Civilinė byla Nr. e2-1515-1099/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13872-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1; 2.6.1.2; 2.6.9.2; 2.6.16; 2.6.8.11; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos „Suvalkijos socialinės globos namai“ atstovams advokatui Erikui Rugieniui, advokato padėjėjui Irmantui Eidukaičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lindstrom“ atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Struckui,
liudytojams V. Ž., O. A., A. R., L. S., E. E., Ž. E., M. J., A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos „Suvalkijos socialinės globos namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lindstrom“ dėl permokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitjauna“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovei galimai nepagrįstai įgytas lėšas (ne)buvimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) „Suvalkijos socialinės globos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lindstrom“ 418,17 Eur permoką, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji ir atsakovė 2021 m. vasario 5 d. sudarė dvi sutartis: 1) keičiamų kilimėlių nuomos sutartį Nr. VPS-21/02/05/01 (toliau – Sutartis 1), kurios pagrindu ieškovė nuomojosi iš atsakovės kilimėlius Sutartyje 1 nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) bendradarbiavimo sutartį – higienos priemonių paslaugą Nr. VPS-21/02/05/02 (toliau – Sutartis 2), kurios pagrindu atsakovė nuomojo ieškovei rankų dezinfekcinio gelio ir rankų dezinfekcinių putų dozatoriaus stovą, automatinį rankų higieninių putų dozatorių, rankų higienines putas Sutartyje 2 nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Pasak ieškovės, nepaisant to, kad minėtų sutarčių galiojimo terminas baigėsi 2023 m. vasario 5 d., neturėdama teisinio pagrindo, atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė per klaidą apmokėjo ir tokiu būdu atsakovė nepagrįstai praturtėjo 418,17 Eur suma. Ieškovė teigia, kad pasibaigus abiejų sutarčių galiojimo terminui, atsakovė išrašė ir pateikė apmokėti ieškovei 3 PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo pagrindas nėra aiškus.
5. Nurodo, kad atsakovė išrašė ieškovei 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2075049, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. 5 savaitės iki 2023 m. 8 savaitės už nuomą kilimėlio rudo (MTW2) ir kilimėlio guminio (ERM49R), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 17,80 Eur; už nuomą rankų dezinf. el. dozatoriaus, rankų dezinf. dozatoriaus stovo mokėtina suma yra 8,24 Eur; už nuomą kilimėlio rudo (MTW1) ir kilimėlio rudo (MTW2), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 32,72 Eur; už nuomą kilimėlio rudo (MTW2) ir kilimėlio guminio (ERM51R), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 62,42 Eur; iš viso bendra suma (su PVM) – 146,63 Eur.
6. Ieškovė aiškina, kad 2023 m. kovo 27 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2087171, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. 9 savaitės iki 2023 m. 12 savaitės už nuomą kilimėlio rudo (MTW2) ir kilimėlio guminio (ERM49R), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 8,90 Eur; už nuomą rankų dezinf. el. dozatoriaus, rankų dezinf. dozatoriaus stovo mokėtina suma yra 8,24 Eur; už nuomą kilimėlio rudo (MTW1) ir kilimėlio rudo (MTW2), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 32,72 Eur; už nuomą kilimėlio rudo (MTW2) ir kilimėlio guminio (ERM51R), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 62,42 Eur; iš viso bendra suma (su PVM) – 135,86 Eur.
7. Taip pat nurodo, kad 2023 m. balandžio 24 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2095343, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. 13 savaitės iki 2023 m. 16 savaitės už nuomą kilimėlio rudo (MTW2) ir kilimėlio guminio (ERM49R), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 17,80 Eur; už nuomą rankų dezinf. el. dozatoriaus, rankų dezinf. dozatoriaus stovo mokėtina suma yra 8,24 Eur; už nuomą kilimėlio rudo (MTW1) ir kilimėlio rudo (MTW2), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini, mokėtina suma yra 32,72 Eur; už nuomą kilimėlio rudo (MTW2) ir kilimėlio guminio (ERM51R), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini), mokėtina suma yra 62,42 Eur; iš viso bendra suma (su PVM) – 146,63 Eur.
8. Ieškovės teigimu, aukščiau išvardintų be pagrindo išrašytų sąskaitų pagrindu ieškovė į atsakovės banko sąskaitą iš viso sumokėjo 429,13 Eur, t. y. 2023 m. kovo 7 d. ieškovė sumokėjo 9,97 Eur, 38,82 Eur ir 97,84 Eur; 2023 m. kovo 28 d. ieškovė sumokėjo 9,97 Eur ir 125,90 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. ieškovė sumokėjo 136,66 Eur ir 9,97 Eur.
9. Ieškovė akcentuoja, kad tarp šalių sudarytos sutartys galiojo iki 2023 m. vasario 5 d., kadangi Sutarties 1 8 punkte nustatyta, jog Sutarties 1 galiojimo laikotarpis yra 2 metai, o Sutarties 2 12 punkte taip pat nustatyta, kad Sutarties 2 galiojimo laikotarpis yra 2 metai. Be to, anot ieškovės, sutartyse nėra nurodyta, kad jos yra pratęsiamos pasibaigus galiojimo laikotarpiui. Pažymi, kad ieškovė yra perkančioji organizacija – kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 25 dalyje, todėl jos sudarytos sutartys gali būti pratęstos tik pačioje sutartyje numačius tokią galimybę arba VPĮ numatytais atvejais. Ieškovės nuomone, minėtu atveju nebuvo nei vieno iš nurodytų pagrindų, todėl 2023 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra serija AAA Nr. 2087171 ir 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra serija AAA Nr. 2095343 išrašytos ir apmokėtos nepagrįstai, t. y. negaliojant sutartims, kurios buvo šių sąskaitų išrašymo pagrindas. Dėl tos pačios priežasties, anot ieškovės, yra nepagrįstai išrašyta ir apmokėta 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 2075049 dalis dėl paslaugų, teiktų po 2023 m. 5 savaitės; ieškovė pažymi, kad pagal šią sąskaitą ieškovė yra sumokėjusi 10,96 Eur už paslaugas, teiktas iki 2023 m. 5 savaitės, t. y. už nuomą kilimėlio rudo (MTW2) ir kilimėlio guminio (ERM49R), pristatytų adresu (duomenys neskelbtini) (mokėtina suma 8,90 Eur) ir už nuomą rankų dezinf. el. dozatoriaus, rankų dezinf. dozatoriaus stov. (mokėtina suma 2,06 Eur).
10. Ieškovė teigia, kad supratusi, jog atsakovė be pagrindo išrašinėja ieškovei sąskaitas, kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė atsisakė panaikinti nepagrįstai išrašytas sąskaitas; 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. birželio 26 d. ieškovė siuntė atsakovei pretenzijas, tačiau atsakovė atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimus, todėl ieškovė reikalauja nurodytų sumų grąžinimo, kaip gautų be teisinio pagrindo (atsakovei nepagrįstai praturtėjus).
11. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad 2023 m. vasario 5 d. ginčo sutartys su atsakove pasibaigė; be to, atsakovė nuo nurodytos datos jokių paslaugų ieškovei neteikė, todėl nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo minėtų sąskaitų faktūrų išrašymui po 2023 m. vasario 5 d. Aiškino, kad ieškovės buhalterė, nežinodama apie sutarčių pasibaigimą, jas per klaidą (iš inercijos) apmokėjo. Be to, pažymėjo, kad nurodytos sutartys buvo sudarytos per viešuosius pirkimus, todėl jos negalėjo būti pratęstos (nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais ar pan.). Ieškovė teigė, kad atsakovė sąskaitas už nesuteiktas paslaugas faktiškai išrašinėjo net iki 2023 m. pabaigos (tik jos jau nebuvo apmokėtos). Paaiškino, kad ieškovė maždaug 2023 m. kovo-balandžio mėn. sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo su kita bendrove (paslaugos pradėtos teikti nuo 2023 m. balandžio 24 d.), todėl tik tada pastebėjo, jog sąskaitos už paslaugas dubliuojasi. Anot ieškovės atstovų, trečiojo asmens UAB „Vitjauna“ važtaraščiai dėl tariamai suteiktų paslaugų išrašyti vienašališkai, ieškovės atstovų nepasirašyti.
12. Atsakovė UAB „Lindstrom“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad ieškovės ginčijamos sąskaitos buvo išrašytos už faktiškai ieškovei suteiktas paslaugas. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovės deklaruojamos klaidos šiuo atveju nėra, nes paslaugos ieškovei buvo suteiktos ir šios aplinkybės ieškovė neginčija. Atsakovė pažymi, kad sąskaitose yra nurodytos metų savaitės ir tomis savaitėmis suteiktų paslaugų apimtis, jos yra pasirašytos ieškovės vyriausiosios buhalterės, jose pažymėta ieškovės atlikta išankstinė finansų kontrolė. Anot atsakovės, būtų neįtikėtina, jei ieškovė priimtų ir apmokėtų sąskaitas už nesuteiktas paslaugas, nepatikrinusi jų pagrįstumo. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė ne tik apmokėjo ginčo sąskaitas, tačiau ir nereiškė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės.
14. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo institutui būtinų taikyti sąlygų, nes šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas ginčo sąskaitoms apmokėti. Atsakovė nurodo, kad ginčo sutartys nėra sudarytos VPĮ nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju netaikytinos šio įstatymo nuostatos.
15. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu paslaugos ieškovei buvo teikiamos ir faktiškai buvo suteiktos (iki 2023 m. balandžio mėn., kai prasidėjo pretenzijos), ieškovė jas priėmė ir apmokėjo, todėl nėra sąlygų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui – šias aplinkybes patvirtina tiek į bylą pateikti kilimėlių vežimo važtaraščiai, tiek ieškovės deklaruotos CPO sistemoje atsakovės teiktos paslaugos, tiek jų apmokėjimas, taip pat liudytojų paaiškinimai. Nesutiko su ieškovės pozicija, kad ginčo sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų nustatyta tvarka; teigė, jog minėtos sutartys buvo pratęstos konkliudentiniais veiksmais. Pažymėjo, kad kita bendrovė ieškovei paslaugas pradėjo teikti tik nuo 2023 m. balandžio 24 d., o viena iš liudytojų (O. A.) nurodė, jog kilimėliai nebuvo keisti tik apie savaitę, kas patvirtina, jog iki tol kilimėlius keitė atsakovė. Anot atstovo, už viešuosius pirkimus atsakinga perkančioji organizacija, todėl visa atsakomybė už galimai netinkamą paslaugų pirkimą tenka būtent ieškovei.
16. Trečiasis asmuo UAB „Vitjauna“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
17. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės vyr. buhalterė (apie 18 m.). Teigė, kad sąskaitas iš atsakovės ieškovė gaudavo iki 2023 m. pabaigos, tačiau faktiškai jos buvo apmokamos iki 2023 m. balandžio mėn., nes ji nežinojo iki kada galiojo sutartys su atsakove; tai pastebėta tik paslaugoms/sąskaitoms pradėjus dubliuotis. Aiškino, kad apmokant sąskaitas, ji netikrina ar paslaugos faktiškai buvo suteiktos; žinojo, jog su atsakove buvo sudarytos sutartys (ji nedalyvauja sutarčių sudaryme/nutraukime), todėl teikiamas sąskaitas ir apmokėdavo.
18. Liudytoja O. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės įstaigoje dirba apie 24 m., paskutiniu metu atsakinga už buities paslaugų organizavimą (įskaitant valymą). Paaiškino, kad pasibaigus sutarčiai su atsakove, surinko atsakovės kilimėlius ir saugojo sandėlyje, kol juos atsakovė pasiėmė. Teigė, kad teisininkas ją apie 2023 m. vasario-balandžio mėn. informavo, jog sutartys su atsakove pasibaigė; vėliau (pavasarį) buvo sudaryta sutartis su nauju tiekėju, kuris teikė paslaugas. Anot liudytojos, buvo laikotarpis, kai kilimėliai iš viso nebuvo keičiami, jis trūko apie savaitę.
19. Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ieškovės valytoja nuo 2019 m.; teigė, kad 2023 m. vasario-balandžio mėn. buvo laikotarpis, kai kilimėliai nebuvo keičiami, jis trūko apie mėnesį; aiškino nežinanti kieno kilimėliai buvo tuo metu keičiami.
20. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ieškovės valytoja nuo 2008 m.; teigė, kad buvo laikotarpis (apie mėnesį), kai kilimėliai nebuvo keičiami, tačiau negalėjo nurodyti tikslaus laikotarpio; aiškino, jog tam tikri kilimėliai buvo susukti ir stovėjo kampe.
21. Liudytojas E. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra trečiojo asmens UAB „Vitjauna“ vadybininkas, kuris kuruoja atsakovės UAB „Lindstrom“ teikiamas paslaugas. Aiškino, kad trečiojo asmens darbuotojai gauna važtaraščius su adresais ir kilimėliais bei važiuoja per objektus juos keisdami. Teigė, kad iš ieškovės pusės nebuvo pretenzijų, jog paslaugos neteikiamos; važtaraščiai patvirtina, jog paslaugos faktiškai buvo teiktos, tačiau negalėjo tiksliai įvardinti iki kada paslaugos buvo teiktos ieškovei – reikia žiūrėti važtaraščius; aiškino, jog klientai įprastai nepasirašinėja dėl teikiamų paslaugų.
22. Liudytojas Ž. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba trečiojo asmens UAB „Vitjauna“ vairuotoju – pristatinėja kilimėlius atsakovės klientams. Aiškino, kad važiavimai pas ieškovę buvo kas 2 savaites; anot liudytojo, važiuota buvo iki 2023 m. balandžio mėn. Pažymėjo, kad važtaraščiuose esantys kryžiukai reiškia, jog paslauga buvo suteikta – kilimėlis pakeistas. Anot liudytojo, klientai įprastai nepasirašydavo važtaraščiuose.
23. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba trečiojo asmens UAB „Vitjauna“ vairuotoju – pagal važtaraščius veža/veždavo kilimėlius klientams – įskaitant ir ieškovę; jeigu paslauga suteikta – dėdavo kryžiuką važtaraštyje. Aiškino, kad 2023 m. pradžioje/pavasarį surinko pas ieškovę kilimėlius; tuo metu jau buvo pakloti kiti kilimėliai. Anot liudytojo, klientams neteikdavo pasirašyti jokių dokumentų.
24. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba trečiojo asmens UAB „Vitjauna“ darbuotoju. Aiškino, kad buvo laikotarpis, kai važiuodavo pas ieškovę, tačiau tikslaus laikotarpio negalėjo įvardinti; teigė, jog važiavo pagal važtaraščius, kuriuose, įvykdžius paslaugą, dėdavo kryžiuką. Pažymėjo, kad jeigu važtaraštyje atskirai nebuvo nurodoma, klientams jokių dokumentų pasirašymui neteikdavo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
25. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. vasario 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Keičiamų kilimėlių nuomos sutartį Nr. VPS-21/02/05/01 (Sutartį 1), kuria atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei kilimėlius, kurių tipai MTW1 (1 kilimėlis), MTW2 (9 kilimėliai) ir ERM51R (1 kilimėlis), ir keisti juos Sutartyje 1 nurodytu periodiškumu, t. y. 1 kartą per 2 savaites, o ieškovė įsipareigojo mokėti kilimėlių nuomą Sutartyje 1 nustatyta tvarka (Sutarties 1 1, 5 punktai). Pagal Sutarties 1 sąlygas, paslaugos teikimo pradžia – 2021 m. vasario 8 d. (Sutarties 1 2 punktas), o jos galiojimo laikotarpis – 2 metai (Sutarties 1 2, 8 punktai). Sutarties 1 8 punkte šalys susitarė, kad klientas (ieškovė) privalo raštu prieš du (2) mėnesius pranešti apie Sutarties 1 nutraukimą.
26. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2021 m. vasario 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Bendradarbiavimo sutartį (higienos priemonių paslaugą) Nr. VPS-21/02/05/02 (Sutartį 2), kurios pagrindu ieškovė už užmokestį nuomojosi iš atsakovės rankų dezinfekcinio gelio ir rankų dezinfekcinių putų dozatorių stovą ir automatinį rankų higieninių putų dozatorių, taip pat pirko iš atsakovės rankų higienines putas (Sutarties 2 priedas 1 higienos paslaugų kainoraštis). Sutarties 2 12 punkte šalys susitarė, kad Sutarties 2 galiojimo laikotarpis yra 2 metai, o klientas (ieškovė) privalo raštu informuoti atsakovę (sutartyje klaidingai nurodoma „nuomininką“) likus dviem (2) mėnesiams iki Sutarties 2 galiojimo pabaigos dėl sutarties nutraukimo.
27. Taip pat teismui yra pateikta ieškovės užpildyta 2021 m. vasario 5 d. viešojo pirkimo paraiška (VPP Nr. -21/12/05/0), kurioje nurodytas pirkimo objektas: nuoma – kilimėlių keitimas: 2 kilimėlių nuoma, keitimas 1 kartą per 2 savaites, pirkimo būdas – neskelbiama apklausa, numatoma sutarties trukmė – 24 mėn., ir ieškovės užpildyta 2021 m. vasario 5 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažyma, iš kurios matyti, kad tinkamiausia tiekėja pagal 2021 m. vasario 5 d. paraišką pripažinta atsakovė, pasiūliusi 487 Eur kainą. Taigi, laikytina, jog nurodytos sutartys sudarytos supaprastinta viešųjų pirkimų tvarka.
28. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 27 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2075049, kurios suma – 146,63 Eur (su PVM). Ši sąskaita išrašyta už 2023 m. 5-8 savaitėmis nuomotas prekes/įrangą, t. y. už 1 rudo kilimėlio MTW2 nuomą (8,42 Eur) ir už vieno guminio kilimėlio ERM49R nuomą (9,38 Eur) objekte adresu (duomenys neskelbtini); už 1 rankų dezinf. el. dozatoriaus nuomą (3,36 Eur), už 1 rankų dezinf. dozatoriaus stovo nuomą (4,88 Eur), 1 rudo kilimėlio MTW1 nuomą (7,46 Eur), 3 rudų kilimėlių MTW2 nuomą (25,26 Eur), 6 rudų kilimėlių MTW2 nuomą (50,52 Eur) ir 1 guminio kilimėlio ERM51R nuomą (11,90 Eur) objekte adresu (duomenys neskelbtini). Ant minėtos sąskaitos yra spaudas „išankstinė finansų kontrolė“ ir data – 2023 m. vasario 28 d., taip pat ant šios sąskaitos yra ieškovės vyriausiosios buhalterės parašas.
29. 2023 m. kovo 27 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2087171, kurios suma – 135,86 Eur (su PVM). Ši sąskaita išrašyta už 2023 m. 9-12 savaitėmis nuomotas prekes/įrangą, t. y. už 1 rudo kilimėlio MTW2 nuomą (4,21 Eur) ir už vieno guminio kilimėlio ERM49R nuomą (4,69 Eur) objekte adresu (duomenys neskelbtini); už 1 rankų dezinf. el. dozatoriaus nuomą (3,36 Eur), už 1 rankų dezinf. dozatoriaus stovo nuomą (4,88 Eur), 1 rudo kilimėlio MTW1 nuomą (7,46 Eur), 3 rudų kilimėlių MTW2 nuomą (25,26 Eur), 6 rudų kilimėlių MTW2 nuomą (50,52 Eur) ir 1 guminio kilimėlio ERM51R nuomą (11,90 Eur) objekte adresu (duomenys neskelbtini). Ant sąskaitos yra spaudas „išankstinė finansų kontrolė“, data – 2023 m. kovo 27 d., taip pat ant šios sąskaitos yra ieškovės vyriausiosios buhalterės parašas.
30. 2023 m. balandžio 24 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2095343, kurios suma – 146,63 Eur (su PVM). Ši sąskaita išrašyta už 2023 m. 13-16 savaitėmis nuomotas prekes/įrangą, t. y. už 1 rudo kilimėlio MTW2 nuomą (8,42 Eur) ir už vieno guminio kilimėlio ERM49R nuomą (9,38 Eur) objekte adresu (duomenys neskelbtini); už 1 rankų dezinf. el. dozatoriaus nuomą (3,36 Eur), už 1 rankų dezinf. dozatoriaus stovo nuomą (4,88 Eur), 1 rudo kilimėlio MTW1 nuomą (7,46 Eur), 3 rudų kilimėlių MTW2 nuomą (25,26 Eur), 6 rudų kilimėlių MTW2 nuomą (50,52 Eur) ir 1 guminio kilimėlio ERM51R nuomą (11,90 Eur) objekte adresu (duomenys neskelbtini). Ant šios sąskaitos taip pat yra spaudas „išankstinė finansų kontrolė“, data – 2023 m. balandžio 25 d., ir ieškovės vyriausiosios buhalterės parašas.
31. Ieškovė atsakovės išrašytą 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2075049 apmokėjo trimis 2023 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymais, t. y. mokėjimo nurodymu Nr. M1450 sumokėjo 9,97 Eur, mokėjimo nurodymu Nr. M1448 – 38,82 Eur, mokėjimo nurodymu Nr. M1449 – 97,64 Eur. 2023 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2087171 ieškovė apmokėjo dviem 2023 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymais, t. y. mokėjimo nurodymu Nr. 1497 sumokėjo 125,90 Eur, o mokėjimo nurodymu Nr. 1498 sumokėjo 9,97 Eur. 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 2095343 ieškovė apmokėjo dviem 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymais – mokėjimo nurodymu Nr. 1580 sumokėjo 136,66 Eur, mokėjimo nurodymu Nr. 1581 sumokėjo 9,97 Eur.
32. Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją dėl nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų panaikinimo, kuria pareikalavo, jog atsakovė panaikintų anksčiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras kaip nepagrįstai išrašytas ir išrašytų naują PVM sąskaitą faktūrą už Sutarties 1 ir Sutarties 2 pagrindu ieškovei suteiktas paslaugas laikotarpiu iki 2023 m. 5 savaitės. Atsakovei netenkinus ieškovės reikalavimų, ieškovė 2023 m. birželio 26 d. išsiuntė atsakovei pakartotinę pretenziją dėl nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų panaikinimo. Abiejose pretenzijose ieškovė rėmėsi argumentu, kad atsakovė ginčo sąskaitas ieškovei išrašė nesant teisinio pagrindo, nes Sutarties 1 ir Sutarties 2 galiojimas pasibaigė 2023 m. vasario 5 d.
33. Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. kovo 17 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. balandžio 11 d. važtaraščius, kuriais įrodinėjo, kad atsakovės užsakymu vežėja UAB „Vitjauna“ pristatė ieškovei ginčo sąskaitose nurodytus kilimėlius.
34. Be to, į bylą pateikti ir ankstesnių laikotarpių (2022 m. liepos 8 d – 2022 m. lapkričio 25 d.) važtaraščiai dėl suteiktų paslaugų ieškovei nurodytais laikotarpiais.
35. Taip pat į bylą pateikta ieškovės 2021 m. gruodžio 14 d. pretenzija atsakovei, kurioje ieškovė iš esmės nesutiko su kainų koregavimu/didinimu, be kita ko, nurodžiusi, jog sutartys sudarytos vykdant viešųjų pirkimų procedūrą. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog atsakovės atstovai 2021 m. gruodžio 15 d. el. laišku nurodė, jog kainų ieškovei nekels (kainos lieka tos pačios).
36. Nustatyta, kad ieškovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo/yra nurodžiusi, jog 2023 m. vasario 27 d. ir 2023 m. kovo 27 d. sudarė žodines sutartis su atsakove dėl kilimėlių (atitinkamai sumoms – 135,86 Eur ir 146,63 Eur; paskelbimų datos – 2023 m. balandžio 24 d.). Be to, iš nurodytos sistemos duomenų matyti (ką patvirtino ir pati ieškovė, pateikusi ir pačią sutartį su nauja paslaugų tiekėja), kad ieškovė su UAB „Švarus pasaulis“ 2023 m. balandžio 7 d. sudarė sutartį dėl sintetinio pluošto kilimėlių nuomos; minėtos sutarties galiojimo data nurodyta 2024 m. balandžio 24 d., paslaugų teikimo pradžia – 2023 m. balandžio 24 d.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl permokos/be pagrindo gautų lėšų (ne)grąžinimo
37. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
38. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
39. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
40. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
41. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas ginčo sutarčių pagrindu (anot ieškovės, iki 2023 m. vasario 5 d.), taip pat dėl to, jog ieškovė atsakovei faktiškai yra sumokėjusi už paslaugas iki 2023 m. balandžio mėn. Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl trijų sąskaitų – 2023 m. vasario 27 d., 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. Anot ieškovės, minėtos sąskaitos yra nepagrįstos, kadangi tuo metu ginčo sutartys tarp šalių jau buvo pasibaigusios, o atsakovė nuo 2023 m. vasario 5 d. neteikė ieškovei jokių paslaugų, tačiau iš esmės per klaidą buvo apmokėtos, todėl prašo susidariusios 418,17 Eur dydžio permokos grąžinimo ir remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu.
42. CK
6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis).
43. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018; 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019).
44. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
46. Kaip minėta, sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Taigi šiuo atveju reikšminga nustatyti esminę aplinkybę, ar pagal šalių sudarytas ginčo sutartis ieškovei kilo ginčo sumos dydžio mokėjimo prievolė ir ar tuo pagrindu lėšos turėjo būti sumokėtos atsakovei.
47. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, išaiškinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑389-687/2018).
48. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė įrodė (ir ginčo dėl to nėra), kad atsakovei, be kita ko, sumokėjo 418,17 Eur sumą už paslaugas nuo 2023 m. vasario 5 d. iki 2023 m. balandžio 24 d., nors tuo metu, anot ieškovės, ginčo sutartys buvo pasibaigusios, o atsakovė faktiškai jokių paslaugų nurodytu laikotarpiu nesuteikė, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagal ginčijamas sąskaitas pagrįstumą, ką, teismo vertinimu, atsakovė padarė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
50. Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, šalių, liudytojų paaiškinimus, viena vertus, iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad ginčo rašytinės sutartys pasibaigė 2023 m. vasario 5 d., kadangi jos buvo sudarytos apibrėžtam dviejų metų laikotarpiui. Kita vertus, teismas laiko įrodytą atsakovės poziciją, kad tarp šalių atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai tęsėsi ir toliau, t. y. atsakovė ir po ginčo sutarčių pasibaigimo teikė/suteikė nurodytas paslaugas, o ieškovė jas priėmė (jokių pretenzijų neteikė) ir jas apmokėjo, tokiu būdu laikytina, jog šalys dėl nurodytų paslaugų teikimo faktiškai susitarė konkliudentiniais veiksmais.
51. Teismo vertinimu, nurodytą išvadą, be kita ko, patvirtina į bylą pateikti trečiojo asmens UAB „Vitjauna“ važtaraščiai ir liudytojų (UAB „Vitjauna“ darbuotojų) paaiškinimai, kurie įrodo, kad kilimėliai ieškovės patalpose faktiškai buvo reguliariai keičiami ir po 2023 m. vasario 5 d. – važtaraščiuose pažymėta (kryžiukais), kad paslaugos buvo suteiktos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokia buvo įprasta ieškovei teikiamų paslaugų praktika, t. y. nei važtaraščiai, nei kiti dokumentai ieškovei pasirašymui (dėl suteiktų paslaugų) nebuvo teikiami, bei tokia praktika ieškovę tenkino (iki 2023 m. vasario 5 d.). Be to, nurodytų paslaugų teikimą ieškovei, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir ieškovės kviestų liudytojų paaiškinimai, kurie, be kita ko, negalėjo aiškiai nurodyti, kad po 2023 m. vasario 5 d. paslaugos iš atsakovės pusės nebuvo teikiamos, deklaratyviai nurodydami skirtingus laikotarpius, kada paslaugos (kilimėlių keitimo) nebuvo teikiamos, t. y. liudytoja O. A. nurodė, jog kilimėliai nebuvo keičiami tik apie savaitę laiko (kol nauja tiekėja nepradėjo teikti paslaugų), o liudytoja A. R. nurodė kiek ilgesnį terminą – apie mėnesį.
52. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė naują sutartį dėl kilimėlių teikimo su kita tiekėja sudarė tik 2023 m. balandžio 7 d., o paslaugos turėjo būti pradėtos teikti tik nuo 2023 m. balandžio 24 d. Pažymėtina, kad pagal atsakovės pateiktus važtaraščius paskutinis kilimėlių keitimas atsakovės (jos pasitelkto trečiojo asmens) atliktas 2023 m. balandžio 17 d., todėl, teismo vertinimu, tai atitinka liudytojos O. A. parodymus, jog kilimėliai nebuvo keičiami apie savaitę (šiuo atveju iki 2023 m. balandžio 24 d., kai paslaugas turėjo pradėti teikti nauja paslaugų tiekėja). Be to, teismas sprendžia, kad mažai tikėtina, jog ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nebūtų pastebėjusi ir nesiėmusi aktyvių veiksmų, jeigu kilimėliai atsakovės nebuvo keičiami nuo 2023 m. vasario 5 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., t. y. daugiau nei du mėnesius, o sąskaitos pateikiamos ir ieškovės apmokamos. Taigi, apibendrindamas, teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog paslaugas ieškovei teikė ir po 2023 m. vasario 5 d. – šiuo atveju iki 2023 m. balandžio 17 d. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
53. Teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją, kad ji, kaip biudžetinė įstaiga, negalėjo sudaryti/pratęsti sutarties su atsakove žodžiu/konkliudentiniais veiksmais, atitinkamai neturėjo prievolės už atsakovės paslaugas atsiskaityti, kadangi ieškovė, nors ir būdama biudžetine įstaiga, civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, atitinkamai yra laisva sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl bet kokių paslaugų teikimo. Kita vertus, pritartina atsakovės pozicijai, kad už viešuosius pirkimus atsakinga perkančioji organizacija, todėl visa atsakomybė už galimai netinkamą paslaugų pirkimą (t. y. nesilaikant teisės aktų reikalavimų prekes/paslaugas biudžetinei įstaigai pirkti tik per viešuosius pirkimus) tenka būtent ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovė šią aplinkybę suprato/supranta, kadangi CPO sistemoje deklaravo atsakovės paslaugų teikimą, nurodydama, jog paslaugos teikiamos žodinės sutarties pagrindu.
54. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nepaisant to, jog tarp šalių sudarytos ginčo sutartys pasibaigė, šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl paslaugų teikimo toliau, atitinkamai paslaugos faktiškai iš atsakovės pusės buvo teikiamos ir suteiktos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 5 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., ieškovė jas priėmė ir apmokėjo, todėl šiuo atveju laikytina, jog neegzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos sąlygos – ieškovei apmokėjus atsakovei už faktiškai suteiktas paslaugas. Ieškovė neginčijo sąskaitose nurodytų sumų teisingumo/skaičiavimo, todėl teismas dėl apmokėtų sąskaitų dydžių plačiau nepasisako. Netenkinant ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl permokos grąžinimo, atitinkamai netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys).
55. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
57. Ieškovė byloje patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos.
58. Atsakovė byloje patyrė 2 093,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 712,15 (605 + 726 + 381,15) Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 380,97 (297,66 + 59,65 + 23,66) Eur vertimo išlaidos.
59. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
60. Ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 093,12 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Vitjauna“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
61. Byloje iš viso patirta 181,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės biudžetinės įstaigos „Suvalkijos socialinės globos namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lindstrom“ dėl permokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitjauna“, atmesti.
Priteisti iš ieškovės biudžetinės įstaigos „Suvalkijos socialinės globos namai“, j. a. k. 190796758, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lindstrom“, j. a. k. 111618732, 2 093,12 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt tris eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič