Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-78-175/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07089-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2013-10-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-3026188-13 M. T. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., 1242 str. 1 d. paskirta subendrinta 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 13 d., 9 val. 30 min., Kauno m. sav., kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė) 100 km, vairuodamas transporto priemonę IVECO 35C11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, neparodė įspėjamojo posūkio signalo, neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį bei stabdyti ir tuo pažeidė KET 106 p., 109 p., 88.2 p. reikalavimus.
M. T. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė M. T. skundą atmesti ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2013-10-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-3026188-13 palikti nepakeistą. Teismo nutartyje nurodyta, kad M. T. administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., 1242 str. 1 d. patrauktas pagrįstai. Įvertinus surinktus įrodymus buvo padaryta išvada, kad M. T. kaltė dėl pavojingo vairavimo ir KET pažeidimų yra visiškai įrodyta.
M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutarimą- administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie, būdami policijos pareigūnai, turėjo žinoti, kad jei kelyje įvyko incidentas, dėl kurio kelyje yra likę pėdsakai, tai policijos darbuotojas privalo pažymėti įvykio vietą, užfiksuoti ją, kad jie nebūtų sunaikinti. Mano, kad jei jis sudarė avarinę situaciją, dėl kurios lengvasis automobilis keitė važiavimo kryptį, tai tą turėjo matyti ne vienas vairuotojas, galintis paliudyti apie įvykio aplinkybes, tačiau nei policija, nei tuo labiau teismas nesiėmė ieškoti asmenų, mačiusių įvykį. Mano, kad jo kaltė nagrinėjamu atveju yra neįrodyta, tačiau teigia, kad jam buvo galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali.
Skunde taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo konstatuoti ir pažeidimo, kurio esmę sudaro policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, jo veikoje nėra kaltės, kadangi asmenys užblokavę jo automobilį ir privertę pakeisti važiavimo maršrutą, niekuo į pareigūnus panašūs nebuvo, elgėsi ne kaip pareigūnai, o kaip reketininkai, todėl atspėti, kad mašinoje važiuoja pareigūnai jis neturėjo jokios galimybės, taigi jo veikoje nėra kaltės.
Apeliantas nurodo, kad teismas ignoravo reikalingumą visapusiško ir objektyvaus bylos ištyrimo, neieškojo įvykio liudininkų, nekreipė dėmesio į tai, kad nenustatyta įvykio vieta ir realios aplinkybės, neapklausė uniformuotų policijos darbuotojų, tuo užkirsdamas jam teisę į visapusišką ir objektyvų bylos ištyrimą, neįvertino tų aplinkybių, kad byla neištirta visapusiškai, tuo labiau, kad akivaizdžiai matyti, jog byla buvo tiriama atmestinai, vadovaujant Kauno AVPK komisaro pavaduotojui, kuris kaip norėjo taip ir pateikė aplinkybes, o teisėja, nesurinkusi įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, priėmė neteisėtą ir nepagristą nutarimą, kuris yra naikintinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį.
M. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. T. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., 1242 str. 1 d., nuobauda paskirta laikantis ATPK 302 str. numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą apylinkės teismui nebuvo pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti neabejotiną išvadą dėl M. T. kaltės padarius jam inkriminuotuos administracinius teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, o įrodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės apie pažeidimą yra nuoseklios ir neprieštaraujančios tarpusavyje, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Liudytojai D. Ž. ir R. K. būdami įspėti dėl melagingų parodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Akivaizdu, kad jiems be jokios priežasties apkaltinti M. T. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokiems būtent bylos duomenims galėtų prieštarauti policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, todėl, konstatuotina, kad netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinus jas teismo posėdžio metu, nėra jokio pagrindo. Apelianto argumentas, kad policijos darbuotojai privalėjo pažymėti įvykio vietą, užfiksuoti ją, kad likę pėdsakai nebūtų sunaikinti, yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju padaryti pažeidimai nesukėlė jokių pasekmių, kurias būtų galima užfiksuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pakankamais M. T. kaltės įrodymais pareigūnų liudijimus apie įvykio aplinkybes t.y. apie tai, kad jis neparodė įspėjamojo posūkio signalo, neįsitikino, kad apvažiuoti transporto priemones bus saugu, tuo sukėlė pavojingą situaciją.
Skundo argumentas, kad asmenys užblokavę jo automobilį ir privertę pakeisti važiavimo maršrutą, niekuo į pareigūnus panašūs nebuvo, elgėsi ne kaip pareigūnai, o kaip reketininkai, todėl atspėti, kad mašinoje važiuoja pareigūnai jis neturėjo jokios galimybės, taigi jo veikoje nėra kaltės, yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2013-10-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-3026188-13 pareiškėjas už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ar jų garbės ir orumo įžeidimą nubaustas nebuvo, todėl šis klausimas šioje byloje nenagrinėjamas.
Pažymėtina, kad pavojingiausio M. T. padaryto pažeidimo, kuris yra numatytas ATPK 1242 str. 1 d., sankcijoje yra imperatyviai numatyta, kad pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Apeliaciniame skunde M. T. nurodo, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam buvo galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas, tačiau teismui nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda jam turėtų būti švelninama.
Pažymėtina, kad institucijos nutarimu apeliantui buvo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., 1242 str. 1 d. sankcijose numatyta nuobauda artima sankcijoje nustatytam minimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjui skirta subendrinta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30 str., 302 str. reikalavimų.
Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog M. T. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
M. T. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algerdas Urbšys