Civilinė byla Nr. e2YT-15526-1099/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10255-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas R. M. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriame prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0015/24/00835.

2.       Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. gegužės 14 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje nustatyto senaties termino taikymo. Pareiškėjas nurodo nesutinkąs su antstolės patvarkymu; aiškina, kad kartu su prašymu antstolei jis nurodė aplinkybes, patvirtinančias vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo būtinybę. Pareiškėjas aiškina, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0018/08/01570, buvo išduotas 2007 m. rugsėjo 11 d. Anot pareiškėjo, vykdomasis dokumentas šioje byloje buvo grąžintas jį išdavusiai institucijai, t. y. Vilniaus apygardos teismui, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų. Pasak pareiškėjo, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, jis yra iš naujo nubaustas 230 MGL dydžio bauda, kuri yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/00835, o išieškojimas yra vykdomas Kauno apygardos teismo išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 1-208-888/2022 pagrindu.

3.       Antstolė 2024 m. liepos 1 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Antstolė nurodo, kad 2024 m. balandžio 25 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/24/00835 pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojo nuosprendžio Nr. 1-208-888/2022 pagrindu dėl 230 MGL dydžio baudos išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolė akcentuoja, kad vykdomajame rašte yra nurodyta jo įsiteisėjimo data: 2024 m. vasario 5 d. Antstolė aiškina, kad vykdymo proceso metu 2024 m. balandžio 25 d. ji priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-15-14977, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-15-14993, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-14994 ir išsiuntė šiuos procesinius dokumentus pareiškėjo buvimo vietos adresu (į laisvės atėmimo įstaigą).

5.       Antstolė paaiškina, kad 2024 m. balandžio 29 d. ji gavo pareiškėjo prašymą taikyti senaties terminą arba atšaukti apmokėjimą ir nutraukti išieškojimą, kuris buvo netenkintas antstolės priimtu 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymu. Taip pat antstolė nurodo, kad 2024 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti išieškojimą dėl senaties termino, kuriame nurodė, jog kriminalinė bauda buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d., o Kauno apygardos teismas atšaukė vykdomosios bylos užbaigimą ir vykdomojo dokumento grąžinimą (antstolės Jurgitos Bareikienės 2024 m. vasario 20 d. patvarkymas Nr. S-24-18-3161).

6.       Antstolė pažymi, kad 2024 m. gegužės 14 d. patvarkymu ji netenkino pareiškėjo prašymo, patvarkyme išaiškino, jog Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas yra vykdytinas, nepanaikintas ir nenuginčytas, o jo vykdymas nėra sustabdytas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Antstolė pabrėžia, kad vykdomoji byla gali būti nutraukta tik esant vienam iš CPK 629 straipsnyje išvardintų pagrindų, o pareiškėjas nenurodė esant vieno iš šių pagrindų.

7.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Skundas netenkintinas.

8.       Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9.       Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/24/00835 dėl 12 650 Eur (t. y. 230 MGL dydžio) baudos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Išieškojimas vykdomas Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-888/2022, pagrindu. Teismo nuosprendis, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2024 m. vasario 5 d.

10.       Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2024 m. balandžio 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-15-14977. Tą pačią dieną antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-14994 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-15-14993. Šie antstolės surašyti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjui į laivės atėmimo įstaigą, kurioje pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir buvo pasirašytinai įteikti pareiškėjui 2024 m. balandžio 26 d.

11.       Pareiškėjas 2024 m. balandžio 29 d. išsiuntė antstolei elektroninį laišką, kuriame prašė nutraukti iš jo vykdomą išieškojimą. Pareiškėjas prašė taikyti senaties terminą, nes, pasak jo, joks išieškojimas iš pareiškėjo nebuvo vykdomas laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2024 m. Taip pat pareiškėjas aiškino, kad išieškojimas buvo atšauktas Kauno apygardos teismo įsakymu, bei teigė, jog antstolės priskaičiuotas atlygis yra nepagrįstas. Antstolė 2024 m. gegužės 7 d. priėmė patvarkymą dėl prašymo, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymų. Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas, yra vykdytinas; akcentavo, jog apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat antstolė nurodė, kad vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktu.

12.       Pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. pateikė antstolei prašymą nutraukti iš jo vykdomą baudos išieškojimą. Pareiškėjas teigė, kad Kauno apygardos teismas atšaukė vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimą iš antstolės Jurgitos Bareikienės; prašė taikyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminą, nes, pasak pareiškėjo, kriminalinė bauda jam buvo paskirta 2007 m. rugsėjo 11 d., todėl yra suėjęs 5 m. terminas šiai baudai išieškoti. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė antstolei 2023 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos antstolių rūmų raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad išieškojimą iš pareiškėjo vykdo antstolės Daiva Prunskienė ir Jurgita Bareikienė ir kad pastaroji antstolė vykdo priverstinį 7 078,31 Eur baudos išieškojimą iš pareiškėjo pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Taip pat su skundu pareiškėjas pateikė antstolės Jurgitos Bareikienės 2024 m. vasario 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-8-3161, kuriuo antstolė Jurgita Bareikienė grąžino 2007 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį dokumentą dėl 7 078,31 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo Vilniaus apygardos teismui (vykdomąjį dokumentą išdavusiam teismui), nes vykdomajame rašte nurodyta bausmė buvo subendrinta Kauno apygardos teismo nuosprendžiu.

13.       Antstolė Virginija Meškauskienė 2024 m. gegužės 14 d. priėmė patvarkymą dėl prašymo Nr. S-24-15-17254, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo. Antstolė nurodė, kad ji vykdo Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, o ne Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą; akcentavo, kad Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl yra vykdytinas. Antstolė paaiškino, kad bausmių vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, o ne Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kuriuo remiasi pareiškėjas.

14.       CPK 629 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas pagrindų, kuriems esant, vykdomoji byla turi būti nutraukta: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis.

15.       CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

16.       CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

17.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

18.       Be to, kasacinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą akcentavo, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (...). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

19.       Sisteminė teisės normų ir teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių analizė leidžia daryti išvadą, kad antstoliui įstatymas nesuteikia įgaliojimų spręsti dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, todėl, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis, nenustatęs proceso įstatyme nurodytų kliūčių, privalo jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

20.       Šiuo atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-888/2022 yra išduotas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-888/2022, pagrindu. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-626/2024, atmetus nuteistųjų skundus. Taigi, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo antstolei atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis) arba nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnis).

21.       Sutiktina ir su antstolės nurodytu argumentu, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo nuostatomis, skaičiuodamas baudos išieškojimo senaties terminą. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Pagal BVK 8 straipsnio 1-2 ir 4 dalį, jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nustatytu laiku nepervedė baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta CPK. Taigi, šiuo atveju taikytinos CPK normos, o ne pareiškėjo cituojamo įstatymo normos.

22.       Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina antstolės Jurgitos Bareikienės vykdytą vykdomąją bylą Nr. 0018/08/01570 ir antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0015/24/00835. Iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų, t. y. antstolės Jurgitos Bareikienės 2024 m. vasario 20 d. patvarkymo, matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0018/08/01570 buvo užbaigta grąžinus vykdomąjį dokumentą jį išdavusiam Vilniaus apygardos teismui esant BVK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam pagrindui – Kauno apygardos teismui nuosprendžiu subendrinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018 pareiškėjui skirtą 230 MGL dydžio baudą su kita bausme. Tuo tarpu antstolė Virginija Meškauskienė vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. vykdomąjį raštą, kuris išduotas 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio pagrindu. Taigi, šių antstolių vykdomų/vykdytų priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindai yra skirtingi.

23.       Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1-2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu: 1) jis nebuvo įvykdytas: a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba c) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, arba d) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba e) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šiuo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio, priimto Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-888/2022, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau nei pusė metų, todėl jokie apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai nagrinėjamu atveju nėra suėję.

24.       Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

25.       Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Virginija Meškauskienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, be to, pagrindo nutraukti nurodytos vykdomosios bylos nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                             Pavel Liubkevič