Baudžiamoji byla Nr. 1-3482-1109/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37175-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2;1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2;
1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro V. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ elektromonteriu, deklaruota gyvenamoji vieta Jonavos r., Jonava, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis M. V. 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.25 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), prie 23 pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 21.57 val. jam nustatyta 2,70 ir 22.55 val. jam nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo namuose ir vartojo alkoholį. Išgėręs alkoholio ir būdamas neblaivus, nusprendė iš savo sugyventinės G. automobilio ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parnešti vieną dėžę su asmeniniais daiktais. Išėjęs į lauką, sutiko savo pažįstamus kaimynus, su kuriais parūkė, pakalbėjo. Pabendravus su jais, pasidarė silpna, todėl nusprendė atsisėsti į automobilį. Atsisėdęs į automobilį, įsijungė muziką ir sėdėdamas jos klausė. Vėliau jis užkūrė automobilį, stovėdamas vietoje pradėjo spausti greičio pedalą, ir tuo metu automobilis pajudėjo iš vietos, ir atsitrenkė į priešais buvusią garažo sieną, tokiu būdu buvo apgadintas automobilis. Atsitrenkęs į sieną, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo jį, vėl atsisėdo prie vairo ir važiuodamas atbuline eiga, pastatė automobilį. Kas vyko toliau, ar su kažkuo bendravo, ar slėpėsi nuo pareigūnų, paaiškinti negalėjo, nes nieko neprisiminė. Nurodė, kad tą patį vakarą atvykę pareigūnai jį sulaikė ir nusivežė į komisariatą. Iš anksto neplanavo vairuoti automobilio, tai įvyko spontaniškai. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 95–96).
Be kaltinamojo M. V. prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.00 val. automobiliu grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Išlipęs iš automobilio, gretimame kieme pastebėjo keistai manevruojantį automobilį ,,M. B.“, kuris į kiemą įvažinėjo atbulas, kas atrodė neįprasta. Nuėjo į namus. Vakarieniaudamas girdėjo automobilio stiprų akseleravimą, po to išgirdo smūgio garsą. Priėjęs prie lango pamatė, kad minėtas automobilis priekine dalimi buvo atsitrenkęs į metalinį stulpą esantį gretimame kieme, po to atbuline eiga parkuodamasis atsitrenkė į pėsčiųjų taką ir užvažiavo galiniais ratais ant jo. Iš automobilio išlipo vyras, kuris apžiūrėjo minėtą automobilį. Liudytojui supratus, kad su vairuotoju kažkas negerai, nutarė nueiti pas minėtą asmenį. Bendraujant su minėtu vyru, liudytojas suprato, kad asmuo galimai neblaivus, kadangi asmuo nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, elgėsi neadekvačiai, vengė bendrauti, todėl apie įvykį pranešė policijai bendruoju pagalbos numeriu (b. l. 44–45, 49).
Liudytojas M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 29 d. patruliuodamas kartu su kolega, apie 21.00 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), neblaivus vyriškis įsėdo į automobilį ir važiuodamas atsitrenkė į stulpą. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko M. B., kuris paaiškino, kad matė, kaip su automobiliu ,,M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo galimai neblaivus vyras, važiuodamas atsitrenkė į garažo sieną ir po to važiuodamas atbulas užvažiavo ant šaligatvio ir ant jo sustojo. Vairuotojas nuo automobilio jau buvo pasišalinęs, todėl liudytojas su kolega pradėjo jo ieškoti. Vėliau M. B. priėjęs (duomenys neskelbtini), prie 5 numeriu pažymėto namo. Nubėgus prie nurodyto namo, už elektros skydinės pastebėjo besislepiantį, atsitūpusį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo M. V.. Vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Patikrinus M. V. blaivumą, 21.57 val. buvo nustatytas 2,70 promilių girtumo laipsnis, patikrinus po 58 minučių, alkotesteris parodė 2,04 promilių girtumo laipsnį (b. l. 51–52).
Liudytoja G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.20 val. būdama namuose išgirdo kažkokių vyrų keliamą triukšmą. Išėjusi į balkoną pamatė, kad kieme esančiame automobilyje ,,M. B.“ sėdi keli vyrai ir garsiai rėkauja. Tuomet vienas vyras, kuris sėdėjo prie automobilio vairo, iš jo išlipo ir nuėjo į gretimą namą, kiti vyrai pasišalino. Praėjus maždaug 15 minučių ji išgirdo triukšmą kieme, todėl vėl išėjo į balkoną pasižiūrėti kas vyksta. Išėjusi pastebėjo, kad minėtas vyras, kuris prieš tai sėdėjo prie automobilio vairo, kabinėjasi prie praeivių. Vyras atrodė neblaivus, kadangi elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo. Pakalbinęs praeivius jis vėl įsėdo į automobilį ,,M. B.“, jį užvedė ir stovėdamas vietoje pradėjo „gazuoti“. Tada jo automobilis pajudėjo iš vietos ir minėtas vyras su automobilio priekiu atsitrenkė į priešais jį buvusį garažą. Tuomet vyras išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio priekio, kuris buvo apgadintas, pasižiūrėjo ir vėl grįžo atgal į automobilį, pradėjo važiuoti atgal ir užvažiavo ant pėsčiųjų tako. Tai pamatęs kitas kaimynas, kuris tuo metu vedžiojo šunį, priėjo prie minėto vyro ir su juo bendravo. Po kelių minučių ji pastebėjo, kad į kiemą atvyko policijos pareigūnai, o vairuotojas, pamatęs juos, pradėjo bėgti už namo. Atvykę pareigūnai jį surado ir atvedė atgal prie automobilių (b. l. 54–55).
Liudytoja G. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu M. V.. Jai priklauso automobilis ,,M. B. 300 SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį pirko už 700 (septynis šimtus) eurų. Ji savo automobiliu leidžia naudotis ir sugyventiniui M.. 2019 m. rugpjūčio 29 d. ji buvo darbe, todėl ką veikia M. ji nežinojo. Tą dieną buvo jam davusi savo automobilį, nes jai jo nereikėjo. Vėliau vakare grįžus namo pastebėjo, kad automobilių aikštelėje prie namų nėra jos automobilio, namuose M. taip pat nebuvo. Po kiek laiko į namus grįžo M., kuris paaiškino, kad buvo policijoje, jis sakė, kad nieko neatsimena, o paklausus, kur yra liudytojos automobilis, jis paaiškinti negalėjo. M. tuo metu buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji apie tai, kad neblaivus vairavo automobilį, apie ketinimus tai daryti nežinojo, jis liudytojai nesakė (b. l. 57–58).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – Kaune, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad aikštelėje galine dalimi prie pėsčiųjų tako pastatytas automobilis ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ,,M. B. 300 SE“, raktas, valstybinių numerių lentelė (b. l.15–16).
Iš transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto nustatyta, kad automobilis ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 37–39).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnas A. S. pateikė automobilio ,,M. B. 300SE“ registracijos liudijimą Nr. H267507, vairuotojo pažymėjimą Nr. J260A1IOD92, automobilio raktą (b. l. 40–41).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis ,,M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso G. K. (b. l. 61).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „M. B. 300SE“, 1990 metų laidos, vertė (be PVM) 2 892,56 Eur (b. l. 62).
2019 m. rugpjūčio 29 d. alkotesterio duomenimis, M. V. 21.57 val. nustatytas 2,70 promilių girtumo laipsnis, 22.55 val. nustatytas 2,04 promilių girtumo laipsnis (b. l. 75–77).
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis; ši veika laikoma baigta nuo motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo, praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), ar vengiant neblaivumo patikrinimo, vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustačius 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. V. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina liudytojų M. B., M. B., G. L., G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. M. V. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 84–85), administracine tvarka nebaustas (b. l. 86), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė (b. l. 83), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (b. l. 81), dirbantis (b. l. 87).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. V. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 101–103).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam ar panašius pažeidimus, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos bausmės rūšis ir minimalus jos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Kaltinamasis M. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. naudodamasis šia specialiąja teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nustatyta, jog M. V. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,04 ‰ promilės), vairavo transporto priemonę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.
BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso G. K. (b. l. 61).
Teismas pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad G. K. būtų žinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, automobilį, kuriuo naudojaisi bendrai su kaltinamuoju, buvo palikusi, nes jai tą dieną nereikėjo. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis jai buvo grąžintas. Atsižvelgiant į tai, G. K. priklausantis automobilis ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų visiškai nepagrįstą ir nepateisinamą G. K. nuosavybės teisių pažeidimą. Tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Į bylą pateikta informacija iš „Emprekis“ duomenų bazės apie kelių transporto priemonių vidutinių transporto priemonių kainas Lietuvoje, iš kurios matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio ,,M. B. 300SE“, 1990 m. laidos, rinkos vertė 2019 m. spalio mėnesį su PVM yra 3 500 Eur, apskaičiavus sumą be PVM nustatyta – 2 892,56 Eur (b. l. 62), todėl iš kaltinamojo išieškotina būtent šio dydžio pinigų suma. Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97–98), paliktina galioti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Automobilis ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas jo savininkui G. K..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti M. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 29 d.;
– konfiskuoti automobilio ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 892,56 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 56 ct).
Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (2 892,56 eurų) per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
Kaltinamajam M. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Automobilį ,,M. B. 300SE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti jo savininkui G. K..
M. V. išaiškinti, kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Jolanta Ramonienė