Civilinė byla Nr. 2VP-3350-1067/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01438-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija:

3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.24

(S)

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. D., jo atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

suinteresuotam asmeniui R. C., jos atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei,

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. C., G. D., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei R. C. už teismo nutarties nevykdymą išieškotojo G. D. naudai. Nurodo, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00267 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. išduotos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 pagrindu dėl laikinos bendravimo tvarkos G. D. su nepilnamete dukra D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas, nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė tėvo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką: „...bet kokiu atveju išlieka atsakovės pareiga informuoti ieškovą apie vaiko sveikatos būklę ir raidą, jei įvyktų kokių esminių pokyčių ir sudaryti galimybes vaiko tėvui pamatyti vaiką (ypač sergantį ar negaluojantį) bet kokiu visiems priimtinu būdu (pvz. kitoje vietoje nei atsakovės namai, per vaizdo, foto, ryšio priemones ir pan.); ...bei nedelsiant pranešti apie vaiko ligos atvejus. Prieštaravimų tokiam prašymui nereiškė nei pati atsakovė nei VTAT atstovė.“. 2023 m. vasario 21 d. G. D. kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo, pateikė skambučių bei susirašinėjimo įrodymus, kuriuose matyti, jog R. C. pažeidė teismo nutartį, nedelsiant nepranešdama apie vaiko ligos atvejį, bei susirgus vaikui nesuteikė galimybės tėvui pamatyti vaiko. 2023 m. vasario 28 d. kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, G. D. pateikė papildomus įrodymus, jog nebuvo suteikta galimybė dalyvauti vaiko reabilitacijos užsiėmime, kuris vyko Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Suinteresuotas asmuo G. D. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad yra nevykdoma Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis, kuria abi šalys buvo įpareigotos bendradarbiauti ir informuoti nedelsiant (per 1 parą) apie vaiko ligos atvejus. Skolininkė negali pateikti nė vienos SMS, Messenger ir Viber, kuria vaiko tėvas apie vaiko ligos atvejais suplanuotus vizitus pas gydytojus būtų informuotas, jam, priešingai, yra draudžiama vaiko ligos atvejais, dalyvauti šeimai skirtuose užsiėmimuose, o apie vaiko motinos vienašališkai priimtus sprendimus – nevykti pas gydytojus pagal siuntimus – nėra informuojamas. Antstolės 2023 m. kovo 3 d. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą yra pagrįstas, nes tik teismui paskyrus finansinę baudą (nors ji ir neįvykdyta), pasibaigė skolininkės ribojimai, susiję su vaiko ir tėvo bendravimu, nustatytu 2 kartus per mėnesį 1 parai, kito kelio suvaldyti skolininkės savivalę nėra, nes geranoriškas susitarimas nepasiekiamas jokiu klausimu. Vaiko sveikata yra esminė aplinkybė, įtakojanti vaiko teisių apsaugos principo tinkamą įgyvendinimą.

Suinteresuotas asmuo R. C. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, jog su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad antstolė prieš teikdama teismui pareiškimą nesiėmė aiškintis aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo (nutarties) vykdymu pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Antstolė nesikreipė į R. C., dėl ko ši neteikė antstolei paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Antstolė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, nurodo, jog 2023 m. vasario 21 d. R. C. buvo išsiųstas patvarkymas, atsiliepimas dėl netinkamai vykdomos teismo nutarties nebuvo gautas. Į antstolės skambučius nebuvo atsakyta. Antstolė klaidina teismą nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes. R. C. buvo radusi praleistą skambutį ir į jį perskambino. Antstolės darbuotoja nurodė, jog antstolė perskambins kai grįš. Tačiau su R. C. daugiau niekas nesusiekė. R. C. gavo 2023 m. vasario 21 d. patvarkymą, tačiau šio patvarkymo turinys buvo apie tai, kad yra priimtas vykdomasis dokumentas pagal G. D. prašymą. Patvarkyme nebuvo nurodyta jokių konkrečių aplinkybių apie teismo nutarties netinkamą vykdymą, o tuo labiau, kad R. C. turėtų pateikti atsiliepimą. Antstolė su patvarkymu jokio G. D. prašymo dėl netinkamo nutarties vykdymo negavo ir iki šios dienos nėra gavusi. Antstolė tiek sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, tiek pareiškime teismui dėl baudos skyrimo cituoja teismo nutartį bei nurodo, jog G. D. kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo pateikė skambučių bei susirašinėjimo įrodymus, kuriuose matyti, jog R. C. pažeidė teismo nutartį, nedelsiant nepranešdama apie vaiko ligos atvejį bei susirgus vaikui nesuteikė galimybės tėvui pamatyti vaiko. Taip pat nurodoma, jog išieškotojas G. D. paaiškino, kad jam nebuvo žinoma ir dukros mama nebuvo pateikusi informacijos apie vaiko ankstyvosios reabilitacijos kursų grafiką. Taip pat nedelsiant nebuvo pranešta apie ligos atvejį, kuomet susirgo vaikas 2023 m. vasario 14 d., o vaikui susirgus nesuteikė galimybės pasimatyti su sergančiu vaiku, tai pasak antstolės patvirtina ir įrašytas pokalbis tarp abiejų šalių. Be to, antstolės teigimu G. D. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti vaiko reabilitacijos užsiėmimuose. Tačiau nei iš antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nei iš pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio iš esmės neįmanoma nustatyti kokių konkrečių veiksmų R. C. kiekvienu konkrečiu neatliko ar atliko netinkamai, kada kilo pareiga R. C. atlikti veiksmus, kuriuos anot antstolės numatė teismo sprendimas (nutartis) ir R. C. jų neatliko. Antstolė vienas iš aplinkybių nurodo, jog G. D. nebuvo suteikta galimybė dalyvauti vaiko reabilitacijos užsiėmime. Tačiau antstolė nenurodo, kokį konkrečiai nutarties punktą R. C. pažeidė ir kuo remiantis antstolė daro išvadą, jog G. D. turėjo teisę tokiuose užsiėmimuose dalyvauti, vertinant, kad teismo nutartimi yra nustatyta aiški tėvo ir dukros bendravimo tvarka. Taigi, šiuo atveju absoliučiai neaišku, kokie R. C. veiksmai bylos nagrinėjimo metu bus tiriami ir dėl kokių kaltinimų aplinkybių R. C. turi pasisakyti. Antstolė tiek sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, tiek pareiškime teismui dėl baudos skyrimo nurodo, jog G. D. pateikė skambučių bei susirašinėjimo įrodymus, tačiau kokie tai konkrečiai įrodymai ir kokias konkrečiai jie aplinkybes pagrindžia nenurodo. R. C. kreipėsi į antstolę dėl garso įrašų pateikimo, tačiau tokie duomenys iš antstolės taip pat nebuvo gauti. Antstolės pareikšimas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl jis tikslintinas. Situacija, kai R. C. yra siūloma teismo atsiliepti į antstolės pareiškimą dėl baudos, iš kurio turinio yra neaišku kokių konkrečių veiksmų R. C. kiekvienu konkrečiu neatliko ar atliko netinkamai, kada kilo pareiga R. C. atlikti veiksmus, kuriuos anot antstolės numatė teismo sprendimas (nutartis) ir R. C. jų neatliko, yra pažeidžiamos R. C. teisės į teisminę gynybą bei žinoti kuo konkrečiai R. C. yra kaltinama ir kokiais įrodymais, aplinkybėmis tie kaltinimai yra grindžiami. R. C. šiai dienai negali teismui konkrečiai pasisakyti dėl jos atžvilgiu pareikšto prašymo dėl baudos skyrimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. D. prašė skirti baudą, paaiškino, kad vaiko sveikata blogėja, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko mama negeba viena rūpintis vaiku. Tik teismas gali užtikrinti vaiko teises į tinkamą gyvenimą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė Aurelija Puzinienė prašė skirti baudą, paaiškino, kad skiriant baudą būtų užtikrintas tinkamas teismo nutarties vykdymas. Vaiko mama turi informuoti vaiko tėvą apie vaiko ligą kiekvienu atveju. Bendravimo tvarka yra nustatyta minimali. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius tėvo dalyvavimą įvardino kaip svarbų dalyvaujant vaiko užsiėmimuose. Vaiko mama nebendradarbiauja su vaiko tėvu. Jeigu vaikas nelanko užsiėmimų, vaiko mama turi informuoti apie vaiko ligą. Vaiko motina nevykdo nutarties, todėl bauda turi būti skiriama.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. C. palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė neskirti baudos, papildomai paaiškino, kad vaikui yra pripažintas mišrus raidos sutrikimas. Vaikas yra su specialiais poreikiais, ypatingai jautrus. Rūpinimasis vaiku užima daug laiko, todėl ne visada turi laiko naudotis ryšio priemonėmis. Būtent vaiko tėvas nebendradarbiauja, neatsako į jos žinutes. Apie tai, kad vaiko tėvas atvyks į reabilitacijos užsiėmimą, nebuvo informuota.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. C. atstovė advokatė D. D. prašė neskirti baudos, paaiškino, kad nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Apie ligos atvejį konstatuoja gydytojas. 2023 m. vasario mėnesį vaikui pasireiškė slogos simptomai, todėl vaiko mama neatvedė vaiko į užsiėmimus 2023 m. vasario 14 ir 15 d. ir kreipėsi į gydytoją dėl vaiko ligos. Tik gydytojui konstatavus ligą, vaiko mamai iškilo pareiga pranešti vaiko tėvui apie vaiko ligą. Kadangi vaiko tėvas apie vaiko ligą jau buvo informuotas vaiko motinos el. laišku, pakartotinai informuotas apie vaiko ligą nebuvo. 2023 m. vasario 15 d. vaiko motina neleido vaiko tėvui pasimatyti su dukra, tačiau antstolė nenurodė, kokią nutarties dalį vaiko motina pažeidė. Nutartyje nenumatyta, kad vaiko motina privalo leisti pamatyti sergantį vaiką. Be to, vaiko tėvas nederino su vaiko motina pasimatymo su sergančia dukra. Nutartyje nenumatyta vaiko motinos pareiga leisti vaiko tėvui dalyvauti reabilitacijos užsiėmimuose. Klausimas dėl vaiko tėvo dalyvavimo reabilitacijos užsiėmimuose niekada nebuvo sprendžiamas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius jokių vaiko motinos veiksmų netyrė. Jokiais pagrindais negali kilti atsakomybė vaiko motinai už tai, kad ji neleido vaiko tėvui dalyvauti vaiko reabilitaciniuose užsiėmimuose. Nėra duomenų apie vaiko motinos netinkamą rūpinimąsi vaiku. Antstolės pareiškimas yra visiškai nepagrįstas, nėra nurodyta, kokį konkretų nutarties punktą R. C. pažeidė.

Suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Viktorija Licė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, nurodė, kad tarp suinteresuotų asmenų R. C. ir G. D. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Vaikui sunegalavus, pirmiausia pagalba turi būti suteikiama vaikui. Šalys turi kooperuotis, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šalys skirtingai interpretuoja nutarties nuostatas. Yra inicijuota atvejo vadyba, kurios metu siekiama šalių sutarimo. Tėvų pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti neturėtų būti skatinama baudomis.

Pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jai pranešta. Byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 6 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00267, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 dėl laikinos bendravimo tvarkos G. D. su nepilnamete dukra D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2023 m. kovo 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-9888 ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Po antstolės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo antstolė pateikė teismui 2023 m. balandžio 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-17235.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 771 straipsnio 1–8 dalys).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). 

Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Sprendžiant dėl baudos skyrimo pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

Nagrinėjamu atveju 2022 m. spalio 21 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 tenkintas ieškovo G. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies, pakeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatyta laikinoji ieškovo bendravimo su dukra tvarka, šią nutartį atitinkamai papildant: „Tais atvejais, kai dėl objektyvių (vaiko ligos) priežasčių, vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku (du kartus per mėnesį - antrą ir ketvirtą šeštadienį/sekmadienį, vaiką paimdamas to šeštadienio 11.00 val. ir grąžindamas (perduodamas) vaiko motinai to sekmadienio 11.00 val.), jo bendravimo laikas yra kompensuojamas analogiškomis sąlygomis sekančią savaitę, t.y. pirmą arba trečią savaitę - tą šeštadienį/sekmadienį, vaiką paimant to šeštadienio 11.00 val. ir grąžinant (perduodant) vaiko motinai to sekmadienio 11.00 val. Abi šalys yra įpareigojamos bendradarbiauti ir informuoti /įspėti nė vėliau kaip iki penktadienio (likus parai) 11.00 val. apie dukters D. D. paėmimo galimybes iš atsakovės gyvenamosios vietos ir vaiko perdavimą (grąžinimą) asmeniškai R. C. jos gyvenamosios vietos adresu. Įpareigojimas apie informacijos pateikimą laikomas tinkamu, naudojantis SMS, Messenger ir Viber žinutėmis ar elektroniniu paštu. Įpareigoti vaiko motiną informuoti per 1 parą vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, savo kontaktinių duomenų telefono numerio, elektroninio pašto adreso pasikeitimą bei nedelsiant pranešti apie vaiko ligos atvejus.“

Antstolė 2023 m. kovo 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akte Nr. S-23-4-9888 nurodė, jog 2023 m. vasario 21 d. gautas išieškotojo G. D. pranešimas dėl teismo nutarties netinkama vykdymo, t. y. nepateikta informacija apie vaiko ligos atvejus, sveikatos būklę ir raidą, nesudaryta galimybė vaiko tėvui pamatyti vaiką (ypač sergantį ar negaluojantį) bet kokiu visiems priimtinu būdu; išieškotojas G. D. paaiškino, kad jam nebuvo žinoma ir dukros mama nebuvo pateikusi informacijos apie vaiko ankstyvosios reabilitacijos kursų grafiką; taip pat nedelsiant nebuvo pranešta apie ligos atvejį, kuomet susirgo vaikas 2023 m. vasario 14 d., o vaikui susirgus nesuteikė galimybės pasimatyti su sergančiu vaiku, tai patvirtina ir įrašytas pokalbis tarp abiejų šalių; 2023 m. vasario 21 d. R. C. išsiųstas patvarkymas, atsiliepimas dėl netinkamai vykdomos teismo nutarties nebuvo gautas; į antstolės Vidos Daugirdienės skambučius nebuvo atsakyta; 2023 m. vasario 28 d. į antstolės Vidos Daugirdienės kontorą pakartotinai kreipėsi G. D. pateikdamas informaciją, jog 2023 m. kovo 1 d. vaiko mama R. C. neįleido jo, kaip tėvo, į Klaipėdos, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose teikiamą reabilitacijos užsiėmimą teigdama, kad teismo nutartis jos neįpareigoja leisti vaiko tėvui dalyvauti užsiėmimuose, tai patvirtina pateiktas garso įrašas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Rasa C. G. D. siųstu elektroniniu laišku jį informavo, kad dukra nuo vakar (2023 m. vasario 14 d.) sloguoja. Pažymėtina, jog antstolės surašytame akte pateikta informacija yra klaidinanti, nes pateikdamas informaciją 2023 m. vasario 28 d., G. D. nebūtų galėjęs informuoti apie įvykį 2023 m. kovo 1 d.

Kaip minėta, jau po bylos dėl baudos skyrimo antstolė pateikė teismui 2023 m. balandžio 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-17235, kuriame nurodyta, kad išieškotojas pareiškimu nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. 15 val. vyko dukters D. D. reabilitacijos užsiėmimas; vaiko mama R. C. vaiko tėvui G. D. nesuteikė galimybės kartu dalyvauti užsiėmime, nurodydama, jog nutartis neįgalioja jos leisti tėvui dalyvauti. Nors tiek šis antstolės dokumentas surašytas, tiek jame nurodytas veiksmas vyko po bylos iškėlimo teisme, tačiau pažymėtina, kad nurodytas veiksmų pobūdis iš esmės analogiškas antstolės 2023 m. kovo 3 d. akte nurodytam 2023 m. kovo 1 d. veiksmui.

Teismo nutartimi vaiko D. D. motina R. C. įpareigota nedelsiant informuoti G. D. apie vaiko ligą. Kaip matyti, R. C. 2023 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku informavo G. D., jog dukra nuo vakar sloguoja, taigi pagrindo teigti, kad R. C. neinformavo G. D. apie vaiko ligos atvejį per pakankamai trumpą laiką, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti, pasireiškus ligos simptomams, R. C. kreipėsi į gydytoją, ir po gydytojo pateiktų išvadų turėjo pareigą pranešti G. D. apie vaiko ligą.

Teismo nutartimi R. C. įpareigota informuoti per 1 parą vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, savo kontaktinių duomenų telefono numerio, elektroninio pašto adreso pasikeitimą bei nedelsiant pranešti apie vaiko ligos atvejus, tačiau įpareigojimo leisti vaiko tėvui aplankyti sergančią dukrą vaiko motinos namuose ar leisti dalyvauti vaiko reabilitacijos užsiėmimuose ši teismo nutartis nenumato, todėl daryti išvadą, kad R. C., nesuteikdama galimybės G. D. aplankyti sergančią dukrą ar jam dalyvauti dukters reabilitaciniuose užsiėmimuose netinkamai vykdė teismo nutartį nėra pagrindo.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad suinteresuotas asmuo R. C. kiek įmanoma greičiau siekė informuoti suinteresuotą asmenį G. D. apie jų dukters D. D. ligą, taip pat, kad teismo nutartis nenumato R. C. pareigos leisti G. D. dalyvauti jų dukters reabilitacijos užsiėmimuose, todėl skirti baudą suinteresuotam asmeniui R. C. už 2022 m. spalio 21 d. nutarties nevykdymą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad teismas nenustatė, kad skolininkė sąmoningai ir piktybiškai būtų vengusi įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti R. C. baudą, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant baudos skyrimo klausimą buvo vertintas G. D. informavimo apie D. D. ligą 2023 m. vasario 14 d. savalaikiškumo epizodas, taip pat į tai, kad 2022 m. spalio 21 d. teismo nutartis nenumato pareigos R. C. leisti G. D. aplankyti sergančią D. D. R. C. namuose bei dalyvauti jos reabilitacijos užsiėmimuose, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nesusiję su 2023 m. vasario 14 d. epizodu, vertintini kaip nereikšmingi šios bylos nagrinėjimui, todėl teismas plačiau pasisakyti dėl šių įrodymų neturi pagrindo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškimo, kuris inicijuotas suinteresuoto asmens G. D. veiksmais, reikalavimą, iš suinteresuoto asmens G. D. suinteresuotam asmeniui R. C. priteistinos jos patirtos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 410 Eur dydžio išlaidos už advokatės teiktą teisinę pagalbą.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos šioje byloje nesusidarė, todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. D. 1 410 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens R. C. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/23/00267.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                               Justė Visakavičienė