Civilinė byla Nr. e2A-617-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01357-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vestekspress“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ZIP travel“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo viešajame pirkime „Tarnybinių kelionių ir apgyvendinimo paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas) dalį, kuria pirma vieta pasiūlymų eilėje skirta trečiojo asmens UAB „Vestekspress“ pasiūlymui, sprendimą pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą Pirkimo laimėtoju ir sudaryti su juo Pirkimo sutartį.
2. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės vykdomame Pirkime ir, nors jos pasiūlymas buvo įvertintas taip pat, kaip ir trečiojo asmens, Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo, pateikęs pasiūlymą anksčiau nei ieškovė. Tačiau trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje nurodytų siūlomų draudimo kainų pagrindimo dokumentų – sutarties su Lietuvoje turinčia teisę dirbti draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduotos pažymos. Šiuos dokumentus trečiasis asmuo pateikė po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, vykdydamas atsakovės prašymus patikslinti pasiūlymą, o atsakovė juos priėmė ir vertino. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai prašė trečiojo asmens pateikti naujus dokumentus, nes tokių duomenų (pasiūlymo siaurąja prasme) pagal įstatymą ir nuoseklią teismų praktiką patikslinti negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinio netenkino.
4. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pozicija, kad Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje yra pakankamai aiškiai nustatyta, kokius draudimo įkainius pagrindžiančius įrodymus turi pateikti tiekėjas. Tačiau, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, teismas vertino neturįs pagrindo spręsti, kad, atsakovei paprašius, o trečiajam asmeniui pateikus draudimo įkainius pagrindžiančius duomenis, buvo pakeisti pasiūlyme nurodyti draudimo įkainiai, Pirkimo objektas, jo apimtis ar esmė. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokias aplinkybes. Jos formalūs teiginiai, kad pasiūlymo trūkumo pašalinimas sudarė prielaidas Pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą padaryti jas atitinkančiu, nesudaro pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo, pateikdamas draudimo įkainius pagrindžiančius dokumentus, pateikė iš esmės naują pasiūlymą, kad jam buvo sudarytos prielaidos piktnaudžiauti, pažeisti sąžiningos konkurencijos reikalavimus.
5. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens draudimo įkainiai pasiūlyme buvo nurodyti remiantis bendradarbiavimo su draudimo bendrove sutartimi ir pažymomis, kurios egzistavo iki pasiūlymo pateikimo dienos. Taigi, dar pasiūlymo pateikimo metu pasiūlyti draudimo įkainiai turėjo pagrindimą ir atitiko Pirkimo reikalavimus. Vėlesnis pasiūlytų draudimo įkainių pagrindimo trūkumo ištaisymas, juos pagrindžiant iki pasiūlymo pateikimo buvusiais duomenimis, savaime negali būti vertinamas kaip pasiūlymo esmės pakeitimas ar alternatyvaus pasiūlymo pateikimas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės dublike nurodyti papildomi samprotavimai, jog, sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 ir 7.12.1.2 papunkčius, tiekėjas turėjo pagrįsti, kad siūlomi draudimo produktai atitinka jiems keliamas sąlygas pagal 7.12.1.1 papunktį ir kad jis gali siūlyti atitinkamas jų kainas, nes jas gauna iš draudimo bendrovės, nėra pagrįsti. Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje aiškiai nurodyta, kad pagrįstos turi būti draudimo kainos, joms taikomos nuolaidos, kainų aprašymai, tačiau jame nėra nustatyta, jog turi būti pagrindžiamos siūlomų draudimo paslaugų savybės. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos pateikiant pretenziją ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, todėl jis plačiau nevertino ieškovės naujai nurodytų aplinkybių (įskaitant ir jos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes), kurios nesutampa su pretenzijoje nurodytu ginčo dalyku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Atsakovė kartu su trečiojo asmens pasiūlymu negavo jokio dokumento, kuriuo remdamasi ji galėtų spręsti, kad pasiūlytos draudimo kainos yra pagrįstos. Ji privalėjo atmesti pasiūlymą, nes Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktis, nustatantis reikalavimą pateikti draudimo kainas pagrindžiančius dokumentus, yra suformuluotas imperatyviai. Nei Pirkimo sąlygose, nei įstatyme nėra nustatyta galimybė tiekėjui po pasiūlymo pateikimo pildyti savo pasiūlymą dokumentais, pagrindžiančiais Pirkimo objekto kainą, ar duomenimis apie tai, kokį Pirkimo objektą (draudimo produktus) jis siūlo, kokios jo savybės.
7.2. Teismas, grįsdamas savo sprendimą turinio viršenybės prieš formą principu, rėmėsi ginčui neaktualiais kasacinio teismo išaiškinimais. Šie išaiškinimai buvo pateikti vertinant kitokias aplinkybes, nei susiklostė nagrinėjamoje byloje, tačiau net ir iš šios teismų praktikos aiškiai matyti, kad tokio masto pasiūlymo pakeitimai, kuriuos buvo leista atlikti trečiajam asmeniui, nėra pateisinami.
7.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pildydamas pasiūlymą jį pagrindžiančiais dokumentais, trečiasis asmuo nepakeitė Pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo į jas atitinkantį. Reikalavimas pagrįsti siūlomas draudimo kainas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus yra susijęs su esminiais pasiūlymo aspektais, iš šio pagrindimo turėjo būti matoma, kad yra siūlomos tik ketinamų įsigyti draudimo produktų kainos, kad siūlomų draudimo produktų savybės yra tokios, kokios nurodytos Pirkimo sąlygose, kad siūlomos kainos yra tikros, jų šaltinis yra draudimo bendrovė, o ne pats tiekėjas. Tokios informacijos trečiojo asmens pasiūlyme nebuvo. Net ir papildomai grįsdamas savo pasiūlyme nurodytas draudimo kainas, trečiasis asmuo neužtikrino, kad jo pasiūlymas atitiktų Pirkimo sąlygas, nes jis nurodė ne draudimo bendrovės nurodytas kainas, bet sumažino jas iki minimumo.
7.4. Ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo galimai nepateikė atsakovei savo pasiūlymo draudimo kainų pagrindimo dokumentų, o tai savaime reiškia, jog trečiojo asmens pasiūlymo kainos nėra pagrįstos. Iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovė neteikė ieškovei jokių su trečiojo asmens pasiūlymo pagrindimu susijusių dokumentų. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė Viešųjų pirkimų komisijos protokolus, iš kurių ieškovei tapo žinoma apie tam tikras Pirkimo procedūras ir jų rezultatus, o trečiasis asmuo pateikė savo pasiūlymo formą. Ieškovė pateikė dubliką, o vėliau teismas sudarė jai sąlygas susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo pagrindimo dokumentais, dėl kurių ieškovė nedelsdama pateikė rašytinius paaiškinimus. Taigi, ieškovė procesiniuose dokumentuose teikė argumentus, kodėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos turi būti laikomos nepagrįstomis, nuosekliai atsižvelgdama į naujai gaunamą informaciją. Jos argumentai tiesiogiai susiję su pretenzijų reikalavimais ir pagrindu.
7.5. Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje nustatytas reikalavimas pagrįsti siūlomų medicininių išlaidų draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kainas yra tiesiogiai susijęs su 7.12.1.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad turi būti siūlomi tik konkrečių savybių draudimo produktai. Tačiau, gavusi atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedus, ieškovė suprato, kad trečiasis asmuo, grįsdamas savo pasiūlymo draudimo kainas, nepateikė jokių pasiūlymo aprašymų, o tai reiškia, jog atsakovė neturėjo objektyvių duomenų, kokie draudimo produktai siūlomi. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad vėliau pateikus dokumentus, kuriais grindžiamos siūlomų produktų savybės ir įkainiai, pasiūlymas nebuvo pakeistas. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad pasiūlymo pateikimo metu trečiojo asmens draudimo įkainiai turėjo pagrindimą. Po pasiūlymo pateikimo pasiūlyme nurodytas kainas trečiasis asmuo grindė 2018 m. birželio 27 d. draudimo bendrovės pažyma, kurios galiojimas buvo pasibaigęs, 2021 m. gegužės 27 d. pažyma, kuri nepagrindė siūlomų draudimo produktų įkainių ir jų savybių atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažyma, kuri pagrindžia siūlomų draudimo produktų savybes ir kainas, tačiau yra išduota jau po pasiūlymo pateikimo.
7.6. Trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos draudimo produktų kainos nėra pagrįstos draudimo bendrovės dokumentais. Trečiasis asmuo pasiūlė draudimo produktus kiekvienu atveju už 0,01 Eur, tačiau iš draudimo bendrovės pažymos matyti, kad trečiasis asmuo galėjo siūlyti tik žymiai didesnius įkainius klientams. Trečiasis asmuo kainodarą grindė tik samprotavimais, tačiau ne objektyviais duomenimis.
7.7. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažyma nepagrindžia, kad trečiasis asmuo pasiūlė Pirkimo sąlygas atitinkančius draudimo produktus. Pažymoje nėra nurodyta, kad, esant mirties, neįgalumo ir traumų rizikai, draudiminiam įvykiui už vieną riziką yra mokama ne mažesnė nei 6 000 Eur suma. Kiti trečiojo asmens argumentai, kuriuos jis teikė grįsdamas pasiūlymo kainą, neatitinka tikrovės. Jis nurodė, kad šiuo metu nevykdo kokios nors kitos sutarties, kurioje būtų įsipareigojęs taikyti nuolaidą draudimo premijinio komiso sąskaita, tačiau nuo 2019 m. sausio mėn. vidurio kaip geriausią kainą Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konkurse pasiūlęs tiekėjas parduoda draudimo paslaugas su 50 proc. nuolaida. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šį teiginį pagrindžiančius papildomus įrodymus – trečiojo asmens pasiūlymą ir viešojo pirkimo sutartį, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog jie teikiami pavėluotai. Šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik tada, kai ieškovei buvo leista susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo pagrindimu.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
8.1. Ieškovė pretenzijoje kėlė klausimus tik dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų 7.1.2.1.2 papunktyje nurodytam reikalavimui, kad siūlomos draudimo kainos turi būti pagrįstos atitinkamais dokumentais, kuriuos atsakovė leido trečiajam asmeniui pateikti po pasiūlymų pateikimo termino. Taip pat ji reikalavo pateikti jai trečiojo asmens draudimo kainų pagrindimo dokumentus. Ieškinyje ieškovė rėmėsi tik šiomis aplinkybėmis ir neginčijo atsakovės sprendimo netenkinti jos prašymo pateikti trečiojo asmens kainų pagrindimo dokumentus. Ieškovė nekėlė klausimo, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodytos draudimo paslaugos neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, taip pat kad pasiūlytos draudimo kainos yra nepagrįstos. Todėl teismas pagrįstai nevertino ieškovės dublike ir jos rašytiniuose paaiškinimuose, kurie nebuvo priimti, naujai iškeltų argumentų. Šių argumentų neturėtų nagrinėti ir apeliacinės instancijos teismas. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė neteikė jai dokumentų, susijusių su trečiojo asmens pasiūlymu, ji pati nedėjo jokių pastangų, siekdama gauti šią informaciją.
8.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė tik teiginius, kad trečiojo asmens pateikti dokumentai pakeitė pasiūlymą, plačiau nepaaiškindama, kaip jis buvo pakeistas ir ar tokie tikslinimai yra negalimi pagal suformuotą teismų praktiką. Kaip pagrįstai nurodė teismas, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad trečiasis asmuo, teikdamas papildomus dokumentus, pakeitė siūlomus įkainius, Pirkimo objektą, jo apimtį ir esmę. Pirkimo sąlygose nurodytas reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius siūlomus draudimo įkainius, yra skirtas sudaryti galimybę įvertinti siūlomų draudimo kainų pagrįstumą ir kartu tarnauja kaip prevencinė priemonė, neleidžianti paslaugų teikėjams siūlyti mažesnes draudimo kainas, nei jie gauna iš draudimo kompanijų.
8.3. Dokumentai, pagrindžiantys siūlomas draudimo kainas, nėra pasiūlymo siaurąja prasme dalimi, nes jie neturi jokios įtakos siūlomoms kainoms, tik įrodo jų pagrįstumą. Todėl atsakovė, suteikdama trečiajam asmeniui galimybę pateikti tokius dokumentus, nesudarė prielaidų keisti pasiūlymo siaurąja prasme duomenų. Patikslinęs pasiūlymą trečiasis asmuo nepakeitė siūlomų paslaugų apimties, savybių, kainos ar būsimų Pirkimo sutarties sąlygų jis tik pateikė dokumentus, pagrindžiančius draudimo kainas. Tokios pozicijos byloje laikėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Ieškovės pateikiamas itin siauras galimybės tikslinti pasiūlymą aiškinimas neatitinka viešųjų pirkimų principų ir formuojamos teisminės praktikos. Teismas pagrįstai vadovavosi sprendime nurodyta teismų praktika ir padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo galėjo patikslinti pasiūlymą.
8.4. Teismas neturėtų priimti ieškovės teikiamų įrodymų, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas. Ieškovė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kodėl ji taip vėlai pateikė šiuos dokumentus. Be to, apeliaciniame skunde ji nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
9.1. Apeliacinis skundas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų. Ieškovė nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, tačiau apeliaciniu skundu iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama pakartotinai. Ieškovė taip pat nepagrįstai teikia naujus įrodymus, kurie yra susiję su argumentais, nenurodytais ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Teismas leido ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija dar prieš jai pateikiant dubliką, tačiau rašytinius paaiškinimus ir naujus argumentus atsakovė nurodė tik praėjus mėnesiui po to, kai jai buvo leista susipažinti su dokumentais, todėl teismas pagrįstai atsisakė juos priimti. Ieškovės naujai teikiami įrodymai apie trečiojo asmens kitoms perkančiosioms organizacijoms siūlomų paslaugų įkainius nėra susiję su nagrinėjama byla. Šie įrodymai neturėtų būti priimti.
9.2. Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra trečiojo asmens pasiūlymo siaurąja prasme atitikties Pirkimo dokumentams vertinimas. Pagrindinis šio ginčo objektas – pasiūlyme nurodytų įkainių pagrindimas, kurį trečiasis asmuo pateikė po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Trečiojo asmens pateikti dokumentai buvo skirti ne išsiaiškinti, ar siūlomas Pirkimo objektas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, tačiau buvo reikalingi siekiant paneigti abejones, kad jis galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Trečiasis asmuo nepateikė naujo pasiūlymo, jam nebuvo suteikta galimybė derėtis dėl sąlygų ar pateikti alternatyvius pasiūlymus, kaip nepagrįstai teigia ieškovė.
9.3. Teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuluota bylose, kurių aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, o ieškovė remiasi senesne teismų praktika dėl pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo ir turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, kuri yra pasikeitusi. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiūlytų draudimo įkainių pagrindimą ir priimdama sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo, teisėtai vadovavosi turinio viršenybės prieš formą principu.
9.4. Priešingai nei teigia ieškovė, Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje aiškiai nurodoma, kad pagrįstos turi būti draudimo kainos, tačiau nėra nurodoma, kad turi būti pagrindžiamos siūlomų draudimų savybės. Trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą, patvirtino, kad jo siūlomas Pirkimo objektas visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, taigi, ir Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 papunktį. Ieškovės argumentai dėl tariamo reikalavimo pagrįsti draudimo įkainių savybes yra pareikšti tik dublike ir visiškai nesutampa su jos pretenzijoje nurodytais argumentais, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ji nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ir tokie argumentai neturi būti vertinami. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė dar ir argumentą, kad trečiojo asmens įkainiai nebuvo tinkamai pagrįsti, tačiau šis pretenzijoje ir pirmosios instancijos teisme nenurodytas argumentas taip pat neturėtų būti vertinamas. Ieškovė neturi pagrindo kvestionuoti trečiojo asmens įkainių, nes jos pasiūlyti įkainiai yra tokie patys. Trečiojo asmens draudimo įkainiai yra pagrįsti byloje pateiktais ir teismo įvertintais dokumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. sausio 16 d. preliminariąją sutartį dėl tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimo, sudarytą tarp Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir UAB „ZIP travel“, bei 2018 m. lapkričio 9 d. UAB „Vestekspress“ pateiktą pasiūlymą Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos organizuotame tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkime Nr. D15-340. Ieškovė nurodo, kad šiuos iš viešų informacijos šaltinių gautus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, nors jie patvirtina, jog trečiojo asmens UAB „Vestekspress“ Pirkime atsakovei teikti argumentai, kuriais jis grindė pasiūlymo kainą, neatitinka tikrovės, pavyzdžiui, trečiasis asmuo 2021 m. spalio 19 d. rašte nurodė tiesos neatitinkančią aplinkybę, kad jis nevykdė kitos sutarties, kurioje būtų įsipareigojęs taikyti nuolaidą draudimo premijinio komiso sąskaita.
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Įrodymus, kuriuos prašoma priimti apeliacinės instancijos teisme, ieškovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui kartu su 2022 m. sausio 14 d. paaiškinimais, tačiau teismas juos atsisakė priimti. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad naujus įrodymus ieškovė pateikė po to, kai atsakovė 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė į bylą trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, tarp jų atsakovės 2021 m. spalio 19 d. raštą. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl šių dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga išsprendė 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi, o ieškovės atstovo prašymą leisti susipažinti su dokumentais tenkino 2022 m. sausio 4 d. rezoliucija. Nuo šios dienos ieškovė galėjo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais ir laiku, atsižvelgiant į numatyto teismo posėdžio datą (2022 m. sausio 19 d.) bei proceso įstatyme nustatytus šios kategorijos bylų išnagrinėjimo terminus (CPK 4238 straipsnio 4 dalis), pateikti argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų vertinimo, esant poreikiui, teikti naujus įrodymus. Tačiau, kaip minėta, ieškovė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus pateikė teismui tik 2022 m. sausio 14 d., likus dviem darbo dienoms iki numatyto teismo posėdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodymai buvo pateikti pavėluotai ir jų priėmimas užvilkins bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad, kaip nurodė ir pati ieškovė, jos naujai teikiami įrodymai buvo gauti iš viešų informacijos šaltinių, todėl jai nebuvo objektyvių kliūčių įrodymus pateikti į bylą anksčiau. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės teikiamus įrodymus, atitinkamai, nėra pagrindo šių įrodymų priimti apeliacinės instancijos teisme.
14. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės teikiami nauji įrodymai neturi esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Šie įrodymai yra susiję su kitu įvykusiu viešuoju pirkimu, kurį organizavo ne atsakovė, bet kita perkančioji organizacija. Naujai teikiamais įrodymais siekiama įrodyti, kad trečiojo asmens pasiūlymas (pateiktų draudimo kainų pagrindimas) neatitinka Pirkimo sąlygų. Vis dėlto byloje nagrinėjamo ginčo esmę sudaro ne trečiojo asmens pasiūlymo (draudimo kainos pagrindimo turinio prasme) tinkamumas, o tai, ar atsakovė teisėtai leido trečiajam asmeniui papildyti pasiūlymą (plačiau žr. šios nutarties 30–33 punktus). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl aktualių Pirkimo sąlygų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Atsakovė atviro konkurso būdu vykdo Pirkimą, kurio metu siekia įsigyti tarnybinių kelionių ir apgyvendinimo organizavimo paslaugas. Iš Pirkimo sąlygų 2.2 papunkčio ir kitų nuostatų matyti, kad Pirkimo objektą sudaro tarpusavyje susijusios kelionių organizavimo, t. y. maršruto parinkimo, bilietų rezervavimo, jų pardavimo, apgyvendinimo, kelionės draudimo, kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei kelionės dokumentų pristatymo paslaugos.
16. Pirkimo sąlygų 7.11 papunktyje numatyta, kad sutarties kainos apskaičiavimui bus taikomas sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodaros būdas numatant, kad viena kainos dalis apskaičiuojama taikant fiksuoto įkainio su peržiūra būdą. Šiame Pirkimo sąlygų papunktyje taip pat nustatyta, kad pasiūlymuose turi būti nurodoma bendra lyginamoji pasiūlymo kaina, kuri turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta Pirkimo sąlygų 2 priede. Apskaičiuojant bendrą lyginamąją pasiūlymo kainą, turi būti atsižvelgta į visą Pirkimo sąlygų 2 priede nurodytą kiekį ir apimtis, kainos sudėtines dalis, techninės specifikacijos reikalavimus ir pan.
17. Pirkimo sąlygų 7.12.1 papunktyje detalizuota, kokių reikalavimų tiekėjai turi laikytis, pildydami Pirkimo sąlygų 2 priedo 5.3 papunktyje pateiktą 3 lentelę „Medicininių išlaidų draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įkainiai“. Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 papunktyje nustatyta, kad šioje lentelėje turi būti nurodyta vieno asmens, vykstančio į Europos Sąjungos šalis, draudimo įmoka (kaina), kuri mokama draudimo kompanijai už 1 dienos draudimo laikotarpį. Medicininių išlaidų draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Eur, o nelaimingų atsitikimų draudimas turi apimti mirties, neįgalumo ir traumų rizikas, kai esant draudiminiam įvykiui už vieną riziką yra mokama ne mažesnė nei 6 000 Eur suma.
18. Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje nurodyta, kad draudimo kainos turi būti pagrįstos sutartimi su Lietuvoje turinčia teisę dirbti draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduota pažyma. Siūlomai draudimo kainai taikoma nuolaida turi būti pagrįsta sutartimi su draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduota pažyma. Į siūlomą draudimo kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir mokesčiai, išskyrus tiekėjo taikomą draudimo įkainį. Kartu su pasiūlymu tiekėjas privalo pateikti draudimo kainas pagrindžiančius dokumentus, pasiūlymo draudimo kainų aprašymus, nurodyti kiekvieną pasiūlytą draudimo kainą ir jai taikomą nuolaidą. Kainų aprašymuose turi būti nurodyta, kokiais dokumentais kiekviena draudimo kaina yra pagrįsta.
19. Pirkime pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, taip pat ir ieškovė bei trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo pasiūlymo 5.3 papunktyje esančioje lentelėje „Medicininių išlaidų draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įkainiai“ nurodė abiejų draudimo rūšių 0,01 Eur kainas. Atsakovė 2021 m. spalio 8 d. raštu nurodė trečiajam asmeniui, kad jo nurodytos draudimo kainos nepagrįstos sutartimi su Lietuvoje turinčia teisę dirbti draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduota pažyma, kaip tai nurodyta Pirkimo sąlygų 7.12.1 papunktyje, bei, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 9 dalimi, paprašė trečiojo asmens papildyti pasiūlymą ir pateikti sutartį su Lietuvoje turinčia teisę dirbti draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kaip apskaičiuojami ir pagrindžiami pasiūlyme nurodyti draudimo įkainiai.
20. Trečiasis asmuo kartu su 2021 m. spalio 13 d. raštu pateikė atsakovei draudimo bendrovės kainų patvirtinimą ir pažymas dėl dalyvavimo paslaugų pirkimo konkurse. Atsakovės Pirkimo komisija 2021 m. spalio 14 d., įvertinusi trečiojo asmens pateiktus dokumentus, konstatavo, kad nepakanka duomenų, kaip apskaičiuojamas ir pagrindžiamas trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas draudimo paslaugų įkainis, todėl ji paprašė trečiojo asmens pagrįsti jo nurodytą įkainį. Trečiasis asmuo 2021 m. spalio 19 d. raštu detalizavo nurodytų draudimo kainų apskaičiavimo metodiką bei pateikė papildomus dokumentus.
21. Atsakovės Pirkimo komisija 2021 m. spalio 21 d. pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus ir 2021 m. spalio 21 d. raštu informavo tiekėjus, jog vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 12.1 papunkčiu nustatė pasiūlymų eilę, kurioje pirmą vietą užėmė trečiojo asmens pasiūlymas, o ieškovės pasiūlymas liko antroje vietoje. Atsakovė taip pat tiekėjus informavo, kad vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.11 papunkčiu atliks tiekėjo, galinčio būti pripažintu laimėjusiu, pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertinimą bei apie jo rezultatus informuos tiekėjus.
22. Ieškovė 2021 m. spalio 25 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, pretenzijos netenkinus, patvirtinti, kad trečiasis asmuo su pasiūlymu pateikė pasiūlyme nurodytų draudimo kainų pagrindimo dokumentus, sudaryti sąlygas susipažinti su trečiojo asmens pateiktais draudimo kainų pagrindimo dokumentais. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad, atsižvelgiant į trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo laiką, turi pagrindo manyti, jog trečiasis asmuo su pasiūlymu nepateikė siūlomų draudimo kainų pagrindimo.
23. Atsakovė 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu netenkino ieškovės pretenzijos motyvuodama tuo, kad nėra atliktas galimo Pirkimo laimėtojo pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertinimas bei nepriimtas sprendimas sudaryti Pirkimo sutartį.
24. Atsakovė 2021 m. lapkričio 5 d. raštu informavo tiekėjus, kad ji atliko trečiojo asmens pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimą bei nutarė trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėjusiu ir su trečiuoju asmeniu sudaryti Pirkimo sutartį. Šio atsakovės sprendimo teisėtumas yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje.
Dėl ginčo nagrinėjimo ribų
25. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kaip numatyta CPK 4233 straipsnio 3 dalyje, ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis).
26. Ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. pretenzijoje atsakovės sprendimo dėl pasiūlymų eilės nustatymo neteisėtumą grindė ta aplinkybe, kad atsižvelgiant į trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo laiką, t. y. jog pasiūlymas buvo pateiktas nedelsiant po Pirkimo paskelbimo, ne darbo dieną, ji turi pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė (negalėjo pateikti) siūlomų draudimo kainų pagrindimo dokumentų.
27. Iš atsakovės 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo netenkinta ieškovės pretenzija, turinio matyti, kad atsakovė šiame sprendime pateikė informaciją, jog 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. spalio 15 d. raštais atsakovė trečiojo asmens prašė patikslinti, papildyti savo pasiūlymą ir pagrįsti pasiūlymo 5.3 papunktyje nurodytus draudimo įkainius, taip pat konstatavo, jog trečiojo asmens pateikti dokumentai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad pasiūlyme siūlomos draudimo paslaugos ir jų įkainiai atitinka Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 ir 7.12.1.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus. Kartu atsakovė šiame sprendime atsisakė patenkinti ieškovės prašymą ir pateikti jai trečiojo asmens draudimo kainų pagrindimo dokumentus, nes, jos vertinimu, jie yra laikytini komercine trečiojo asmens paslaptimi.
28. Ieškovė ieškinyje reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo grindė aplinkybėmis, kad, jos vertinimu, atsakovės veiksmai, kuriais ji leido trečiajam asmeniui po pasiūlymų pateikimo termino papildyti pasiūlymo dokumentus ir juos vertino, yra neteisėti, nes prieštarauja VPĮ 17, 45 ir 55 straipsniuose įtvirtintam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai.
29. Lyginant ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. pretenzijoje ir ieškinyje nurodytus nesutikimo su atsakovės sprendimu argumentus, matyti, kad ieškovė ieškinyje šiuos argumentus iš dalies papildė, t. y. atsakovės sprendimo neteisėtumą grindė ne tik aplinkybe, kad trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė draudimo kainas pagrindžiančių dokumentų, bet ir tuo, jog trečiajam asmeniui buvo leista po pasiūlymų pateikimo termino papildyti pasiūlymo dokumentus, pagrindžiant pasiūlytas draudimo kainas. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė, teikdama pretenziją, neturėjo duomenų, jog atsakovė 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. spalio 15 d. trečiojo asmens prašė papildyti pasiūlymą, o aplinkybę dėl draudimo kainas pagrindžiančių dokumentų nepateikimo grindė prielaidomis apie pasiūlymo pateikimo laiką, konstatuotina, kad ieškovė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pretenzijoje objektyviai negalėjo nurodyti, nes jų nežinojo. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai apibrėžė ginčo nagrinėjimo ribas bei pagrįstai nagrinėjo, ar atsakovės sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo yra teisėtas tuo aspektu, kad atsakovė leido trečiajam asmeniui papildyti pasiūlymo dokumentus bei juos vertino.
30. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai apibrėžęs keliamo ginčo nagrinėjimo ribas, pagrįstai nenagrinėjo, ar trečiojo asmens 2021 m. spalio 13 d. ir 2021 m. spalio 19 d. raštai bei kartu su jais pateikti dokumentai buvo pakankami tam, kad patvirtintų, jog trečiojo asmens siūlomos draudimo paslaugos ir jų kainos atitinka Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 ir 7.12.1.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus. Ieškovė neginčijo atsakovės 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas prašymas pateikti trečiojo asmens draudimo kainų pagrindimo dokumentus, procesinio prašymo išreikalauti trečiojo asmens draudimo kainų pagrindimo dokumentų nei ieškinyje, nei dublike taip pat nesuformulavo. Kaip matyti iš ieškinio ir dubliko turinio, šiuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nenurodė net ir preliminarių argumentų, kuriais ji nesutiktų su atsakovės 2021 m. lapkričio 17 d. sprendime padaryta išvada, jog trečiojo asmens pateikti dokumentai patvirtina siūlomų draudimo paslaugų ir kainų atitiktį Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 ir 7.12.1.2 papunkčiuose nurodytiems reikalavimams. Ieškovės dublike pateikti samprotavimai apie tai, kokio turinio dokumentus tiekėjai turėjo pateikti pagal Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 ir 7.12.1.2 papunkčių sisteminį aiškinimą (žr., pvz., dubliko 5, 10 punktus), buvo reiškiami siekiant įrodyti, kad šie dokumentai laikytini pasiūlymo siaurąja prasme dalimi ir todėl jų pavėluotas pateikimas nebuvo galimas. Taigi, ieškovės pozicija teisminio nagrinėjimo metu aiškiai patvirtino, kad ji kelia ginčą tik tuo aspektu, ar atsakovė teisėtai leido trečiajam asmeniui papildyti pasiūlymo dokumentus, ir ji neginčija trečiojo asmens pateiktų dokumentų tinkamumo turinio prasme, t. y. kad jie pakankami pagrįsti pasiūlymo atitiktį minėtoms Pirkimo sąlygoms.
31. Pažymėtina, kad trečiojo asmens siūlomų draudimo paslaugų ir jų kainų atitiktį bei jų pagrindimą turinio prasme, t. y. kad jis neatitinka Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 ir 7.12.1.2 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, ieškovė ėmė ginčyti tik 2022 m. sausio 14 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose. Tačiau šiuos paaiškinimus ieškovė pateikė jau po to, kai dalyvaujantys byloje asmenys pateikė paruošiamuosius dokumentus, ir likus dviem darbo dienoms iki byloje numatyto teismo posėdžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos paaiškinimus, vertindamas, kad jų priėmimas užvilkins bylos išnagrinėjimą. Be to, kaip minėta, ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nesiekė iškelti ginčo šiuo aspektu, todėl negalima pripažinti, kad 2022 m. sausio 14 d. rašytinių paaiškinimų pateikimo būtinybę lėmė objektyvios aplinkybės, pvz., atsakovės į bylą pateikti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai, su kuriais ieškovė galėjo susipažinti vėliausiai nuo 2022 m. sausio 4 d. (plačiau – šios nutarties 13 punktas).
32. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 4233 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtinė galimybė keisti ieškinio pagrindą siejama su išskirtinėmis situacijomis, kai dalyvis sužino ar turi objektyvią galimybę suprasti perkančiosios organizacijos galimai neteisėtą sprendimą tik tada, kai jau prasidėjusi peržiūros procedūra ir dėl to tiekėjas savo teises gali ginti jau tik teismine tvarka. Tokios situacijos vertintinos griežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, būdama rūpestinga tiekėja, siekdama kvestionuoti trečiojo asmens pasiūlytų draudimo kainų pagrindimą turinio prasme, šį klausimą turėjo iškelti gerokai anksčiau, nei tik 2022 m. sausio 14 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose.
33. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 4233 straipsnio 4 dalyje nurodytų išimtinių aplinkybių, pagrįstai nepriėmė ieškovės rašytinių paaiškinimų ir nenagrinėjo trečiojo asmens pasiūlymo (draudimo kainų pagrindimo turinio prasme) atitikties Pirkimo sąlygoms klausimo. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nagrinėti ieškovės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, kurie išeina iš pirmosios instancijos teisme nustatytų ginčo nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. kad 2018 m. birželio 27 d. draudimo bendrovės pažyma, 2021 m. gegužės 27 d. pažyma nepagrindžia siūlomų draudimo produktų įkainių ir jų savybių atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, kad trečiasis asmuo galėjo siūlyti tik žymiai didesnius įkainius klientams, o jo kainodara nepagrįsta objektyviais duomenimis, ar kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažyma nepagrindžia, jog trečiasis asmuo pasiūlė Pirkimo sąlygas atitinkančias draudimo paslaugas.
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų ištaisymo
34. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo esmę sudaro įvertinimas, ar atsakovė teisėtai paprašė trečiojo asmens papildyti pasiūlymą, pateikiant sutartį su Lietuvoje turinčia teisę dirbti draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kaip apskaičiuojami ir pagrindžiami pasiūlyme nurodyti draudimo įkainiai (pasiūlytų draudimo kainų pagrindimą). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks atsakovės prašymas nepažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio 9 dalies, Pirkimo sąlygų 11.6 papunkčio, skaidrumo, lygiateisiškumo, racionalumo, efektyvumo, sąžiningos konkurencijos principų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
35. Remiantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi.
36. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
37. Aptartomis VPĮ nuostatomis, be kita ko, įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24), kurios 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, numatantis, kad kai informacija ar dokumentai, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, yra ar atrodo neišsamūs ar klaidingi arba jeigu trūksta konkrečių dokumentų, perkančiosios organizacijos gali, išskyrus atvejus, kai šią direktyvą įgyvendinančioje nacionalinėje teisėje nustatyta kitaip, prašyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų per tinkamą laikotarpį pateikti, papildyti, patikslinti naujausią informaciją ar dokumentus su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami visapusiškai laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
38. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad aiškinant Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalį yra aktuali ir pagal analogiją taikytina Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota aiškinant anksčiau galiojusios 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) nuostatas (Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C-927/19, 93 punktas).
39. Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2004/18 nuostatas, yra pažymėjęs, kad nedraudžiama atskirais atvejais leisti dalyviams pataisyti ar papildyti pasiūlymą, be kita ko, dėl to, jog akivaizdžiai būtinas paprastas jo paaiškinimas arba reikia ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų reikalavimų (2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C‑599/10, 40 punktas ir 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Archus ir Gama, C‑131/16, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
40. Teisingumo Teismas yra suformulavęs reikalavimus pasiūlymo papildymui ar pataisymui – perkančioji organizacija gali prašyti dalyvio paaiškinti pasiūlymą arba pataisyti jame padarytą akivaizdžią redakcinio pobūdžio klaidą, tik su sąlyga, kad toks prašymas adresuojamas visiems tokioje pačioje situacijoje esantiems dalyviams, visi dalyviai vertinami vienodai ir sąžiningai, o šio paaiškinimo arba pataisymo negalima prilyginti naujo pasiūlymo pateikimui (Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo byloje Archus ir Gama, C-131/16, 29–39 punktai).
41. Teisingumo Teismo formuojamoje jurisprudencijoje laikomasi aiškinimo, kad perkančiosios organizacijos prašymas negali lemti to, kad atitinkamas konkurso dalyvis iš tikrųjų galiausiai pateiks naują pasiūlymą (žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C‑599/10, 40 punktą ir 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Archus ir Gama, C‑131/16, 31 punktą). Be to, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Direktyvos 2004/18 nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios perkančiajai organizacijai priimti visus trūkumų, kurie remiantis aiškiomis konkurso dokumentų nuostatomis lemia dalyvio pašalinimą iš konkurso, ištaisymus (2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell’Adda, C‑42/13, 46 punktas, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Ciclat, C‑199/15, 30 punktas).
42. Galiausiai, Teisingumo Teismas naujausioje jurisprudencijoje, aiškindamas Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos teisės leisti konkurso laimėtojui vėliau papildyti arba paaiškinti savo pradinį pasiūlymą apimtis priklauso nuo to, ar laikomasi Direktyvos 2014/24 56 straipsnio 3 dalies nuostatų, visų pirma, atsižvelgiant į vienodo požiūrio principo reikalavimus, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai, susiję su ūkio subjektų „techniniais ir profesiniais pajėgumais“, kaip jie suprantami pagal šios direktyvos 58 straipsnio 4 dalį, kaip „techninės specifikacijos“ pagal jos 42 straipsnį ar kaip „sutarties įvykdymo sąlygos“ pagal šios direktyvos 70 straipsnį (Teisingumo Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C-927/19, 94 punktas). Taigi, Teisingumo Teismo praktikoje dėl pareigos leisti vėliau papildyti ar paaiškinti pasiūlymą apimties sprendžiama neišskiriant konkrečių pasiūlymo dokumentų (siaurąja ar plačiąja prasme, kaip tai suprantama Lietuvos nacionalinėje jurisprudencijoje).
43. Aptarta Teisingumo Teismo praktika koreliuoja su naujausia kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalis yra iš esmės procedūrinio pobūdžio norma, joje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtinta absoliuti perkančiųjų organizacijų pareiga dėl bet kokio pobūdžio tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme trūkumo juos atmesti; VPĮ 55 straipsnio 9 dalis neskirta išimtinai gramatinėms (lingvistinėms) ar panašaus pobūdžio mažareikšmėms tiekėjų pasiūlymų atitikties vertinimo atžvilgiu klaidoms taisyti. Tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de facto (faktiškai) nepateikta nauja oferta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 59, 69, 70 punktai).
44. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjai, pildydami pasiūlymo 5.3 papunktyje pateiktą 3 lentelę „Medicininių išlaidų draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įkainiai“, turi nurodyti vieno asmens, vykstančio į Europos Sąjungos šalis, draudimo įmoką (kainą), kuri mokama draudimo kompanijai už 1 dienos draudimo laikotarpį. Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje nurodyta, kad draudimo kainos turi būti pagrįstos sutartimi su Lietuvoje turinčia teisę dirbti draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduota pažyma. Taikoma nuolaida taip pat turi būti pagrįsta sutartimi su draudimo kompanija arba draudimo kompanijos išduota pažyma.
45. Pirmosios instancijos teismas ir ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad šiose Pirkimo sąlygose aiškiai numatyta, jog kartu su pasiūlymu tiekėjas privalo pateikti draudimo kainas pagrindžiančius dokumentus, pasiūlymo draudimo kainų aprašymus, nurodyti kiekvieną pasiūlytą draudimo kainą ir jai taikomą nuolaidą.
46. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo, teikdamas pradinį pasiūlymą, 5.3 papunktyje esančioje lentelėje „Medicininių išlaidų draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įkainiai“ nurodė abiejų draudimo rūšių 0,01 Eur kainas, tačiau nepateikė Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje nurodytų dokumentų – sutarties su Lietuvoje turinčia teisę dirbti draudimo kompanija, draudimo kompanijos išduota pažymos, draudimo kainų aprašymų.
47. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, šis trečiojo asmens pasiūlymo trūkumas savaime negalėjo sudaryti pagrindo atsakovei atmesti pasiūlymą, ir atsakovė pagrįstai, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą, Teisingumo Teismo bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, trečiajam asmeniui sudarė galimybę papildyti pasiūlymą trūkstamais dokumentais.
48. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro pirmiausia dėl to, kad minėtų dokumentų nepateikimas pagal Pirkimo sąlygas nebuvo aiškiai nurodytas kaip pasiūlymo atmetimo pagrindas, todėl atsakovė, leisdama trečiajam asmeniui ištaisyti šį trūkumą ir pateikti draudimo kainų pagrindimo dokumentus, nepažeidė Teisingumo Teismo praktikoje suformuotų taisyklių dėl pareigos griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų (žr. jau minėtus 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Cartiera dell’Adda, C‑42/13, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą byloje Ciclat, C‑199/15 ir kt.).
49. Antra, nors trūkstami pasiūlymo dokumentai buvo susiję su draudimo kainomis, o ne dokumentais, nurodytais VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje, tačiau atsakovė, paprašiusi pateikti kainas pagrindžiančius dokumentus, nesudarė jokių sąlygų pasiūlytų kainų keisti, tikslinti ir pan. Kaip matyti iš trečiojo asmens 2021 m. spalio 13 d. ir 2021 m. spalio 19 d. raštų bei kartu su jais pateiktų dokumentų, jais trečiasis asmuo siekė pagrįsti realią galimybę siūlyti pradiniame pasiūlyme nurodytas draudimo kainas, detalizavo kainų apskaičiavimo metodiką ir pan., tačiau pasiūlymo 5.3 papunktyje esančioje lentelėje nurodytų duomenų nekoregavo. Vien tai, kad trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus, iš esmės susijusius su siūlomomis kainomis, jų pagrįstumu, atsižvelgiant į aptartą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką, negali būti vertinama kaip neleistinas pasiūlymo patikslinimas, jeigu šiais dokumentais neatliekamas esminis pasiūlymo pakeitimas.
50. Trečia, nesutiktina su ieškove, kad iš Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 ir 7.12.1.2 papunkčių sisteminio aiškinimo galima daryti išvadą, jog tiekėjai kartu su pasiūlymu turėjo pateikti ir dokumentus, kuriais pagrindžiamos siūlomų draudimo produktų savybės. Pažymėtina, kad tai, kokias savybes turi atitikti siūlomi draudimo produktai, aiškiai nurodyta Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 papunktyje, t. y. medicininių išlaidų draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Eur, o nelaimingų atsitikimų draudimas turi apimti mirties, neįgalumo ir traumų rizikas, kai esant draudiminiam įvykiui už vieną riziką yra mokama ne mažesnė nei 6 000 Eur suma. Tačiau nei Pirkimo sąlygų 7.12.1.1 papunktyje, nei Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje nėra nurodyta, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti draudimo kompanijos išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog siūlomos draudimo paslaugų savybės šiuos reikalavimus atitinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Pirkimo sąlygų 7.12.1.2 papunktyje aiškiai nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikiami, tuo tarpu tai, jog siūlomų draudimo produktų savybės atitinka Pirkimo sąlygas, tiekėjai patvirtina pasiūlymo formos 3 punkte, nurodydami, kad jų pasiūlymas visiškai atitinka pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Vadinasi, priešingai nei nurodo ieškovė, tai, kad atsakovė leido trečiajam asmeniui papildyti pasiūlymą kainos pagrindimo dokumentais, nereiškia, jog trečiajam asmeniui buvo leista koreguoti siūlomų draudimo paslaugų savybes. Šiuo atveju laikytina, kad nuo pat pradinio pasiūlymo pateikimo momento trečiasis asmuo siūlė tokias draudimo paslaugas, kokių reikalavo atsakovė Pirkimo sąlygose. Be to, ieškovės teiginys, kad trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė koreguoti draudimo produktų savybes, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi ieškovė nenurodo, kokias atsakovės ketinamų įsigyti draudimo paslaugų savybes trečiasis asmuo, teikdamas papildomus įrodymus, pakoregavo bei kokie konkretūs duomenys šį teiginį patvirtina.
51. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad duomenys, kuriuos trečiasis asmuo pateikė atsakovei papildydamas savo pasiūlymą bei pagrįsdamas savo siūlomas draudimo kainas, egzistavo dar iki Pirkimo sąlygose nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Antai, kartu su 2021 m. spalio 13 d. raštu trečiasis asmuo pateikė draudimo bendrovės 2018 m. birželio 27 d. kainų patvirtinimą, 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. pažymas, o su 2021 m. spalio 19 d. raštu – 2019–2020 m. trečiojo asmens draudimo bendrovei išrašytas sąskaitas dėl komisinio atlygio, kurios pagrindžia trečiojo asmens nurodytą kainų apskaičiavimo metodiką. Šie duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo Pirkime siūlė draudimo kainas, kurios jau pradinio pasiūlymo pateikimo metu trečiajam asmeniui buvo prieinamos ir buvo objektyviai pagrįstos turimais sutartiniais santykiais su draudimo bendrove, o papildomai trečiojo asmens pateikti duomenys tik patvirtino pasiūlymo pateikimo metu turėtą objektyvią galimybę jas siūlyti.
52. Teisėjų kolegija, apibendrinusi šiuos argumentus, daro išvadą, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakovė neturėjo pareigos atmesti trečiojo asmens pasiūlymo dėl nepateiktų draudimo įkainių pagrindimo dokumentų, o privalėjo pasiūlyti trečiajam asmeniui ištaisyti šį pasiūlymo trūkumą, papildant jį trūkstamais dokumentais. Trečiojo asmens naujai pateikti dokumentai iš esmės nepakeitė pateikto pradinio pasiūlymo, todėl atsakovės pagrįstai buvo vertinami. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nagrinėjamu aspektu nepažeidė VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio 9 dalies, Pirkimo sąlygų 11.6 papunkčio, skaidrumo, lygiateisiškumo, racionalumo, efektyvumo, sąžiningos konkurencijos principų, bet, priešingai, pagrįstai vadovavosi turinio viršenybės prieš formą principu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
53. Pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė keliamo ginčo nagrinėjimo ribas, teisingai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas dėl galimybės tikslinti bei papildyti pasiūlymą, rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika ir teisingai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
54. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad patyrė 4 356 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
55. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunktis už atsiliepimą į apeliacinį skundą numato maksimalų užmokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas taikant 1,3 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju maksimalus trečiajam asmeniui priteistinas užmokesčio už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis sudaro 2 077,53 Eur (1598,1 Eur × 1,3). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, šis pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus dydis teisingai atlygins trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“, juridinio asmens kodas 135474614, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vestekspress“, juridinio asmens kodas 110461363, 2 077,53 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 53 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Tomas Venckus