Civilinė byla Nr. 2-139-955/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13871-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1, 99.5, 99.7, 116.1, 116.11
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 12 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės J. T. (B.) atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovui M. B., jo atstovui advokatui Jaroslav Los, trečiajam asmeniui R. D., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Evelinai Rašimienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. (B.) ieškinį atsakovui M. B., trečiajam asmeniui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu (3-5 b. l.) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-09 sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti dukrai L. B. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko L. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš M. B. išlaikymo dukrai L. B. įsiskolinimą už tris (nuo 2010-07-25 iki 2013-07-25) metus, t.y. 18 000 Lt.
Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog 2004-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4164/2004 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai L. B. periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovo mokamų 125 Lt neužtenka net būtiniausioms dukters poreikiams užtikrinti. Atsakovas niekada nesidomėjo dukters gerove, neteikė išlaikymo geranoriškai, ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Dukters pilnaverčiam išlaikymui yra reikalingos ne mažesnės nei 1000 Lt lėšos, todėl iš atsakovo priteistinas 500 Lt išlaikymas. Ieškovė su dukra šiuo metu gyvena užsienyje, todėl pripažintina, jog mergaitės išlaikymui 125 Lt per mėnesį neužtenka. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš M. B. išlaikymo dukrai L. B. įsiskolinimą už tris (nuo 2010-07-25 iki 2013-07-25) metus, t. y. 18 000 Lt, kadangi per šį laikotarpį atsakovas dukrai neteikė jokio išlaikymo.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (19-20 b. l. ) bei teismo posėdyje paaiškino, jog sutinka, kad 125 Lt išlaikymo sumos per mėnesį dukrai išlaikyti neužtenka, todėl sutiktų dukrai mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Atsakovas šiuo metu uždirba nuo 1 000 Lt iki 1 200 Lt, atsakovas gyvena kartu su trečiuoju asmeniu R. D., su ja augina naujagimį (Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo niekur nedirba, iki gimdymo atostogų nebuvo išdirbusi pakankamo laiko motinystės pašalpai gauti, todėl trečiasis asmuo šiuo metu negauna jokių pajamų. Šeima gauna nepasiturinčioms šeimoms skiriamą socialinę 462 Lt pašalpą bei už vaiką gauna 97 Lt pašalpą. Visos šeimos pajamos sudaro iki 1 500 Lt per mėnesį, todėl atsakovas niekaip negalėtų dukters L. B. išlaikymui skirti 500 Lt per mėnesį. Atsakovas turi sveikatos sutrikimų, dėl blogų darbo sąlygų atsakovą kankina sąnarių skausmai, todėl atsakovas buvo priverstas išeiti iš geriau apmokamo darbo ir ieškotis darbo, kuris nekenktų jo sveikatai. Šiuo metu atsakovas dirba statybose pagalbiniu darbininku. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi išlaikymas buvo priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-09 sprendimu. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į antstolius ir priverstinai išieškoti įsiskolinimo sumas iš atsakovo darbo užmokesčio. Šiuo metu iš atsakovo darbo užmokesčio yra išieškoma po 170 Lt kas mėnesį dukrai išlaikyti. Atsakovas pabrėžė, jog laikotarpiu nuo 2010-07-25 iki 2013-07-25 atsakovas neturėjo pareigos dukrai teikti po 500 Lt išlaikymo kas mėnesį, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas.
Atsakovo atstovas advokatas Jaroslav Los teisiniais argumentais pagrindė atsakovo atsikirtimus į ieškinį.
Trečiasis asmuo R. D. nurodė, jog šiuo metu ji jokių pajamų negauna, išskyrus pašalpas. Šeima gyvena atsakovo motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, šeimą remia atsakovo motina. Šeima gyvena ypač skurdžiai, daug lėšų yra išleidžiama naujagimio poreikiams tenkinti. Mama vaiko natūraliai nebemaitina, todėl per mėnesį išleidžia 150 Lt vaiko masteliui, 90 Lt rūbams ir žaislams, 200-300 Lt sauskelnėms. Šeima gyvena autonominiu šildymu šildomame bute, todėl per žiemą šildosi malkomis, kurių perka už 350 Lt, jų užtenka visai žiemai. Maisto produktus perka turguje, stengiasi ieškoti kuo pigesnių maisto produktų. Šiuo metu trečiasis asmuo tvarkosi dokumentus, kad šeimai būtų skirta valstybės teikiama parama maistu.
Liudytoja I. L., kuri yra ieškovės teta, nurodė, jog atsakovas vengdavo teikti išlaikymą L. B., dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius. L. B. atvykus į Lietuvą, mergaitė apsistodavo tetos namuose, tačiau visą laiką pageidavo bendrauti su tėvu. Teta nedrausdavo mergaitei būti tėvo šeimoje. Mergaitė yra sakiusi, kad tėtis davė 100 Lt. Be to, atsakovo sesuo atvykusiai mergaitei nuperka rūbų, duoda pinigų. Mergaitė minėjo, jog teta – atsakovo sesuo, paskutinio apsilankymo metu nupirko rankinuką ir rūbų. Mergaitė noriai bendrauja su atsakovo tėvais, ne kartą su atsakovu važiavo pasisvečiuoti pas giminaičius į kaimą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą žodžiu, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais. Vaiko poreikiai pasikeitę, priteistas 125 Lt išlaikymas per mėnesį negali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. B. gimė (duomenys neskelbtini), mergaitės tėvai yra ieškovė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo metu L. B. buvo (duomenys neskelbtini) metai. 2004-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4164/2004 iš atsakovo M. B. nepilnametės L. B. išlaikymui priteista po 125 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (7 b. l.).
Nepilnametė L. B. šiuo metu su ieškove gyvena Jungtinėje Karalystėje. Duomenų apie L. B. sveikatos būklę ieškovė nepateikė.
Ieškovė ieškinyje įvardijo nepilnametės L. B. poreikius ir jiems tenkinti reikalingas išlaidas. Ieškovės teigimu, dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 1082 Lt suma, kurią sudaro 320 Lt maistui, 50 Lt kanceliarinėms prekėms, 200 Lt komunaliniams mokesčiams, 184 Lt rūbams, avalynei, 30 Lt higienos prekėms, 58 Lt vaistams ir vitaminams, 50 Lt mokslui, 50 Lt laisvalaikiui, 190 Lt kitoms išlaidoms (laisvalaikis, atostogos, pramogos). Atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikių tenkinimui neginčijo, tik nurodė, jog tokio išlaikymo negali teikti dėl savo materialinės padėties, todėl teismas dėl šių išlaidų išsamiau nepasisako.
Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.) bei priteistas išlaikymas gali būti padidintas, jeigu atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr.3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-09 sprendime duomenų apie šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas nėra (7 b. l.). Byloje nustatyta, kad ieškovė J. T. (duomenys neskelbtini) susituokė su Ž. T. ir šiuo metu su šeima, t.y. sutuoktiniai, dukra L. B. ir dukra K. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena Londone, būsto nuomos mokestis sudaro 1 100 svarų sterlingų, buto komunalinės paslaugas – 270,34 svarų sterlingų, metinis mokestis – 1 106,34 svarų sterlingų, ieškovei yra suteikta 2 391,67 svarų sterlingų vaiko mokesčių lengvata. Iš Jungtinės Karalystės Valstybinių mokesčių ir muitų departamento išduoto dokumento matyti, jog J. T. ir Ž. T. pajamos nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. buvo 24 000 svarų sterlingų, t.y. apie 9 000 Lt per mėn. Nuo 2013-04-06 iki 2014-04-05 ieškovė gavo 2 391,67 svarų sterlingų išmokų už vaiką, t.y. apie 10 700 Lt. Duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitose turimas lėšas, vaiko išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovė ir jos sutuoktinis Ž. T. teismui nepateikė.
Atsakovo vardu yra registruotos 93/800 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui tenkančio turto vertė – 6 754 Lt. Atsakovui 2014 m. sausio mėn. buvo išmokėtas 82,73 Lt darbo užmokestis, 2014 m. vasario mėn. – 462 Lt, 2014 m. kovo mėn. 690 Lt. Atsakovo sugyventinė R. D. pajamų neturi. Laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-09-12 atsakovui buvo mokama ligos pašalpa (25-26 b. l.). Atsakovas 2012 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais gavo 350 Lt socialinę pašalpą (27 b. l.). Laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2009-09-01 atsakovas gavo nedarbo draudimo išmoką – apie 700 Lt (32 b. l.). Antstolio V. Zubino pateiktas 2013-09-05 Patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo patvirtina, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas dukrai L. B. yra 14 562,72 Lt (33-34 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, tačiau tuo pačiu ieškovei tenka didesnė dukters išlaikymo našta užtikrinant gyvenamąjį būstą ir kasdieninius poreikius. Byloje nenustatyta, jog atsakovas slėptų savo tikrąją turtinę padėtį; atsakovo materialinė padėtis, palyginus su ieškovės, yra ženkliai blogesnė, todėl laikytina, jog atsakovas negali teikti dukrai L. B. ieškovės prašomo 500 Lt išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo šeimos pajamos per mėnesį tesudaro apie 1 500 Lt, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovo šeimai (2 suaugusiems asmenims ir kūdikiui) pragyvenimui per mėnesį liktų tik apie 1 000 Lt.
Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovės atstovė byloje teigė, jog atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių rasti tokį darbą, kuris užtikrintų atsakovo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nors atsakovas yra tik 40 metų amžiaus, rimtų sveikatos sutrikimų, išskyrus sąnarių skausmus, neturi, tačiau, kaip nurodė atsakovas, o ieškovė to nepaneigė, atsakovas teturi tik pagrindinį išsilavinimą, todėl labiau kvalifikuoto ir geriau apmokamo darbo susirasti atsakovas neturi galimybių. Nors teismas ir pritaria ieškovės atstovės išsakytai pozicijai, jog susilaukdamas antro vaiko, atsakovas privalėjo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, tačiau nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, jog atsakovas teikia savo dukrai tokį išlaikymą, kokį yra pajėgus teikti, prie L. B. aprūpinimo jai būtinomis prekėmis prisideda ne tik atsakovas, bet ir jo giminaičiai, atvykusiai mergaitei tėvas kai kada duoda pinigų, rodo, jog atsakovas neneigia savo pareigos labiau prisidėti prie dukters išlaikymo, to nevengia ir pagal savo išgales yra pasiruošęs teikti dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė savo ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia ne dėl jos, ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, o dėl padidėjusių vaiko poreikių. Išlaikymas L. B. iš atsakovo buvo priteistas 2004 metais po 125 Lt, kai vaikui buvo 5 metai, todėl akivaizdu, jog šiuo metu vaiko poreikiai, kai mergaitei jau yra 15 metų (paauglystės metai), ženkliai padidėjo ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka. Vis dėl to pažymėtina, kad ieškovės nurodoma vaiko poreikiams tenkinti išlaidų suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, atsakovui yra ženkliai per didelė. Nors atsakovas pripažįsta ieškovės nurodytą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), tačiau šiuo metu tokio išlaikymo teikti neturi finansinių galimybių. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės taip pat grindė savo bloga turtine padėtimi, tai, kad atsakovas šiuo metu taip pat teikia išlaikymą kitam vaikui, atsakovo sugyventinė niekur nedirba, todėl atsakovas yra vienintelis šeimos maitintojas.
Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.).
Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi pakankamas galimybes papildomam darbui susirasti. Iš atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis pripažįsta, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau, kaip teigia atsakovas, geriau apmokamo darbo negali susirasti dėl išsilavinimo stokos. Pats atsakovas pripažįsta, kad jo teikiamas išlaikymas yra mažas, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas siektų esamą padėtį pakeisti. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnametės dukters poreikiai. Nors ieškovė nurodė, kad nepilnametės L. B. poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1000 Lt, tačiau šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Ieškovė į bylą pateikė tik vaiko poreikių lentelę, tuo tarpu kitų aplinkybių dėl išlaidų dydžių ieškovė ir jos atstovė nebuvo linkusios įrodinėti, teigdamos, jog padidėjęs lėšų poreikis vaikui išlaikyti yra savaime suprantamas. Tuo atveju, jeigu teismas visa apimtimi tenkintų ieškovės reikalavimą, atsakovo šeimai pragyvenimui liktų apie 1 000 Lt, t.y. vidutiniškai po 333 Lt kiekvienam šeimos nariui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei L. B. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-10-31) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismo vertinimu, atsakovas privalo būti pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Šiuo atveju, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas įvertina, jog padalijus atsakovo šeimos gaunamas pajamas atsakovo šeimos suaugusiems nariams ir dviems nepilnamečiams vaikams, kiekvienam šeimos nariui išlaikyti tektų apie 300 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog toks išlaikymo dydis užtikrins ir atsakovo nepilnamečių vaikų bei paties atsakovo interesų patenkinimą. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės L. B. atstovė J. T. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš M. B. išlaikymo dukrai L. B. įsiskolinimą už tris (nuo 2010-07-25 iki 2013-07-25) metus, t. y. 18 000 Lt, skaičiuojant 36 mėnesius po 500 Lt. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog išlaikymas buvo priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-09 sprendimu. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į antstolius ir priverstinai išieškoti įsiskolinimo sumas iš atsakovo darbo užmokesčio. Atsakovas pabrėžė, jog laikotarpiu nuo 2010-07-25 iki 2013-07-25 atsakovas neturėjo pareigos dukrai teikti po 500 Lt išlaikymo kas mėnesį, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas. Su šiais atsakovo argumentais teismas sutinka visiškai. Kaip matyti, ieškovė pareikštu ieškinio reikalavimu ginčija nustatyto didesnio išlaikymo vaikui priteisimo momentą. Teismas pažymi, jog pareiškus CK 3.201 straipsnio pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama kokio teisino rezultato juo siekiama, t. y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, išlaikymas nepilnametei dukrai L. B. buvo priteistas Kauno apylinkės teismo 2004-03-09 sprendimu, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Išieškodama išlaikymo įsiskolinimą ieškovė remiasi būtent šiuo teismo sprendimu. Pažymėtina, jog šis teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, todėl ieškinio padavimo dienai dėl išlaikymo dydžio padidinimo, t. y. 2013-08-26, jis turėjo teisinę galią šalių tarpusavio santykiams. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog tik nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl teisės į didesnį išlaikymą dienos egzistuoja prielaidos į didesnį išlaikymą, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-513-480/2014). Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnametei dukrai pateikė 2013-08-26, todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš M. B. išlaikymo dukrai L. B. įsiskolinimą už tris (nuo 2010-07-25 iki 2013-07-25) metus, t. y. 18 000 Lt, skaičiuojant 36 mėnesius po 500 Lt, yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, jog iki 2013-08-26 tebegaliojo Kauno miesto apylinkės teismo 2004-03-09 sprendimas, ieškovė turi teisę kreiptis į antstolius dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo būtent pagal šiame teismo sprendime nurodytas sąlygas.
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.
Ieškovė ieškinyje kėlė du reikalavimus, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštus reikalavimus, teismas tenkino 30 proc. ir atmetė 70 proc. ieškovės ieškinio. Ieškovė byloje patyrė 1 560 Lt bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės ieškinį tenkinus 30 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinos 468 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui M. B. pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-19 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-t-3503-4097 buvo teikiama 50 procentų apmokama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos, t. y. 443,24 Lt valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Teismas šioje byloje patyrė 23,62 Lt pašto išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d., iš ieškovės valstybei taip pat priteistinos 16,53 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2004-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4164/2004 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2013-08-26 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti J. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 468 Lt (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 443,24 Lt (keturių šimtų keturiasdešimt trijų litų 24 Lt) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą atsakovui. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.
Priteisti iš ieškovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,53 Lt (šešiolikos litų 53 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Imbrasienė