Administracinė byla Nr. I-2258-437/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00355-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2.;
74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos
Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui P. D., atsakovių atstovei Danutei Ribinksienei viešame teismo
posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P.
D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t
ė :
Pareiškėjas P. D. patikslintu skundu (b. l. 12) kreipėsi į teismą prašydamas
priteisti neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį,
kaip dirbančiam pensininkui, iš Lietuvos valstybės ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus
skyrius) nuo 2010 m. iki 2011 m. laikotarpiu.
Nurodo, kad pareiškėjui pensija buvo sumažinta dėl to, kad
turėjo draudžiamųjų pajamų, kadangi 2010 – 2011 laikotarpiu buvo dirbantis pensininkas.
Pažymi, kad taikiai susitarti dėl sumažintos pensijos dalies grąžinimo nepavyko.
Teismo posėdyje pareiškėjas P. D., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą
tenkinti.
Atsakovės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Vilniaus skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 16-19)
su pateiktu pareiškėjo P. D. skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Paaiškina, kad valstybinių socialinio draudimo
pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin.,
1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau – Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo
ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066), o 2010 ir
2011 metais valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentavo ir
Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis
įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820, toliau - Laikinasis įstatymas).
Pažymi, kad
pareiškėjo senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų
skyriaus 2009-12-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo
1041,48 Lt. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktu prašymu ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo 42
straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-12-01 VSDFV Vilniaus skyriaus
1-ojo pensijų skyriaus 2010-12-16 sprendimu Nr. (duomenys
neskelbtini) pareiškėjui buvo iš
naujo paskirta 1056,44 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjui
paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės
socialinio draudimo pensijos dydį, todėl pareiškėjo senatvės pensija
buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis ir jos dydis 2010-01-01 – 1001,85 Lt,
2010-12-01 – 1015,92 Lt. Pareiškėjas 2010 - 2011 metais turėjo
draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1
dalies nuostatomis, jam minėtais metais buvo mokama ne visa pagal Laikinojo
įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis,
apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2
priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų
draudžiamųjų pajamų dydį.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio
ir 2011 m. lapkričio mėnesiais neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jam
atitinkamai 2011 m. sausio ir gruodžio mėnesiais buvo išmokėta senatvės
pensija, neperskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų
taikymo laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki
2011-11-30 pareiškėjui apskaičiuota 3155,01
Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt penki Lt 1 ct) neišmokėtos senatvės
pensijos dalies suma.
Teigia, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo
teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra
laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai
(toliau - Konstitucija). Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra,
taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos
102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar
įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos
Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas).
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai
paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo
dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d.
nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas
pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai
ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai“, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias
dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių
pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba
tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai
paskelbtas 2012-09-21, todėl mano, kad jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti dėl
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos
dalį.
Pabrėžia, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų senatvės bei netekto darbingumo
pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto
darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 metais negautos dalies
kompensavimo tvarka, projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, nėra teisinio
pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų
dalies.
Tvirtina, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų
skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
nuostatas šio įstatymo galiojimo
laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m.
vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, ir įvertinant tai, kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto,
reglamentuojančio 2010 – 2011 metais negautos
senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, pareiškėjui negali būti išmokėta jo
2010 – 2011 metais negauta senatvės pensijos dalis, susidariusi dėl
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.
Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime
išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atsiliepime į
pareiškėjo skundą (b. l. 34-37) nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas,
todėl atmestinas. Paaiškina, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo
prezumpcija. VSDFV remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin.,
1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 13 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 3
dalimi, prašo šioje byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A5-264/2003),
kurioje nurodyta, jog teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams,
atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo
Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės
aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais
Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę
realių teisinių pasekmių. Tvirtina, kad minėtoje administracinėje byloje
teisėjų kolegija konstatavo, jog VSDFV teritorinio skyriaus sprendimai
neišmokėti pareiškėjui visos paskirtos pensijos iki Konstitucinio Teismo 2002
m. lapkričio 25 d. nutarimo (Žin., 2002, Nr. 113-5057) paskelbimo dienos yra
įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostata
neišmokėtai pareiškėjo pensijos daliai negali būti taikoma. Pažymi, kad
pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų
sumažinta pensija išmokėta iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.
nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, taigi sprendimai mokėti ne visą paskirtą
pensiją jam yra įvykdyti iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir
įsigaliojimo, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
suformuota praktika, pareiškėjui neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio
Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo
2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytini. Akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus
skyrius pareiškėjo atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai pensijos mokėjimo metu taikė
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o įvertinus tai, kad
Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, kad Laikinojo
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjui buvo taikomos
iki 2012-01-01, o teisės akto, numatančio išmokėti 2010-2011 metais negautą
pensijos dalį, nėra, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus, laikotarpiu nuo 2010-01-01
iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 negautą senatvės pensijos dalį
3155,01 Lt.
Į teismo
posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio
vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Skundas
tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui
paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ribojimo teisėtumo.
Iš
byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui P. D. Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus
2009-12-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo
paskirta 1041,48 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo
2009-11-01 (b. l. 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus
skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-12-11 sprendimu Nr. (duomenys
neskelbtini) pareiškėjui iš naujo skirta 1056,44 Lt dydžio socialinio
draudimo senatvės pensija nuo 2010-12-01 (b. l. 22). Pareiškėjo valstybinio
socialinio draudimo senatvės pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str.
1 dalimi buvo sumažinta iki 1001,85 Lt laikotarpiu 2010-01-01 – 2010-11-30 (b.
l. 17-18), o laikotarpiu 2010-12-01 – 2011-12-31 iki 1015,92 Lt dydžio. Taip
pat vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi, pareiškėjui laikotarpiu
nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 apskaičiuota
3155,01 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalis (b. l. 17-18). Pareiškėjas 2012-10-29
kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
1-ąjį pensijų skyrių su prašymu išduoti pažymą apie neišmokėtą senatvės
pensijos dydį, kaip dirbančio pensininko, 2010 – 2011 metų laikotarpiu ir
nurodyti, kokia bendra suma buvo išskaičiuota per 2 metus (b. l. 24).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų
skyrius 2012-11-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė
pareiškėjui, kad pensijų mažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas. Paaiškino,
kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. 1 dalies nuostatomis 2010
– 2011 metais pareiškėjui buvo mokama ne visa senatvės pensija. Pareiškėjas P. D. 2013-01-10 kreipėsi į VSDFV su prašymu išmokėti
išskaičiuotą pensiją 2010 – 2011 metais, kaip dirbančiam pensininkui (b. l. 2).
VSDFV 2013-01-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo
pareiškėją, kad jam pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 str. bei
8 str. 1 dalį, todėl 2010 – 2011 m. pareiškėjui senatvės pensija buvo teisėtai
ir pagrįstai perskaičiuota ir mokėta tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo
nustatyta tvarka. Informavo pareiškėją, jog nuo 2012-01-01 senatvės pensijoms
Laikinasis įstatymas nebetaikomas ir pareiškėjui mokama viso dydžio pensija.
Taip pat pažymėjo, kad teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams
2010 – 2011 m. negautą pensijos dalį, nėra, todėl neturi teisinio pagrindo
įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus išmokėti pareiškėjui
negautą pensijos dalį (b. l. 3).
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005,
Nr.71-2555) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo
nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr. 83-3 066). Nuo 2010-01-01
valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentuoja ir Lietuvos
Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas
(Žin., 2009, Nr. 152-6820).
Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo
ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537,
Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė
socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo,
perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį
senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų
metų draudžiamųjų pajamų dydį.
2012-02-06
Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai
pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo
nuostatas, kuriomis dirbantiems ar individualia veikla užsiimantiems senatvės
pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba
tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Šis Konstitucinio Teismo 2012-09-06
nutarimas 2012-09-21 buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“. Pažymėtina,
kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6
str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti
paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.
Pareiškėjas pateikė teismui reikalavimą priteisti
pensijos nepriemoką, kuri susidarė neišmokėjus pareiškėjui senatvės pensijos
dalies, kaip dirbančiam pensininkui, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1
dalį. Pareiškėjas neginčija valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos
perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi,
kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, perskaičiuodamas
pareiškėjui paskirtą senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį
vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri
Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl atsakovo
VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais ta apimtimi,
kuria pareiškėjui perskaičiavo ir sumažino valstybinio socialinio draudimo
senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį.
Laikinojo
įstatymo (2009-12-09 redakcija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių
socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio
įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas
gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų,
mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio
įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio
mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. šio įstatymo 8 str. (2009 m. gruodžio 9
d. redakcija) nustatyta, kaip perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo
senatvės, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas
asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba)
draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.
Taip pat
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime ištyrė ir nustatė, kad Laikinojo
įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek
jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems
asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai
„Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų
gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės
institucijų veiksmais, nustato, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos
suma, kuri yra laiku negauta, išmokama už praėjusį laiką.
Nagrinėjamos
bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo
išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013
nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių,
konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę
jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į
pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę.
Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į
įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Minėtoje nutartyje
išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas
reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių
visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl
antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo,
priteisimas.
Iš Konstitucinio Teismo 2012-12-19 sprendimo
nuostatų taip pat matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais
ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios
kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei
nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių
pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013-03-12 nutartis
administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano,
kad pareiškėjui P. D. visos pensijos nepriemokos,
susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki
2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 laikotarpiais, priteisimas nepažeis
Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiškėjo
pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę
gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.
Svarbu
paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog
Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos
bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į
ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo
dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos
102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu
Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto
lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik
Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems
atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl
pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio
Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12
nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo
principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui P. D. išlieka
teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti neišmokėtą valstybinės
pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio
Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48
str. 1 daliai, taikymo.
Atsižvelgiant
į tai, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieštarauja
Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi nustatytas sumažintų senatvės pensijų
mokėjimas, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir
mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,
valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis dėl to neturėtų būti
mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negali
sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuris dėl savo pažeistų teisių gynimo jau
po to, kai priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kreipiasi į
teismą, nes kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, teisėjų
kolegija, daro išvadą, kad pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. sumažinta
pensijos dalis, kuri sudaro 3155,01 Lt (b. l. 16-19, 34-37) yra priteisiama
pareiškėjui P. D..
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
draudimo įstatymo 19 str. 1 d. VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas
į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d.
VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai
dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu
draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos,
asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių,
taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas
pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos
Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių
išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas
skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai
skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į
aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjui
neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, lygią 3155,01
Lt sumai, turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.
Teisėjų
kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo P. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti P. D. 3155,01 Lt (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis
Lt 1 ct) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.
Kitą
pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą
tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Halina Zaikauskaitė