. (vertės nustatymo dieną), paskaičiuota lyginamuoju metodu, sudarė 17 600 Eur sumą. Antstolė surašė 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą (patikslintą) Nr. 0129/20/00159, kuriame nurodė, kad trijų areštuotų daiktų: 1) apdirbimo cecho; 2) darbų paskirstymo punkto ir 3) nuotekų rezervuaro vertė yra 17 600 Eur. Šis turto arešto aktas antstolės padėjėjos buvo išsiųstas ieškovui. Nei ekspertizės akto Nr. EKN-20-013, nei 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto akto (patikslinto) ieškovas neskundė ir jie nėra nuginčyti.

16.       Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0129/20/00437 ir               Nr. 0129/20/00439 (pagal notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus), taip pat priėmė patvarkymą dėl ekspertizės rinkos vertei nustatyti skyrimo. Pagal antstolės 2020 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-129-8914 dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatymo skyrimo, kurio kopiją el. paštu išsiuntė ieškovui.

17.       UAB „Verslavita“ atliko 9 vnt. nekilnojamojo ir kilnojamojo ieškovo turto vertinimą ir pateikė ekspertizės aktą Nr. EKN-20-035, pagal kurį 22 ha ploto žemės sklypas, kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginės, pažymėtos plane 4I1ž, 5I1ž, 6I1ž, 7I1ž, 8I1ž, 9I1ž, 10I1ž, 11I1ž, šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta., šešių vietų 196 vnt. narvų su laikikliais, šėrimo mašina „TWINCA FARMER“ ir ratinis krautuvas „CBL ZL916“ vertės nustatymo dieną (2020 m. birželio 29 d.) įvertintas iš viso 169 300 Eur rinkos verte. Ekspertizės akto Nr. EKN-20-035 pastaboje pažymėta, kad užsakovo pageidavimu tame pačiame žemės sklype esantis pastatas-apdirbimo cechas 1I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-darbų paskirstymo punktas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame ekspertizės akte nevertinami. Remdamasi ekspertizės aktu Nr. EKN-20-035 antstolė surašė 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktą Nr. S-20-129-10683, kuriuo areštavo įkeistą ieškovo turtą, nurodant ekspertizės akte Nr. EKN-20-035 nustatytas vertes ir viso areštuoto turto 169 300 Eur vertę. Antstolė į bylą teiktuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad V. S. skundė šį turto arešto aktą. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12393 skundą tenkino ir paskyrė pakartotinę areštuoto ieškovo turto rinkos vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Turto vertė“, nustatant skolininkui 5 kalendorinių dienų terminą į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 1 600 Eur sumą. Vėliau buvo gautas ieškovo skundas dėl antstolės 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo ir prašymas pavesti ekspertizę atlikti UAB „CRE pro“. Antstolė 2020 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12733 skundą tenkino bei paskyrė ieškovo turtui pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „CRE pro“, nustatė skolininkui penkių kalendorinių dienų terminą į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 800 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu sumą, taip pat pakartotinai išaiškino, jeigu nebus sumokėta už pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę per nustatytą terminą, areštuoto turto vertėmis bus laikomos tos turto vertės, kurias nustatė UAB „Verslavita“. Ieškovas nesumokėjo visos pinigų sumos už pakartotinę turto vertės ekspertizę ir per antstolės iki 2020 m. rugsėjo           21 d. pratęstą terminą. Antstolė 2020 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-20-129-13968 paskelbė V. S. turto pirmąsias varžytynes. Šis antstolės patvarkymas ieškovo buvo apskųstas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24909-359/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė ginčo turto (žemės sklypo, apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, audinių laikymo stoginių,  196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, ratinio krautuvo „CBL ZL916“, šėrimo mašinos „TWINCA FARMER“) pardavimo Nr. 198184, 198192, 198186 iš varžytynių procedūras iki bus išnagrinėtas V. S. paduotas 2020 m. spalio 8 d. skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas. Antstolė dar kartą tenkino ieškovo skundą ir 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-15309 atšaukė pirmąsias turto varžytynes, paskyrė ieškovo areštuoto ir įkeisto turto rinkos vertės pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „CRE pro“. Patvarkyme pažymėta, ieškovas sumokėjo 800 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę. UAB „CRE pro“ 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimu informavo antstolę, kad turto apžiūra neįvyko, sutartu laiku apžiūrėti turtą ieškovas nepasirodė, telefonu pareiškė, kad jokio turto vertintojo neįsileis ir jokio turto neparodys. Įvertinusi situaciją, konfliktinį skolininką, turto vertintoja UAB „CRE pro“ atšaukė savo sutikimą atlikti skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę. Antstolė 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-1943 vėl paskelbė ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, audinių laikymo stoginės, audinių laikymo stoginių, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais ir 292 vnt. šešių vietų narvų pirmąsias turto varžytynes Nr. 202091, kurios pasibaigė 2020 m. sausio 13 d.  Varžytynių procesas buvo sustabdytas 2021 m. sausio  20 d. antstolės patvarkymu Nr. S-21-129-1446, nes ieškovas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė 2020 m. gruodžio 16 d. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo byloje Nr. 2FB-2842-359/2021. Ieškovas su 2021 m. sausio 11 d. paaiškinimais pateikė ekspertizės aktą Nr. EKN-20-035. Nurodytoje byloje antstolė prašė leisti jai pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. varžytynių laimėtojui sumokėjus visą sumą už nupirktą turtą surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, paskirstyti už nupirktą turtą varžytynėse gautas lėšas ir pervesti įkeisto turto kreditoriui, o varžytynių laimėtojui nesumokėjus pinigų už nupirktą turtą, leisti siūlyti išieškotojams paimti turtą po neįvykusių varžytynių, tačiau teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi tokio antstolės prašymo netenkino. Prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi, kuri vėliau palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-917-259/2021, paliktas nenagrinėtas. Antstolė 2021 m. gegužės 14 d. surašė patvarkymą Nr. S-21-129-8641 atnaujinti turto realizavimo ir išieškojimo veiksmus, ir nustatė varžytynių laimėtojai UAB „Juodoji audinė“ terminą sumokėti pinigines lėšas už nupirktą turtą iki 2021 m. gegužės 19 d. 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 liudija, kad 2021 m. sausio 13 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 202091 skolininkui (ieškovui) priklausęs kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (14 pozicijų) buvo parduotas naujai turto savininkė UAB „Juodoji audinė“ už 150 246 Eur kainą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi  civilinėje byloje Nr. 2SP-14105-840/2021 netenkino V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų, t. y. pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei surašyti, pasirašyti, išduoti turto: žemės sklypo, apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, audinių laikymo stoginių, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, ratinio krautuvo CBL ZL916, šėrimo mašinos „TWINCA FARMER“, pardavimo iš varžytynių aktą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. S. atskirąjį skundą, 2021 m. liepos 8 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, konstatavęs, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1202-480/2021, iškeltoje pagal V. S. ieškinį, kuriuo ginčijamas 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui jau taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti ginčo turtą (t. y. šioje nagrinėjamoje byloje) ir klausimo išsprendimas byloje dalyvaujantiems asmenims nesukeltų teisinių pasekmių.

18.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14505-840/2021 dar kartą netenkino V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų, konstatavęs, kad KB Vytauto Didžiojo kredito unija turint galiojančią reikalavimo teisę į pareiškėją, užtikrintą įkeitimu, paskesnis turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, areštas baudžiamojoje byloje nestabdo išieškojimo iš areštuoto turto antstolės vykdomose vykdomosiose bylose.

19.       Ieškovo ieškinys grindžiamas argumentais, kad: 1) ieškovo turtas iš pirmųjų varžytynių          Nr. 202091 buvo parduotas tik už 150 246 Eur didelių abejonių keliančią, neteisingą turto vertinimo kainą; 2) į ekspertizės aktą antstolės pageidavimu nebuvo įtraukta dalis turto, kuris buvo parduotas iš varžytynių (apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darbų paskirstymo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų rezervuaras, unikalus            Nr. (duomenys neskelbtini); 3) antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina ir galimai neteisėtai yra susitarusi su išieškotoju jo turtą parduoti pusvelčiui. Savo argumentams pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikia nepriklausomo turto vertintojo J. P. IĮ parengtą 2021 m. vasario 5 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 210003. Pagal vertintojo J. P. IĮ ataskaitą, ieškovui priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 29 d. įvertintas 226 000 Eur likvidacine verte, 322 400 Eur rinkos verte.

20.       Teismas vertino, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, iš esmės kvestionuoja turto vertintojos UAB „Verslavita“ ekspertizės aktais, numeriai: EKN-20-013 ir EKN-20-035 nustatytas ginčo turto rinkos kainas ir siekia dar kartą iš naujo revizuoti vykdymo procesą. Šiuo atveju varžytynės buvo vykdomos pagal turto vertintojos UAB „Verslavita“ nustatytas turto rinkos kainas, vadovaujantis CPK 681, 717 ir 722 straipsniais. Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Antstolės teikti paaiškinimai teismo posėdžiuose ir vykdomosiose bylose rengti dokumentai liudija, kad atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus iš ieškovo turto, su turto vertėmis buvo supažindintos abi šalys, t. y. skolininkas ir išieškotoja. Prieštaravimų dėl vertintojų paskyrimo, nustatytų turto verčių iš išieškotojo nebuvo gauta. Išieškotoja (Kredito unija) niekaip negalėjo norėti turtą vertinti ir parduoti kuo pigiau nei rinkos verte, nes tai visiškai neatitiktų jos teisėtų lūkesčių atgauti visą skolą, kuri, pasak antstolės, iki turto pardavimo varžytynėse su palūkanomis jau viršijo 300 000 Eur. Teismas pripažino deklaratyviu ieškovo teiginį, kad antstolė, galimai susitarusi su išieškotoju, nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad ieškovo turtas varžytynėse nebūtų parduotas pusvelčiui (už per mažą kainą). Būtent ieškovo veiksmai vykdymo proceso metu rodo, kad jis visomis įmanomomis priemonėmis siekė trukdyti turto pardavimui iš varžytynių, nes net antstolei tenkinant jo skundus, jis nerealizavo savo prašymų, o toliau siekė kliudyti vykdymo procesui ir tokie jo veiksmai vertinami kaip nesąžiningi.

21.       Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, jog turtas parduotas už per mažą kainą. Pirmiausia, teismas kaip nepagrįstus vertino ieškovo argumentus, kad varžytynėse buvo parduota dalis turto, kurio vertė nebuvo visai nustatyta. Kaip minėta, varžytynėse parduoto turto vertė buvo nustatyta turto vertintojo UAB „Verslavita“ atliktose dviejose turto vertės ekspertizėse ir buvo 2020 m. vasario 5 d. datai įvertinti apdirbimo cechas, darbų paskirstymo punktas bei nuotekų rezervuaras, t. y. tas turtas, kurio vertė, kaip teigia ieškovas, nebuvo visai nustatyta. Ekspertizės akto Nr. EKN-20-035 išvados dėl ekspertizės objekto pastaboje turto vertintoja pažymėjo, kad pastato-apdirbimo cecho, pastato-darbų paskirstymo punkto, kitų inžinerinių statinių-nuotekų rezervuaro rinkos vertė antstolės patvarkymu buvo nustatyta 2020 m. vasario 5 d. datai, ekspertizės akte Nr. EKN-20-013. Ieškovas kitoje byloje dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo 2021 m. sausio 11 d. teiktuose paaiškinimuose pripažino, jog visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), sudaro vientisą objektą, o antstolės atliktas turto vertės nustatymas, jo manymu, yra tinkamas. Vadinasi, ieškovas, kurio pareiga vykdymo procese būti aktyviu ir domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnis), negalėjo nežinoti ir žinojo, kad visi turto vienetai parduoti varžytynėse Nr. 202091 buvo įvertinti dvejuose ekspertizės aktuose. Šią išvadą lemia ne vien ekspertizės akto Nr. EKN-20-035 turinys, bet ir antstolės vykdymo procese parengti dokumentai ir dokumentų siuntimo, įteikimo pranešimai ieškovui.

22.       Antstolė, prieš areštuodama ieškovo turtą, priėmė du patvarkymus (2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-129-12362 ir 2020 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-129-8914) dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo ir visas varžytynėse parduotas ieškovo turtas buvo įvertintas dvejuose ekspertizės aktuose. 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto aktu (patikslintu) Nr. 0129/20/00159, pagal turto vertintojų nustatytas turto vertes, antstolė areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą ir nuotekų rezervuarą, 17 600 Eur vertės turto. Antstolė 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktu, pagal turto vertintojų nustatytas turto vertes, areštavo ieškovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: ratinį krautuvą „CBL ZL916“, šėrimo mašimą „TWINCA FARMER“, 196 vnt. šešių vietų narvus su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvus su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, aštuonias audinių laikymo stogines (kitus inžinerinius statinius) ir 22 ha žemės sklypą;                    169 300 Eur vertės turto. Tenkinant ieškovo skundus ir antstolei net du kartus paskyrus pakartotinę ekspertizę, tačiau vienu atveju ieškovui neapmokėjus šios ekspertizės išlaidų, o kitu atveju turto vertintojui atšaukus savo sutikimą atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę dėl paties ieškovo veiksmų, areštuoto turto verte laikoma šio turto vertė, kurią nustatė UAB „Verslavita“ turto vertintojai. Todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju vykdymo procese areštuoto turto vertė nustatyta nepažeidžiant CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.

23.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011), jog sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti, jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Dėl to nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vien faktas, kad kai ieškovas netikslino sutartine hipoteka įkeičiamo daikto (Hipotekos Specialiųjų sąlygų 3.1 papunktis; CK 4.171 straipsnio 3 dalis), Nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamuosius daiktus, nesudaro pagrindo konstatuoti nei antstolės veiksmų neteisėtumą, pardavus hipoteka neįkeistus nekilnojamuosius daiktus, nei antstolės parduoto iš varžytynių turto kainos neteisėtumą.

24.       Antstolė, įkainuodama turtą, pirmiausia vadovavosi UAB „Verslavita“ nustatytomis turto rinkos vertėmis. CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Į bylą pateikti          UAB „Verslavita“ ekspertizės aktai bei turto vertintojos G. G. parodymai, duoti   2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, liudija, kad turto vertintojai atliko išsamų ir objektyvų antstolės patvarkymuose nurodyto ieškovo turto vertinimą, parengė motyvuotas ir metodologiškai pagrįstas išvadas, atkreipdami dėmesį į tai, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, audinių auginimo verslas susidūrė su naujomis veiklos problemomis, kas taip pat neigiamai įtakojo specifinei veiklai pritaikyto turto vertę. Todėl yra pagrindas išvadai, kad UAB „Verslavita“ ekspertų nustatyta turto vertė vykdymo procese yra teisinga. Be to, civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo 2021 m. sausio 11 d. teikdamas raštu paaiškinimus dėl trūkumų taisymo ir turėdamas pareigą atskleisti savo turimo turto realią vertę, ieškovas pripažino, kad, jo manymu, antstolei atliekant priverstinio vykdymo veiksmus atliktas turto vertinimas yra tinkamas. Ieškovas nei vykdymo proceso stadijoje, nei nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie bet tikėtinai leistų abejoti UAB „Verslavita“ išvadų dėl turto vertės teisėtumu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad turto rinka nėra pastovi, turto paklausa bei kainos nuolat kinta. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

25.       Antstolės 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo (kuris, kaip ir visi vėlesni dokumentai, 2019 m. rugsėjo 13 d. įteiktas asmeniškai ieškovui) nustatyta, jog varžytynėse Nr. 202091 parduodamo turto pradinė kaina – 122 240 Eur (CPK 613, 706, 707 ir 718 straipsniai; pastaba: ratinis krautuvas „CBL“ buvo parduodamas varžytynėse Nr. 202090, šėrimo mašima „TWINCA FARMER“ – varžytynėse Nr. 202098). Byloje duomenų apie tai, kad iki ginčo varžytynių ieškovas būtų ėmęsis veiksmų, jo teigimu, didesnei turto vertei nustatyti ir įrodyti ar pasiūlyti savo pirkėją, nėra. 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymas apskųstas nebuvo ir nėra nuginčytas. Be to, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo parduotas, taip pat buvo paskelbtas laimėtojas, už parduodamą turtą pasiūlius didžiausią kainą – 150 246 Eur sumą pirkėja RUAB „Juodoji audinė“. 

26.       Teismas akcentavo, kad vadovaujantis UAB „Verslavita“ nustatytomis turto rinkos kainomis ir CPK 981 straipsnio 4 dalyje bei CPK 718 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, 2021 m. gruodžio 14 d. patvarkyme antstolė klaidingai nustatė varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą – 122 240 Eur. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šis patvarkymas nebuvo / nėra nuginčytas ir nei ieškovas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys šiuo aspektu jokių argumentų byloje nepateikė, o įvykusiose varžytynėse pasiūlyta laimėtojo kaina yra didesnė už tą, kurią turėjo nurodyti antstolė patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo, toks klaidingas kainos apskaičiavimas, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad toks kainos apskaičiavimas įtakojo varžytynių kainas ir turtas varžytynėse parduotas už per mažą kainą.

27.       Savo reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė nepriklausomos turto vertintojos J. P. IĮ parengtą 2021 m. vasario 5 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 210003, pagal kurią ieškovui priklausantis žemės sklypas su statiniais 2021 m. sausio 29 d. įvertintas 226 000 Eur likvidacine verte, 322 400 Eur rinkos verte. Tačiau po to, kai RUAB „Juodoji audinė“ 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AATVNVT) įvertinti J. P. IĮ ataskaitos atitikimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatoms ir atsakovei į bylą pateikus AATVNVT išvadą, kad J. P. ataskaita neatitinka prieš tai minėto įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos    71.5 papunkčio reikalavimų, vėliau byloje J. P. IĮ ataskaita nesivadovavo ir pats ieškovas. Teismas AATVNVT išvadą, pateiktą 2021 m. lapkričio mėn. patikrinimo akte Nr. G17-, vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme ir nusprendė, kad jos išvados teikia pagrindą J. P. IĮ ataskaitą laikyti nepagrįsta, nepateikiant jos detalesnės analizės.

28.       Teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi buvo paskyręs nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui M. K.. Pagal teismo eksperto M. K. ekspertizės akto Nr. NT 21-11-15 išvadą, turtinio komplekso, kurį sudaro apdirbimo cechas, darbų paskirstymo punktas, nuotekų rezervuaras, žemės sklypas, aštuonios audinių laikymo stoginės, sandėlis, artezinis gręžinys, audinių laikymo stoginėse esantys 196 vnt. 6 vietų narvai audinėms su laikikliais ir 292 vnt. 6 vietų narvai su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, rinkos vertė 2020 m. vasario 5 d. sudarė 255 000 Eur.

29.       Teismo eksperto nustatyta turto rinkos vertė (255 000 Eur) yra 41 procentu didesnė nei varžytynėse parduoto turto kaina (150 246 Eur). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste toks kainų skirtumas neteikė pagrindo išvadai, kad antstolė iš pirmųjų varžytynių ieškovo turtą pardavė už per mažą kainą. Pirmiausia, teismo ekspertas įvertino du turto objektus: 1) sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2) artezinį gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių ieškovas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravęs. Šių statinių antstolė į patvarkymą neįtraukė ir UAB „Verslavita“ jų nevertino bei antstolė jų varžytynėse nepardavė. Nors pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą, neaptarus žemės sklype esančio statinio likimo, nuosavybės teisė į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Juodoji audinė“ byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad sandėlis ir artezinis gręžinys priklauso ieškovui, jų atsakovė varžytynėse neįgijo ir į juos nepretenduoja. Be to, žemės sklype esantis neįteisintas statinys, vertintinas tik kaip medžiagos, sunaudotos jam pastatyti, bet ne pastatas.

30.       Teismas, analizuodamas ir vertindamas atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ nurodytus teismo ekspertizės akto trūkumus, pažymi, kad vienas jų – neužtikrintas atsakovės – turto savininkės – dalyvavimas vertinant turtą, kuomet teismo ekspertas vertinamą turtą apžiūrėjo 2022 m. kovo 10 d. dalyvaujant tik ieškovui, negali būti laikomas esminiu akto trūkumu, o atsakovė šią pažeistą teisę galėjo iš dalies realizuoti užduodama klausimus 2020 m. teismo posėdyje dalyvavusiam teismo ekspertui M. K.. Taip pat nelaikytina akto trūkumu ir teismo eksperto atliktas dviejų neįregistruotų statinių įvertinimas. Tačiau teismo eksperto nepalyginamų objektų vertinimas, kaip, pavyzdžiui, kuomet aplinkui vyraujančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose su neasfaltuotu privažiavimu esantis nenaudojamas apdirbimo cechas buvo lyginamas su kaimuose esančiais gamybos, pramonės ar garažų, prekybos paskirties objektais, neabejotina, kad tai darė įtakos turto rinkos vertės nustatymui. Kita vertus, teismo ekspertui kaip vientisą kompleksą įvertinant apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą ir nuotekų rezervuarą, į jį dar įtraukiant sandėlį bei artezinį gręžinį, galimai lėmė turto, kaip vientiso komplekso, didesnę turto rinkos vertę, nei nustatė UAB „Verslavita“. Teismo ekspertui buvo pavesta atlikti retrospektyvinį turto vertinimą, tačiau, nei teismo ekspertizės akte nėra duomenų, nei teismo posėdyje ekspertas negalėjo paaiškinti, kokiu retrospektyviniu šaltiniu jis vadovavosi nustatydamas narvų vertę ir kodėl jo nustatyta nudėvėtų narvų vertė (90–100 Eur) yra didesnė nei skelbime siūlomų parduoti naujų narvų kaina (80 Eur). Nors teismo ekspertas iš dalies teisus aiškindamas, kad ekspertas turi teisę pasirinkti norimą kriterijų, tačiau nagrinėjamu atveju jo pasirinktas 10 metų lyginamasis laikotarpis, kuomet vertinamas turtas buvo sukurtas tik 2016 m., taip pat galimai lėmė skirtingas išvadas dėl turto rinkos vertės.

31.       Teismas, remdamasis vieša informacija, pažymėjo, kad aljansas „Eurogroup for Animals“ siekia kailinių žvėrelių fermų draudimo Europos Sąjungoje. Lietuva prisijungė prie šalių, siekiančių uždrausti kailinių žvėrelių fermas visoje Europos Sąjungoje. Praėjusių metų lapkričio mėnesį draudimas auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl jų kailio Lietuvoje buvo pateiktas Seimui, tačiau šių, o taip pat ir kitų (kaip pavyzdžiui, COVID-19) aplinkybių reikšmė turto rinkos vertei teismo eksperto liko nepastebėta. Teismas pažymėjo ir tai, jog teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą dėl priverstinio pardavimo įtakos turto vertei, nurodė, kad Valstybės įmonės „Registrų centras“ atliktos ekspertų apklausos duomenimis, priverstinio pardavimo koeficiento vidurkis gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų ir kitos paskirties objektams, kurie yra senos statybos (iki 2000 metų) nedidžiuosiuose miestuose yra 0,62; ekspertu paskaičiavimu vertinamam objektui įtaka dėl priverstinio pardavimo būtų 0,32; t. y.                         32 procentai.

32.       Taigi, net ir nepaisant aukščiau aptartų akto trūkumų, tokiu atveju iš naujo pardavinėjant turtą iš varžytynių pagal teismo eksperto nustatytą turto rinkos vertę, taikant priverstinio pardavimo koeficientą, o taip pat CPK 718 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, iš naujo pardavinėjant turtą iš varžytynių pagal teismo eksperto nustatytą turto rinkos vertę, jo vertė artima, net mažesnė (t. y. 138 700 Eur) ((255 000 × (100 - 32) : 100) × 50 : 100 = 138 700), nei kaina, už kurią buvo parduotas turtas varžytynėse. Visa tai taip pat įrodo, jog realiai varžytynėse parduoto turto rinkos kaina nebuvo per žema (CPK 185 straipsnis). Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo V. S. ieškinio reikalavimo dėl 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Atmetus šį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo svarstyti restitucijos klausimo.

33.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Juodoji audinė“ yra įvykdžiusi CPK 716 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą sumokėti varžytynių kainą, ir jai 2021 m. gegužės 18 d. buvo išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837. Vadinasi, nuo nurodyto momento ieškovė tapo vienintele ginčo turto savininke. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2019 m. balandžio 24 d. panaudos sutarties pagrindu 22 ha ploto žemės sklypas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteiktas panaudai V. S.. Byloje nėra įrodymų, kad šiai dienai būtų įregistruotos galiojančios turto nuomos, panaudos ar kitokios sutartys, kurių pagrindu turtas būtų teisėtai V. S. perleistas kitiems asmenims. UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 20 d. pranešimu Vidas ir V. S. buvo įpareigoti ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 31 d. atlaisvinti ginčo turtą nuo savo ir (ar) trečiųjų asmenų turto ir nutraukti bet kokią V. S. ir V. S. ir (ar) trečiųjų asmenų vykdomą veiklą UAB „Juodoji audinė“ priklausančiame turte. Nepaisant reikalavimo, Vidas ir (ar) V. S. iš RUAB „Juodoji audinė“ nuosavybės teise priklausančio turto neišsikėlė. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje V. S. paaiškino, kad 2021 m. vasarą jam reiškė pretenzijas dėl išsikeldinimo, tačiau jis šiuo metu gyvena vagonėlyje, kuris stovi parduotame sklype, o laikytas audines pardavė. Antstolio R. B. 2021 m. birželio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0085/21/14 nurodyta, kad antstoliui, dalyvaujant RUAB „Juodoji audinė“ atstovams, 2021 m. birželio 10 d. apie 11.50 val. į sklypą atvykęs V. S. atsisakė atrakinti spyną ir įleisti juos į fermos teritoriją, nurodęs, kad fermą galima nufotografuoti iš už išorinės tvoros pusės. UAB „Juodoji audinė“ atstovei reikalaujant, V. S. sutiko įleisti apžiūrėti, einant pro atskirą įėjimą kitame sklypo gale, atskirai nuo kitų stoginių esančią ilgiausią audinių laikymo stoginę, kurioje nėra nei vienos audinės. 2021 m. birželio 1 d., jau pasibaigus UAB „Juodoji audinė“ nustatytam išsikėlimo terminui, bendrovės atstovams atvykus įrengti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti įgyto turto saugumą nuo pašalinių asmenų patekimo į jį, V. S. jų į fermos teritoriją neįleido. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2021 m. birželio 8 d. rašte nurodyta, kad inspektoriai 2021 m. birželio 3 d. atliko V. S. ūkyje patikrinimą dėl žvėrelių laikymo sąlygų, žvėrelių gaišenų utilizavimo, pašaro įsigijimo.

34.       Nors V. S. ir jo atstovas byloje nurodė, kad V. S. negali būti iškeldintas iš RUAB „Juodoji audinė“ turto, nes yra išsikėlęs, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia tokį aiškinimą. Tiek teismo ekspertizės aktas, tiek ir eksperto paaiškinimai teisme rodo, kad vertinamą turtą 2022 m. kovo 10 d. ekspertui aprodė būtent V. S., bet ne turto savininkė RUAB „Juodoji audinė“. Teismo ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad vertinamame sklype yra neįregistruotas turtas – sandėlis bei artezinis gręžinys, kurie, jų neįregistravus, vertinami kaip statybinė medžiaga, panaudota jų pastatymui. Tarp šalių nėra ginčo, kad sklype stovi gyvenamas vagonėlis. Be to, paties V. S. paaiškinimu, sklype dar yra jam priklausantis angaras (palapinė).

35.       Teismas vertino, kad RUAB „Juodoji audinė“ įrodė savo teisių pažeidimą naudotis varžytynėse įsigytu turtu. Bendrovė negali netrukdomai patekti į jai priklausantį turtą ir nevaržoma naudotis įsigytu turtu pagal paskirtį. V. S., V. S. byloje neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. RUAB „Juodoji audinė“ nurodytas 2 savaičių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pakankamas Vido ir V. S. su jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, įskaitant bet neapsiribojant gyvenamuoju vagonėliu, sandėliu, arteziniu gręžiniu, angaru (palapine), išsikėlimui, atsižvelgiant į tai, jog apie pareigą atlaisvinti ginčo turtą jie buvo informuoti dar 2021 m. gegužės 20 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

36.       Ieškovas V. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

37.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriami trys kriterijai, pagal kuriuos teismas turi spręsti dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo: 1) turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą; 2) gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei; 3) dėl rinkos vertei neproporcingos už turtą gautos sumos yra neproporcingai apribojamos skolininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Ši praktika cituojama ir skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas šių kriterijų netaikė ir dėl to bylą išnagrinėjo neteisingai. Skundžiamas sprendimas a naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalis pagrindu. Turto pardavimo iš varžytynių kainą yra iš esmės mažesnė už turto rinkos kainą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. spalio   19 d. nutartimi teismas paskyrė ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę bei pavedė ją atlikti teismo ekspertui M. K.. Teismo ekspertas nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė 2020 m. vasario 5 d. sudarė 255 000 Eur sumą. Ginčo turtas 2021 m. sausio 23 d. varžytynėse Nr. 202091 buvo parduotas už daug mažesnę (beveik 105 000 Eur) sumą. Skirtumas tarp kainos, už kurią parduotas ginčo turtas bei ginčo turto rinkos vertės, nustatytos teismo ekspertizės, sudaro net 41 procentą ir tai konstatuota skundžiamame sprendime. Kasacinio teismo pažymėta, jog nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Šiuo atveju teismo ekspertui konstatavus, jog ginčo turto rinkos vertė sudarė 255 000 Eur, pirmosios instancijos teismas vertino priežastis, dėl kurių teismo ekspertizė galėjo konstatuoti tokią ginčo turto rinkos vertę, bet visiškai nevertino ginčo turto verčių skirtumo įtakos varžytynių akto teisėtumui. Skundžiamame sprendime yra apsiribojama teiginiu, kad ginčo turte esantys statiniai: sandėlis ir artezinis gręžinys priklauso ieškovui ir nevertinama kokią konkrečią įtaką šie statiniai turi ginčo turto vertei, t. y. ar, dėl to ginčo turto vertė padidėja / sumažėja, o įvertinus vertės kaitą – nėra konstatuotas konkreti skaitinė vertės kaitos išraiška. Teismas tik kritikuoja teismo ekspertizės dalį, nemotyvuodamas, kokią būtent įtaką tai galėjo (ne)turėti ginčo turto vertės nustatymui. Todėl, apelianto vertinimu, teismas neatskleidė kodėl ginčo turto vertė buvo 150 246 Eur, o ne teismo ekspertizės nustatyta 255 000 Eur. Skundžiamame sprendime taip pat pažymėta, jog Europos Sąjungoje yra siekiama iš viso uždrausti kailinių žvėrelių fermas ir ši aplinkybė gali turėti įtakos ginčo turto vertei. Tačiau neanalizuojama, kaip ir kodėl būtent ši aplinkybė gali įtakoti ginčo turto rinkos vertę 2020 m. vasario 5 dienai, t. y. momentui, kuris nurodytas teismo ekspertizės išvadoje. Siekis uždrausti kailinių žvėrelių fermas visoje Europos Sąjungoje šiuo metu yra tik visuomeninė iniciatyva, bet ne teisėkūros objektas, todėl šiuo metu neįmanoma aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuoti, kokia apimtimi, kokiais etapais bei nuo kokios datos tokios fermos iš vis galėtų būtų uždraustos. Ši veikla nėra uždrausta ir ją galima vykdyti. Dėl to tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, iš jų neįmanoma aiškiai bei nedviprasmiškai suprasti galimos įtakos teismo ekspertizės akte nustatytai ginčo turto rinkos vertei. Byloje nėra nekonstatuotas teismo ekspertizės išvados neatitikimas teisės aktų reikalavimams, dėl to ji yra teisėta, pagrįsta ir teismas turėjo ja remtis. Taip pat pirmasis COVID-19 atvejis Europoje buvo nustatytas tik   2020 m. sausio 24 d. ir per tokį trumpą laiką (iki ginčo turto rinkos vertės nustatymo dienos 2020 m. vasario 5 d.) COVID-19 susirgimų skaičius objektyviai negalėjo turėti didelės įtakos ginčo turto vertės kaitai. Antra, suma, už kurią buvo realizuotas ginčo turtas (150 246 Eur) yra neproporcinga ginčo turto rinkos vertei (255 000 Eur). Ginčo turtas buvo realizuotas beveik už dvigubai mažesnę kainą negu konstatuota teismo ekspertizės išvadoje. Išreiškus šį skirtumą procentais, už ginčo turtą buvo gauta tik 58,92 proc. nuo ginčo turto rinkos vertės, nurodytos teismo ekspertizės išvadoje. Kasacinio teismo pažymėta, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Šiuo atveju ginčo turto realizavimo vertė, sudaranti tik 58,92 proc. teismo ekspertizės išvadoje nurodytos ginčo turto rinkos kainos, objektyviai negali būti laikoma maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Juo labiau toks neatitikimas tarp ginčo turto realizacijos kainos ir teismo ekspertize konstatuotos ginčo turto rinkos kainos yra prieštaringas ir vertinant jį CPK nuostatų kontekste. CPK 718 straipsnyje numatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti maksimalų tiek skolininko (t. y. užtikrinti maksimalų prievolių kreditoriams įvykdymą), tiek kreditoriaus (užtikrinti maksimalų naudos gavimą iš skolininko turto) interesų tenkinimą, nustatė, jog adekvati ir objektyvi pirmosiose varžytynėse parduodamo skolininko turto rinkos vertė turi sudaryti 80 proc. šio turto rinkos vertės. Ši išraiška yra varžytynėse parduodamo turto kainos vertės riba, kuri yra orientacinis tokio turto vertės nustatymo kriterijus. Kadangi ginčo turtas yra realizuotas už (58,92 proc. nuo ginčo turto rinkos vertės, už ginčo turtą buvo gauta neproporcinga suma, kuri negali užtikrinti nei skolininko (apelianto), nei kreditoriaus interesų. Teismas nevertino, ar ginčo turto realizavimo vertė yra proporcinga ginčo turto rinkos vertei, nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo ekspertizės išvadoje nustatytą ginčo turto rinkos vertę. Taigi, teismas neatskleidė ir antrosios CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos taikymo sąlygos. Trečia, dėl rinkos vertei neproporcingos už ginčo turtą gautos sumos yra neproporcingai apribojamos skolininko (apelianto) teisės. Ginčo turtas buvo areštuotas ir realizuojamas siekiant užtikrinti apelianto prievolių įvykdymą kreditorei KB Vytauto Didžiojo kredito unija. Apelianto skola kartu su palūkanomis ginčo turto realizavimo metu viršijo 300 000 Eur sumą. Ne tik areštuoto turto suma negali viršyti išieškomos prievolės dydžio, bet ir areštuoto (bei realizuojamo) skolininko turto vertė negali būti nustatyta akivaizdžiai žemesnė (t. y. žemesnė nei CPK 718 straipsnyje įtvirtintas kriterijus) nei išieškoma suma bei areštuoto (realizuojamo) turto rinkos vertė. Antstolio pareiga yra nuolat sekti, kad areštuoto turto nebūtų iš esmės daugiau nei išieškoma suma, nes priešingu atveju būtų neproporcingai varžomos skolininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014). Apelianto (skolininko) teisių neproporcingas suvaržymas pasireiškė tuo, jog realizuotas ginčo turtas už daug mažesnę nei teismo ekspertizės konstatuotą sumą, Apeliantui buvo apribota galimybė maksimaliai įmanomai įvykdyti prievolę kreditorės (išieškotojos) KB Vytauto Didžiojo kredito unija naudai. Siekdamas pagrįsti šiuos argumentus, apeliantas detalizuoja, kokia jo prievolės dalis kreditorei KB Vytauto Didžiojo kredito unija būtų įvykdyta realizavus turtą: 1) pagal turto vertę, nurodytą varžytynių akte; 2) pagal ginčo turto rinkos vertę: iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad apelianto įsipareigojimai (be priskaičiuotų palūkanų) sudaro 292 111,57 Eur, o ginčo turtas buvo realizuotas už 150 246 Eur. Taigi, iš apelianto turto buvo įvykdyta tik 51,43 proc. prievolės KB Vytauto Didžiojo kredito unija. Tuo atveju, jeigu ginčo turtas būtų buvęs realizuotas rinkos kaina, nustatyta teismo ekspertizės metu arba bent jau artimesnę nustatytai, iš apelianto turto būtų buvę įvykdyta net 85,58 proc. nuo visos apelianto prievolės KB Vytauto Didžiojo kredito unijai. Apelianto neįvykdytos prievolės trečiojo asmens naudai dalis sudarytų tik 14,42 proc. nuo visos neįvykdytos prievolės dalies. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai apribojama apelianto (skolininko) teisė kaip įmanoma maksimaliai įvykdyti prievolę kreditorei KB Vytauto Didžiojo kredito unijai, taip pat apsunkinamas prievolės įvykdymas, ilgėja prievolės trečiajam asmeniui įvykdymo terminas ir netgi sukuriamos prielaidos dėl negalimumo įvykdyti prievolę inicijuoti apelianto fizinio asmens bankroto bylą, taip kartu neužtikrinant maksimalaus kreditorių interesų patenkinimo. Dėl to skundžiamu sprendimu yra neproporcingai apribojama apelianto kaip skolininko teisė kaip įmanoma maksimaliai įvykdyti prievolę kreditorei KB Vytauto Didžiojo kredito unijai. Ketvirta, skundžiamame sprendime nėra išsamiai išnagrinėta bei motyvuota, ar egzistuoja CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte (ne)taikymo sąlygos, t. y. ar: 1) turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą; 2) gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei; 3) dėl rinkos vertei neproporcingos už turtą gautos sumos yra neproporcingai apribojamos skolininko teisės, nekonstatavo motyvų, dėl kurių gali būti (ne)taikomas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas Tik tuo atveju, jeigu teismas būtų išnagrinėjęs bei išsamiai motyvavęs šio CPK straipsnio (ne)taikymo pagrindus, būtų galėjęs aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuoti, jog ginčo turtas yra parduotas už kainą, kuri yra artima rinkos kainai. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

38.       Atsakovė RUAB „Juodoji audinė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

39.       Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju realizuoto turto vertė nustatyta nepažeidžiant CPK 681 straipsnio nuostatų. Teismas įvertino UAB „Verslavita“ tyrimų išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad vykdymo proceso metu nustatyta turto vertė yra teisinga. Kreditoriaus interesus tenkino UAB „Verslavita“ nustatyta ginčo turto vertė. Tai, kad ginčo turto vertė galimai pakito po turto realizavimo procedūrų užbaigimo, nesudaro pagrindo abejoti vertinimo išvadų pagrįstumu. Apeliantas (skolininkas) kitame teisminiame procese pripažino, jog UAB „Verslavita“ vertinimo išvados yra tinkamos ir jomis pagrįsta vadovautis. Teismo eksperto įvertinta ginčo turto vertė yra 235 700 Eur. Didesnę sumą (255 000 Eur) sudaro teismo eksperto savavališkai, iš anksto neįspėjus nei teismo, nei šalių, įtraukta papildomų objektų (artezinio gręžinio bei sandėlio) vertė. Šie du objektai nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas. Artezinis gręžinys ir sandėlis nebuvo ginčo varžytynių objektu, jų atsakovė neįsigijo. Šie daiktai iki šiol nuosavybės teise priklauso apeliantui ir atsakovė į juos jokių pretenzijų nereiškia. Artezinis gręžinys ir sandėlis negalėjo būti realizuoti ginčo varžytynių metu (2020 m. gruodžio 14 d.), kadangi šis turtas apelianto nuosavybe buvo pripažintas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-468-516/2021. Tai yra ginčo varžytynių metu antstolei nebuvo pagrindo konstatuoti šių ieškovo nuosavybę į šiuos daiktus, jau nekalbant apie tai, kad ieškovas vykdymo procese antstolės niekada neprašė įtraukti jų nei į vertinamų, nei į parduodamų objektų sąrašą. Teismas ekspertas galimai šališkas, nes nurodė, jog vertinamas turtas nuosavybės teise priklauso ne RUAB „Juodoji audinė“, o V. S. ir 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebandė susisiekti su teisėta ir registre išviešinta turto savininke dėl jos dalyvavimo turto apžiūroje, ekspertizės (apžiūros) laiką derino tik su apeliantu ir visais kitais klausimais bendravo tik su apeliantu. Teismo ekspertas sąmoningai peržengė teismo nutarties ribas ir kartu su ginčo turtu įvertino papildomą, RUAB „Juodoji audinė“ neįsigytą ir į ginčo ribas nepatenkantį turtą – sandėlį bei artezinį gręžinį, kurie, be kita ko, net nėra įteisinti. Ekspertas papildomus objektus vertino ne dėl jų tariamo reikšmingumo ar kompleksinės sudėties, o tik tam, kad būtų galima padidinti turto vertę. Šią aplinkybę (kad gręžinio ir sandėlio įtraukimas padidino viso ginčo turto vertę) ekspertas pripažino teismo posėdžio metu. Ekspertui teismas suformulavo užduotį atlikti retrospektyvinį vertinimą. Tačiau ekspertizės akte nenurodyta, kad nustatydamas narvų rinkos vertę, ekspertas būtų naudojęs laiko pataisą. Kodėl buvo vadovaujamasi neretrospektyviniu šaltiniu, ekspertas irgi nepaaiškino. Ginčo narvai buvo dalinai nudėvėti (40 proc.), tačiau teismo ekspertas rėmėsi rinkos duomenimis (skelbimu) apie naujų narvų rinkos kaina. Ekspertas posėdžio metu atsisakė paaiškinti, kuo remiantis narvų būklę (stovį) įvertino kitaip nei UAB „Verslavita“. Taip pat ekspertas nepaaiškino savo sprendimo vertinimui pasirinkti 2011–2020 metų laikotarpį (lėmusį vos 10 proc. turto nusidėvėjimą), kai ginčo turtas buvo sukurtas 2016 m. Galiausiai, ekspertas posėdžio metu pripažino, kad atlikdamas retrospektyvinį vertinimą (2020 m. datoms), visiškai neatsižvelgė į COVID-19 pandemijos įtaką audinių auginimo verslui. Teismo eksperto nustatyta ginčo turto vertė yra 235 700 Eur. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc., o antrosiose varžytynėse – 60 proc. (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio                  1 dalis). Varžytynėse realizuojant turtą pagal teismo eksperto nustatytą kainą, pradinė suma būtų buvusi 188 560 Eur. Ginčo varžytynėse dalyvavo ir keldami kainą varžėsi trys pirkėjai. Varžytynes laimėjo RUAB „Juodoji audinė“ pasiūliusi didžiausią kainą – 150 246 Eur. Įvertinus kainą, už kurią įgytas turtas, ir pradinę turto kainą, nustatytiną pagal ekspertizės rezultatą, gaunamas vos 20 proc. skirtumas. Ieškinio patenkinimas pažeistų kreditorės (Kredito unijos) interesus, nes turtą tektų pardavinėti iš naujo, o jo rinkos kaina šiuo laiku nebūtinai yra aukštesnė, nei ginčo varžytynių atveju (tą įtakoja geopolitinė situacija, Seime svarstomi įstatyminiai audinių veiklos apribojimai ir kt.). Tuo pačiu ieškinio patenkinimas pasitarnautų tikrajam ieškovo tikslui – vilkinti vykdomąjį procesą. Restitucijos (ieškinio patenkinimo) atveju, taip ir nepasinaudojusi įgytu turtu, net ir atgavusi savo sumokėtas už turtą lėšas, atsakovė RUAB „Juodoji audinė“ būtų netekusi galimybės jomis daugiau nei metus naudotis savo veiklai. Toks rezultatas pažeistų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl kiekvieno esminio bylos įrodymo, pagrindžiančio teismo išvadas, kad ginčo turtas nebuvo parduotas už per mažą vertę. Atitinkamai, skundžiamo sprendimo motyvų visuma leidžia įvertinti visas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto (ne)taikymo sąlygas. Taigi, sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.

40.       Atsakovė antstolė B. Č. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41.       Nurodo, kad ginčo turto kaina buvo nustatyta vadovaujantis UAB „Verslavita“ parengtais dviem turto vertinimo aktais, kurie nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Apeliantas klaidingai nurodo, kad teismo eksperto M. K. vertinimu, ginčo turto rinkos vertė 2020 m. vasario 5 d. sudarė 255 000 Eur. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi ekspertui buvo pavesta atlikti ekspertizę atsakant į užduotus klausimus. Ekspertas atsakė, kad iš varžytynių parduoto turto bendra rinkos vertė 2020 m. vasario 5 d. yra 235 700 Eur. Teismo ekspertas įvertinęs du papildomus turto objektus (sandėlį ir artezinį gręžinį, kurie Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti ir šis turtas iš varžytynių neparduotas) peržengė teismo nutarties ribas. Teismo ekspertas savavališkai įvertino papildomą turtą kaip vieną kompleksą, taip nepagrįstai padidindamas viso ginčo turto vertę. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas pripažino, kad nevertinant sandėlio, žemės sklypo vertė būtų mažesnė. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų vadovautis teismo ekspertizes išvada, dėl to ieškinys neturėtų būti tenkinamas, nes turto pardavimo iš varžytynių kaina nėra iš esmės mažesnė už nustatytą turto rinkos kainą. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–  50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina. Šiuo atveju teismo eksperto nustatyta turto vertė yra 235 700 Eur. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis). Vadinasi, turto kaina pirmose varžytynėse būtų 188 560 Eur, o turtas varžytynėse buvo parduotas už 150 246 Eur. Parduoto turto kainos ir pradinės turto kainos, nustatytos pagal ekspertizės rezultatą skirtumas yra tik apie 20 proc. Toks kainų skirtumas nėra esmingai mažesnis.

42.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, KB Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

43.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad antstolė, nustatydama (įkainuodama) varžytynėse parduodamo ginčo turto kainą, nepažeidė areštuoto turto rinkos kainos nustatymo tvarkos ir CPK teisės normų, ją nustatė remdamasi turto vertintojo UAB „Verslavita“ nustatytomis turto rinkos vertėmis (ekspertizės aktai, numeriai: EKN-20-035 ir EKN-20-013), kurių apeliantas neginčijo. Apeliantas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinė byloje Nr. 2FB-2842- 359/2021 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pripažino, kad antstolės turto įvertinimas yra tinkamas. Kreditorius yra suinteresuotas, kad įkeistas turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą ir būtų padengta kuo didesnė skolos dalis. Tačiau kartu turi ir kitą interesą – operatyvesnį įkeisto turto realizavimą ir lėšų susigrąžinimą bei galėjimą jomis naudotis kuo greičiau. Šiuo atveju buvo pardavinėjamas specifinis turtas, varžytynėse varžėsi 3 pirkėjai. Turto kaina buvo aktyviai keliama. Atsakovei UAB „Juodoji audinė“ pasiūlius 150 246 Eur kainą, dalyvių varžytynės baigėsi. O tai reiškia, kad didesnė nei 150 246 Eur kaina potencialiems pirkėjams jau buvo per aukšta ir būtent varžytynės parodo tikrąją vertę. Apeliantas nesurado pirkėjo, kuris būtų nupirkęs ginčo turtą už didesnę kainą, taip pat nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad ginčo turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą. Pasibaigus varžytynėms apeliantas nusprendė, kad varžytynėse parduoto ginčo turto kaina buvo nustatyta ir turtas buvo parduotas už per mažą kainą (150 246 Eur); apeliantas remiasi teismo eksperto M. K. nustatyta ginčo turto rinkos verte (255 000 Eur). Teismas išsamiai pagrindė, kodėl ginčo turto kainų skirtumas nepripažintinas esmingai mažesniu, ir kodėl teismas nesivadovavo teismo eksperto M. K. išvada. Teismo ekspertas papildomai įvertino dar du objektus – sandėlį ir artezinį gręžinį, kurie nebuvo nurodyti įvertinti UAB „Verslavita“ ir jie buvo pardavinėjami varžytynėse. Teismo ekspertas pats nusprendė, kad reikia papildomai įvertinti dar du objektus, kaip turto komplekso dalis, bet teismo posėdžio metu taip ir nepaaiškino, nei kodėl minėti objektai turi būti vertintini komplekse, nei kiek šie objektai padidina ginčo turto vertę, nors pats patvirtino, jog žemės sklypo vertė būtų mažesnė, jei būtų nevertinami sandėlis ir gręžinys. Be to, teismo ekspertas specifinį ginčo turtą vertino lyginant jį su nepalyginamais objektais – kaimuose esančiais gamybos, pramonės ar garažų, prekybos paskirties objektais, o jo pasirinktas 10 metų lyginamasis laikotarpis, kai vertinamas turtas buvo sukurtas 2016 m., taip pat lėmė tiek skirtingas šio eksperto ir UAB „Verslavita“ turto rinkos vertes, dėl ko abejotina dėl teismo eksperto ginčo turto vertės teisingumo. Galiausiai, teismo ekspertas nepaaiškino, kodėl nudėvėtus narvus, kurių nusidėvėjimą įvertino 40 proc. (UAB „Verslavita“ nustatė                 50 proc. nusidėvėjimą),  įvertino 90–100 Eur verte, kai skelbime siūlomų parduoti naujų narvų kaina yra 80 Eur. Teismo ekspertas nevertino COVID-19 įtakos audinių verslui, nors audinių auginimo verslas susidūrė su žvėrelių užsikrėtimu, sutriko kailių aukcionai, pajamų srautai, į ką atsižvelgė UAB „Verslavita“. Teismo ekspertui buvo žinoma, kad UAB „Verslavita“ vertino šią aplinkybę. Be to, Lietuvos Seime jau yra pateikti įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma leisti šią veiklą vykdyti tik iki 2025 m. gruodžio 31 d. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl turto vertės, taip pat reikšminga ir turinti įtakos turto vertei. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo ekspertui, atliekant retrospektyvinį vertinimą, minėta aplinkybė buvo žinoma, ir į šią aplinkybę ekspertas taip pat turėjo atsižvelgti sprendžiant dėl ginčo turto vertės. Teismo eksperto išvados teisingumu abejoti verčia ir tai, kad teismo ekspertizės akte (17 psl.) teismo ekspertas nurodo, kad: 1) vertinimas atliekamas remiantis prielaida, kad vertinamas turtas nėra įkeistas, areštuotas, į jį nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai; tačiau priešingai, ginčo turtas buvo ir įkeistas Vytauto Didžiojo kredito unijai, ir antstolės areštuotas. 2) Neegzistuoja taršos veiksniai arba išlaidos jų nukenksminimo darbams atlikti. Tačiau ginčo turte buvo vykdoma specifinė veikla, kuri yra tarši, plinta ligos, kvapas, kas reiškia, jog teismo ekspertas neįvertino, kad bus reikalinga pašalinti taršos šaltinius ir tai be abejo įtakoja turto vertei. 3) Ekspertas neprisiima jokios atsakomybės dėl nustatytos turto rinkos vertės, nepasitvirtinus eksperto vertinimo prielaidoms. Skundžiamame sprendime argumentuota, kodėl teismas nesivadovauja teismo eksperto išvada, išvardinti teismo eksperto akto trūkumai bei nurodyta, kodėl UAB „Verlsavita“ nustatyta ginčo turto kaina yra teisinga. Teismas pasisakė dėl teismo eksperto bei varžytynėse parduoto turto kainų skirtumo (41 proc.), neteikiančio pagrindo išvadai, jog ginčo turtas buvo parduotas už per mažą kainą,. Teismas, įvertinęs priverstinio pardavimo būdu koeficientą, pagrįstai konstatavo, kad iš naujo pardavinėjant turtą iš varžytynių pagal teismo eksperto nustatytą turto rinkos vertę, ginčo turto vertė būtų artima ir net mažesnė (138 700 Eur) varžytynėse parduoto turto kainai.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK                       320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

45.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-273-413/2023 (buvęs Nr. B2-808-413/2022) iškelta restruktūrizavimo byla UAB „Juodoji audinė“; nemokumo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (įsiteisėjo 2022 m. kovo 4 d.). 

Dėl ginčo turto pardavimo iš varžytynių

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). 

47.       CPK

48.       Bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 713 straipsnio              4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). 

49.       Remdamasis CPK 681 straipsnio 1 dalimi areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

50.       Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010; kt.).

51.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantui V. S. nuosavybės teise priklausė ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 1) 22 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas-apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas-darbų paskirstymo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kiti inžinieriniai statiniai-nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiti inžinieriniai statiniai-aštuonios audinių laikymo stoginės, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); 6) 196 vnt. šešių vietų narvai su laikikliais bei 7) 292 vnt. šešių vietų narvai su nerūdijančio plieno maitinimo juosta. NTR teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apelianto vardu buvusi registruota ginčo turto nuosavybės teisė išregistruota 2021 m. gegužės 19 d.

52.       2013 m. lapkričio 8 d. sutarinės hipotekos sutarties pagrindu įkaito davėjas V. S. įkeitė kreditorei KB Vytauto Didžiojo kredito unija 25 486,56 Eur (88 000 Lt) vertės ginčo                 22 ha žemės sklypą, įsipareigojimams, kylantiems iš 2013 m. spalio 21 d. paskolos sutarties, užtikrinti (užtikrintos prievolės dydis 450 334 Lt (130 425,74 Eur)). Taip pat užtikrindami įsipareigojimų, kylančių iš 2013 m. spalio 21 d. paskolos sutarties, įvykdymą, 2017 m. birželio 21 d. sutartiniu įkeitimu (maksimalus įkeitimas, jungtinis įkeitimas) skolininkai V. S. ir V. S. įkeitė kreditorei KB Vytauto Didžiojo kredito unija 196 vnt. Eur 8 486,93 Eur (29 303,65 Lt) vertės narvų audinėms laikyti.

53.       NTR buvo įregistruota šio ginčo turto hipoteka: 1) žemės sklypo hipotekos įregistravimo pagrindas 2010 m. vasario 22 d. Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą    Nr. 02120100001666 (įrašas galiojo iki 2013 m. lapkričio 4 d.) ir 2013 m. lapkričio 8 d. Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120130060509 (įrašas galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d.); 2) aštuonių kitų statinių-audinių laikymo stoginių hipotekos įregistravimo pagrindas 2016 m lapkričio 29 d. Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120160088899 (įrašas galiojo iki 2021 m. gegužės 18 d.) (CPK                        179 straipsnio 3 dalis).

54.       Antstolė B. Č. vykdė šiuos išieškojimus iš apelianto (skolininko) V. S.: 1) vykdomosiose bylose Nr.0129/19/00469, Nr.0129/20/00003 ir Nr.0129/20/00279 išieškotojai UAB „Juris LT“; 2) vykdomojoje byloje Nr.  0129/19/00940 išieškotojui D. Č.; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0129/19/01173 išieškotojai MB „M&L Baltija“; 4) vykdomojoje byloje Nr.0129/19/001078 išieškotojai G. V. įmonei „Šoklys“; 5) vykdomojoje byloje Nr.0129/20/00159 išieškotojui D. S.; 6) vykdomojoje byloje Nr.0129/20/00158 išieškotojui S. S.; 7) vykdomojoje byloje Nr. 0129/20/00157 išieškotojai A. S.; 8) vykdomosiose bylose Nr.0129/20/00437, Nr.0129/20/00439 išieškotojai KB Vytauto Didžiojo kredito unija; 9)  vykdomojoje byloje Nr.0129/20/00438 išieškotojai KB Vytauto Didžiojo kredito unija pagal notaro išduotą 2020 m. gegužės 13 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos (22 286 Eur) išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės prašymą Nr.2403; 10) vykdomojoje byloje Nr.0129/20/00654 išieškotojai UAB „Dezinfa“; 11) vykdomojoje byloje Nr.0129/20/01223 išieškotojai UAB „Sitola“.

55.       Antstolė B. Č. 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S-19-129-12362 paskyrė dalies ginčo turto (trijų objektų) – apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto ir nuotekų rezervuaro rinkos vertės ekspertizę ir ją pavedė atlikti UAB „Verslavita“.

56.       UAB „Verslavita“ 2020 m. kovo 25 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. EKN-20-013 apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą ir nuotekų rezervuarą įvertino 17 600 Eur suma  (15 325 Eur apdirbimo cecho + 2 225 Eur darbų paskirstymo punkto + 50 Eur nuotekų rezervuaro).

57.       Antstolė 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto akte Nr. 0129/20/00159 nustatė, kad areštuoto turto – apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro vertė 17 600 Eur.

58.       Apeliantas V. S. 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo (buvo įteiktas) 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-129-12362. Apeliantas (ir išieškotojai) neteikė antstolei nei pretenzijų dėl turto vertintojos UAB „Verslavita“ kompetencijos, nei skundų dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo Nr. S-19-129-12362, o taip pat apeliantas (ir išieškotojai) neskundė antstolės 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto akto Nr. 0129/20/00159.  

59.       Antstolė 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-20-129-8914 paskyrė ginčo turto – žemės sklypo ir aštuonių audinių laikymo stoginių, šešių vietų 196 vnt. narvų su laikikliais ir šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta (ir kito turto, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas – rastinio krautuvo, šėrimo mašinos, biologinio turto), rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Verslavita“. 

60.       UAB „Verslavita“ 2020 m. liepos 22 d. ekspertizės akte Nr. EKN-20-035 turtas – žemės sklypas, aštuonios audinių laikymo stoginės, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvams su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, šėrimo mašina ir ratinis krautuvas,  įvertinti 169 300 Eur rinkos verte. Ekspertizės akto Nr. EKN-20-035 1.1, 2.5 papunkčiuose bei 7 dalyje pastabų 1 punkte nurodyta, kad užsakovo pageidavimu žemės sklype esantis turtas – apdirbimo cechas, darbų paskirstymo punktas ir nuotekų rezervuaras šiame akte nevertinami; nustatyta ekspertizės akte Nr. EKN-20-013. 

61.       Antstolė 2020 m. liepos 27 d. turto arešto akte Nr. S-20-129-10683 nustatė, kad areštuoto turto – žemės sklypo, aštuonių audinių laikymo stoginių, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, šėrimo mašinos ir ratinio krautuvo vertė – 169 300 Eur (pagal UAB „Verslavita“ vertinimą, 84 000 Eur žemės sklypas + 51 200 Eur aštuonios audinių laikymo stoginės + 9 000 Eur šešių vietų 196 vnt. narvų su laikikliais + 13 200 Eur šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta +     2 300 Eur šėrimo mašina + 9 600 Eur ratinis krautuvas).

62.       Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos ribas, 2020 m. liepos 27 d. turto arešto akte Nr. S-20-129-10683 areštuoto ginčo turto vertė sudarė 157 400 Eur sumą (84 000 Eur žemės sklypas +                 51 200 Eur aštuonios audinių laikymo stoginės (5 900 Eur + 5 900 Eur + 5 900 Eur + 6 200 Eur + 6 200 Eur + 6 600 Eur + 6 600 Eur + 7 900 Eur) + 9 000 Eur šešių vietų 196 vnt. narvų su laikikliais + 13 200 Eur šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta) (žr. ekspertizės akto Nr.EKN-20-035 36–37 psl.).

63.       Taigi, vykdymo proceso metu antstolės B. Č. dvejais patvarkymais nustatyta ginčo turto vertė sudarė 175 000 Eur sumą (17 600 Eur apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro pagal antstolės 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto aktą Nr. 0129/20/00159 ir UAB „Verslavitą“ ekspertizės aktą Nr. EKN-20-013) + 157 400 Eur žemės sklypo, aštuonių audinių laikymo stoginių, 196 vnt. narvų bei 292 vnt. narvų pagal antstolės 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktą Nr. S-20-129-10683 ir UAB „Verslavita“ ekspertizės aktą Nr. EKN-20-035 (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

64.       2013 m. lapkričio 8 d. sutarinės hipotekos bendrųjų sąlygų: 1.1 papunktyje pateikta antraeilio daikto sąvoka (tik su kitu pagrindiniu) daiktu egzistuojantis daiktas, pagrindinio daikto priklausinys arba kitaip su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas, įskaitant daikto pajamas);                   3.1 papunktyje šalys susitarė, jog šia sutartimi sukurta hipoteka apima visus esamus ir būsimus įkeičiamo daikto antraeilius daiktus, taip pat įkeičiamo daikto pagerinimus, įskaitant, kai dėl tokių pagerinimų padidėja įkeičiamo daikto plotas ir / ar jo kiti matmenys; 10.2 papunktyje įtvirtinta, kad visi žemės sklype esantys ar vėliau atsiradę statiniai, įrenginiai elektros ir ryšių linijos bei pastotės, šilumos trasos, vandentiekis ir kanalizacija, keliai bei kiti inžinieriniai elementai yra hipotekos, sukurtos šia sutartimi objektas ir yra įkeisti kreditoriui;                             10.3 papunktyje įkaito davėjas patvirtino, jog visi ginčo žemės sklype esantys ir / ar vėliau jame atsiradę nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai pagal prigimtį esantys žemės sklypo priklausiniai, šalių pripažįstami žemės sklypo antraeiliais daiktais ir yra įkeisti kreditoriui šia hipotekos sutartimi.

65.       Sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti, jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011).

66.       Šiuo atveju 2013 m. lapkričio 8 d. sutartinės hipotekos sutartyje įkeisto ginčo žemės sklypo priklausiniai – artezinis gręžinys ir (ar) pastatas-sandėlis, nėra identifikuoti, tačiau šios sutarties 10.2 papunktyje apeliantas (įkaito davėjas V. S.) patvirtino, kad žemės sklypo antraeiliai daiktai (artezinis gręžinys ir (ar) pastatas-sandėlis) yra įkeisti. Nekilnojamojo turto registre įkeisto ginčo žemės sklypo priklausiniai – artezinis gręžinys ir (ar) pastatas-sandėlis neįregistruoti. Parduodant iš varžytynių ginčo žemės sklypą, artezinis gręžinys ir (ar) pastatas-sandėlis nebuvo įvertinti bei ginčo turto pardavimo iš varžytynių akte šie daiktai kaip žemės sklypo priklausiniai (antraeiliai daiktai) nenurodyti.

67.       Ginčo turto pirkėja (atsakovė) RUAB „Juodoji audinė“ nepretenduoja (nesiekia nuosavybės teisės) į varžytynėse įsigytame žemės sklype esančius sandėlį ir artezinį gręžinį. RUAB „Juodoji audinė“ teigia, jog šis turtas (pastatas-sandėlys ir artezinis gręžinys) priklauso apeliantui ir jo varžytynėse nepirko (neįgijo).

68.       Kasacinio teismo pažymėta, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui. Dėl to parduodamo turto rinkos vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemės sklypo ir jame esančių statinių, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių vertes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016).

69.       Nagrinėjamoje byloje teismo eksperto M. K. 2022 m. kovo 21 d. teismo ekspertizės akte Nr. NT 21-11-15 nurodyta, kad turtinio komplekso – žemės sklypo, apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, aštuonių audinių laikymo stoginių, šešių vietų 196 vnt. narvų su laikikliais, šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, artezinio gręžinio ir pastato-sandėlio, rinkos vertė 2020 m. vasario 5 d. sudarė 255 000 Eur sumą. Teismo ekspertas ginčo turto dalį – apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą ir nuotekų rezervuarą, įvertinto 27 700 Eur rinkos verte, buvusia 2020 m. vasario 5 d. Kitą (likusią) ginčo turto dalį – žemės sklypą, aštuonias audinių laikymo stogines, šešių vietų                  196 vnt. narvų su laikikliais ir šešių vietų 292 vnt. narvus su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, įvertino 208 000 Eur rinkos verte, buvusia 2020 m. birželio 28 d. Taip pat teismo ekspertas papildomai įvertino žemės sklype esančius, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus: 70 metrų gylio artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 679 Eur rinkos verte ir pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 999 Eur rinkos verte (žr. teismo ekspertizės akto Nr. NT 21-11-15 2.3.2 papunktį ir 26 psl. 2.3.6.1 lentelę).

70.       Taigi, teismo eksperto nustatyta ginčo rinkos turto, įskaitant žemės sklype esančius Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir neįregistruotus statinius, rinkos vertė (255 000 Eur) yra didesnė nei UAB „Verslavita“ nustatyta ginčo turto rinkos vertė be ginčo žemės sklype esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių – artezinio gręžinio ir sandėlio         (175 000 Eur). 

71.       UAB „Verslavita“ ekspertizės aktai, numeriai: EKN-20-013 ir EKN-20-035 bei M. K. 2022 m. kovo 21 d. teismo ekspertizės aktas (išvada) Nr. NT 21-11-15 teismui nėra privalomi ir vertinami byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad specialių žinių reikalaujančio ekspertinio tyrimo, kuris atliekamas pagal teismo ar teisėjo pavedimą, rezultatai fiksuojami ekspertizės akte (žr. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1, 4 dalis, 27 straipsnio 1 dalį). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-266-469/2020 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius teismo ekspertizės akto duomenų trūkumus ir šiuo aspektu skundžiamo teismo sprendimo argumentai yra išsamūs (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-438-480/2022 16 psl.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). 

73.       Nagrinėjamu atveju teismo ekspertas: 1) ginčo audinių auginimo turto kompleksą lygino ne su specifinės paskirties (žvėrelių auginimo), o su gamybos, pramonės, garažų, prekybos paskirties objektais; 2) vertinimas ginčo turto vertę 2020 m. birželio 29 dienai naudojo 2020 metų laikotarpio duomenis, t. y. kiek per visus 2020 m. buvo užauginta audinių, kai tokios aplinkybės 2020 m viduryje nebuvo žinomos; 3) pasirinko dešimties metų (2011–2020 metų) vertinimo laikotarpį, tačiau ginčo turtas sukurtas 2016 m. (2016 m. rugsėjo 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą); nuo 2010 m. iki 2014 m. buvęs audinių auginimo rinkos augimas iškreipė teismo eksperto pritaikyto ekonominio nuvertėjimo koeficiento dydį (padidino apskaičiuojamą ginčo turto vertę); 4) nustatydamas ginčo narvų rinkos kainą, remiasi internete paskelbtu skelbimu (akte nurodytas internetinio skelbimo adresas: https:// www.skelbiu.lt/skelbimai/narvaiaudinems-51166685.html) apie 80 Eur kaina parduodamus naujus narvus, tačiau narvų nusidėvėjimą įvertino 40 proc. (UAB „Verslavita“ nustatė 50 proc. nusidėvėjimą) bei nusidėvėjusius narvus įvertino didesne nei parduotinų naujų narvų verte (90–100 Eur kaina); tokio vertinimo teismo posėdyje negalėjo pagrįsti.

74.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto ir nuotekų rezervuaro rinkos verčių nustatymo metu (2020 m. vasario 5 d.) koronaviruso ligos susirgimų skaičius didėjo, tačiau nebuvo pasiekęs epidemijos lygio ir dėl nebuvo paskelbtas karantinas. Kito ginčo turto – žemės sklypo, aštuonių audinių laikymo stoginių, šešių vietų           196 vnt. narvų audinėms su laikikliais ir šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, rinkos vertės nustatymo metu (2020 m. birželio 29 d.) karantinas nebuvo paskelbtas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 epidemijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 579 karantinas Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina tai, jog koronavirusas neabejotinai turėjo įtakos audinių verslui, su kuriuo susijęs ginčo turtas. UAB „Verslavita“ ginčo turto vertinimo aktuose įvardinta konkreti neigiama pandemijos įtaka verslui, atitinkamai, specialaus ginčo turto vertei, taip pat pateikiami konkretūs atitinkamų duomenų šaltiniai. Turto vertintoja G. G. 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai (t. y. nuo 2020 m. pradžios), audinių auginimo verslas susidūrė su naujomis veiklos problemomis (žvėrelių apkrėtimo rizika, kailių aukcionų veiklos sutrikimai ir iš to sekančios pinigų srautų problemos. Teismo ekspertizės atlikimo metu Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktos įstatymo pataisos, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta. Teismo ekspertas nevertino žvėrelių fermų uždraudimo įtakos apelianto ginčo turto, susijusio su audinių verslu, vertei.

75.       Teismo ekspertizės duomenys prieštaringi. Ginčo turto dalis buvo įkeista kreditorei KB Vytauto Didžiojo kredito unija ir visas ginčo turtas buvo antstolės areštuotas. Tai teismo ekspertui M. K. buvo žinoma iš Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. jam išsiųstos (pateiktos) penkių tomų civilinės bylos Nr. 2-1202-480/2021 bei UAB „Verslavita“ nekilnojamo turto ekspertizės aktų, numeriai: EKN-20-013 ir EKN-20-035. Tačiau teismo ekspertizės išvados 2.3.1 papunktyje „Turto juridinės charakteristikos“ nurodyti juridiniai faktai: areštas, žemės sklypui ir audinių laikymo stoginėms – hipoteka, <...>, o ekspertizės akto 17 puslapyje nurodyta, kad vertinimas atliktas remiantis prielaida, kad vertinamas turtas nėra įkeistas, areštuotas, į jį nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai.

76.       Galiausiai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio             27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) (redakcijos, galiojančio nuo 2020 m. rugsėjo 24 d.) 32 punkte nustatyta, kad vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus šios Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus. Metodikos                  39 punkte nurodyta, jeigu objekto apžiūroje nedalyvauja savininkas arba jo įgaliotas asmuo ir užsakovas atsisako arba negali dalyvauti ir neįgalioja kito asmens dalyvauti objekto apžiūroje, tai turi būti nurodyta vertinimo ataskaitoje, kartu nurodant užsakovo nedalyvavimo objekto apžiūroje priežastį ir jo informavimo apie objekto apžiūros datą ir laiką būdą, taip pat informaciją, ar užsakovas informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros. Šiuo atveju vertintas ginčo turtas teismo eksperto apžiūrėtas 2022 m. kovo 10 d., o ekspertizės aktas Nr. NT 21-11-15 surašytas 2022 m. kovo            23 d. Teismo ekspertas naudojo duomenis iš NTR, todėl galėjo ir turėjo pamatyti, jog apelianto vardu registruota ginčo turto nuosavybės teisė išregistruota 2021 m. gegužės 19 d. Todėl teisėjų kolegija sutinka su RUAB „Juodoji audinė“, jog teismo ekspertizės akte neteisingai nurodytas ginčo turto savininkas V. S.. Be to, ginčo turto savininkė RUAB „Juodoji audinė“ nebuvo teismo eksperto informuota dėl dalyvavimo ginčo turto apžiūroje. Teismo ekspertas 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesusisiekė su atsakove (savininke) dėl jos dalyvavimo turto apžiūroje, vadovavosi apelianto paaiškinimais, su juo derino ginčo turto apžiūros laiką.

77.       Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. K. parengtas ekspertizės aktas negali būti laikomas patikimu ir pagrįstu įrodymu.

78.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skolininko V. S. veiksmai vykdymo procese buvo nesąžiningi (kliudė sklandžiam vykdymo procesui). Byloje nustatyta, kad apeliantas asmeniškai dalyvavo dvejose UAB „Verslavita“ turto apžiūrose. UAB „Verslavita“ parengtų abiejų ekspertizių aktų turiniai apeliantui buvo (yra) žinomi. Šių aplinkybių apeliantas nekvestionuoja. V. S. neteikė skundų dėl UAB „Verslavita“ parengto akto Nr. EKN-20-013 ir (ar) antstolės 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto akto Nr. 0129/20/00159 dėl 17 600 Eur vertės areštuoto turto – apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto ir nuotekų rezervuaro. Išieškotojai neginčijo UAB „Verslavita“ nustatytų ginčo turto rinkos verčių. Tačiau apeliantas apskundė antstolės 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktą Nr. S-20-129-10683 dėl 169 300 Eur vertės areštuoto turto – žemės sklypo, aštuonių audinių laikymo stoginių, šešių vietų 196 vnt. narvų su laikikliais, šešių vietų 292 vnt. narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, šėrimo mašinos ir ratinio krautuvo. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12393 paskyrė pakartotinę ginčo turto – apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, žemės sklypo,  aštuonių audinių laikymo stoginių, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, šėrimo mašinos ir ratinio krautuvo rinkos vertės ekspertizę ir ją paskyrė atlikti UAB „Turto vertė“. Apeliantas padavė skundą dėl antstolės 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo Nr. S-20-129-12393, kuriame prašė skirti turto rinkos vertės ekspertizę atlikti UAB „CRE pro“. Antstolė 2020 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12733 skundą tenkino ir paskyrė pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti apelianto nurodytai vertintojai (ekspertei) UAB „CRE pro“. Apeliantas antstolės nustatytu terminu nesumokėjo už pakartotinės ginčo turto rinkos vertės ekspertizės atlikimą, todėl antstolė 2020 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-20-129-13968 paskelbė pirmąsias ginčo turto – apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto, nuotekų rezervuaro, žemės sklypo, aštuonių audinių laikymo stoginių, 196 vnt. šešių vietų narvų su laikikliais, 292 vnt. šešių vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, varžytynes; pardavimo kaina – 122 240 Eur. Apeliantas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24909-359/2020 tenkino pareiškėjo V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė antstolės paskelbtas pirmąsias varžytynes. Antstolė B. Č. 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-15309 atšaukė pirmąsias varžytynes, paskyrė pakartotinę areštuoto ir įkeisto ginčo turto rinkos vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti apelianto pasiūlytai vertintojai (ekspertei) UAB „CRE pro“. UAB „CRE pro“ 2020 m. gruodžio 10 d. pranešime informavo antstolę dėl sutikimo atlikti ekspertizę atšaukimo, kadangi skolininkas konfliktiškas: pareiškė, jog UAB „CRE pro“ neleis apžiūrėti ginčo turto bei grasino teismais ir ikiteisminio tyrimo pradėjimu dėl įsiveržimo į svetimą turtą, vartojo keiksmažodžius). Antstolė, atsižvelgusi į UAB „CRE pro“ pranešimą, 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-1943 paskelbė ginčo turto pirmąsias varžytynes Nr.202091; nustatė pradinę ginčo turto paradavimo kainą – 122 240 Eur. Tačiau varžytynių procesas buvo sustabdytas antstolės 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-21-129-1446, kadangi apeliantas 2020 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2842-359/2021 pareiškėjo V. S. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paliktas nenagrinėtu (įsiteisėjo 2021 m. gegužės 11 d.). Šioje byloje 2021 m. sausio 11 d. gautuose (registruotuose) pareiškėjo V. S. paaiškinimuose nurodyta, kad pagal antstolės B. Č. nustatyta pagal UAB „Verslavita“ atliktą vertinimą ginčo turto kaip vientiso objekto, rinkos vertė yra tinkama.

79.       Taigi, pakartotinių ekspertizių skyrimo faktai įrodo, kad antstolė maksimaliai užtikrino skolininko interesų apsaugą, o apeliantas vilkino priverstinio išieškojimo veiksmus, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo pinigų (kainos) už ginčo turto rinkos vertės pakartotinę ekspertizę bei užkirto kelią savo pasiūlytai turto vertintojai UAB „CRE pro“ atlikti ginčo turto rinkos vertės nustatymo veiksmus, o po antstolės 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbtų ginčo turto pirmųjų varžytynių Nr. 202091 siekė iškelti sau (fizinio asmens) bankroto bylą civilinėje byloje Nr. 2FB-2842-359/2021, tačiau šioje byloje pateiktuose 2021 m. sausio 11 d. paaiškinimuose pripažino UAB „Verslavita“ nustatytą ginčo turto rinkos vertę tinkama.

80.       Atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčo turtas varžytynėse parduotas už beveik 105 000 Eur (255 000 Eur teismo eksperto nustatyta ginčo turto rinkos vertė –                       150 246 Eur parduoto ginčo turto kaina = 104 754 Eur) mažesnę sumą nei teismo ekspertizės nustatyta rinkos vertė. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Todėl, pagal teismo ekspertizę, pradinė ginčo turto kaina – 204 000 Eur (255 000 Eur : 100 × 80). Ginčo turtas varžytynėse parduotas už 53 754 Eur (204 000 Eur teismo eksperto nustatyta ginčo turto rinkos vertė – 150 246 Eur parduoto ginčo turto kaina = 53 754 Eur) mažesnę sumą nei teismo eksperto nustatyta ginčo turto rinkos vertė. Šiuo aspektu akcentuotina, kad teismo ekspertizės akto Nr. NT 21-11-15 31 puslapyje pateiktame atsakyme į 3 klausimą nurodyta, jog parduodant turtą priverstinai gaunama kaina yra mažesnė nei turto rinkos vertė <...>. Suskaičiuota įtaka vertinamajam objektui dėl priverstinio pardavimo yra 32 proc. Vadinasi, varžytynėse parduoto ginčo turto, įskaitant artezinį gręžinį ir sandėlį, rinkos vertė 173 400 Eur (255 000 Eur : 100 × 32 = 81 600 Eur; 255 000 Eur - 81 600 Eur = 173 400 Eur), o pradinė pardavimo varžytynėse kaina – 138 720 Eur (173 400 Eur : 100 × 80), t. y. mažesnė nei UAB „Verslavita“ nustatyta rinkos vertė (175 000 Eur), atitinkamai pradinė pardavimo kaina                  (140 000 Eur) (CPK 718 straipsnis). Pagal teismo eksperto nustatytą ginčo turto, įskaitant artezinį gręžinį ir sandėlį, rinkos vertę, taikant priverstinio pardavimo įtaką (32 proc.), iš naujo pardavinėjant turtą iš varžytynių, jo pradinė pardavimo kaina (138 720 Eur) būtų mažesnė nei atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ pasiūlyta įvykusiose varžytynėse ginčo turto pardavimo kaina (150 246 Eur). Taigi, apibendrinant varžytynėse realizuoto ginčo turto kaina                         (150 246 Eur) nėra 30–50 proc. mažesnė nei teismo eksperto nustatyta ginčo turto, įskaitant artezinį gręžinį ir sandėlį, rinkos vertė (255 000 Eur : 100 × 30 / 50) = 76 500 Eur /                         127 500 Eur). Be kita ko, teismo ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad neįregistruotas turtas – vertinamame žemės sklype esantys sandėlis bei artezinis gręžinys, vertinami kaip statybinė medžiaga, panaudota jų pastatymui. RUAB „Juodoji audinė“ nurodo, kad artezinio grąžino ir sandėlio neįsigijo (nepirko ir nuosavybės teise nepriklauso). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ši nustatyta aplinkybė patvirtina, jog varžytynėse parduoto ginčo turto rinkos kaina nebuvo per maža.

81.       Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, nors antstolė 2021 m. gruodžio 14 d. patvarkyme Nr. S-20-129-1943 nustatė per mažą pradinę ginčo turto paradavimo kainą – 122 240 Eur, kadangi 80 proc. nuo UAB „Verslavita“ nustatytos ginčo turto rinkos vertės (175 000 Eur) yra 140 000 Eur (175 000 : 100 × 80), tačiau nagrinėjamu atveju klaidingas ginčo turto pirmosiose varžytynėse pardavimo kainos nustatymas nepakankamas konstatuoti, jog ginčo turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą ir gauta už ginčo turtą kaina neproporcinga jo rinkos vertei.

82.       Pirma, apeliantas iš antstolės patvarkymų ir gautų turto arešto aktų žinojo bei suprato, koks turtas bus parduodamas iš varžytynių kaip vientisas objektas (kompleksas), žinojo UAB „Verslavita“ nustatytą ginčo turto rinkos vertę (175 000 Eur), inter alia (be kita ko): 1)  antstolės 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktuose, atitinkamai,        Nr. 0129/20/00159 ir Nr. S-20-129-10683 nustatytą ginčo turto (be artezinio gręžinio ir pastato-sandėlio) vertę (175 000 Eur) pagal UAB „Verslavita“ ekspertizės aktus Nr. EKN-20-013 bei Nr. EKN-20-035; 2) antstolės 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymuose, atitinkamai Nr. S-20-129-13968 bei Nr. S-20-129-1943, nustatytą pradinę ginčo turto paradavimo kainą (122 240 Eur). Nurodyti patvarkymai bei turto arešto aktai galioja.

83.       Antra, apeliantas neteikė skundų, nei dėl UAB „Verslavita“ ekspertizės aktuose neįvertinto turto – artezinio gręžinio ir statinio-sandėlio, nei dėl turto arešto aktų dėl turto rinkos vertės nustatymo, nei dėl 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-1943 nustatytos pradinės ginčo turto paradavimo kainos. Tik po antstolės 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 surašymo ir išieškotų lėšų paskirstymo pagal antstolės patvarkymą Nr. S-21-129-8848, ieškovas V. S. ieškinyje (teisme gautas 2021 m. gegužės 24 d.) nurodė aplinkybes, kad buvo nustatyta per maža ginčo turto vertė ir jis (ginčo turtas) parduotas už per mažą kainą (150 246 Eur), kurias grindė nepagrįsta (t. y. neatitinkančia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 71.5 papunkčio reikalavimų) J. P. IĮ 2021 m. vasario 5 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 210003. Be kita ko, J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje artezinis gręžinys ir statinys-sandėlys nebuvo vertinami ir jų rinkos vertė nenustatyta. 

84.       Trečia, koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo turto pardavimo ir rinkos vertės kainų skirtumas nėra esmingai mažesnis. Nors antstolės buvo nustatyta bei skolininko ir išieškotojos nekvestionuota per maža pradinė ginčo turto paradavimo kaina (122 240 Eur), tačiau varžytynėse atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ pasiūlyta kaina (150 246 Eur) yra didesnė nei turėjo būti nustatyta ginčo turto pradinė kaina (140 000 Eur UAB „Verslavita“ ) bei varžytynių kaina (150 246 Eur) nėra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė nei UAB „Verslavita“ nustatyta turto rinkos kaina (175 000 Eur : 100 × 30 / 50) = 52 500 Eur / 87 500 Eur). 

85.       Ketvirta, priešingai, nei teigia apeliantas, už ginčo turtą buvo gauta proporcinga suma, t. y. didesnė suma nei UAB „Verslavita“ ir teismo eksperto nustatytos pradinės ginčo turto kainos, užtikrinusi užtikrinti skolininko (apelianto) ir išieškotojo (kreditoriaus) interesus. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, KB Vytauto Didžiojo kredito unija nurodė, jog nereiškė antstolei prieštaravimų, susijusių su UAB „Verslavita“ nustatyta ginčo turto rinkos verte, kredito įstaiga turėjo interesą operatyviau atgauti lėšas, jog galėtų jomis operuoti (skolinti, teikti kitas finansines paslaugas). Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorės (išieškotojos) KB Vytauto Didžiojo kredito unijos interesas buvo užtikrintas, kadangi varžytynėse Nr. 202091 dalyvavo (varžėsi didindami kainą) trys dalyviai (pirkėjai) ir ginčo turtas parduotas varžytynių dalyviui (atsakovei RUAB „Juodoji audinė“), pasiūliusiam didžiausią kainą. Kitiems varžytynių dalyviams didesnė ginčo turto pardavimo kaina buvo nepatraukli (neteikė didesnių kainų). Apeliantas nenurodo (ir nepateikė įrodymų), kad siūlė savo pirkėją arba buvo potencialus pirkėjas, kuris norėjo ir galėjo nupirkti ginčo turtą už didesnę nei 150 246 Eur kainą. 

86.       Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo dalis, kuria tenkinti RUAB „Juodoji audinė“ priešieškinio reikalavimai, paliekama galioti.

87.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta antstolės B. Č. padarytų esminių pažeidimų, susijusių su ginčo turto vertės nustatymu bei jo realizavimu varžytynėse. Antstolė ginčo turto rinkos kainą nustatė vadovaudamasi UAB „Verslavita“ parengtais dvejais turto vertinimo aktais, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyti ir galioja. Laikomas nustatytu apelianto pripažintas faktas, kad UAB „Verslavita“ atliktas ginčo turto vertinimas teisingas (CPK 187 straipsnis). Byloje nustatytas antstolės padarytas pažeidimas dėl neteisingai nustatytos įkainoto ginčo turto pradinės kainos yra formalus, nes varžytynėse parduoto turto rinkos kaina nebuvo per maža (teismo eksperto nustatyta pradinė ginčo turto rinkos vertė mažesnė nei varžytynėse parduoto turto kaina) ir ginčo turtas parduotas aktyviose (dalyvavo trys dalyviai, kurie varžėsi siūlydami didžiausią kainą) varžytynėse ne už esmingai mažesnę (per mažą) kainą (ginčo turto pardavimo iš varžytynių kaina nėra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė nei byloje teismo eksperto nustatyta turto rinkos kaina). Ieškinio patenkinimas pažeistų kreditorės KB Vytauto Didžiojo kredito unija bei ginčo turto savininkės RUAB „Juodojo audinė“ interesus, kadangi varžytynėse realizuoto ginčo turto kaina (150 246 Eur) yra didesnė nei teismo eksperto nustatyta pradinė pardavimo kaina (138 720 Eur) bei nėra 30–50 proc. mažesnė nei teismo eksperto nustatyta ginčo turto, įskaitant artezinį gręžinį ir sandėlį, rinkos vertė (255 000 Eur : 100 × 30 / 50) = 76 500 Eur / 127 500 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

88.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

89.       Apeliacinis skundas netenkintas, todėl V. S. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

90.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. gavo trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, KB Vytauto Didžiojo kredito unija prašymą priteisti 943,80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grindžiamą 2022 m. rugsėjo 12 d. SEPA mokėjimo nurodymu Nr. 100007216. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 10 d. gavo atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ 2023 m. sausio 9 d. prašymą priteisti 6 424,27 Eur atstovavimo išlaidų, grindžiamų 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra (130,68 Eur už teisines paslaugas), 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra (1 132,56 Eur už teisines paslaugas), 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra (2 904 Eur už teisines paslaugas),    2022 m. spalio 31 d. (304,92 Eur); 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (1 231,01 Eur už teisines paslaugas), 2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra (721,10 Eur už teisines paslaugas) ir ataskaitomis bei advokatų kontoros Magnusson vyr. finansininkės pasirašyta  2023 m. sausio 9 d. pažyma dėl 6 424,27 Eur apmokėjimo.

91.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

92.       Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

93.       Teismų praktikoje pažymėta, kad susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 51 punktas).

94.       Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, KB Vytauto Didžiojo kredito unija patirtos 943,80 Eur dydžio išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 780,50 Eur ×  1,3 = 2 314,65 Eur), taigi, priteisiamos iš apelianto. 

95.       Atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ patirtos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu ir pateikimu, pagal ataskaitą, sudarytą PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV37390 pagrindu, sudaro 2 860,44 Eur (2 364 Eur + 21 PVM). Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį (1 799 Eur × 1,3 = 2 338,70 Eur). Išimčių viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį atsakovė nenurodė ir byloje nenustatyta. Todėl priteisiama iš apelianto atsakovei 2 338,70 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

96.       Atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ patirtas 721,10 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, pagal ataskaitą, parengtą PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV37758 pagrindu, sudaro prašymų: 1) paspartinti bylos nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme parengimas (180 Eur + 21proc. PVM = 217,80 Eur) ir 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas paruošimas (108 Eur + 21 proc. PVM = 130,68 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už šiuos prašymus rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma yra iš viso 359,80 Eur (1 799 Eur × 0,1 = 179,90 Eur × 2 procesiniai dokumentai). Šios išlaidos (217,80 Eur + 130,68 Eur = 348,48 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų maksimalių užmokesčių už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydžių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad prašymas paspartinti bylos nagrinėjimą yra atskiras mažos apimties procesinio pobūdžio prašymas, o prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, sprendžia už šių dvejų prašymų parengimą priteisti iš viso 100 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (50 Eur už prašymą paspartinti bylos nagrinėjimą + 50 Eur už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas).

97.       Teisėjų kolegija nepriteisia atsakovei RUAB „Juodoji audinė“ bylinėjimosi išlaidų sumų už: apeliacinio skundo, prašymų analizę; kontrargumentų plano, komentarų parengimą; komunikavimą dėl galimybių užbaigti ginčą taikiai; proceso eigos ir perspektyvų aptarimą; teisines konsultacijas telefonu; sandorio su notare derinimą bei preliminarios pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarties projektų rengimą ir pan., pagal ataskaitas, parengtas PVM sąskaitų faktūrų, numeriai: ADV37144, ADV37223, ADV37390 (išskyrus atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo), ADV37519, ADV37668 ir ADV37758 (išskyrus prašymų paspartinti bylos nagrinėjimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimo).

98.       Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija priteisia atsakovei RUAB „Juodoji audinė“ iš apelianto V. S. 2 438,70 Eur (2 338,70 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą + 50 Eur už prašymą paspartinti bylos nagrinėjimą parengimą + 50 Eur už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ (juridinio asmens kodas 300088277) 2 438,70 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 70 centų) ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, kooperatinei bendrovei Vytauto Didžiojo kredito unija (juridinio asmens kodas 112046049) 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                        Asta Radzevičienė

                                                                                                Antanas Rudzinskas

                                        Vigintas Višinskis