Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2258-437-2013].doc
Bylos nr.: I-2258-437/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 191686650 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2258-437/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00355-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2.; 74.

 (S)

 

                                                                     

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

 

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui P. D., atsakovių atstovei Danutei Ribinksienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas P. D. patikslintu skundu (b. l. 12) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kaip dirbančiam pensininkui, iš Lietuvos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) nuo 2010 m. iki 2011 m. laikotarpiu.

Nurodo, kad pareiškėjui pensija buvo sumažinta dėl to, kad turėjo draudžiamųjų pajamų, kadangi 2010 – 2011 laikotarpiu buvo dirbantis pensininkas. Pažymi, kad taikiai susitarti dėl sumažintos pensijos dalies grąžinimo nepavyko.

Teismo posėdyje pareiškėjas P. D., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.

Atsakovės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 16-19) su pateiktu pareiškėjo P. D. skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066), o 2010 ir 2011 metais valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentavo ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820, toliau - Laikinasis įstatymas).

Pažymi, kad pareiškėjo senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-12-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 1041,48 Lt. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktu prašymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-12-01 VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-12-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo iš naujo paskirta 1056,44 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl pareiškėjo senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis ir jos dydis 2010-01-01 – 1001,85 Lt, 2010-12-01 – 1015,92 Lt. Pareiškėjas 2010 - 2011 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam minėtais metais buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio ir 2011 m. lapkričio mėnesiais neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jam atitinkamai 2011 m. sausio ir gruodžio mėnesiais buvo išmokėta senatvės pensija, neperskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 pareiškėjui apskaičiuota 3155,01 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt penki Lt 1 ct) neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma.

Teigia, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija). Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas). Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012-09-21, todėl mano, kad jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį.

Pabrėžia, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, nėra teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies.

Tvirtina, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, ir įvertinant tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010 – 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimą, nėra, pareiškėjui negali būti išmokėta jo 2010 – 2011 metais negauta senatvės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34-37) nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Paaiškina, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. VSDFV remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 13 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 3 dalimi, prašo šioje byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A5-264/2003), kurioje nurodyta, jog teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Tvirtina, kad minėtoje administracinėje byloje teisėjų kolegija konstatavo, jog VSDFV teritorinio skyriaus sprendimai neišmokėti pareiškėjui visos paskirtos pensijos iki Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimo (Žin., 2002, Nr. 113-5057) paskelbimo dienos yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostata neišmokėtai pareiškėjo pensijos daliai negali būti taikoma. Pažymi, kad pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta pensija išmokėta iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, taigi sprendimai mokėti ne visą paskirtą pensiją jam yra įvykdyti iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjui neišmokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytini. Akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai pensijos mokėjimo metu taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiškėjui buvo taikomos iki 2012-01-01, o teisės akto, numatančio išmokėti 2010-2011 metais negautą pensijos dalį, nėra, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 negautą senatvės pensijos dalį 3155,01 Lt.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ribojimo teisėtumo.

            Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui P. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-12-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 1041,48 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2009-11-01 (b. l. 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-12-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iš naujo skirta 1056,44 Lt dydžio socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-12-01 (b. l. 22). Pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija vadovaujantis   Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalimi buvo sumažinta iki 1001,85 Lt laikotarpiu 2010-01-01 – 2010-11-30 (b. l. 17-18), o laikotarpiu 2010-12-01 – 2011-12-31 iki 1015,92 Lt dydžio. Taip pat vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 apskaičiuota 3155,01 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalis (b. l. 17-18). Pareiškėjas 2012-10-29 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių su prašymu išduoti pažymą apie neišmokėtą senatvės pensijos dydį, kaip dirbančio pensininko, 2010 – 2011 metų laikotarpiu ir nurodyti, kokia bendra suma buvo išskaičiuota per 2 metus (b. l. 24). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2012-11-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė pareiškėjui, kad pensijų  mažinimą  reglamentuoja  Lietuvos  Respublikos  socialinių  išmokų  perskaičiavimo  ir  mokėjimo   laikinasis  įstatymas. Paaiškino,  kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. 1 dalies nuostatomis 2010 – 2011 metais pareiškėjui buvo mokama ne visa senatvės pensija. Pareiškėjas P. D. 2013-01-10 kreipėsi į VSDFV su prašymu išmokėti išskaičiuotą pensiją 2010 – 2011 metais, kaip dirbančiam pensininkui (b. l. 2). VSDFV 2013-01-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad jam pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 str. bei 8 str. 1 dalį, todėl 2010 – 2011 m. pareiškėjui senatvės pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota ir mokėta tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Informavo pareiškėją, jog nuo 2012-01-01 senatvės pensijoms Laikinasis įstatymas nebetaikomas ir pareiškėjui mokama viso dydžio pensija. Taip pat pažymėjo, kad teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams 2010 – 2011 m. negautą pensijos dalį, nėra, todėl neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus išmokėti pareiškėjui negautą pensijos dalį (b. l. 3).  

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr. 83-3 066). Nuo 2010-01-01 valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820).

Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje  nustatyta,  kad  valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija,  paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.   

2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar individualia veikla užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Šis Konstitucinio Teismo 2012-09-06 nutarimas 2012-09-21 buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjas pateikė teismui reikalavimą priteisti pensijos nepriemoką, kuri susidarė neišmokėjus pareiškėjui senatvės pensijos dalies, kaip dirbančiam pensininkui, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį. Pareiškėjas neginčija valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais ta apimtimi, kuria pareiškėjui perskaičiavo ir sumažino valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį.

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. šio įstatymo 8 str. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kaip perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime ištyrė ir nustatė, kad Laikinojo įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, nustato, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, kuri yra laiku negauta, išmokama už praėjusį laiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.

Iš Konstitucinio Teismo 2012-12-19 sprendimo nuostatų taip pat matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano, kad pareiškėjui P. D. visos pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 laikotarpiais, priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui P. D. išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuris dėl savo pažeistų teisių gynimo jau po to, kai priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kreipiasi į teismą, nes kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. sumažinta pensijos dalis, kuri sudaro 3155,01 Lt (b. l. 16-19, 34-37) yra priteisiama pareiškėjui P. D..

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 1 d. VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d. VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjui neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, lygią 3155,01 Lt sumai, turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str.,

 

n u s p r e n d ė  :

 

pareiškėjo P. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti P. D. 3155,01 Lt (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis Lt 1 ct) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                           Raimondas Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė